Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-08-25 · Civilinė byla Nr. e2S-529-569/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-25
Bylos Nr.
e2S-529-569/2021
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00013-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
K. P.
Ieškovas
D. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-529-569/2021 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00013-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovui K. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. sprendimu už akių tenkintas ieškovės D. I. ieškinys, nustatyta žemės sklypo, kurio plotas 15.3195 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal ieškovės pateiktą MB „Normetra”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad ieškovė D. I. atskirai valdo, naudojasi ir disponuoja žemės sklypo dalimi, turinčia 68325 kv.m., plane pažymėta indeksu 1, o atsakovas K. P. atskirai valdo, naudojasi ir disponuoja žemės sklypo dalimi, turinčia 84870 kv.m., plane pažymėta indeksu 2. Teismo sprendimu už akių priteista iš atsakovo K. P. 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei 11,94 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Šalies argumentai

2. Atsakovas K. P. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, prašymą priimti, peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą. Pareiškime nurodė, kad teismas sprendimą už akių priėmė atsakovui esant nedarbingam nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl dešinės rankos traumos ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) esant stacionarizuotam (duomenys neskelbtini) skyriuje po įvykusio insulto. Teigė, kad teismui parašęs 14 prašymų, informavo teismą apie nedarbingumą, bylos eiga domėjosi. Paskutiniąją teismo 2020-12-23 nutartį atsiėmė pašte 2021-01-07, tačiau susitikti su advokatu nerealu, kai šalyje karantinas nuo 2020-12-07, o Radviliškyje – dar ankščiau, taip pat sudėtinga situacija darbe dėl dezinfekuojamų patalpų dėl užsikrėtusių bendradarbių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi atsakovo K. P. pareiškimo dėl 2020 m. birželio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovui K. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo netenkino.

4. Teismas sprendė, kad šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi atsakovas K. P. nė į vieną teismo posėdį neatvyko, 2020 m. birželio 22 d. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai (asmeniškai), iš jo prieš teismo posėdį nebuvo gauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ir, ieškovės D. I. prašymu, byloje priimtas sprendimas už akių.

5. Teismas pažymėjo, kad, atsakovas K. P. savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas K. P. visą laiką nurodo savo ligą ir nedarbingumą kaip priežastį, dėl kurios negalėjo tinkamai pateikti dokumentų, tačiau jis teismo buvo informuotas, kad, siekdamas tinkamo savo teisių įgyvendinimo, turi teisę naudotis advokato pagalba.

6. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas teismui nepateikė jokių savo pasiūlymų dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo, kuriuos teismas galėtų svarstyti.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje yra ieškovės iš MB „Normetra“ pateiktas dokumentas, kuris paneigia atsakovo K. P. teiginį, kad ieškovės D. I. pasiūlyta tvarka pažeidžia jo teises, nes priėjimas prie sklypo yra tik iš vienos pusės ir toks pasiūlymas užkerta jam galimybę patekti prie žemės sklypo. Kitokių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti kitokią, nei yra nustatyta 2020 m. birželio 23 d sprendimu už akių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarką, atsakovas K. P. teismui iki šiol nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovas K. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį, panaikinti 2020 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Byloje atsakovas įgijo tam tikras teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str.) – teikti prašymus, samprotavimus, gauti teismo nutarčių (sprendimų) kopijas, jas skųsti ir siekti nevilkinti bylos nagrinėjimo, informuoti apie esamą padėtį. Nuolat buvo informuojamas teismas elektroniniu paštu, o būtent atsakovo prašymai buvo siunčiami – 2020-07-31, 2020-08-03, 2020-08-14, 2020-09-04, 2020-09-15, 2020-10-05, 2020-10-15, 2020-11-24. Tai sąlygojo atsakovo ilgas gydymosi periodas, kuris tęsiamas ir iki šio momento, tačiau šalių procesinės teisės bet kokiu atveju turi būti lygios (CPK 17 str.). Teismas atsakovui turėjo suteikti teisę į tinkamą teisminę gynybą. Atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, nevilkino proceso ir buvo aktyvus, siekdamas apginti savo pažeistą teisę.

