Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-20 · Civilinė byla Nr. e2-30938-631/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-20
Bylos Nr.
e2-30938-631/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17424-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gitana Butrimaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „ALMARŪNAS“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-30938-631/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17424-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4; 2.6.1.5.; 3.2.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ALMARŪNAS“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas NUSTATĖ:

Šalies argumentai

uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Širmulis“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „ALMARŪNAS“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. priėmė teismo įsakymą UAB „ALMARŪNAS“ atžvilgiu išieškoti 9115,98 Eur skolos, 146,27 Eur palūkanų, 40 Eur pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 8 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei 52 Eur žyminio mokesčio. Išsiuntus UAB „Širmulis“ pareiškimo ir jo priedų kopijas bei teismo įsakymo kopiją skolininkui, gauti jo prieštaravimai dėl teismo įsakymo. Teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi priėmė skolininko prieštaravimus ir nustatė UAB „Širmulis“ 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį. Teisme 2019 m. rugpjūčio 13 d. gautas UAB „Širmulis“ ieškinys, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „ALMARŪNAS“ 9115,98 Eur skolą, 278,14 Eur palūkanas, 8 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidų ir 212 Eur žyminį mokestį. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2005 m. gegužės 4 d. pasirašė prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2005-32, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui prekes tarpusavyje suderintais kiekiais, kainomis ir terminais, o atsakovas įsipareigojo tinkamai už jas atsiskaityti. Ilgamečio bendradarbiavimo eigoje atsakovas už pateiktas prekes atsiskaitydavo laiku, o nuo 2019 metų pradžios, užsakęs didesnį prekių kiekį, ėmė vėluoti atsiskaityti, kol išvis nustojo mokėti. Ieškovas 2019 m. kovo 26 d. pranešimu suteikė atsakovui papildomą terminą apmokėti skolas, tačiau skolininkas apmokėjo tik dalį skolos, tolesnius raginimus ignoravo. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2019 metų gegužės mėnesį. Ilgiau nei 4 mėnesius nemokama pagal tris sąskaitas: 2019 02 21 Nr. 193391; 2019 02 28 Nr. 193578 ir 2019 03 05 Nr. 193692, o ketvirtoji sąskaita 2019 02 19 Nr. 193319 apmokėta tik dalinai. Bendra skola pagal ieškovo nurodytas sąskaitas sudaro 9115,98 Eur (el.b.l.1-2, 34-37).

Atsiliepimas

Atsakovas prieštaravimais dėl teismo įsakymo ir pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti dalyje dėl 4898,58 Eur skolos ir 278,14 Eur palūkanų. Atsakovas, vadovaudamasis sutarties 2.2. punktu teigia, jog prekių kiekis ir kokybė yra nustatoma priekių priėmimo-perdavimo metu, kas reiškia, kad šalys prekių priėmimo-perdavimo metu sudaro prekių priėmimo-perdavimo aktą, kuriame yra fiksuojamas pagal užsakovo užsakymą pristatytas prekių kiekis. Ieškovas prekių užsakymų su konkrečių užsakomų priekių kiekiu kartu su ieškiniu teismui nepateikė. Taip pat nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių konkrečių prekių pristatymą atsakovui. Ieškovas prie ieškinio pateikė atsakovo atstovo nepasirašytas sąskaitas-faktūras, kurios neva turėtų patvirtinti keliamo reikalavimo pagrįstumą. Ši aplinkybė, priešingai nei teigia ieškovas, patvirtina tik tai, jog neteikiant ieškinio pagrindą patvirtinančių įrodymų, ieškovas piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, nededa pastangų surasti taikų sprendimą esamoje situacijoje. Pagal buhalterinės apskaitos duomenis, atsakovas pripažįsta ieškovui 4217,40 Eur skolą. Šią sumą teigia esant paremtą atsakovo užsakytų ir ieškovo pristatytų prekių dokumentais, vadovaujantis šalių suderintais prekių kiekiais. Atsakovas teigia, kad ieškovui nepateikus dalies prekių užsakymą ir jų pristatymą atsakovui pagrindžiančių įrodymų, ieškovo reikalavimas dėl 4898,58 Eur sumos yra nepagrįstas (el.b.l.58-59).

Į teismo posėdį šalys neatvyko. Ieškovo atstovas ir atsakovo atstovas pateikė teismui prašymus nagrinėti bylą atstovams nedalyvaujant. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 246 straipsniu, byla išnagrinėta šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas 2005 m. gegužės 4 d. sudarė Prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2005-32, pagal kurią ieškovas įsipareigoja parduoti atsakovui prekes tarpusavyje suderintais kiekiais, kainomis ir terminais, o atsakovas – priimti prekes ir atsiskaityti už jas šioje sutartyje numatytais terminais ir tvarka (el.b.l.39-40). Sutarties 4 punktas reglamentuoja atsiskaitymo sąlygas, jog už pateiktas prekes pirkėjas (atsakovas) atsiskaito pagal PVM sąskaitas-faktūras mokestiniu pavedimu į pardavėjo sąskaitą banke; už prekes pirkėjas atsiskaito per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos; pagal 4.3 punktą, jei suėjus mokėjimo temrinui, bent viena PVM sąskaita-faktūra yra neapmokėta, pirkėjas iki skolos sumokėjimo momento už perkamas prekes privalo sumokėti iš anksto, iki prekių perdavimo (el.b.l.39).

Ieškovas teigia, jog atsakovas nėra apmokėjęs 9115,98 Eur pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2019-02-19 Nr. 193319 liko neapmokėta 552,21 Eur, 2019-02-21 Nr. 193391 – 4819,91 Eur, 2019-02-28 Nr. 193578 – 1845,13 Eur, 2019-03-05 Nr. 193692 – 1898,73 Eur (el.b.l.38,41,44-45).

Atsakovas nurodo, jog jo įsiskolinimas ieškovui sudaro 4217,40 Eur, pagal 2019-07-04 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, o būtent iš 2019-02-21 sąskaitos RS193391 2979,59 Eur ir 2019-03-05 sąskaitos Nr. RS193692 1237,81 Eur (el.b.l.28).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.).

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

Vertinant byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pripažintina, kad 2019 m. kovo 26 d. ieškovo pranešimas-prašymas dėl ketinimų ir skolos padengimo patvirtina faktą, jog kovo mėnesį, apibendrinus atsakovo neapmokėtas sąskaitas-faktūras, atsakovo skolos likutis ieškovui sudarė 26192,99 Eur. Ieškovas savo pranešimu suteikė atsakovui papildomą terminą skolai apmokėti (el.b.l.47). Prieštaravimų dėl tokio pranešimo, nesutikimo su skolos dydžiu byloje nėra. Atsakovas iki 2019-05-23 į ieškovo sąskaitą pervedė 20717,11 Eur sumą, tačiau tuo atliko tik dalį skolos apmokėjimo (el.b.l.77).

Iš ieškovo pateiktos ataskaitos apie išrašytas sąskaitas ir atsiskaitymus matyti, jog laikotarpiu nuo 2019-01-07 iki 2019-05-23 bendra išrašytų sąskaitų suma siekia 27115,98 Eur, o atsakovas tuo pačiu laikotarpiu atliko dalinius mokėjimus, kurių bendra suma – 24217,11 Eur. Taip pat iš šio dokumento matyti, jog atsakovas buvo skolingas 6217,11 Eur sumą. Taigi, visa suma, kurią atsakovas skolingas ieškovui, sudaro 9 115,98 Eur (27 115,98 Eur – 24 217,11 Eur + 6 217,11 Eur = 9 115,98 Eur) (el.b.l.48).

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo apskaičiuota skolos suma, remiasi anksčiau teismo minėtu UAB „ALMARŪNAS“ 2019 m. liepos 4 d. sudarytu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, pagal kurį atsakovo skola, neva, sudaro 4217,40 Eur. Kaip matyti, tarpusavio suderinimo aktas pasirašytas tik UAB „Almarūnas“ atstovo J. S. (el.b.l.28).

Ieškovui neigiant tokį aktą, byloje nesant pateiktų įrodymų, galinčių patvirtinti, jog buvo suderinta atsiskaitymų tvarka ir skolos dydis, be to, šiam aktui esant surašytam jau po ieškovo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui, teismas vertina, jog juo remtis nėra pagrindo, nes jis surašytas vienašališkai atsakovo ir negali patvirtinti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo, juolab, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kada buvo papildomai apmokėtos jo nurodomos dvi tarpusavio akte minimos sąskaitos-faktūros. Kaip matyti iš SEB sąskaitos išrašo, atsakovas mokėjimus atlikinėjo, nenurodydamas, pagal kokias sąskaitas atlieka mokėjimus (išskyrus 2019-02-04 mokėjimą, tačiau jame nurodomos kitos, nei byloje ginčijamos sąskaitos-faktūros), o tik nurodant, kad tai mokėjimas „už prekes“ (el.b.l.77).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog ieškovas įrodė, jog atsakovas liko neatsiskaitęs pagal PVM sąskaitas faktūras: Nr. 193319, Nr. 193391, Nr. 193578 ir Nr. 1936992 bendrai 9115,98 Eur sumai, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 9115,98 Eur skola.

Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – aštuoni procentai.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas paskaičiavo 278,14 Eur priteistinas iš atsakovo palūkanas, pagal neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras, taikant aštuonių procentų metinę palūkanų normą (el.b.l.36). Pagal 2019-02-19 sąskaitą Nr. 193319, yra pradelstos apmokėti 145 dienos, priskaičiuojama 17,55 Eur palūkanų, pagal 2019-02-21 sąskaitą Nr. 193391, yra pradelstos apmokėti 143 dienos, priskaičiuojama 151,07 Eur palūkanų, pagal 2019-02-28 sąskaitą Nr. 193578, yra pradelstos apmokėti 145 dienos, priskaičiuojama 55 Eur palūkanų, pagal 2019-03-05 sąskaitą Nr. 1936992, yra pradelstos apmokėti 145 dienos, priskaičiuojama 54,52 Eur palūkanų, viso 278,14 Eur palūkanų. Ieškovo prašymas dėl palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį priteisimo yra pagrįstas, tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 278,14 Eur palūkanų, bei aštuonių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 9394,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.261 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis, LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Pagal su Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Vadovaudamasis šia nuostata, ieškovui prašant iš atsakovo priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisia 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškinį tenkino visiškai, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 212 Eur žyminis mokestis.

Iš atsakovo valstybei priteistinos teismo patirtos 3,58 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 92-93 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 279 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

NUSPRENDĖ:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bedrovės „ALMARŪNAS“, j.a.k. 123047451, 9115,98 Eur (devynis tūkstančius šimtą penkiolika eurų 98 euro centus) skolos ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“, j.a.k. 159912028, naudai.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bedrovės „ALMARŪNAS“, j.a.k. 123047451, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“, j.a.k. 159912028, naudai 278,14 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 14 ct) palūkanų, 8 procentus procesinių palūkanų už priteistą 9394,12 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 12 euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bedrovės „ALMARŪNAS“, j.a.k. 123047451, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją ir 212 Eur (du šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“, j.a.k. 159912028, naudai.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bedrovės „ALMARŪNAS“, j.a.k. 123047451, 3,58 Eur (tris eurus 58 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė