Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams M. C. ir R. C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais elektroninių ryšių priemonėmis pateiktais elektroninės formos rašytiniais įrodymais (kopijomis): 2018-05-28 Gyventojų registro pažymomis Nr. GR.3A-1652-4 ir Nr. GR.3A-1652-5; VĮ Registrų centro 2018-05-28 PVM sąskaita faktūra serija RC Nr. 6574569 ir jos apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais; 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 išrašu; 2009-03-04 perdavimo – priėmimo aktu Nr.556; 2007-03-01 išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 703582680 nustatyta, kad UAB Ūkio banko lizingas su atsakove M. C. 2007-03-01 sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703582680, kuria atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo siuvimo mašiną Brother XL 2120 ir dulkių siurblį LG VC 3033 ND. Sutarties 2.1 punktu atsakovė įsipareigojo per 24 mėnesius, iki 2009-03-14, pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas, mokėti lizingo įmonei numatytas įmokas (po 31,11 Lt), vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovė nuo 2007-08-14 jokių įmokų nemokėjo ir liko skolinga 180,22 Eur (622,26 Lt). Atsakovė sutarties nenutraukė, turto negrąžino, neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nebendradarbiavo ir tuo pažeidė sutartinius įsipareigojimus. UAB Ūkio banko lizingas 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 visas reikalavimo teises į atsakovės prievolę UAB Ūkio banko lizingas perleido ieškovei. Sutarties sudarymo metu ir iki dabar atsakovė yra santuokoje su R. C.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 str. 1 d.). LR CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str.). Vadovaujantis LR CK 6.63 str., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovė savo prievolės pagal sutartį tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, atsakovė lizingu paėmė buityje bendrai naudojamus daiktus – buities prietaisus, kurie gali būti naudojami šeimos narių. Atsakovė buvo ir iki šiolei yra santuokoje su R. C., todėl ieškovei iš atsakovų priteistina solidariai 180,22 Eur skola (LR CK 6.886 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.59 ir 6.205 straipsniai).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 0,05 procentus dydžio delspinigius už 3983 pradelstas atsiskaityti dienas, kas sudaro 358,91 Eur.

Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinių aplinkybių tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė, sudarydama 2007-03-01 išperkamosios nuomos sutartį, neturėjo galimybių derėtis su ieškove dėl sutarties sąlygų, kadangi ieškovė naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su atsakove. Prašoma priteisti 358,91 Eur delspinigių suma beveik du kartus didesnė už prievolės sumą (180,22 Eur.). Ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po 9 metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos (2009-02-16) ir reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi (2009-03-14). Ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl tiek laiko delsė kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovė sąmoningai leido didėti įsiskolinimui. Ieškovės pasyvus elgesys, siekiant išieškoti skolą, negali nepagrįstai apsunkinti atsakovės padėties. Pažymėtina ir tai, kad jau reikalavimo perleidimo metu buvo akivaizdu, kad atsakovė prievolės nevykdo tam tikrą laiką ir neketina vykdyti gera valia. Ieškovės teiginiai, jog nuo reikalavimo į skolininką perėmimo, vykdė skolos išieškojimo veiksmus nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovė tiek metų pati delsė aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, todėl turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes ir negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016; 2016 m. rugsėjo 20d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas sumažinti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jei netesybos akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan., jos gali būti sumažintos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012;ir kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003).

Ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą tik po 9 metų, todėl teismas, atsižvelgdamas į Kasacinio teismo suformuojamą praktiką bei minėtas CK nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną už 180 dienų, kurie sudarytų 16,22 Eur (180,22 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), todėl ieškovės reikalavimas, priteisti iš atsakovų 358,91 Eur delspinigių, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovų 16,22 Eur delspinigių sumą (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą tokio pobūdžio byloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-407-392/2018). Kitą ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo teismas atmeta, kaip nepagrįstą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą, t. y. 18,02 eurus. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 p. numatyta, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas sutarties 5.2, 5.5 punktus nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą. Savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovai, pažeidę Sutarties 5.2 ir 5.5 punktą, nepranešė kreditoriams apie telefono numerio ir galimai gyvenamosios vietos adreso ir finansinės būklės pasikeitimą, ir tokiu būdu neįvykdė papildomų sutartimi prisiimtų prievolių bei apsunkino kreditoriaus galimybes susisiekti su atsakovais, todėl šiuo pagrindu atsakovams turi būti taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už papildomos prievolės neįvykdymą pagal Sutarties 11.2 punktą. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji pareikalavo iš atsakovės pateikti dokumentus susijusius su atsakovės finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas (sutarties 5.2 p.) ar pasikeitė atsakovės telefono numeris ir gyvenamosios vietos adresas (sutarties 5.5 p.) (CPK 178 straipsnis), kadangi atsakovės gyvenamoji vieta liko nepasikeitusi ir teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovės sutartyje bei ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteikti asmeniškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas, priteisti iš atsakovės 18,02 Eur baudą, atmestinas kaip nepagrįstas. Kita vertus ieškovė baudą sieja su atsakovės pareiga, pranešti apie savo adreso ir gyvenamosios vietos pasikeitimą, nevykdymu, tačiau tai realiai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, todėl prašoma priteisti bauda ir delspinigiai yra dviguba atsakomybė, todėl ieškovės reikalavimas, dėl baudos priteisimo, netenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti ir 20,30 Eur už Gyventojų registro pažymas apie atsakovo asmens duomenis patirtas išlaidas. Tačiau iš pateiktos 2018 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitos faktūros serija RC Nr.6574569 matyti, kad ši suma susidaro už 7 asmenų duomenis iš Gyventojų registro (sąskaitoje faktūroje nurodyti 7 vnt.). Ieškovė šioje byloje pateikė du išrašus iš gyventojų registro (apie atsakovės ir jos sutuoktinio asmens duomenis), todėl ieškovei priteisiamos išlaidos tik už dviejų asmenų pažymas - 5,80 Eur.

Kadangi atsakovai sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jų ieškovei priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 str. ir 6.210 str.).

Ieškinį patenkinus iš dalies (35,02 proc.), ieškovei iš atsakovų priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 5,25 Eur (35,02 proc. nuo 15 Eur sumos) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai, paskaičiuotos 2,78 Eur pašto išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Atsakovė prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis po 50 Eurų. Teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (LR CPK 284 str. 1 d.). Atsakovė savo prašymui pagrįsti nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų prašymui pagrįsti, t.y. nenurodė skolos nemokėjimo priežasčių, nepateikė sunkios turtinės / finansinės padėties įrodymų. Todėl teismas atsižvelgia į darbingą atsakovų amžių, praleistą terminą – kad atsakovai per šį laiką galėjo sumokėti nedideles nuomos įmokas (skola įsisenėjusi). Be to, teismui sumažinus ieškinio sumą, patenkinus atsakovės reikalavimą ir išdėsčius skolos mokėjimą būtų pažeisti teisėti ieškovės lūkesčiai, todėl atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270, 284, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. C. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir R. C. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Kapitalo valda“ (j.a.k.126308223), buv. Kaunas, Savanorių pr. 192, naudai 180,22 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 22 ct) skolos, 16,22 Eur (šešiolika eurų 22 ct) delspinigių, 5,80 Eur (penkis eurus 80 ct) už Registrų centro pažymas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (196,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,25 Eur (penkis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.