8.2. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas yra aktualus kiekvienam iš bendraturčių, kaip ir atsitiko šiuo atveju. Negalima sutikti su teiginiu, kad yra bendro naudojimo nuovaža ir tai sudaro galimybę atsakovui tiesiogiai patekti prie savo žemės sklypo dalies, nes ja tinkamai gali naudotis tik gretimos valdos savininkai. Šias aplinkybes galima tinkamai įvertinti tik atsakovui pateikus savo naudojimosi žemės sklypu planą, kuris ir gali būti tiesiogiai derinamas su ieškove, siekiant išspręsti ginčą taikiai.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

12. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

13. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019).

14. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

15. Teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).

16. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes buvo pažeistas kooperacijos (bendradarbiavimo) principas, kadangi jam nebuvo suteikta galimybė baigti bylą taikiai, pažeistas rungimosi principas, šalių procesinis lygiateisiškumas bei betarpiškumo principas. Nurodo, kad jis buvo nedarbingas iki (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad jis sutiktų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau ieškovės D. I. pasiūlyta tvarka pažeidžia jo teises, nes priėjimas prie sklypo yra tik iš vienos pusės ir toks pasiūlymas užkerta galimybę patekti prie žemės sklypo.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškinys ir prie jo priedų nuorašai buvo įteikti atsakovui. 2020 m. vasario 7 d. buvo gautas atsakovo atsiliepimas. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, po tėvų mirties turi skolą dėl nesumokėtų mokesčių už butą, yra sergantis, nėra visiškai susitvarkęs palikimo po mamos mirties. Byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2020 m. vasario 17 d., į kurį atsakovas neatvyko. Atsižvelgęs į tai teismas paskyrė kitą parengiamąjį posėdį – 2020 m. kovo 5 d. Atsakovas teismą informavo, kad į šį posėdį atvykti negali, nes serga, todėl buvo paskirtas kitas parengiamasis posėdis – 2020 m. kovo 18 d. Atsakovas į šį posėdį neatvyko, todėl buvo paskirtas kitas parengiamasis posėdis – 2020 m. birželio 22 d. Minėtame posėdyje, ieškovės prašymu, byla buvo išnagrinėta. Apie 2020 m. birželio 22 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį atsakovas buvo tinkamai informuotas. Iš bylos duomenų matyti, kad teisme atsakovo prašymas atidėti 2020 m. birželio 23 d. posėdį buvo gautas 2020 m. birželio 23 d. 15.20 val., jau po teismo posėdžio. Atsakovas byloje nedalyvavo nė viename teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas informavo atsakovą, jog jis turi teisę naudotis advokato pagalba. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertintina, jog šiuo aspektu formaliai teismas galėjo priimti sprendimą už akių.

18. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde teigia, kad sprendimu už akių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo pažeista jo teisė. Nurodo, kad nesutinka su sprendimu už akių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovės D. I. pateiktą projektą. Pažymi, jog nesutinka su teiginiu, kad yra bendro naudojimo nuovaža ir tai sudaro galimybę atsakovui tiesiogiai patekti prie savo žemės sklypo dalies, nes ja tinkamai gali naudotis tik gretimos valdos savininkai. Atsakovo manymu šias aplinkybes galima tinkamai įvertinti tik atsakovui pateikus savo naudojimosi žemės sklypu planą, kuris ir gali būti tiesiogiai derinamas su ieškove, siekiant išspręsti ginčą taikiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nepateikė jokių savo pasiūlymų dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo, nepateikia savo naudojimosi žemės sklypu plano.

19. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertino ar pareiškime nurodyti įrodymai ir aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, įvertino duomenis apie nuovažą ir pagrįstai pažymėjo, kad nuovaža yra bendro naudojimo. Per šią nuovažą bendrasavininkė D. I. nuvažiuoja nuo krašto Nr. 149 ir tada lygiagrečiai šiam keliui, per šio krašto kelio žalią zona patenka iki savo žemės sklypo dalies Nr. 1, o bendrasavininkis K.P. per šią nuovažą patenka tiesiai prie savo žemės sklypo dalies Nr. 2. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog kitų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti kitokią, nei yra nustatyta 2020 m. birželio 23 d sprendimu už akių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu), tvarką atsakovas K. P. teismui nepateikė.

20. Pažymėtina, jog pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019). Atsakovo atskirajame skunde nenurodoma jokių teisiškai reikšmingų argumentų dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas nepateikė pagrįstų duomenų ir įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad jie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškimo dėl 2020 m. birželio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

21. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir ištyrus visas reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinus jas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių peržiūrėjimą, todėl naikinti ją remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė