Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei L. J. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovės L. J. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su ieškovu nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32-1071/2021 ieškovo patikslintas ieškinys ir atsakovės priešieškinis tenkinti iš dalies: nutraukta šalių santuoka ir išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikams, skyriumi gyvenančio ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo bei santuokos metu įgyto turto padalinimo. Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-13 nutartimi civilinėje byloje e2A-867-730/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-31 sprendimas pakeistas iš dalies, tai yra dalyje dėl turto padalinimo, bei panaikintos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šioje dalyje bylą grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ieškovas patikslinto ieškinio dalyje dėl jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo nepateikė.

Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1. Nustatyti ieškovo su dukromis bendravimo tvarką pagal jos pateiktą pasiūlymą: poriniais sekmadieniais nuo 11 val. iki 13 val. viešoje vietoje ir dalyvaujant socialiniam pedagogui; skambinti 2 kartus į savaitę - trečiadienį ir penktadienį nuo 19 val. iki 19 val. 30 min. ir vieną kartą per savaitę - ketvirtadienį bendrauti su dukromis „Whatsapp“ programos pagalba nuo 19 val. iki 19 val.30 min. Nuo 2024 metų sausio mėnesio: vieną kartą savaitėje trečiadienį, nuo 17 val. iki 19 val. 30 min., paimdamas mergaites iš ugdymo įstaigos ir pristatydamas į jų gyvenamąją vietą; kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., paimdamas mergaites iš jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas į jų gyvenamąją vietą; vasaros atostogų metu praleidžia su jomis 2 savaites atostogų, apie konkretų laiką įspėdamas atsakovę prieš 1 mėnesį elektroniniu paštu ar SMS žinute; bendrauti su dukromis ryšio priemonėmis, kai jos neužsiėmusios ugdymo įstaigose; kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) nuo 10 val. iki 19.30 val. ir ieškovo gimimo dieną - rugsėjo 30 d. (esant darbo dienai - nuo 17 val. iki 19.30 val., esant poilsio dienai - nuo 10 val. iki 19 val. 30 min.), nustatytu laiku paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus j jų gyvenamąją ar kitą vietą; tuo metu kai ieškovas leidžia laiką su dukromis, jis privalo pasirūpinti jų sveikata saugumu; jeigu dėl nenumatytų priežasčių jis negali numatytu laiku pasiimti dukrų, privalo apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną, informuoti apie tai atsakovę; 2. Įpareigoti ieškovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išklausyti Pozityvios tėvystės kursus paties pasirinktoje šias paslaugas teikiančioje įstaigoje; 3. Priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas atsiliepimo į atsakovės patikslintą priešieškinį nepateikė.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32-1071/2021. Šalys turi dvi dukras, tai yra (duomenys neskelbtini) gimusias dvynukes P. D. S. ir A. O. S., kurių gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo yra nustatyta su atsakove, tai yra jų mama. Iš į bylą patiktų medicinos dokumentų išrašų nustatyta, kad A. O. S. yra įgimta stemplės atrezija, 2021-09-01 ji konsultuota neurologo dėl miego sutrikimų ir 2021-06-03 konsultuota chirurgo dėl pilvo skausmų. Iš 2021-09-10 viešosios įstaigos „Meno psichologijos centras“ psichologo išvados nustatyta, kad psichologės D. K. vertinimu, tėtis negeba pilnai tenkinti savo dukrų kai kurių svarbių poreikių – fiziologinių (mergaitės susirgusios gali būti negydomos), saugumo (gali bet kada atvažiuoti pasiimti jas iš namų, mergaitės gali girdėti jo šaukimą ant mamos, pravardžiavimą), dėl ko būtina į tai atsižvelgti, planuojant vaikų ir tėvo susitikimus. Iš 2021-11-17 Klaipėdos rajono paramos šeimai centro pranešimo nustatyta, kad buvo organizuoti atvejo vadybos posėdžiai, tačiau ieškovas atsisakė specialistų pagalbos, o atsakovei taikyti atvejo vadybos procesą nėra tikslinga.

