- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- e2A-164-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01346-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- M. C., R. C.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams M. C. ir R. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 577,45 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo, 15 Eur žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė būdama su atsakovu santuokoje, 2007 m. kovo 1 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Ūkio banko lizingas“, kuria išperkamosios nuomos būdu įsigijo siuvimo mašiną Brother XL 2120 ir dulkių siurblį LG VC 3033 N. A. įsipareigojo per 24 mėnesius pagal suderintą mokėjimų grafiką sumokėti kreditoriui visas nustatytas įmokas - 771,52 Lt sumą, tačiau įmokų nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nemokėjo ir įsipareigojimų nebevykdė. Atsakovai įsipareigojo kreditoriui pranešti pasikeitus jų adresui ar telefonui, o praleidus šią pareigą – mokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirkto turto vertės (Sutarties 11.2 p.); o vėluojant mokėti įmokas – mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 11.2 p.). Atsakovai nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. liko skolingi 180,22 Eur. 2009 m. kovo 4 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo teises į atsakovus, taip pat ieškovė paskaičiavo 358,91 Eur delspinigius už 3983 pradelstas dienas.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. spalio 3 d. sprendimu:
- Ieškinį tenkino iš dalies.
- Iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteisė 180,22 Eur skolos, 16,22 Eur delspinigių, 5,80 Eur už Registrų centro pažymas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (196,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
- Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad atsakovė savo prievolės pagal sutartį tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė. Kadangi atsakovė su atsakovu iki šios dienos yra santuokoje, todėl teismas skolą priteisė solidariai.
5. Teismas dėl ieškovės reikalaujamų delspinigių priteisimo konstatavo, kad pati ieškovė sąmoningai leido didėti įsiskolinimui. Pažymėjo, kad jau reikalavimo perleidimo metu buvo akivaizdu, kad atsakovė prievolės nevykdo tam tikrą laiką ir neketina vykdyti gera valia. Ieškovės teiginiai, jog nuo reikalavimo į skolininką perėmimo, vykdė skolos išieškojimo veiksmus nepagrįsti jokiais įrodymais. Sprendė, kad ieškovė net 9 metus delsė aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, todėl turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes ir negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Šių aplinkybių pagrindu teismas netesybų dydį sumažino. Sprendė, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną už 180 dienų, kurie sudarytų 16,22 Eur (180,22 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų 358,91 Eur delspinigių, tenkino iš dalies, priteisiant 16,22 Eur delspinigių sumą. Kitą dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
6. Dalyje, kuria ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą, t. y. 18,02 Eur, teismas konstatavo, kad nors ieškovė savo reikalavimą grindė aplinkybe, kad atsakovai pažeidę Sutarties 5.2 ir 5.5 punktą, nepranešė kreditoriams apie telefono numerio ir galimai gyvenamosios vietos adreso ir finansinės būklės pasikeitimą, ir tokiu būdu neįvykdė papildomų sutartimi prisiimtų prievolių, tačiau pati ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji pareikalavo iš atsakovės pateikti dokumentus susijusius su atsakovės finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas (sutarties 5.2 p.) ar pasikeitė atsakovės telefono numeris ir gyvenamosios vietos adresas (sutarties 5.5 p.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo yra nepagrįstas.
7. Teismas dalyje dėl ieškovės prašymo priteisti 20,30 Eur patirtas išlaidas už Gyventojų registro pažymas apie atsakovo asmens duomenis konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra už 7 asmenų duomenis nors pati ieškovė į bylą pateikė du išrašus, todėl teismas ieškovei priteisė išlaidas tik už dviejų asmenų pažymas - 5,80 Eur.
8. Ieškovės naudai teismas iš atsakovų priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi atsakovai sutartinės prievolės tinkamai nevykdė.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo pakeisti ir solidariai iš atsakovų priteisti 358,91 Eur delspinigių ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai kitas bylinėjimosi išlaidas; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą.
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. LR CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir LR CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo ex officio taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Atsakovai neprašė byloje taikyti ieškinio senatį, o teismas savo iniciatyva ją pritaikė ir nepagrįstai delspinigius paskaičiavo tik už 180 d., nors turėjo būti paskaičiuoti už visą pradelstą prievolės įvykdymo laiką, t. y. už 3983 dienas, kas sudaro 358,91 Eur.
13.2. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių. Nuo pat reikalavimo atsiradimo dienos ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų išieškoti iš atsakovų skolą ikiteisminiu būdu. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovai ne tik nesirūpino skolos grąžinimu bet ir elgėsi nesąžiningai, sąmoningai vengdami įvykdyti prievolę. Apeliantės nuomone, visa atsakomybės našta negali būti perkeliama tik kreditoriui kaip stipresnei sutarties šaliai.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Teismo priteisti 16,22 Eur delspinigiai yra neproporcingi atsakovų neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui. Apeliantės nuomone, atsakovai nesupras sutarties neįvykdymo nuostolių ieškovei padarymo pasekmių.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Atsiliepime nurodo, kad pati ieškovė nereikalavo skolos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas atmestinas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
14. Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, priteisdamas delspinigius, pritaikė ieškinio senatį savo iniciatyva (ex officio).
15. Nustatyta, kad 2007 kovo 1 d. atsakovė sudarė išperkamosios nuomos sutartį su UAB „Ūkio banko lizingas“, pagal kurią įsigijo siuvimo mašiną Brother XL 2120 ir dulkių siurblį LG VC 3033 ND ir įsipareigojo dalimis mokėti kreditą. Atsakovė nuo 2007-08-14 jokių įmokų nemokėjo ir liko skolinga 180,22 Eur (622,26 Lt). 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, reikalavimo teisė į atsakovės skolą buvo perleista apeliantei (ieškovei) UAB „Kapitalo valda“. Ieškinį teismui apeliantė pateikė 2018 m. liepos 11 d., civilinė byla iškelta 2018 m. liepos 18 d.
16. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigių dydį nurodė, kad „atsakovė, sudarydama 2007-03-01 išperkamosios nuomos sutartį, neturėjo galimybių derėtis su ieškove dėl sutarties sąlygų, kadangi ieškovė naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su atsakove. Prašoma priteisti 358,91 Eur delspinigių suma beveik du kartus didesnė už prievolės sumą (180,22 Eur.). Ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po 9 metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos (2009-02-16) ir reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi (2009-03-14). Ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl tiek laiko delsė kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovė sąmoningai leido didėti įsiskolinimui. Ieškovės pasyvus elgesys, siekiant išieškoti skolą, negali nepagrįstai apsunkinti atsakovės padėties. Pažymėtina ir tai, kad jau reikalavimo perleidimo metu buvo akivaizdu, kad atsakovė prievolės nevykdo tam tikrą laiką ir neketina vykdyti gera valia. Ieškovės teiginiai, jog nuo reikalavimo į skolininką perėmimo, vykdė skolos išieškojimo veiksmus nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovė tiek metų pati delsė aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, todėl turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes ir negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas sumažinti.“ Taip pat teismas nurodė, kad „Ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą tik po 9 metų, todėl teismas, atsižvelgdamas į Kasacinio teismo suformuojamą praktiką bei minėtas CK nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną už 180 dienų, kurie sudarytų 16,22 Eur (180,22 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), todėl ieškovės reikalavimas, priteisti iš atsakovų 358,91 Eur delspinigių, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovų 16,22 Eur delspinigių sumą (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).“
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
18. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigių dydį, taikė ieškinio senaties institutą. Pažymėtina, kad teismo sprendime tokių motyvų nėra. Pirmosios instancijos teismas delspinigių dydį iki 16,22 Eur sumažino remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies ir 1.5 straipsnio nuostatomis, o ne remdamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Teismo sprendime pasirinktas 180 dienų delspinigių skaičiavimo laikotarpis, nors ir sutampa su sutrumpintu ieškinio senaties terminu dėl netesybų, tačiau, kaip jau minėta, delspinigių dydis sumažintas ne šiuo pagrindu. Šiuo atveju, buvo tik atkreiptas dėmesys kaip paprastai (šalims dalyvaujant ir sąžiningai naudojantis savo teisėmis ir pareigomis) turėtų būti paskaičiuotas delspinigių dydis (už 180 dienų) ir pasinaudota, kaip netiesioginiu argumentu, pagrindžiant teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų taikymą (CK 1.5 str. 4 d.), sumažinant delspinigių dydį.
19. CK 6.73 straipsnio 2 dalis (CK 6.258 str. 3 d.) nustato, kad jei netesybos yra aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai ar ne, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio mėn. 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
20. Apeliantė nurodo, kad skolą bandė išieškoti ikiteisminiu keliu, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus, kuris nėra pradinis (pagrindinis), o įsigijęs reikalavimo teisę kreditorius, pasyvus elgesys, siekiant išsiieškoti skolą (nesikreipimas į teismą daugiau kaip 9 metus), negali nepagrįstai apsunkinti atsakovės (vartotojos) padėties bei žymiai pagerinti naujojo kreditoriaus (apeliantės) padėtį (gauti du kartus didesnius delspinigius, negu skola). Prašoma priteisti delspinigių suma (358,91 Eur už 3983 dienas) žymiai viršija pačią skolą (180,22 Eur), todėl yra neprotingai didelė bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir, pasinaudodamas teismui įstatymo leidėjo CK 6.73 straipsnio 2 dalyje bei 6.258 straipsnio 3 dalyje suteikta diskrecijos teise mažinti netesybas, pagrįstai sumažino delspinigius, skaičiuodamas juos už 180 dienų.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti dalį skundžiamo teismo sprendimo, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str., CPK 5 str., 7 str., 177 str.–179 str., 320 str., 328 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.