Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-1515-897/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-27
Bylos Nr.: 2-1515-897/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27281-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Lina Tamulevičienė (pirm.)
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: V. B.
Trečiasis asmuo: SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Daiva Vaškelienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-1515-897/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27281-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 2.3.2.10; 2.3.2.7; 3.2.3.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė,sekretoriaujant Lilijai Miftachovai,dalyvaujant ieškovei A. B.,ieškovės atstovei advokatei Daivai Vaškelienei,atsakovui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. tarp A. B. ir V. B., įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. B. kaltės; nepilnametės dukters V. B. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. B.; priteisti iš V. B. dukters V. B. išlaikymui po 215 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukra sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 d. ir šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. B.; priteisti iš V. B. išlaikymo įsiskolinimą dukrai V. B. už 36 mėnesius, skaičiuojant po 215 Eur per mėnesį, t.y. 7 740 Eur; pripažinus, jog santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, iš V. B. priteisti 2 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti ieškovei A. B.; kreditinius įsipareigojimus išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei kreditinius įsipareigojimus išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninėmis atsakovo V. B. prievolėmis; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę – G.. Išlaikymo sau ieškovė nereikalauja. Nurodė, kad po santuokos sudarymo šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augino dukrą, taip pat kartu su jais gyveno ir dukra V. B., kuri šiuo metu jau yra pilnametė. Tačiau nuo (duomenys neskelbtini) metų šalių santykiai pašlijo, šalys nesutarė dėl pareigų, nebevedė bendro ūkio. (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje atsakovas paliko šeimą ir apsigyveno atskirai. Ieškovė atsitiktinai sužinojo, jog jis šeimoje gyventi nebeketina, kadangi turi kitą moterį ir su ja gyvena. Atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas būti vienas kitam lojaliu, gerbti sutuoktinį, remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie vienas kito poreikių tenkinimo ir dėl to tolimesnis bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi bendras gyvenimas iširo dėl atsakovo V. B. kaltės. Pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis - sutuoktinio nelojalumas, neištikimybė ir nesirūpinimas šeima bei namais. Nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios atsakovas visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo, o taip pat ir prie kitų būtiniausių šeimos poreikių tenkinimo. Dukra V. B. gyvena su ieškove, jos tėvų namuose. Ji ir artimi giminaičiai, tėvai (vaiko seneliai) rūpinasi visais vaiko poreikiais ir jį prižiūri. Jos ir vaikų santykiai yra geri, juos sieja abipusis emocinis ryšys. Atsakovas nuo tada, kai paliko šeimą, nesirūpina dukra, jos išlaikymu, nesidomi jos sveikata bei auklėjimu. Dėl šių priežasčių dukters V. B. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina A. B.. Ieškovės materialinė padėtis yra labai sunki, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji vidutiniškai per vieną mėnesį uždirba ir gauna apie 500 Eur. Ieškovės gaunamų pajamų neužtenka net būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Abi dukros yra moksleivės. V. B. mokosi (duomenys neskelbtini). Vaikui yra reikalingas maistas, drabužiai pagal sezoną, avalynė, internetas, būtiniausi reikmenys mokyklai ir visos kitos priemonės normaliam dukros lavinimui bei vystymuisi užtikrinti, todėl jos išlaikymui ir jos būtiniausių poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 430 Eur suma. Pažymėjo, kad dukra serga (duomenys neskelbtini), todėl vaikui reikalinga derinti maistą bei vartoti medikamentus. Dukra kartu su savo bendraamžiais nori lankyti baseiną, tačiau dėl piniginių lėšų trūkumo to leisti negali. Dukros išlaikymui atsakovas V. B. yra įsiskolinęs už 36 mėnesių periodą iki ieškinio pateikimo teismui dienos (215 Eur x 36) viso 7 740 Eur sumą. Bendravimo su vaiku tvarka nenustatytina, kadangi atsakovas tokio noro nebuvo pareiškęs. Atsakovui išreiškus pageidavimą bendrauti su dukra, tam neprieštaraus, nes mano, kad vaiko auklėjime turi dalyvauti abu tėvai. Būdami santuokoje jokio turto neįsigijo, asmeninio turto neturi. Kreditiniai įsipareigojimai pripažintini asmeninėmis V. B. prievolėmis ir po santuokos nutraukimo priteistini įvykdyti atsakovui, nes šios skolos yra atsiradę dėl atsakovo neatsakingo gyvenimo būdo ir jam skirtų baudų už administracinius ir kriminalinius pažeidimus. Atsakovui palikus šeimą, (duomenys neskelbtini) metais, ieškovė liko gyventi viena su nepilnamete dukra. Nežinodama kur dingo sutuoktinis, patyrė didelius išgyvenimus, ieškojo jo. Dėl susidariusios situacijos patyrė gėdą artimųjų tarpe bei neigiamą aplinkinių požiūrį. Be to, jai liko pareiga vienai pasirūpinti nepilnamete dukra ir ją išlaikyti. Patirtą moralinę žalą ieškovė vertina 2 000 Eur suma.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai patikslintame ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovė paaiškino, kad išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiuoja nuo (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėn. Ilgą laiką bandė geruoju su atsakovu išsiskirti, bet nepavykdavo jo surasti. Atsakovas išėjo vieną dieną į darbą ir negrįžo. Kartą sužinojo, kad atsakovas išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Mergaitė tėvo jau net nebeatsimena. Iš atsakovo pusės giminaičių jokios pagalbos dukters išlaikymui nesulaukė. Atsakovas paliko ją su didelėmis skolomis. Atsakovas smurtavo prieš jos mamą, todėl kartais išeidavo gyventi atskirai. Jokios moralinės žalos iš atsakovo nebenori ir neprašo jos priteisti. Svarbiausia jai yra išsituokti ir susitvarkyti dokumentus, kad mergaitė gautų nemokamą maitinimą mokykloje ir kitas valstybės skiriamas pašalpas. Mergaitės charakteris labai sunkus, turi lankyti psichologą, be to, anksčiau mergaitė turėjo (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Daiva Vaškelienė prašė ieškinį tenkinti, išskyrus vieną reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Nors atsakovas teigė, kad prie mergaitės išlaikymo prisidėjo, tačiau net žodžiu negalėjo įvardinti, kokią sumą jis vaiko išlaikymui yra skyręs per paskutinius trejus metus. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieš šešis metus paliko šeimą, ja nesirūpino, neteikė vaikui išlaikymo. Šalys santuokoje jokio turto neįsigijo, todėl dalinti nėra ką. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę. Atsakovas pripažino, kad skolos kreditoriams yra jo asmeninės, todėl po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pripažinti asmeniniais.