Šalims nutraukiant santuoką buvo nustatyta ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka, tačiau byla šioje dalyje gražinta iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teismo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka gali pažeisti ir ar turėti neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų interesams, nes psichologės išvadose, parengtose po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nurodoma, kad šiuo atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo, vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos nuotoliniu būdu dėl galimai įvykusio psichologinio ir fizinio smurto protrūkio.

CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovė CPK nustatyta tvarka teismui nepateikė patikslinto priešieškinio, o tik atsakovės atstovė posėdžio metu nurodė, kad tikslina reikalavimus dalyje dėl pereinamojo laikotarpio, atsakovas tam neprieštaravo.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 - 3 dalis). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai.

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ieškovas patikslinto ieškinio dalyje dėl jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo nepateikė. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą nustatyti ieškovo su dukromis bendravimo tvarką pagal jos pateiktą pasiūlymą, o teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, atsižvelgdama į išvadą byloje teikiančios institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes, patikslino prašomą nustatyti bendravimo tvarką dalyje dėl socialinio pedagogo dalyvavimo, prašydama nustatyti, kad ieškovas su dukromis bendrauja antradieniais nuo 16 val. iki 17 val. viešoje vietoje ir dalyvaujant socialiniam pedagogui. Ieškovas teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad jis sutinka su atsakovės pateikta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka bei nurodė, kad jis šiuo metu yra apsisprendęs dėl vaikų nebendrauti su dukromis, nes dukros yra nuteikinėjamos prieš jį.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktą psichologės nuomonę, vaikų teisių skyriaus atsiliepime nurodytas aplinkybes, laiką, kurį vaikai visiškai nebendravo su tėvu, tai, kad tarp šalių ginčo dėl atsakovės siūlomos ieškovo su dukromis bendravimo tvarkos nėra, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra būtinas pereinamasis ieškovo bendravimo su dukromis laikotarpis tėvo ryšiui su dukromis atkurti, dalyvaujant specialistams, todėl nustatytina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka:

- antradieniais nuo 16 val. iki 17 val. viešoje vietoje ir dalyvaujant socialiniam pedagogui;

- skambinti 2 kartus į savaitę - trečiadienį ir penktadienį nuo 19 val. iki 19 val. 30 min. ir vieną kartą per savaitę - ketvirtadienį bendrauti su dukromis „Whatsapp“ programos pagalba nuo 19 val. iki 19 val.30 min.;

- vieną kartą savaitėje trečiadienį, nuo 17 val. iki 19 val. 30 min., paimdamas mergaites iš ugdymo įstaigos ir pristatydamas į jų gyvenamąją vietą;

- kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., paimdamas mergaites iš jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas į jų gyvenamąją vietą;

- vasaros atostogų metu praleidžia su jomis 2 savaites atostogų, apie konkretų laiką įspėdamas atsakovę prieš 1 mėnesį elektroniniu paštu ar SMS žinute;

- bendrauti su dukromis ryšio priemonėmis, kai jos neužsiėmusios ugdymo įstaigose;

- kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) nuo 10 val. iki 19.30 val. ir ieškovo gimimo dieną - rugsėjo 30 d. (esant darbo dienai - nuo 17 val. iki 19.30 val., esant poilsio dienai - nuo 10 val. iki 19 val. 30 min.), nustatytu laiku paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus j jų gyvenamąją ar kitą vietą;

- tuo metu kai ieškovas leidžia laiką su dukromis, jis privalo pasirūpinti jų sveikata saugumu;

- jeigu dėl nenumatytų priežasčių jis negali numatytu laiku pasiimti dukrų, privalo apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną, informuoti apie tai atsakovę.

Ieškovas teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad jis šiuo metu nebendrauja su vaikais tiek dėl asmeninių priežasčių, tiek dėl vaikų gerovės ir yra apsisprendęs nebebendrauti su dukromis. Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš ieškovo nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas atsisako tiek specialistų pagalbos, tiek pareigos auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, kas, teismo vertinimu, yra nesuderinama su geriausių vaiko interesų prioriteto principu.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Atsakovė prašo teismo įpareigoti ieškovą išklausyti pozityvios tėvystės kursus jo paties pasirinktoje šias paslaugas teikiančioje įstaigoje, tačiau pažymėtina, jog Klaipėdos rajono paramos šeimai centro pranešime nurodyta, jog konfliktinės situacijos kyla tarp abiejų tėvų, todėl teismo vertinimu, šis atsakovės reikalavimas yra perteklinis. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekviena iš šalių, būdami atsakingais tėvais, turi dėti pastangas užtikrinant vaikų saugumą, gerovę, todėl abu tėvai turi suprasti, kad jie patys turi imtis aktyvių veiksmų siekiant pakeisti savo elgesį bei požiūrį vienas kito atžvilgiu, lankytis periodiškai pas psichologus bei kitus specialistus, o esant sudarytam pagalbos šeimai planui - jo laikytis, todėl atsakovės prašymas įpareigoti ieškovą išklausyti pozityvios tėvystės kursus atmestinas. Nors šis atsakovės reikalavimas atmestas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad esminis klausimas, kuris sprendžiamas byloje, buvo susijęs su skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, laikytina, jog atsakovės reikalavimas dėl ieškovo įpareigojimo išklausyti pozityvios tėvystės kursus yra išvestinis, todėl darytina išvada, kad atsakovės priešieškinis yra tenkintas visiškai.

Šalims paaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015-03-16 raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas patyrė 4 598,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 800,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (1 800,00 Eur civilinės bylos Nr. e2-1038-1071/2020 nagrinėjimo metu ir 2 000,00 Eur apeliacinės instancijos teisme), 300,00 Eur už turto vertinimą (civilinės bylos Nr. e2-1038-1071/2020 nagrinėjimo metu), 498,00 Eur žyminio mokesčio (340,00 Eur civilinės bylos Nr. e2-1038-1071/2020 nagrinėjimo metu ir 158,00 Eur apeliacinės instancijos teisme).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė patyrė 6 384,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 4 600,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (2 100,00 Eur civilinės bylos Nr. e2-32-1071/2021 nagrinėjimo metu, 1 500,00 Eur civilinės bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme, 1 000,00 Eur šios civilinės bylos nagrinėjimo metu), 1 130,00 Eur išlaidas už turto vertės nustatymą, 113,77 Eur išlaidas už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 541,00 Eur žyminio mokesčio (391,00 Eur civilinės bylos Nr. e2-32-1071/2021 nagrinėjimo metu ir 150,00 Eur apeliacinės instancijos teisme)

Byloje yra pateiktas 2021-03-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, kuriuo ieškovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba, jis 100 proc. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-32-1071/2021 už laikotarpį nuo 2021-03-01 iki 2022-02-28. Taip pat yra pateiktas 2021-08-02 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, kuriuo ieškovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba, jis 100 proc. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Civilinėje byloje Nr. e2-32-1071/2021 ieškovui 2019-01-25 teismo nutartimi buvo atidėtas 676,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, 2020-06-09 teismo nutartimi atidėtas 83,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ir 2020-09-25 teismo nutartimi atidėtas 277,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo dienos. Civilinėje byloje Nr. e2-32-1071/2021 atsakovei 2021-07-01 teismo nutartimi atidėtas 782,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo dienos.

Ieškovas civilinėje byloje buvo pareiškęs tris neturtinius reikalavimus ir 6 turtinius reikalavimus. Iš šių 9 reikalavimų du reikalavimai patenkinti visiškai, 4 reikalavimai patenkinti iš dalies, o trys reikalavimai atmesti. Įvertinus byloje pareikštų reikalavimų visumą, konstatuotina, kad teismas patenkino apie 53 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų.

Atsakovė civilinėje byloje patikslintu priešieškiniu buvo pareiškusi du neturtinius reikalavimus ir 4 turtinius reikalavimus. Iš šių 6 reikalavimų 3 reikalavimai patenkinti visiškai, 2 reikalavimai patenkinti iš dalies ir 1 reikalavimas atmestas. Įvertinus byloje pareikštų reikalavimų visumą, konstatuotina, kad teismas patenkino apie 74 procentų patikslinto priešieškinio reikalavimų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už patenkintus ieškinio reikalavimus byloje turėjo būti sumokėtas 625,00 Eur žyminis mokestis už turtinio pobūdžio reikalavimus, 75,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 75,00 Eur už daiktų pripažinimo asmenine ir juridinio asmens nuosavybe (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis). Ieškovas byloje sumokėjo 498,00 Eur žyminio mokesčio (340,00 Eur civilinės bylos Nr. e2-1038-1071/2020 nagrinėjimo metu ir 158,00 Eur apeliacinės instancijos teisme). Įvertinus tai, kad ieškovas nuo 2021-03-01 yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei 100 proc., žyminio mokesčio skirtumas tenkantis jo patenkinto patikslinto ieškinio daliai iš ieškovo nepriteistinas ir ieškovui grąžintinas jo sumokėtas 158,00 Eur žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismo vertinimu, yra pagrindas ir iš atsakovės nepriteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas nuo 2021-03-01, nes atsakovė, gindamasi nuo jai santuokos nutraukimo byloje pareikštų reikalavimų, pateikė priešieškinį dėl šalių santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, siekė byloje su ieškovu susitarti taikiai. Todėl iš atsakovės žyminis mokestis valstybei nepriteistinas.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas patyrė 4 440,00 Eur (3 800,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 300,00 Eur už turto vertinimą, 340,00 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus byloje pareikštų reikalavimų visumą, konstatuotina, kad teismas patenkino apie 53 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, turėtų būti priteista 2 353,20 Eur (4 440,00 Eur x 53 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė patyrė 6 384,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 600,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 1 130,00 Eur išlaidas už turto vertės nustatymą, 113,77 Eur išlaidas už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 541,00 Eur žyminio mokesčio). Įvertinus byloje pareikštų reikalavimų visumą, konstatuotina, kad teismas patenkino apie 74 procentų patikslinto priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, turėtų būti priteista 4 725,00 Eur (6 384,77 Eur x 74 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti ieškovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. D. S. ir A. O. S. tvarką:

- antradieniais nuo 16 val. iki 17 val. viešoje vietoje ir dalyvaujant socialiniam pedagogui;

- skambinti 2 kartus į savaitę - trečiadienį ir penktadienį nuo 19 val. iki 19 val. 30 min. ir vieną kartą per savaitę - ketvirtadienį bendrauti su dukromis „Whatsapp“ programos pagalba nuo 19 val. iki 19 val.30 min.;

- vieną kartą savaitėje trečiadienį, nuo 17 val. iki 19 val. 30 min., paimdamas mergaites iš ugdymo įstaigos ir pristatydamas į jų gyvenamąją vietą;

- kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., paimdamas mergaites iš jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas į jų gyvenamąją vietą;

- vasaros atostogų metu praleidžia su jomis 2 savaites atostogų, apie konkretų laiką įspėdamas atsakovę prieš 1 mėnesį elektroniniu paštu ar SMS žinute;

- bendrauti su dukromis ryšio priemonėmis, kai jos neužsiėmusios ugdymo įstaigose;

- kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) nuo 10 val. iki 19.30 val. ir ieškovo gimimo dieną - rugsėjo 30 d. (esant darbo dienai - nuo 17 val. iki 19.30 val., esant poilsio dienai - nuo 10 val. iki 19 val. 30 min.), nustatytu laiku paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus j jų gyvenamąją ar kitą vietą;

- tuo metu kai ieškovas leidžia laiką su dukromis, jis privalo pasirūpinti jų sveikata saugumu;

- jeigu dėl nenumatytų priežasčių jis negali numatytu laiku pasiimti dukrų, privalo apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną, informuoti apie tai atsakovę.

Priteisti iš ieškovo T. S., 4 725,00 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis eurus) atsakovės L. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. J. 2 353,20 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 20 ct) ieškovo T. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui T. S. 158,00 Eur (šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2021-06-30, mokėjimo nurodymo Nr. 144, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.