Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-53-1035/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-05-11
Bylos Nr.: 1-53-1035/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-02-7-00003-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Valerij Lauš
Kaltinamasis: Š. N.
Civilinis ieškovas: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Advokatai: Ramundas Lideika

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-53-1035/2023Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00003-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 1.2.19.4.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš,

sekretoriaujant Aistei Bareikei, Teresai Darulienei, Erikai Jasmontaitei-Jokūbauskienei, Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,kaltinamajam Š. N., jo gynėjui advokatui Ramundui Lideikai,

civilinės ieškovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovams Viktorijai Balčiūnienei ir Arūnui Dulkiui (2022 m. spalio 10 d. teisiamajame posėdyje),

vertėjai Ugnei Steiblytei,

viešuose ir neviešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Kaltinimo, dėl kurio byla perduota nagrinėti teisme, esmė

Š. N. kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtam karantinui Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo 20 20 m. kovo 20 d. iki 2020 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. V-441 „Dėl darbo grupės asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo medicinos įranga ir medicinos priemonėmis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir karantino laikotarpiu koordinavimui sudarymo“ ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2020 m. kovo 22 d. (kaltinamajame akte dėl įsivėlusios techninės klaidos nurodyta kita data – 2021 m. kovo 22 d., apie kurią proceso dalyviai informuoti 2022 m. vasario 23 d. teisiamajame posėdyje, 37 t., b. l. 3–4) potvarkį Nr. 51 „Dėl darbo grupės sudarymo“ veikdamas kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, pasitelktas koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus organizuojant ir užtikrinant sklandų būtinųjų materialinių išteklių (apsaugos priemonių, reagentų ir kitų) poreikių nustatymą, įsigijimą, pristatymą į Lietuvos Respubliką ir paskirstymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu viešojo intereso užtikrinimui, gavęs žodinį nurodymą iš sveikatos apsaugos viceministrės K. G. ir Ministro Pirmininko patarėjo L. S. dalyvauti derybose dėl viešojo intereso užtikrinimo (t. y. COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinių (COVID-19 testų) įsigijimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu) su Kinijos gamintojo S. B. atstovu Europoje, Ispanijos Karalystės įmone (duomenys neskelbtini) S.L. ir šios įmonės pardavimų vadovu L. N. M., nuo 2020 m. kovo 20 d. apie 20.00 val. iki 2020 m. kovo 21 d. apie 12.46 val. pokalbių Whatsapp programėle metu derėjosi su L. N. M. dėl 200 000 vnt. Covid-19 testų įsigijimo kainos ir, 2020 kovo 21 d. 12.46 val. susitaręs dėl bendros Lietuvos Respublikai 17 Eur už 1 vnt. COVID-19 testo įsigijimo kainos, į kurią įskaičiuotas ir 1 Eur atlygis jam (Š. N.), apie tai neinformavo sveikatos apsaugos viceministrės K. G., Ministro Pirmininko patarėjo L. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš L. N. M. 200 000 Eur ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos.

Nuo 2020 m. kovo 21 d. apie 16.20 val. iki 2020 m. kovo 23 d. 13.02 val. susirašinėdamas ir kalbėdamas Whatsapp programėle bei susirašinėdamas elektroniniu paštu su L. N. M., tyčia jam (L. N. M.) neatskleidė, kad yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, Lietuvos Respublikos atstovas ir nešališkas ekspertas, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimą vykdyti COVID-19 testų įsigijimą, prisistatęs komercinio tarpininkavimo agentu, sudarė L. N. M. įspūdį, kad yra privatus asmuo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybėje nedirba, ir taip suklaidindamas L. N. M. netiesiogiai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – 201 600 Eur ir 101 760 Eur, t. y. po 1 Eur nuo 1 vnt. Lietuvos Respublikai parduodamo COVID-19 testo.

Dėl jo kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens aktyvių veiksmų 2020 m. kovo 22 d. 00.32 val. Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai ir (duomenys neskelbtini) S.L. pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 23 d. apie 18.15 val. Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai ir (duomenys neskelbtini) S.L. pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jis, tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas apgaule užvaldyti svetimą turtą, t. y. 303 360 Eur Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, 2020 m. gegužės 22 d. 17.49 val. elektroniniu paštu pasiūlė L. N. M. pasirašyti su (duomenys neskelbtini) S.L. komercinio atstovavimo sutartį atgaline, t. y. 2020 m. sausio 15 d., data, o L. N. M. nesutikus to daryti 2020 m. gegužės 26 d. 11.30 val. elektroniniu paštu suderino ir pasirašė su (duomenys neskelbtini) S.L. generaliniu direktoriumi J. A. P. T. komercinio atstovavimo sutartį, joje nurodydamas, kad sudarymo data yra 2020 m. kovo 1 d., ir, taip apgavęs L. N. M. dėl savo statuso COVID-19 testų pirkime, negalėdamas sudaryti tokios rūšies sutarties kaip privatus asmuo, santykiuose su (duomenys neskelbtini) S.L. būdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovu ir nešališku ekspertu, 2020 m. gegužės 26 d. pagamino netikrą dokumentą – 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutartį, kurioje įrašė informaciją, kad veikia savo kaip fizinio asmens vardu. Apie šios sutarties sudarymą, joje numatytas sąlygas ir prisiimtą atsakomybę už COVID-19 testų kokybę jis tyčia, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, nepranešė Ministro Pirmininko 2021 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. 51 sudarytos darbo grupės pirmininkui A. S. ir atsakingiems darbo grupės nariams – sveikatos apsaugos viceministrei K. G., Ministro Pirmininko patarėjui L. S.

2020 m. gegužės 28 d. į savo asmeninę banko sąskaitą pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) S.L. gavo 113 360 Eur vertės pirmą svetimo turto, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, dalį netikros, apgaule pasirašytos 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutarties pagrindu.

2020 m. birželio 15 d. 16.19 val. panaudojo netikrą, apgaule pasirašytą dokumentą, t. y. 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutartį, ir el. paštu (duomenys neskelbtini) ją išsiuntė SEB bankui, siekdamas pateisinti 113 360 Eur gavimą į savo sąskaitą.

2020 m. liepos 1 d. į savo asmeninę banko sąskaitą pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 190 000 Eur antrą svetimo turto, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, dalį netikros, apgaule pasirašytos 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutarties pagrindu, taip piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais užtikrinant viešąjį interesą, koordinuojant ir organizuojant 2020 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir (duomenys neskelbtini) S.L. sudarymą viešajame pirkime, neskelbiamų derybų būdu Lietuvos Respublikai įsigyjant 201 600 vnt. COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinius su susijusiais reikmenimis už 3 427 200 Eur, ir 2020 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir (duomenys neskelbtini) S.L. sudarymą viešajame pirkime, neskelbiamų derybų būdu Lietuvos Respublikai įsigyjant 101 760 vnt. COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinius su susijusiais reikmenimis už 1 729 920 Eur.

Tokiais savo veiksmais, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, apgaule savo naudai įgijęs didelės vertės svetimą turtą, t. y. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, Š. N. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus (t. y. atsakomybės, atvirumo, efektyvumo, lojalumo valstybei, nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir nešališkumo, padorumo, pagarbos žmogui ir valstybei, viešumo ir skaidrumo), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą (t. y. nenusišalino nuo viešųjų pirkimų atsiradus Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnyje numatytam interesų konfliktui) ir taip nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. liepos 1 d., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės interesus, diskreditavo valstybės įstaigų – Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės – autoritetą, sumenkino valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir pamynė bendražmogiškąsias vertybes užtikrindamas viešąjį interesą, vykdydamas suteiktus įgaliojimus organizuojant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu Lietuvos Respublikai būtinųjų materialinių išteklių, COVID-19 testų, įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) S.L, esant padidėjusiam jų poreikiui, siekiant greičiau, efektyviau testuoti Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių piliečius, nustatyti sergančius CO VID-19 virusu ir taip užkirsti kelią viruso plitimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekiant saugoti žmonių sveikatą ir gyvybę, savo asmeninį turtinį interesą iškėlė aukščiau visuomeninio, dėl ko Lietuvos Respublika patyrė didelę neturtinę žalą. Be to, jis, apgaule įgydamas didelės vertės svetimą turtą, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, t. y. Lietuvos Respublikos valstybei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 265 „Dėl lėšų skyrimo“ iš valstybės biudžeto sumokėjus 303 360 Eur brangiau už 303 360 vnt. COVID-19 testų, padarė Lietuvos Respublikai didelę – 303 360 Eur – turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais Š. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

II. Kaltinamojo pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo

Kaltinamasis Š. N., apklausiamas teisme, nepripažino kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo (36 t., b. l. 172). Išsamius parodymus davė įrodymų tyrimo pabaigoje – po liudytojų ir civilinės ieškovės atstovų apklausų bei ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautų dokumentų (daiktinių įrodymų) paskelbimo, pasinaudojo teise atsisakyti atsakyti į proceso dalyvių (plačiąja prasme) klausimus (39 t., b. l. 59; 40 t. b. l. 49). Kaltinamojo parodymai užfiksuoti 2023 m. sausio 26 d. teisiamojo posėdžio protokole (39 t., b. l. 35–56).

Š. N. davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu: 2020 m. liepos 21, 22 d. ir 2021 m. liepos 9 d. (31 t., b. l. 15–18, 19–21, 31–37) dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (31 t., b. l. 13–14). Atsisakė duoti parodymus dėl įtarimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (31 t., b. l. 44–47, 48). Kiekvienos iš minėtų apklausų pradžioje Š. N. pareiškė, kad kaltės dėl jam tuo metu pareikšto įtarimo nepripažįsta.

III. Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas

Kaltinimas, be Š. N. parodymų, grindžiamas liudytojų parodymais ir kai kurių liudytojų pateiktais dokumentais. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti šie liudytojai (jų pareigos nurodytos bylai aktualiu laikotarpiu):

1) M. T. – „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narė, priklausanti „(duomenys neskelbtini)“ tinklui (37 t., b. l. 4–19). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai užfiksuoti apklausos protokoluose (6 t., b. l. 4–8, 74–75, 77–78), o jos pateikti dokumentai apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolais (6 t., b. l. 68–72, 83–85);

2) I. R. – (duomenys neskelbtini) laboratorijos (toliau – ir NVSPL) Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja (37 t., b. l. 67–72). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai užfiksuoti apklausos protokole (6 t., b. l. 164–166);

3) E. L. – NVSPL (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja (37 t., b. l. 72–81). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai užfiksuoti apklausos protokoluose (6 t., b. l. 133–135, 136–138);

4) H. U. – NVSPL direktoriaus pavaduotojas (37 t., b. l. 82–86, 97–103). Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai užfiksuoti apklausos protokoluose (6 t., b. l. 141–143, 144–150, 153);

5) E. F. – (duomenys neskelbtini) direktorė (37 t., b. l. 104–106). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai užfiksuoti apklausos protokole (6 t., 155–157);

6) R. B. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) (duomenys neskelbtini) skyriaus patarėja (37 t., b. l. 107–108). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai užfiksuoti apklausos protokole (6 t., b. l. 161–162);

7) D. S. – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir FM) viceministras (37 t., b. l. 109–113). Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai užfiksuoti apklausos protokole (6 t., 169–171);

8) M. G. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini) – SAM (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė (37 t., b. l. 123–126). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai užfiksuoti apklausos protokole (6 t., b. l. 173–175);

9) R. B. – SAM (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja (37 t., b. l. 126–128). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai užfiksuoti apklausos protokole (6 t., 180–182);

10) A. Š. – SAM viceministras (37 t., b. l. 128–137). Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai užfiksuoti apklausos protokole (6 t., b. l. 203–207);

11) E. A. – Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros sprendimų nepaprastosiose situacijose planuotoja (37 t., b. l. 146–149). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai užfiksuoti apklausos protokole (6 t., 185–186), o jos pateikti dokumentai apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolu (6 t., b. l. 187–188);

12) T. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ distributorių vadovas (37 t., b. l. 150–157). Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai užfiksuoti apklausos protokole (7 t., 12–13);

13) S. K. – VšĮ (duomenys neskelbtini) laboratorijos vedėja (37 t., b. l. 157–163). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai užfiksuoti apklausos protokole (7 t., b. l. 3–7);

14) K. G. – SAM viceministrė (37 t., b. l. 173–194). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai užfiksuoti apklausos protokoluose (6 t., b. l. 88–91, 92–100, 101–107);

15) L. S. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko patarėjas (38 t., b. l. 4–24). Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai užfiksuoti apklausos protokoluose (6 t., b. l. 110–114, 116–119, 120–125, 126–130);

16) S. S. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministras Pirmininkas (38 t., b. l. 30–35). ). Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai užfiksuoti apklausos protokole (7 t., b. l. 15–17);

17) A. V. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (38 t., b. l. 35–46). Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai užfiksuoti apklausos protokoluose (6 t., b. l. 195–199, 200–201);

18) R. J. – SAM (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja (38 t., b. l. 52–65). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai užfiksuoti apklausos protokoluose (8 t., b. l. 3–5, 6–9, 10–11, 12–16), o jos pateikti dokumentai apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolu (8 t., b. l. 155–157);

19) A. S. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris (38 t., b. l. 80–84). Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai užfiksuoti apklausos protokoluose (7 t., b. l. 19–21, 71–74), o jo pateikti dokumentai apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolu (7 t., b. l. 59–70);

20) I. M. – Lietuvos Respublikos ambasadorė Kinijos Liaudies Respublikoje (38 t., b. l. 85–89). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai užfiksuoti apklausos protokole (7 t., 76–79), o jos pateikti dokumentai apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolu (4 t., b. l. 106–107);

21) G. Ž. – (duomenys neskelbtini) asociacijos (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) valdybos narys (38 t., b. l. 123–125) (teismo pastaba – šis liudytojas teisme apklaustas kaltinamojo prašymu, t. y. šio liudytojo parodymais kaltinimas negrindžiamas);

22) N. Š. – (duomenys neskelbtini) valdybos narys (38 t., b. l. 126–128). Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai užfiksuoti apklausos protokole (9 t., b. l. 154–156);

23) V. Š. – (duomenys neskelbtini) buvęs valdybos narys (38 t., b. l. 128–130) (teismo pastaba – šis liudytojas teisme apklaustas kaltinamojo prašymu, t. y. šio liudytojo parodymais kaltinimas negrindžiamas);

24) J. M. – (duomenys neskelbtini) valdybos narė (38 t., b. l. 130–133). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai užfiksuoti apklausos protokole (9 t., b. l. 159–161);

25) P. R. – (duomenys neskelbtini) valdybos narys (33 t., b. l. 133–135). Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai užfiksuoti apklausos protokole (9 t., b. l. 149–151);

26) A. D. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (teismo pastaba – dabartinės pareigos, bylai aktualiu laikotarpiu ėjo kitas pareigas) (38 t., b. l. 144–150). Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai užfiksuoti apklausos protokole (9 t., b. l. 167–169);

27) V. B. – SAM (duomenys neskelbtini) patarėja (38 t., b. l. 150–156). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos parodymai užfiksuoti apklausos protokole (9 t., b. l. 164–165);

28) J. A. P. T. – (duomenys neskelbtini), S.L. generalinis direktorius (38 t., b. l. 164–170). Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai, gauti vykdant Europos tyrimo orderį (17 t., b. l. 5–17), užfiksuoti apklausos protokole (18 t., b. l. 224–232).

Kaltinimas taip pat grindžiamas liudytojo L. N. M. ((duomenys neskelbtini), S.L. pardavimų direktorius), kurio nepavyko apklausti teisme, parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai, gauti vykdant Europos tyrimo orderius (17 t., b. l. 5–1; 19 t., b. l. 15–28), užfiksuoti apklausos protokoluose (18 t., b. l. 44–56; 19 t., b. l. 138–147). Šie parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti teisiamajame posėdyje dokumentų perskaitymo ir apžiūros stadijoje (BPK 290 straipsnis, 38 t., b. l. 186, 187). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas išsamius motyvus, dėl kurių nutarė neapklausti teisme liudytojo L. N. M., o perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė teisiamojo posėdžio protokole (38 t., b. l. 178–181), todėl nuosprendyje šie motyvai pakartotinai nenurodytini. Papildomai pažymėtina, kad teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga pateiktame tome, kuriame yra pažymos apie proceso dalyvio asmens duomenis, liudytojo L. N. M. pažymos nėra. Teismas, vykdydamas pareigą šaukti šį liudytoją į teisiamąjį posėdį, naudojosi Europos tyrimo orderiuose ir atsakymuose į juos pateiktais liudytojo kontaktais. Susisiekti su L. N. M. telefonu nepavyko, į el. laiškus atsakymų negauta, be to, su liudytoju nepavyko susisiekti ir J. A. P. T. pateiktais papildomais kontaktais (tomo, kuriame yra pažymos apie proceso dalyvio asmens duomenis, 34–44 lapai). Kaip matyti, liudytojo gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), S.L. buveinėje. Po šios įmonės generalinio direktoriaus J. A. P. T. apklausos paaiškėjo, kad L. N. M. nebedirba įmonėje, jo gyvenamoji (buvimo) vieta nėra žinoma, o ji gali būti arba (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), kurios pilietis jis yra, arba bet kurioje kitoje valstybėje. Minėtame teisiamajame posėdyje (38 t., b. l. 178–181) teismas, atsižvelgdamas į proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, kaltinamajam taikomus apribojimus, atsisakė prokuroro siūlymo teisminio nagrinėjimo metu pasinaudoti Europos tyrimo orderio institutu, siekiant nustatyti liudytojo L. N. M. buvimo vietą, kadangi tai neabejotinai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Dėl tų pačių priežasčių, teismui nepakeistus savo nuomonės, netenkinamas prokuroro baigiamojoje kalboje išsakytas prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą ir imtis priemonių apklausti teisme minėtą liudytoją.

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo, minėtų liudytojų ir jų pateiktų dokumentų, Š. N. pareikštas kaltinimas grindžiamais kita toliau nurodoma rašytine bylos medžiaga (dokumentais).

Ispanijos Karalystės kompetentingos institucijos atsakymas su priedais (banko sąskaitų išklotinės) (15 t., b. l. 82–245; 16 t., b. l. 1–215) į Europos tyrimo orderį (15 t., b. l. 45–55).

Ispanijos Karalystės kompetentingos institucijos atsakymas su priedais (liudytojų J. A. P. T. ir L. N. M. asmeniniai susirašinėjimai su Š. N.) (17 t., b. l. 83–240; 18 t., b. l. 1–234) į Europos tyrimo orderį (17 t., b. l. 5–17).

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos informacijos skyriaus 2020 m. kovo 30 d. raštas dėl informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (1 t., b. l. 68–78). Šiame rašte nurodyta, kad, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, gauta duomenų apie Š. N. galimai padarytą ir tęsiamą nusikalstamą veiką (prekyba poveikiu), kuriuos patvirtina atliekant sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus V. V. Z. (NVSPL direktorius) atžvilgiu užfiksuoti pokalbiai tarp V. V. Z. ir jo pavaduotojo J. U. bei Š. N., tarp V. V. Z. ir K. G..

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2020 m. balandžio 6 d. protokolas (1 t., b. l. 99–108). Protokole užfiksuoti V. V. Z., dalyvaujant H. U., pokalbiai su Š. N., taip pat su K. G..

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2020 m. balandžio 6 d. protokolas (1 t., b. l. 109–133). Protokole užfiksuoti V. V. Z. pokalbiai su Š. N., M. V., A. Š., K. G., A. V., L. S..

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2020 m. balandžio 27 d. protokolas (1 t., b. l. 135–139). Protokole užfiksuoti V. V. Z. pokalbiai su L. B., E. L., A. Š..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. birželio 22 d. nutartys, kuriomis leista atlikti Š. N., K. G., H. U., V. V. Z. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą (1 t., b. l. 151–154, 158–161, 165–168, 173–176, 192–194, 198–200, 204–206).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. liepos 9 d. protokolas (2 t., b. l. 1–4). Protokole užfiksuotas K. G. pokalbis su D. G..

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. liepos 9 d. protokolas (2 t., b. l. 5–9). Protokole užfiksuoti Š. N. pokalbiai su AB SEB banko darbuotojomis.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. liepos 9 d. protokolas (2 t., b. l. 10–13). Protokole užfiksuoti H. U. pokalbiai su G. S., I. K., A. M..

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. liepos 9 d. protokolas (2 t., b. l. 14–41). Protokole užfiksuoti V. V. Z. pokalbiai su T. J., D. V., H. U., J. K., nenustatytu asmeniu, V. J., S. K., asmeniu vardu G., R. B..

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. spalio 13 d. protokolas (2 t., b. l. 42–87). Protokole užfiksuoti Š. N. pokalbiai su K. G., D. V., A. J., R. J., D. K., A. V., L. S..

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos 2020 m. birželio 3 d. raštas dėl informacijos pateikimo su priedais (3 t., b. l. 1–116). Šiame rašte ir jo prieduose pateikti viešų informacijos šaltinių duomenys apie Š. N., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), S.L. pardavimų direktoriaus L. M. ir „(duomenys neskelbtini)“ ryšius.

Daiktų apžiūros protokolas su priedais (21 t., b. l. 1–184; 22 t. 1–175; 23 t., b. l. 1–245). Protokole užfiksuotas Š. N. mobiliojo ryšio telefono „Samsung G. N. 9“ turinys, gautas su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. liepos 30 d. specialisto išvada.

Daiktų apžiūros protokolas su priedais (24 t., b. l. 5–131). Protokole užfiksuotas Š. N. mobiliojo ryšio telefono „Samsung G. N. 9“ turinys, gautas su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. liepos 30 d. specialisto išvada.

Daiktų apžiūros protokolas su priedais (24 t., b. l. 132–211; 25 t., b. l. 1–163, 26 t., b. l. 1–261). Protokole užfiksuotas Š. N. mobiliojo ryšio telefono „Samsung G. N. 9“ turinys, gautas su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. liepos 30 d. specialisto išvada.

Apžiūros protokolas su priedais (27 t., b. l. 7–231; 28 t., b. l. 1–198). Protokole užfiksuoti Š. N. nešiojamojo kompiuterio „Asus N56V8“ turinys, gautas su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. liepos 30 d. specialisto išvada.

Apžiūros protokolas su priedais (29 t., b. l. 1–270; 30 t., b. l. 1–188). Protokole užfiksuoti D. S. susirašinėjimai el. laiškais.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai

ir išvados dėl kaltinamojo išteisinimo

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (TAR, 2020 m. vasario 26 d., Nr. 2020-04023) visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (TAR, 2020 m. kovo 14 d., Nr. 2020-05466), atsižvelgiant, be kita ko, į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-441 „Dėl darbo grupės asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo medicinos įranga ir medicinos priemonėmis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir karantino laikotarpiu koordinavimui sudarymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-441) buvo sudaryta darbo grupė asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo medicinos įranga ir medicinos priemonėmis valstybinio lygio ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir karantino laikotarpiu koordinavimui (8 t., b. l. 20–21). Ši darbo grupė buvo sudaryta iš SAM tarnautojų, nurodytų Įsakymo Nr. V-441 1 punkte, jos vadovė buvo R. J. (SAM (duomenys neskelbtini) vedėja). Prireikus, darbo grupei buvo leista pasitelkti ir kitus specialistus bei ekspertus (Įsakymo Nr. V-441 2 punktas). Darbo grupei buvo pavesta, be kita ko, nuolat stebėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų poreikį dėl apsirūpinimo būtiniausia medicinos įranga ir medicinos priemonėmis, reikalingomis užtikrinti ligos plitimo prevenciją ir kontrolę bei sergančių COVID-19 liga (koronoviruso infekciją) gydymą, parengti potencialių medicinos įrangos ir medicinos priemonių tiekėjų ir jų pajėgumų (kiekio ir pristatymo terminų) aprūpinti sąrašą, įvertinti galimus medicinos įrangos ir medicinos priemonių įsigijimo būdus ir pateikti pasiūlymus dėl ekonomiškai efektyviausių būdų pagal kiekvieną priemonę ar jų grupę, kontroliuoti prekių pristatymą į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį ir jų paskirstymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms arba tiesioginį prekių pristatymą šioms įstaigoms, nuolat vertinti medicininės įrangos ir medicinos priemonių aprūpinimo rizikas ir operatyviai informuoti sveikatos apsaugos ministrą apie galimus asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo sutrikimus (Įsakymo Nr. V-441 3 punktas). Pažymėtina, kad šis įsakymas nėra paskelbtas Teisės aktų registre.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2020 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. 51 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (TAR, 2020-03-22, Nr. 2020-05866) (toliau – ir Potvarkis Nr. 51) buvo sudaryta darbo grupė klausimams, susijusiems su materialinių išteklių aprūpinimu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, koordinuoti ir spręsti. Ši darbo grupė buvo sudaryta iš Potvarkio Nr. 51 1 punkte nurodytų asmenų, tarp jų: A. S. (darbo grupės vadovas, Vyriausybės kancleris), K. G. (darbo grupės vadovo pavaduotoja, sveikatos apsaugos viceministrė), L. S. (darbo grupės vadovo pavaduotojas, Ministro Pirmininko patarėjas). Darbo grupei buvo pavesta: koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus, organizuojant ir užtikrinant sklandų būtinųjų materialinių išteklių (apsaugos priemonių, reagentų ir kitų) poreikių nustatymą, jų įsigijimą ir pristatymą į Lietuvos Respubliką bei paskirstymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu: teikti Vyriausybei, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai ir valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui pasiūlymus dėl priemonių, kurių reikia materialinių išteklių aprūpinimui užtikrinti (Potvarkio Nr. 51 2 punktas). Darbo grupei taip pat buvo leista minėtoms pavestoms užduotims vykdyti pasitelkti nepriklausomų ekspertų, valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų, įstaigų ir (ar) organizacijų atstovų (Potvarkio Nr. 51 3 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad, paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, o kiek vėliau – ir karantiną, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, trūko medicinos priemonių, reikalingų užtikrinti ligos plitimo prevenciją ir kontrolę, tarp jų ir COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinių (toliau – ir COVID-19 testai). Iš K. G., M. T., E. A. ir kitų liudytojų parodymų matyti, kad tuo metu minėtoms medicinos priemonėms susirasti ir nupirkti buvo naudojami ne tik SAM ir kitų institucijų žmogiškieji ištekliai, bet ir savanoriai, kurie padėdavo rinkti informaciją apie šias priemones, t. y. jų techninius parametrus, kur įsigyti ir pan.

Pažymėtina, kad iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis bylai aktualiu laikotarpiu aktyviai siekė padėti Lietuvai įsigyti būtinų medicinos priemonių (ne tik testų), skirtų kovai su naujojo koronoviruso plitimu. Jis, kaip (duomenys neskelbtini) steigėjas ir narys, buvo pažįstamas daugeliui byloje apklaustų liudytojų, dirbusių NVSPL, SAM ir Vyriausybėje. Šias aplinkybes patvirtino iš esmės visi byloje apklausti liudytojai. Taigi, turint omeny bylai aktualiu laikotarpiu susiklosčiusią kritinę situaciją dėl medicinos priemonių trūkumo, aktyvią savanorių veiklą, padedant Lietuvai įsigyti šias priemones, Š. N. tuometinė veikla, per savo pažintis ieškant trūkstamų medicinos priemonių tiekėjų, gilinantis į jų siūlomų priemonių parametrus, siūlant šiuos tiekėjus ir jų turimas medicinos priemones Lietuvos kompetentingoms institucijoms, taip pat tarpininkaujant tarp tiekėjų ir institucijų įsigijimo procese, nekelia abejonių šios veiklos teisėtumo prasme. Aplinkybė, kad didžioji dauguma apklaustų liudytojų, su kuriais Š. N. bendravo dėl minėtų medicinos priemonių, t. y. savanorėmis save laikančios M. T. ir E. A., sveikatos apsaugos sričiai priklausančių institucijų ir Vyriausybės darbuotojai (tarnautojai), kuriems Š. N. siuntė el. laiškus dėl šių priemonių įsigijimo, manė, jog jis tai darė neatlygintinai, neturėtų būti aiškinama taip, kad savanoriška veikla gali būti tik neatlygintinė.

Šiai bylai yra aktualūs Kinijos gamintojo „S. B.“ (jos atstovė Europoje – Ispanijos įmonė „(duomenys neskelbtini) S. L.“ (toliau – ir „(duomenys neskelbtini)“)) COVID-19 testai, kuriuos NVSPL įsigijo 2020 m. kovo 21 ir 23 d. sutartimi. Iš liudytojų M. T. ir E. A. (savanorės, priklausančios „G. L. L.“ tinklui) parodymų matyti, kad pastaroji (reaguodama į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešą prašymą prisidėti prie COVID–19 ekstremalios situacijos pagalbos Lietuvoje) per minėtą tinklą kreipėsi į viso pasaulio lietuvius su prašymu padėti Lietuvai įsigyti COVID-19 testų, į kurį (kreipimąsi) 2020 m. kovo 19 d. atsiliepė M. T.. Būtent M. T. per savo pažįstamą surado „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovą L. N. M., kuris M. T. patvirtino, kad turi galimybę padėti Lietuvai įsigyti COVID-19 testų. Pasak šios liudytojos, E. A., sužinojusi apie šią galimybę, nurodė, kad su ja (M. T.) susisieks žmogus, kuris rūpinasi COVID-19 testų pirkimu. Kitą dieną ji „Messenger“ programėlėje 17.06 val. gavo žinutę iš Š. N. dėl COVID-19 testų su prašymu jam paskambinti. Ji jam paskambino ir papasakojo, kad turi kontaktą ir nurodė pirminę informaciją apie šiuos testus, kurią gavo iš L. N. M..

Turint omeny Š. N. pareikštą kaltinimą, kad COVID-19 testų įsigijimo iš „(duomenys neskelbtini)“ procese jis veikė kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, nesant byloje tai patvirtinančio rašytinio įrodymo, yra svarbu nustatyti jo įsitraukimo į šį procesą aplinkybes. Iš liudytojos E. A. pateikto el. susirašinėjimo matyti, kad ji 2020 m. kovo 20 d. 16.32 val. persiuntė Š. N. iš M. T. 2020 m. kovo 20 d. 15.31 val. gautą el. laišką dėl jos turimų kontaktų, kurie galėtų padėti Lietuvai gauti COVID-19 testų (6 t., b. l. 191–192). Iš pačios E. A. parodymų nėra galimybės nustatyti, kada ji susipažino su Š. N. ir kodėl persiuntė jam minėtą M. T. el. laišką. Ši liudytoja teisme parodė, kad pandemijos pradžioje daug susirašinėjo su įvairiais asmenimis ir įvairiomis su pandemija susijusiomis temomis, todėl tokio susirašinėjimo metu sužinojo apie kaltinamąjį. Tuo metu ji suprato, kad Š. N. gilinosi į COVID-19 testus ir kitas priemones, todėl liudytoja jam, kaip ir kitiems žmonėms, kurie gilinosi į šiuos klausimus, persiųsdavo aktualią informaciją. Minėta, kad Š. N. su M. T. „Messenger“ programėle susisiekė 2020 m. kovo 20 d. 17.06 val., todėl darytina išvada, kad apie M. T., turinčią „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovo L. N. M. kontaktus, jis sužinojo iš E. A.. Šiame kontekste pažymėtina, kad kiti liudytojai, kurie dalyvavo vėlesnėse derybose arba juos pasyviai stebėjo skaitydami ir jiems adresuotus el. laiškus dėl COVID-19 testų įsigijimo iš „(duomenys neskelbtini)“, priešingai nei nurodyta kaltinamajame akte, aiškiai neparodė, kada ir kokiu pagrindu Š. N. įsitraukė į šį procesą (būtent dėl COVID–19 testų įsigijimo iš „(duomenys neskelbtini)“).

Š. N. neneigė, kad kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. kovo 20 d. apie 20.00 val. iki 2020 m. kovo 21 d. 12.46 val. bendravo su L. N. M. dėl COVID-19 testų įsigijimo. Iš liudytojos M. T. parodymų matyti, kad iš kart po to, kai ji apsikeitė COVID–19 testų informacija su Š. N. ir L. N. M. bei persiuntė Š. N. savo el. susirašinėjimą su „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, Š. N. el. paštu susisiekė su L. N. M. ir prisistatė, kad gali pirkti COVID-19 testus Lietuvos Respublikos vardu, prašė su juo susisiekti. Pasak liudytojos, L. N. M. iniciatyva tą pačią dieną (2020 m. kovo 20 d.) buvo organizuotas nuotolinis susitikimas, naudojant „ZOOM“ platformą, kuriame dalyvavo Š. N., K. G., L. N. M. ir P. M. (laboratorijos atstovas Europoje). Susitikimo vedančiuoju buvo Š. N., pati liudytoja buvo klausytoja, kaip ir K. G., o susitikimo metu buvo kalbama apie kiekius, specifikacijas, jų tinkamumą Lietuvoje turimai įrangai, pristatymo terminus. Po nuotolinio susitikimo ir kitą dieną (2020 m. kovo 21 d.) susitikimo dalyviai el. laiškais dar apsikeitė informacija apie COVID-19 testus, o 14.20 val. liudytoja gavo el. laišką, prie kurio L. N. M. prisegė išankstinę sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytas kiekis – 201 600 vnt., kaina – 17 Eur už vnt., suma – 3 427 200 Eur. Kaip matyti, dėl minėtų Š. N. veiksmų, koordinuojant NVSPL, SAM ir Vyriausybės derybas su „(duomenys neskelbtini)“ dėl COVID-19 testų įsigijimo, tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir NVSPL 2020 m. kovo 21 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 201 600 vnt. COVID-19 testų įsigijimo už 3 427 200 Eur (18 t., b. l. 62–66, 77–81).

Š. N. taip pat neneigė, kad, paaiškėjus, jog yra poreikis Lietuvai įsigyti didesnį COVID-19 testų kiekį, jis nuo 2020 m. kovo 21 d. 16.20 val. iki 2020 m. kovo 23 d. 13.02 val. toliau bendravo su L. N. M. dėl papildomų 100 000 vnt. COVID-19 testų įsigijimo. Dėl šių Š. N. veiksmų, koordinuojant NVSPL, SAM ir Vyriausybės derybas su „(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomo kiekio COVID-19 testų įsigijimo, tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir NVSPL 2020 m. kovo 23 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 101 760 vnt. COVID-19 testų įsigijimo už 1 265 792,64 Eur (18 t., b. l. 67–71, 82-87).

Be to, Š. N. patvirtino, kad už savo dalyvavimą minėtų dviejų sandorių sudaryme iš „(duomenys neskelbtini)“ gavo 303 360 Eur atlygį (po 1 Eur už 1 vnt. COVID-19 testų), tačiau teigė, jog šį atlyginį gavo teisėtai, t. y. veikdamas kaip „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Iš tiesų, byloje yra 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutartis, kuria „(duomenys neskelbtini)“ paskiria Š. N., kaip prekybos agentą, tarpininkauti sudarant sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir galutinių klientų dėl COVID-19 testų ir kitų reikmenų pardavimų Europos Sąjungoje (18 t., b. l. 57–59, 72–74). Taip pat yra Š. N. minėtai įmonei pateiktos 2020 m. gegužės 26 d. ir 2020 m. birželio 18 d. sąskaitos, kurių bendra suma 303 360 Eur ir kuriose nurodyta, kad tai yra komisiniai pagal minėtą komercinio atstovavimo sutartį (18 t., b. l. 60–61, 75–76).

Kaltinimą palaikančio prokuroro vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje Š. N. veiksmai, koordinuojant ir organizuojant minėtų dviejų sandorių sudarymą, gaunant iš šios veiklos asmeninės materialinės naudos, laikytini nusikalstamais, t. y. atitinkančiais BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimas – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Teismų praktikoje išskiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-648/2016 ir kt.). Sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-746/2017, 2K-305-693/2017).

Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijus įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, ir siekusiam turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007). Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) taip pat gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį, kuris yra vertinamasis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Įrodinėtina didelė žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, kurią patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Atitinkamai didelės žalos turinys, be kita ko, priklauso nuo to, kam ši žala buvo padaryta, – kaip antai didelės neturtinės žalos padarymas valstybei gali būti grindžiamas skirtingais argumentais nei tokios žalos padarymas, pavyzdžiui, fiziniam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-640-507/2015, 2K-361-895/2016). Pažymėtina, kad šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-263/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018, 2K-16-489/2021), taigi pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais.

Dėl kaltinimo, kad Š. N. buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, pažymėtina, kad pagal BK 230 straipsnio 2 ir 3 dalis valstybės tarnautojui prilygintu asmeniui laikomas asmuo, kuris, nesvarbu, koks jo statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus, atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareiga, be to, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Byloje neįrodyta, kad Š. N. atitiktų bent vieną iš nurodytų požymių. Pažymėtina, kad nei kaltinamajame akte, nei baigiamojoje kalboje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras nenurodė, kurį iš minėtų požymių atitiko Š. N. kaltinime nurodytu laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. liepos 1 d.).