Atsakovas V. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Be to, mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Skirtis nori ir tokį norą jau seniai buvo išreiškęs ieškovei, bet nepavykdavo susitarti su ieškove. Išėjo gyventi atskirai, nes gyvenimo su ieškove nebuvo. Ieškovė daug išgėrinėjo, lėbavo, išlaidavo, nemėgo būti namuose. Be to, ieškovė negerbė ir nemėgo jo tėvų, neleisdavo net dukros pasimatyti su seneliais. Jo tėvai labai stengėsi padėti, duodavo pinigų skoloms padengti. Su ieškove negyvena jau kokius šešis metus. Sutinka dukters išlaikymui mokėti po 215 Eur kas mėnesį, bet nežino ieškovės sąskaitos numerio, todėl negali jau dabar pervedinėti pinigų. Mano, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra. Jis pats mergaitei pinigų neperduodavo, nes visą laiką buvo užsienyje, bet pinigus prašydavo, kad perduotų ieškovei jo tėvai. Dukrai yra nupirkęs telefoną, su dukra nebendrauja, nes ilgą laiką buvo užsienyje. Pripažįsta, kad skolos kreditoriams yra jo asmeninės.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo (kreditorius) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo nurodytomis sąlygomis ir teismo prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje VMI prie FM atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo (kreditorius) savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, neprieštarauja, jog V. B. įsiskolinimai liktų jo asmeninėmis prievolėmis, kadangi teisės pažeidimą padariusio sutuoktinio prievolė sumokėti įstatymuose numatytą baudą yra laikoma jo asmenine prievole.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad A. B. su dukromis V. bei V. gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais. V. B. mokosi (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini), dailės užsiėmimus (nemokamai). Mergaitės sveikata gera, kartais pasireiškia alergija skalbimo milteliams. V. teigė, kad su tėčiu bendravo labai seniai. Pasak jos, tėtis kelis sykius buvo atėjęs į mokyklą, pasveikinęs su gimtadieniu, padovanojęs pinigėlių, rūbų. Mergaitė negalėjo tiksliai pasakyti kada paskutinį kartą tėtis buvo ją aplankęs, galbūt, kai ji mokėsi 4-oje klasėje, Mergaitė teigė, jog norėtų su tėčiu dažniau susitikti ir bendrauti. Pasak ieškovės, atsakovas nebendrauja su dukra, neteikia jokio išlaikymo, nesidomi, tačiau apie tai, kur mokosi, kur gyvena dukra, yra informuotas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. (duomenys neskelbtini) d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, (duomenys neskelbtini) d. nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, nuo (duomenys neskelbtini) d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Neprieštarauja dėl V. B. gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Kadangi augančio vaiko kasdieniai poreikiai yra įprastai didesni, o siekiant visapusiško išsilavinimo, vaikui būtina lankytis kultūriniuose renginiuose, kine, teatre, kokybiškai atostogauti ir pan., jam skiriamo išlaikymo dydis turi būti pakankamas tenkinti individualius poreikius. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais V. B. poreikiais. Nustačius, jog atsakovas neteikė išlaikymo ir anksčiau, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas.

Į teismo posėdį išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas neatvyko. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši institucija tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pateikė išvadą raštu, o taip pat prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, išnagrinėjo bylą išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovė ir atsakovas jau seniai negyvena santuokinio gyvenimo.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina. Be to, atsakovas turi kitą moterį, su ja gyvena, grįžti į šeimą neketina. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko, nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš namų jis išėjo ne dėl kitos moters, o dėl konfliktiškų santykių ir negalėjimo gyventi su ieškove. Ieškovė daug išgėrinėjo, lėbavo, išlaidavo, nemėgo būti namuose. Be to, ieškovė negerbė ir nemėgo jo tėvų, neleisdavo net dukrai pasimatyti su seneliais, tuo tarpu jo tėvai labai stengėsi padėti šeimai, duodavo pinigų ieškovės skoloms padengti.

Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). CK 3.60 str. 3 d. nurodyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo išėjimas iš namų nesiejamas su kita moterimi, kitos moters atsakovo gyvenime atsiradimas buvo faktiškai nutrūkusių šalių santuokinių ryšių pasekmė, o ne priežastis, nes, anot atsakovo, jis iš bendrų namų išėjo dėl to, kad gyvenimo su ieškove dėl jos pomėgio piktnaudžiauti alkoholiu, linksmintis, nebūti namuose, išlaidauti nebebuvo. Nesant byloje vienareikšmiškų atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančių įrodymų, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, lygiai taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas. Įvertinus bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 str.). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 – 3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

CK 3.70 str. 2 d. numatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kito sutuoktinio, kalto dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Kadangi šiuo atveju teismas nekonstatavo nė vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, be to, (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu ieškovė nebepalaikė šio ieškinio reikalavimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė palikti jai ikisantuokinę pavardę – G.. Atsakovas tam neprieštaravo. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šiuo atveju ieškovė pageidauja susigrąžinti iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, nesant ginčo tarp šalių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos įregistravimo turėta pavardė „G.“, atsakovui paliktina jo pavardė – „B.“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jam išlaikymas nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja.

Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra pakankamos sąlygos nepilnamečiui vaikui vystytis ir augti, būstas tvarkingas, švarus, jame yra visi reikiami baldai, buitinė technika. Šalims pradėjus gyventi skyriumi, vaikas visą laiką gyvena su motina, kuri nuolat vaiku rūpinasi, užtikrina jam tinkamas sąlygas gyventi, augti, tobulėti. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio šalių vaiko V. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, ieškove A. B. (CK 3.174 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 215 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad vaiko įprastų poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikia 430 Eur. Iš pateiktos dukters V. B. poreikių per mėnesį išklotinės matyti, kad vaikui maistui per mėnesį yra skiriami 100 Eur, drabužiams, avalynei – 70 Eur, sveikatos priežiūrai – 40 Eur, higienos priemonėms – 30 Eur, lavinimo priemonėms – 30 Eur, atostogoms – 30 Eur, komunaliniams mokesčiams – 50 Eur, pramogoms, laisvalaikiui – 30 Eur. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos yra labai mažos, prie vaiko išlaikymo prisideda artimieji giminaičiai, kurie jai finansiškai padeda. Atsakovas su reikalavimu priteisti iš jo po 215 Eur išlaikymo sumą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis, neprieštaravo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi. Be to, pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), kurių suma taip pat turi būti įskaičiuojama.

Žemesnės instancijos teismas

Nepilnametis šalių vaikas turi įprastus kasdieninius poreikius maistui, aprangai ir avalynei, gyvenamajam būstui, sveikatos priežiūrai, higienos reikmėms, laisvalaikiui ir pramogoms, šventėms, ugdymo įstaigai ir pan., kas vidutiniškai, ieškovės apskaičiavimais, per mėnesį sudaro po 430 Eur. Bylos duomenimis, ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gaudavo vidutinį apie 600 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo, kilnojamo turto. Bylos duomenimis, atsakovas buvo registruotas fiziniu asmeniu, kuris verčiasi individualia veikla (nuo (duomenys neskelbtini)), nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, uždirbo 139,79 Eur, neatskaičius mokesčių, šiuo metu niekur nedirba. Atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo, kilnojamo turto.

Atsižvelgiant į tai, jog abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams yra vienoda, taip pat į tai, jog nepilnametis šalių vaikas turi įprastus kasdieninius poreikius, teismas vertina, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui suma nėra neproporcingai perteklinė, nes nesiekia net pusės minimalios mėnesio algos ir sietina tik su būtiniausiais minimaliais vaikų poreikiais. Kadangi atsakovas yra jaunas, darbingas, jokių duomenų, kad atsakovas yra tik iš dalies darbingas ir jam nustatytas neįgalumas, į bylą nepateikta, todėl, teismo vertinimu, atsakovas privalo dirbti ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų savo ir savo nepilnamečio vaiko išlaikymui. Esant aukščiau išdėstytam, teismas priteisia iš atsakovo nepilnamečio vaiko V. B. išlaikymui po 215 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę A. B..

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 str. išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2019 m. gegužės23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 ir kt.).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė, prašo teismo priteisti iš atsakovo vaikui 7 740 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki bylos iškėlimo teisme dienos – (duomenys neskelbtini) d, t.y. už tris metus. Atsakovas su prašymu priteisti išlaikymo įsiskolinimą nesutiko, tačiau jokių įrodymų, kad minėtu laikotarpiu atsakovas dukrai išlaikymą teikė, nepateikė. Nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, išvadą byloje teikiančios institucijos specialistams kalbant su šalių nepilnamete dukra, ši pasakė, kad su tėčiu bendravo labai seniai, pasak jos, tėtis kelis sykius buvo atėjęs į mokyklą, pasveikinęs su gimtadieniu, padovanojęs pinigėlių, rūbų, bet paskutinį kartą tai buvo, galbūt, kai ji mokėsi 4-oje klasėje. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Bylos duomenimis nėra pagrindo spręsti, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo teikti dukrai V. B. 215 Eur dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą iš atsakovo nepilnamečiam vaikui V. B. priteistina 7 740 Eur išlaikymo skola už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)d. (CK 3.200 str.).

Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.170 str. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.170 str. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Ieškovė neprašė nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nes atsakovas su vaiku nesusitinka. Atsakovui išreiškus pageidavimą bendrauti su dukra, tam neprieštaraus, mano, kad vaiko auklėjime dalyvaus abu tėvai. Atsakovas jokios konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nepasiūlė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nedraudžia ir neprieštarauja, kad atsakovas laisvai bendrautų su nepilnamečiu vaiku, tiek ieškovės, tiek atsakovo teisės ir pareigos jų vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), atsakovo teisė ir pareiga rūpintis savo nepilnamečiu vaiku negali būti ribojama, lygiai taip pat atsakovo pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku negali būti perkeliama ieškovei, teismas nustato, kad atsakovas gali bendrauti su dukra V. B. pagal bendrą šalių susitarimą iš anksto konkretų susitikimo laiką suderinus tarp šalių telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti V. B. skolinius įsipareigojimus kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir po santuokos nutraukimo toliau vykdyti asmeniškai V. B., nes tai yra būtent atsakovui paskirtos administracinės ir kriminalinės baudos. Atsakovas tam neprieštarauja. Tretieji asmenys (kreditoriai) VMI prie FM ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ neprieštaravo dėl santuokos nutraukimo nurodytomis sąlygomis ir teismo prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 str. 1 d. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 str.), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 str.).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1–5 p. savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 d. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.109 str. 2 d. sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus kreditoriams ir toliau asmeniškai vykdytų atsakovas V. B., o taip pat nekėlė prievolės solidarumo klausimo, todėl teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir atsakovo prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ po santuokos nutraukimo pripažįsta asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 309 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo [(215 Eurx12 mėn.) x 3 proc.) + 7740 Eur) x 3 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-741-3723 ir 2020 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-1239-6443 yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. liepos 13 d. pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 456,53 Eur. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 74,73 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (90 proc.), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 410,88 Eur bylinėjimosi išlaidos už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, 67,26 Eur teismo turėtų pašto išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. B. palikti jos ikisantuokinę pavardę – „G.“, atsakovui V. B. palikti jo prigimtinę pavardę – „B.“.

Nepriteisti sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo.

Nustatyti šalių nepilnametės dukters V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tokią atsakovo V. B. bendravimo su dukra V. B. tvarką:

- atsakovas V. B. gali bendrauti su dukra V. B. pagal bendrą šalių susitarimą iš anksto konkretų susitikimo laiką suderinus tarp šalių telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis;

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis – po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 7740 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Pavesti šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei A. B..

Skolines prievoles Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM naudai vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)- Kriminalinė bauda – 930 EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. v, išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai antstolių vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis atsakovo V. B. prievolėmis.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 410,88 Eur (keturis šimtus dešimt eurų ir 88 euro centus) išlaidų už ieškovei A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 309 Eur (tris šimtus devynis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei mokėtina žyminio mokesčio suma, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 bei teismui pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 67,26 Eur (šešiasdešimt septyni eurai ir 26 euro centai) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Tamulevičienė