Iš kaltinimo turinio matyti, kad Š. N. priskiriamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, nes minėtu laikotarpiu jis pagal Įsakymą Nr. V-441 ir Potvarkį Nr. 51 veikė kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, pasitelktas koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus organizuojant ir užtikrinant sklandų būtinųjų materialinių išteklių (apsaugos priemonių, reagentų ir kitų) poreikių nustatymą, įsigijimą, pristatymą į Lietuvos Respubliką ir paskirstymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu viešojo intereso užtikrinimui, be to, gavo žodinį nurodymą iš sveikatos apsaugos viceministrės K. G. ir Ministro Pirmininko patarėjo L. S. dalyvauti derybose dėl viešojo intereso užtikrinimo (t. y. COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu) su „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės pardavimų vadovu L. N. M..

Pirma, Š. N. neveikė pagal Įsakymą Nr. V-441, nes nebuvo šiuo įsakymu sudarytos darbo grupės nariu ir nebuvo šios grupės pasitelktas kaip specialistas ir ekspertas. Iš šios darbo grupės vadovės R. J. ikiteisminio tyrimo metu STT el. paštu pateikto atsakymo matyti, kad ši darbo grupė į Š. N. nesikreipė (8 t., b. l. 113–115). Be to, apklausiama teisme R. J. parodė, kad į šios darbo grupės sritį reagentai (teismo pastaba – COVID-19 testai) nepateko, ji šiame procese (dėl COVID-19 testų) dalyvavo tik kaip SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja ir tik ta apimtimi, kiek reikėjo organizuoti kreipimąsi į Vyriausybę dėl lėšų skyrimo. Pasak R. J., jos vadovaujama grupė iš esmės buvo neveiksni, nes į sudėtį įėjo asmenys, kurie negalėjo priimti sprendimų. Ši liudytoja teisme patvirtino, kad ji nepasitelkė Š. N. kaip nepriklausomo eksperto dėl COVID-19 testų įsigijimo, be to, jis pats jai nėra tiesiogiai išreiškęs valios, kad sutinka dirbti kaip nepriklausomas ekspertas, tiesiog jis buvo labai aktyvus teikdamas pasiūlymus, siūlė labai plataus spektro priemones, t. y. iš ko galima įsigyti, kokiais terminais ir kokiomis kainomis, tai buvo tiesiog komerciniai pasiūlymai. Minėta, kad Įsakymas Nr. V-441 nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre, o byloje nėra duomenų, kad Š. N. būtų žinojęs apie jį.

Antra, Š. N. neveikė pagal Potvarkį Nr. 51, nes nebuvo šiuo potvarkiu sudarytos darbo grupės nariu ir nebuvo šios grupės pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas. Pažymėtina, kad šis potvarkis priimtas 2020 m. kovo 22 d., o pirmoji sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir NVSPL buvo sudaryta dar 2020 m. kovo 21 d. Apklausiamas teisme šios darbo grupės vadovas A. S. patvirtino, kad jokie ekspertai nebuvo pasitelkti, nebuvo net tokių siūlymų. Pasak šio liudytojo, jeigu toks klausimas ir būtų kilęs, jis turėjo būti svarstomas darbo grupės posėdyje, bet tokio poreikio nebuvo.

Trečia, Š. N. nebuvo įgaliotas veikti ir kaip Vyriausybės atstovas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis žodžiu arba raštu būtų informuotas, kad jam suteikiami įgaliojimai veikti Vyriausybės vardu. S. S. (tuometinis Ministras Pirmininkas) teisme parodė, kad jeigu Vyriausybė teikia kažkokius įgaliojimus veikti, tai padaroma Vyriausybės posėdyje, priimant nutarimą arba potvarkį, tik tokiais būdais suteikiami įgaliojimai. Pasak šio liudytojo, neoficialiai (nepriimant nutarimo ar potvarkio) įgalioti atstovauti Vyriausybei nėra galimybės, nes veikti Vyriausybės vardu gali pavesti tik Vyriausybė ir tik posėdyje, priimant nutarimą ar potvarkį. Liudytojas taip pat patvirtino, kad tuo metu nėra girdėjęs, kad Š. N. COVID-19 testų pirkime dalyvauja kaip Vyriausybės atstovas. A. S. (tuometinis Vyriausybės kancleris) apklausiamas teisme taip pat patvirtino, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad Š. N. būtų Vyriausybės atstovu, kaip ir nėra žinoma, kad galima neoficialiai atstovauti Vyriausybei. Pasak šio liudytojo, asmuo turi turėti įgaliojimus, kurie suteikiami numatyta tvarka, priimant atitinkamą sprendimą.

Ketvirta, Š. N. nebuvo gavęs žodinio nurodymo iš sveikatos apsaugos viceministrės K. G. ir Ministro Pirmininko patarėjo L. S. dalyvauti derybose dėl viešojo intereso užtikrinimo (t. y. COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu) su „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės pardavimų vadovu L. N. M.. Šios aplinkybės nepatvirtino teisme liudytojais apklausti L. S. ir K. G.. Pastaroji (tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė) net nesuprato klausimo dėl žodinių nurodymų, paaiškindama, kad tiesiog vyko reagentų paieška, reikėjo jų ieškoti ir visi jų ieškojo, nereikėjo žodinių nurodymų. Pasak šios liudytojos, ji net negalėjo duoti Š. N. įgaliojimų, nes jis nebuvo SAM darbuotojas, nebuvo jai pavaldus. Liudytojas L. S. (tuometinis Ministro Pirmininko patarėjas) teisme parodė, kad pagal savo pareigas negalėjo suteikti kažkam įgaliojimus.

Byloje nesant liudytojų parodymų ar oficialių dokumentų, kurių pagrindu kaltinime teigiama, kad Š. N. veikė kaip Vyriausybės atstovas, teismui tenka spėlioti, kokiu pagrindu valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Š. N. laiko Vyriausybės atstovu. Galimai dėl paties Š. N. L. N. M. adresuoto el. laiško (2020 m. kovo 20 d. 17.53 val.), kuriame jis nurodė, kad „I am trying to purchase on behalf of Lithuanian Government“ (18 t., b. l. 98). Byloje pateiktas šio sakinio vertimas: „Norėčiau pirkti Lietuvos Vyriausybės vardu“ (18 t., b. l. 158). Visgi iš kaltinamojo teisiamajame posėdyje pateiktų anglų kalbos žodynų matyti, kad frazė „on behalf“ turi daugiau reikšmių, tarp jų „kažkieno interesais, palaikant ką nors“, „kieno nors labui“, „kieno nors naudai ar palaikymui, arba dėl to kad atstovaujate to asmens interesus“, „kažkieno interesais“ (39 t., b. l. 4–14). Be to, kokią mintį iš tikrųjų turėjo Š. N., svarbu ir paties kaltinamojo paaiškinimai, o jis paaiškino, kad turėjo mintį, kad ieško testų, kuriuos pirktų Vyriausybė. Šią aplinkybę patvirtina ir vėlesnis Š. N. el. laiškas, adresuotas L. N. M., kuriame jis patvirtino, kad jis nedirba Lietuvos Respublikos Vyriausybėje (18 t., b. l. 87, 89).

Dėl kaltinimo, kad Š. N. derybų su L. N. M. susitarė dėl bendros Lietuvos Respublikai 17 Eur už 1 vnt. COVID-19 testo įsigijimo kainos, į kurią įskaičiuotas ir 1 Eur atlygis jam (Š. N.), ir apie tai (teismo pastaba – dėl 1 Eur atlygio už 1 vnt. COVID-19 testo) neinformavo sveikatos apsaugos viceministrės K. G. bei Ministro Pirmininko patarėjo L. S., taip pat tiesiogiai pareikalavo iš L. N. M. 200 000 Eur, pažymėtina, kad pati kaina (17 Eur) nagrinėjamu atveju nėra svarbi, nes, viena vertus, Š. N. nėra kaltinamas tuo, kad jo pasiūlytas (surastas per M. T. ir E. A.) tiekėjas pasiūlė didelę kainą. Priešingai, iš tiesioginio konkurento UAB „(duomenys neskelbtini)“ distributorių vadovo T. J. teisme duotų parodymų matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu COVID-19 testo kaina buvo daugiau kaip 20 Eur. Kita vertus, reikia turėti omeny daugelio liudytojų nurodytas aplinkybes, kad tuo metu buvo kritinė situacija, todėl kaina nebuvo svarbi, buvo svarbu apskirtai įsigyti šiuos testus. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, esmine aplinkybe šioje byloje laikytina tai, kad minėta 17 Eur kaina būtų buvusi dar mažesnė, jeigu Š. N. nebūtų paprašęs (pasak prokuroro, pareikalavęs) iš L. N. M. 1 Eur už 1 vnt. COVID-19 testo atlygio sau. Kitaip tariant, valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro nuomone, Lietuvos Respublika nagrinėjamu atveju galėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti COVID-19 testų po 16 Eur už 1 vnt. Teismas neturi pagrindo sutikti su šia nuomone.

Nors, kaip minėta L. N. M. nebuvo apklaustas teisme, dėl ko jo parodymai nelaikytini savarankišku įrodymų šaltiniu, visgi jie patvirtina bylai svarbias aplinkybes, kurios nustatytos teisme apklaustų liudytojų parodymais (šiuo atveju – „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus J. A. P. T.) ir kita bylos rašytine medžiaga. Šiame kontekste pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. N. M. buvo apklaustas du kartus, suteikiant galimybę ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir prokurorui užduoti patikslintus ir papildomus klausimus. Kaltinamasis ir gynėjas nedalyvavo šiose apklausose. Tai reiškia, kad pastarieji neturėjo galimybės užduoti šiam liudytojui būtent gynybai svarbių klausimų. Taip pat tai reiškia, kad kaltinamasis paskutiniame žodyje ir jo gynėjas baigiamojoje kalboje remiasi šios liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriems įtakos daryti negalėjo, t. y negalėjo jų nukreipti kaltinamajam naudinga linkme. Dėl šios priežasties teismas visgi mano, kad šiuo atveju L. N. M. šiai bylai yra svarbūs ir jais galima vadovautis.

L. N. M., atsakydamas į klausimą, ar Š. N. sumokėtas atlygis daro įtaką galutinei kliento (NVSPL) sumokėtai kainai, parodė, kad ne, nes atlygį dengia įmonė („(duomenys neskelbtini)“). Šie parodymai atitinka teisme apklausto J. A. P. T. parodymus. Pastarasis patvirtino, kad paprastai į jų parduodamo produkto kainą jau įeina tam tikra dalis, kuri yra numatyta būtent tam (teismo pastaba – agento atlygiui), tai mažina įmonės pelno maržą, tačiau įmonė įpratusi dirbti su tokiais agentais, tai įmonės išlaidos, kurios visada numatytos produkto kainoje. L. N. M. taip pat patvirtino, kad būtent įmonė paskaičiavo 1 Eur komisinį atlygį už testą ir šias išlaidas prisiėmė pati įmonė.

Grįžtant prie kaltinimo dalies, kad Š. N. apie gaunamą 1 Eur atlygį neinformavo K. G. ir L. S., visų pirma, kyla klausimas, ar jis turėjo teisinę pareigą tai daryti. Minėta, kad tiek K. G., tiek L. S., priešingai nei nurodyta kaltinime, nebuvo davę Š. N. žodinių nurodymų dalyvauti derybose su „(duomenys neskelbtini)“ dėl COVID-19 testų įsigijimo. Antra, aplinkybė, kad Š. N. šiose derybose veikia kaip tarpininkas, kuris surado ir pasiūlė „(duomenys neskelbtini)“ produktą, buvo aiški visiems apie šį procesą žinojusiems ir jame dalyvavusiems asmens. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2020 m. balandžio 6 d. protokolo (1 t., b. l. 99–108), kuriame užfiksuoti V. V. Z., dalyvaujant H. U., pokalbiai su Š. N., taip pat su K. G., matyti, kad tuometinis NVSPL direktorius V. V. Z. 2020 m. kovo 20 d. telefonu bendraudamas su K. G. naudoja tokias frazes, kaip „Š. N. testai“. Tos pačios dienos užfiksuotame Š. N. ir V. V. Z. telefoniniame pokalbyje pastarasis mini, kad Š. N. siunčia pasiūlymą dėl reagentų įsigijimo. Nors šiame ir prieš tai minėtame pokalbyje kalbama ir apie korėjietiškus teistus, esmė lieka ta pati, t. y. Š. N. suprantamas kaip tarpininkas, siūlantis įvairių gamintojų produkciją. Liudytojas H. U. (tuometinis NVSPL direktoriaus pavaduotojas) teisme parodė, kad žino, jog Š. N. tarpininkavo tame pirkime (teismo pastaba – dėl COVID-19 testų įsigijimo iš „(duomenys neskelbtini)“), jis sudaro šį tiekėją, paėmė komisinius, bet tai yra normalu versle. Liudytojas D. S. (tuometinis finansų viceministras) teisme parodė, kad, kaip jis suprato, Š. N. bendravo su tiekėjais. Liudytoja S. K. (VšĮ (duomenys neskelbtini) laboratorijos vedėja) teisme parodė, kad Š. N. surado tiekėjus, jis siūlė įvairius tiekėjus ir laboratorija turėjo įvertinti, ar jie tinkami. Liudytoja R. J. (SAM (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja) teisme parodė, kad Š. N. sugebėjo operatyviai rasti pasiūlymą dėl šių reagentų įsigijimo ir buvo pagrindinis tarpininkas tarp tų tiekėjų ir Lietuvos, vertina jį kaip tarpininką, jis teikė pasiūlymą, o laboratorija vertina, ar pasiūlymas tinkamas, šiame procese Š. N. pradėjo susikomunikuoti su tuo tiekėju, kad šis operatyviai ruoštų dokumentus, siųstų sutarties projektą. Liudytojas L. S. teisme parodė, kad Š. N. vaidmuo buvo tarpininkauti gaunant pasiūlymą Lietuvai, o apsispręsti dėl sutarties (ne)pasirašymo buvo valstybės institucijų sprendimas. Liudytoja K. G. teisme taip pat patvirtino, kad Š. N. surado tą įmonę (teismo pastaba – „(duomenys neskelbtini)“). Taigi, aplinkybė, kad Š. N. šiose derybose veikia kaip tarpininkas, kuris surado ir pasiūlė „(duomenys neskelbtini)“ produktą, buvo aiški visiems apie šį procesą žinojusiems ir jame dalyvavusiems asmens. Trečia, byloje nėra duomenų, kurių pagrindų būtų galima daryti išvadą, kad susitarimas dėl komisinio atlygio nagrinėjamu atveju buvo negalimas. Liudytojas S. S. teisme parodė, kad, kai Vyriausybė viešai kreipėsi pagalbos, nebuvo akcentuojama, jog ta pagalba turi būti neatlygintina. Kas pristatinėjo prekes, natūralu, kad darė tai už atlygį. Į klausimą, ar nebuvo draudžiama suderinti du interesus, t. y. padėti Lietuvai apsirūpinti reikiamomis prekėmis ir verslui užsidirbti, liudytojas atsakė, kad Vyriausybė tokiems dalykams įtakos negali daryti, nes verslo savybė – turėti pelną, susiklosčiusioje situacijoje, kai trūko prekių, Vyriausybė negalėjo daryti įtakos verslo pelno maržai. Šiame kontekste pažymėtina, kad Š. N. tuo metu vykdė individualią veiklą, t. y. buvo verslininkas. Aptariamas komisinis atlygis buvo gautas į jo banko sąskaitą, deklaruotas įstatymų nustatyta tvarka, nuo jo paskaičiuoti mokesčiai valstybei. Taip, Š. N. neatskleidė, kad už kiekvieną Lietuvai „(duomenys neskelbtini)“ parduotą testą jis iš šios bendrovės gavo 1 Eur atlygį. Kita vertus, ar šio fakto atskleidimas būtų turėjęs įtaką minėtų dviejų sandorių (ne)sudarymui, t. y. ar susiklosčiusioje kritinėje situacijoje Lietuva būtų atsisakiusi šių testų? Atsakymas akivaizdus – ne. Ketvirta, atsižvelgiant į komercinio atstovavimo santykių specifiką, komercinis atstovas be atstovaujamojo sutikimo negali atskleisti jų susitarimo dėl konkretaus atlygio dydžio aplinkybių. Be abejo, patį komercinio atstovavimo faktą konfidencialumo nuostatos nedraudžia atleisti, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, niekam nekėlė abejonių, kad Š. N. veikė kaip tarpininkas ir būtent ne kaip tarpininkas iš Vyriausybės, SAM ar NVSPL pusės, o „(duomenys neskelbtini)“, nes įgaliojimų veikti Vyriausybės, SAM ar NVSPL vardu, kaip jau minėta, jis neturėjo.

Dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, kad Š. N., siekdamas asmeninės naudos, tiesiogiai pareikalavo iš L. N. M. 200 000 Eur, pažymėtina, kad jos neatitinka tikrovės. Šis kaltinimo teiginys grindžiamas liudytojos M. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad po gauto L. N. M. 2020 m. kovo 21 d. 14.20 val. el. laiško, prie kurio buvo prisegta Lietuvos Respublikos Vyriausybei išrašyta sąskaita faktūra, tą pačią dieną su ja susiekė L. N. M., kuris paaiškino, kad procesas vyksta pozityviai, tačiau jį nustebino viena detalė, jog Š. N. pasiprašė sau tarpininkavimo mokesčio – 200 000 Eur, klausė jos, ar jis nėra Vyriausybės atstovas. Apklausta teisme taip pat patvirtino, kad L. N. M. teiravosi jos dėl Š. N. statuso ir kad buvo minimas komisinio mokesčio dydis, t. y. apie 200 000 Eur. Kaip matyti, aplinkybė, kad L. N. M. teigė, jog Š. N. reikalavo iš jo 200 000 Eur komisinio mokesčio, byloje įrodinėjama M. T. parodymais, pats L. N. M. šios aplinkybės nepatvirtino. Kyla abejonių, ar ši liudytoja teisingai suprato L. N. M. žodžius dėl komisinio mokesčio, t. y. kad Š. N. jo reikalauja. Kita vertus, M. T. parodymai patvirtina, kad jau 2020 m. kovo 20–21 d. tarp Š. N. ir „(duomenys neskelbtini)“ susiformavo komercinio atstovavimo santykiai, nes buvo aiškinamasi, ar Š. N. nėra Lietuvos Vyriausybės atstovas, nes tai būtų kliūtis būti komerciniu agentu. Aplinkybę, kad Š. N. prašė konkrečios sumos – 200 000 Eur, paneigė pats L. N. M., kuris parodė, kad jis paskaičiavo 1 Eur komisinį atlygį už testą (pažymėtina, kad ne konkrečią pinigų sumą, o 1 Eur už testą, tai reiškia, jog bendra komercinio atlygio suma priklausė nuo faktiškai parduotų COVID-19 testų skaičiaus). Šiuos L. N. M. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus patvirtina teisme apklausto liudytojo J. A. P. T. parodymai (atsakant į klausimą, kas pasiūlė Š. N. komercinio agento atlyginimą – būtent 1 Eur už teistą), kad „(duomenys neskelbtini)“ iš karto pasako, kokia maždaug kaina galėtų būti, paprastai turi tas kiekio ir kainos atitikmenis, nelabai turi daug vietos varijuoti pinigų sumoje. Į klausimą, ar 1 Eur atlygis už vieną testą buvo iš „(duomenys neskelbtini)“, atsakė, kad taip, nes su visais agentais, su kuriais sudarinėjama sutartis dėl testų pardavimo, kaina vienoda – 1 Eur už testą. Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad Š. N. nereikalavo iš L. N. M. 200 000 Eur komisinio mokesčio, o tarp jų tuo metu vyko pokalbiai, susiję su komercinio atstovavimo santykiais ir agento atlyginimo nustatymu, kurio dydis buvo pasiūlytas būtent L. N. M., o ne Š. N..

Žemesnės instancijos teismas

Dėl kaltinimo, kad Š. N. nuo 2020 m. kovo 21 d. 16.20 val. iki 2020 m. kovo 23 d. 13.02 val. susirašinėdamas su L. N. M. tyčia pastarajam neatskleidė, kad yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, Lietuvos Respublikos atstovas ir nešališkas ekspertas, turintis įgaliojimą vykdyti COVID-19 testų įsigijimą, prisistatęs komercinio tarpininkavimo agentu, sudarė jam įspūdį, kad yra privatus asmuo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybėje nedirba, ir taip suklaidino L. N. M. ir tokiu būdu įgijo turtinę teisę į svetimą turtą – 303 360 Eur (t. y. 1 Eur už testą), pažymėtina, kad, kaip ir minėta anksčiau, byloje nėra duomenų, kad Š. N. buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, ekspertas, turintys atitinkamus įgaliojimus, todėl negalėjo šios informacijos atskleisti L. N. M.. Kitaip tariant, Š. N. negalėjo atskleisti to, ko pats nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl nesiekė suklaidinti L. N. M.. Kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad Š. N. L. N. M. sudarė įspūdį, kad yra privatus asmuo. Pažymėtina, kad Š. N. sudarė ne įspūdį, o tiesiogiai 2020 m. kovo 23 d. 13.02 val. el. laišku informavo L. N. M., kad nedirba Vyriausybėje, todėl užsakymo dokumentus pasirašys ir perduos tinkamai įgalioti Vyriausybės atstovai (9 t., b. l. 9-10, 102–103). Šias aplinkybes patvirtina ir L. N. M. apklausa, kurioje jis parodė, kad jis negalvojo, jog Š. N. dirba Lietuvos Vyriausybėje, o suprato, kad jis ieško testų Vyriausybei. Iš L. N. M. parodymų matyti, kad jis nebuvo suklaidintas dėl Š. N. vaidmens aptariamame pirkime. Iš šios logikos stokojančios kaltinimo dalies matyti, kad turima omeny kita veika – sukčiavimas, o apgaulė buvo nukreipta į L. N. M., nors nukentėjusiąja šioje byloje laikoma Lietuvos Valstybė, nes, pasak kaltinimo autoriaus, būtent Lietuvos Respublika patyrę didelę turtinę žalą – 303 360 Eur.

Dėl kaltinimo, kad, NVSPL ir „(duomenys neskelbtini)“ pasirašius minėtas 2020 m. kovo 21 ir 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis dėl COVID-19 testų, Š. N., tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas apgaule užvalgyti svetimą turtą – 303 360 Eur Lietuvos biudžeto lėšų, 2020 m. gegužės 22 d. pasiūlė L. N. M. pasirašyti komercinio atstovavimo sutartį atgaline data (2020 m. sausio 15 d.), o šiam nesutikus to padaryti, 2020 m. gegužės 26 d. suderino ir pasirašė šią sutartį su J. A. P. T., tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, pažymėtina, kad įvykdžius šiuos sandorius („(duomenys neskelbtini)“ pateikus testus, o NVSPL atsiskaičius už juos), jų suma tapo „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, todėl Š. N., vėliau gavęs iš „(duomenys neskelbtini)“ 303 360 Eur (po 1 Eur už teistą), negalėjo užvaldyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Šiuos pinigus Š. N. gavo pagal komercinio atstovavimo sutartį, kuria buvo įgytos „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos, bet ne Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Šią išvadą patvirtina ir J. A. P. T. teisme duoti parodymai, kad Lietuvos Respublika sumokėjo pinigus „(duomenys neskelbtini)“, tai jau tapo įmonės pinigai, po to įmonė iš savo pinigų sumokėjo Š. N.. Liudytojo teigimu, jeigu nebūtų buvę tarpininkavimo agento šioje situacijoje, šie pinigai būtų likę įmonėje. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojus, dalyvavusius COVID-19 testų pirkime, jiems buvo užduodamas klausimas, kaip liudytojai vertina reagentų įsigijimo aplinkybes iš „(duomenys neskelbtini)“, kai jų kaina be tarpininko gauto atlygio būtų 1 Eur už testą mažesnė. Visų pirma, tai yra menamo pobūdžio klausimas, kuris yra negalimas. Antra, akivaizdžiai matyti, kad iš liudytojų buvo siekiama gauti atsakymą, kad iš tikrųjų be tarpininkavimo mokesčio COVID-19 testų kaina būtų buvusi mažesne, tačiau tai yra nepagrįstos prielaidos, kurios ne tik nėra įrodytos bylos duomenimis, bet ir paneigtos minėtais J. A. P. T. parodymais.

Dėl komercinio atstovavimo sutarties pasirašymo aplinkybių pažymėtina, kad, kaltinimą palaikančio prokuroro nuomone, ji yra suklastota, nes pasirašyta atgaline data. Teismas su šia nuomone nesutinka. Visų pirma, bylos duomenimis, šios sutarties galutinę redakciją parengė ne Š. N.. Priešingai, liudytojų L. N. M. ir J. A. P. T. parodymais nustatyta, kad ją rengė „(duomenys neskelbtini)“ teisininkai. Š. N. ši sutartis buvo atsiųsta jau pasirašyta. Teismo vertinimu, neturi klaidingi komercinio atstovavimo sutartyje nurodyta jos sudarymo data – 2020 m. kovo 1 d. Akivaizdu, kad nurodytą datą ši sutartis nebuvo sudaryta, nes nagrinėjamu atveju Š. N. apie „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo tik 2020 m. kovo 20 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad ši sutartis, pasirašyta J. A. P. T., el. paštu Š. N. išsiųsta 2020 m. gegužės 26 d. (18 t., b. l. 151, 211), todėl Š. N. ją pasirašė po šios dienos ir tikrai ne 2020 m. kovo 1 d., kaip nurodyta sutartyje. Dėl šios aplinkybės teisme apklaustas J. A. P. T. nurodė, kad su „(duomenys neskelbtini)“ dažnai susisiekia tarpininkai, kurie gali pasiekti tuos kontaktus, kuriems „(duomenys neskelbtini)“ produktai yra reikalingi; taip buvo Š. N. atveju; L. N. M. susisiekė su juo (J. A. P. T.) ir pasakė, kad yra galimybė parduoti produktus Lietuvai; suprato, kad Š. N. yra tarpininkas; labai svarbu turėti tarpininkus, su kuriais dirbant galima pagreitinti prekybinius santykius; manė, kad jis (Š. N.) yra komercinis agentas, nes su juo kalbėjo ir apie kitas galimybes atlikti pardavimus; paprastai su „(duomenys neskelbtini)“ dirba komerciniai agentai, o į parduodamo produkto kainą įeina tam tikra dalis, kuri numatyta būtent tam (teismo pastaba – agento atlygiui); visada sudaromos sutartys dėl komercinio mokesčio; „(duomenys neskelbtini)“ egzistuoja praktika, kad tokios sutartys pasirašomos vėliau, kai pirkimo–pardavimo procesas jau sustyguotas, o data, kada pasirašoma tokia sutartis, visiškai nesvarbi, šiuo atveju buvo nurodyta kovo 1 d., tiesiog buvo pasirinkta ši data; tai nėra dokumentų klastojimas, tiesiog „(duomenys neskelbtini)“ nekreipia į datą dėmesio; apskritai, tai yra formalumas, be to, verslo pasaulyje yra normalu, kai pradžioje susitariama žodžiu, o vėliau viskas įforminama popieriuje ir sudedama į sutartį jau įvykus pirkimo–pardavimo operacijai; paprastai „(duomenys neskelbtini)“ įrašo ankstesnę datą, kad visas sutaptų; galėjo būti įrašyta bet kokia data, buvo pasirinkta kovo 1 d. ir tai visiškai nesvarbu. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, iš liudytojos M. T. parodymų matyti, kad apie galimą komercinio tarpininkavimo mokestį Š. N. jai minėjo L. N. M. dar 2020 m. kovo 21 d., t. y. prieš sudarant pirmą sandorį dėl COVID-19 testų pirkimo. Tai atitinka liudytojo J. A. P. T. teisme duotus parodymus, kad jų įmonėje yra įprasta verslo praktika dėl komercinio tarpininkavimo ir jo mokesčio susitarti derybų dėl pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu, o komercinio atstovavimo santykius įforminti vėliau. Šiuo atveju teismas vadovaujasi ir L. N. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi juos patvirtina ką tik minėti J. A. P. T. teisme duoti parodymai. L. N. M. parodė, kad dėl komercinio atstovavimo sutarties buvo susitarta 2020 m. kovo mėn., o „(duomenys neskelbtini)“ vyrauja praktika, kad sutartys sudaromos nuo pirmos mėnesio dienos; sutartys pasirašomos ir savaitgaliais, tai normali praktika; ši sutartis buvo pasirašyta po pardavimo, tikslios datos neprisimena, kadangi pardavimai buvo skubūs, sutartis buvo sudaryta raštu a posteriori (išvertus iš lotynų k. – remiantis faktais), nes buvo pasitikėjimu grįsti santykiai ir susitarta žodžiu, sutartį paruošė advokatai ir pasirašė J. A. P. T. Reziumuojant darytina išvada, kad komercinio atstovavimo sutarties galutinę redakciją ir datą joje nurodė „(duomenys neskelbtini)“ teisininkai, Š. N. pasirašė „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstą J. A. P. T. pasirašytą sutartį, kurioje jau buvo nurodyta data, todėl ši sutartis laikoma pasirašyta 2020 m. gegužės 26 d., kad Š. N. ją pasirašė, tačiau žodžiu dėl šios sutarties esminių sąlygų buvo susitarta dar 2020 m. kovo viduryje, prieš pasirašant NVSPL ir „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–paravimo sutartis dėl COVID-19 testų įsigijimo. Taigi, nagrinėjamu atveju komercinio atstovavimo sutartis nebuvo pasirašyta apgaule, ši sutartis nėra netikra, pagal šią sutartį Š. N. įgijo „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas, be ne Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas.

Iš kaltinimo turinio matyti, kad viena esminių šios bylos aplinkybių yra tai, jog Š. N. niekam nepranešė apie tarp jo ir „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusius komercinio tarpininkavimo santykius, kurių pagrindu gavo 303 360 Eur komisinį atlyginimą. Apie jo teisinę pareigą išviešinti šią aplinkybę teismas jau pasisakė (Š. N., nebūdamas valstybės tarnautojui prilyginam asmeniui, tokios pareigos neturėjo). Susiklosčiusioje situacijoje būtų galima kalbėti tik apie moralinę pareigą, nes, kaip matyti iš liudytojų, susijusių su COVID-19 testų pirkimu iš „(duomenys neskelbtini)“, parodymų matyti, kad jiems buvo staigmena, jog Š. N. už savo pagalbą Lietuvai įsigyti šiuos testus gavo asmeninės materialinės naudos. Tačiau teismas dėl to (moralinės pareigos) nepasisako, nes tai išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Be to, šiame kontekste reikėtų paminėti, kad dėl Š. N. veiksmų, tarpininkaujant tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Valstybės COVID-19 testų pirkime, Valstybė gavo naudos, nes tai leido Lietuvoje žymiai padidint testavimo apimtis.

Grįžtant prie Š. N. veiksmų teisinio kvalifikavimo, konstatuotina, kad, visų pirma, jo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo sudėties, kadangi jis nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal BK 228 straipsnį. Antra, nėra ir sukčiavimo sudėties, t. y. nėra sukčiavimo sudėties objektyviosios pusės požymių – apgaulės ir svetimo turto (būtent Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų) užvaldymo, taip pat nenustatyta Š. N. tyčia užvaldyti biudžeto lėšas, nes Š. N. tikslas buvo gauti komercinio agento atlyginimą iš „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

Reziumuojant darytina išvada, kad kaltinimas Š. N. dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, todėl jis išteisintinas, nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pareiškė civilinį ieškinį dėl 303 360 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kadangi Š. N. išteisinamas, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiuo atveju civilinė ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio 2020 m. liepos 21 d. nutarimais, galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti ir galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui, buvo laikinai apribotos Š. N. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, pakeitus apribojimo sąlygas, buvo ne kartą pratęstas, paskutinį kartą – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi iki 2023 m. birželio 21 d. Kadangi Š. N. išteisinamas, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Š. N. ikiteisminio tyrimo metu pritaikytos kardomosios priemonės bylą nagrinėjant teisme panaikintos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) kompaktinis diskas Nr. LK-STT-18-23RN-20, prie 2020 m. balandžio 6 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-28RN;

2) kompaktinis diskas Nr. LK-STT-18-24RN-20, prie 2020 m. balandžio 6 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-29RN;

3) kompaktinis diskas Nr. LK-STT-18-28RN-20, prie 2020 m. balandžio 27 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-30RN;

4) kompaktinis diskas prie 2020 m. balandžio 1 d. STT Nr. 4-01-2548, Nr. 4-01-2546, Nr. 4-01-2547 su AB „Telia Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“ atsakymais;

5) kompaktinis diskas prie 2020 m. liepos 1 d. STT Nr. 4-01-5104, Nr. 4-01-5105, Nr. 4-01-5106 su AB „Telia Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“ atsakymais;

6) kompaktinis diskas Nr. CD-11-055-20, prie 2020 m. liepos 9 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;

7) kompaktinis diskas Nr. CD-11-056-20, prie 2020 m. liepos 9 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;

8) kompaktinis diskas Nr. CD-11-057-20, prie 2020 m. liepos 9 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;

9) kompaktinis diskas Nr. CD-11-058-20, prie 2020 m. liepos 9 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;

10) kompaktinis diskas Nr. CD-11-074-20, prie 2020 m. spalio 13 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;

11) kompaktinis diskas Nr. CD-11-076-20, prie 2020 m. spalio 13 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;

12) kompaktinis diskas, priedas prie 2020 m. balandžio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-07-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB bankas“ raštų;

13) kompaktinis diskas, priedas prie 2020 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo, 1 vnt. (t. 4, b. l. 131 – 132);

14) kompaktinis diskas, priedas prie 2020 m. balandžio 7 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius rašto Nr. (duomenys neskelbtini);

15) kompaktinis diskas, priedas prie 2020 m. balandžio 15 d. UAB „Bitė Lietuva“ rašto Nr. 5040-154;

16) kompaktinis diskas, priedas prie 2020 m. lapkričio 4 d. STT Tyrimų koordinavimo valdybos rašto Nr. L-01-9741;

17) kompaktinis diskas, priedas prie 2020 m. lapkričio 18 d. STT tyrimų koordinavimo valdybos rašto Nr. L-01-10207;

18) kompaktinis diskas, priedas prie 2021 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Statybų leidimų poskyrio rašto Nr. A51-43443/21(3.3.2.26E-VMA);

19) kompaktinis diskas, priedas prie 2020 m. liepos 21 d. kratos protokolo (duomenys neskelbtini);

20) kompaktinis diskas, priedas prie 2020 m. liepos 21 d. kratos protokolo (Lexus RC350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

21) kompaktinis diskas, priedas prie 2020 m. liepos 21 d. kratos protokolo ((duomenys neskelbtini) asociacija);

22) kompaktinis diskas, priedas prie 2021 m. sausio 21 d. Ispanijos atsakymo į Europos tyrimo orderį;

23) kompaktinis diskas, priedas prie 2021 m. lapkričio 30 d. lydraščio dėl pridedamų vaizdo įrašų (Š. N.), laikomi dėžėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) nešiojamojo kompiuterio „Asus N56V8“ S/N: (duomenys neskelbtini) SSD laikmena „Crucial“ Model: CT480M500SSD1, S/N: (duomenys neskelbtini)“; 2) mobiliojo ryšio telefonas „Samsung G. N. 9“ (SM-N960FDS)“ IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) su dėklu, laikomi dėžėje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini jų savininkui Š. N.

VI. Proceso išlaidos

Š. N. įrodymų tyrimo stadijoje pateikė prašymą priteisti būtinas ir pagrįstas išlaidas teisinei pagalbai (39 t., b. l. 65–67). Kaltinamasis nurodo, kad šis prašymas nagrinėtinas tuo atveju, jeigu jis bus išteisintas. Taigi, Š. N. prašo atlyginti jam būtinas ir pagrįstas teisines išlaidas: 1) patirtas ikiteisminio tyrimo metu – 14 907,92 Eur; 2) patirtas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje – 15 104,62 Eur; 3) patirtas ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijoms – 665,81 Eur; 4) patirtas vertimams – 239,90 Eur. Prie prašymo pridėti minėtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai (39 t., b. l. 68–169).

Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad kaltinamasis jo išteisinimo atveju prašo priteisti ne tik jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, bet ir ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijoms bei vertimams. BPK VIII skyriuje „Proceso išlaidos ir jų atlyginimas“ nėra nurodyta, ar asmens išteisinimo atveju jam gali būti atlyginamos jo patirtos kitos, t. y. ne advokato paslaugoms apmokėti, išlaidos. Visgi, teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl kitų proceso išlaidų atlyginimo, taip pat taikytina BPK 106 straipsnio 3 dalis.

Kaltinamojo nurodytas išlaidas, patirtas ikiteisminio tyrimo dokumentams kopijoms ir vertimams, nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis BPK 103 straipsnio 6 punktu, pripažįsta proceso išlaidomis. Iš prie prašymo pateiktų dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Š. N., naudodamasis įtariamojo teisėmis, prašė padaryti jam ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijas, už kurias STT reikalavo susimokėti (39 t., b. l. 149–158). Iš pateiktų mokėjimų nurodymų matyti, kad Š. N. už šių dokumentų kopijas STT sumokėjo 659,09 Eur (39 t., b. l. 159–163). Analogišku būdu kaltinamasis patyrė išlaidų ir už bylos medžiagos kopijas bylą nagrinėjant teisme – 6,72 Eur (39 t., b. l. 164–165). Be to, kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu, naudodamasis jam suteiktomis teisėmis, teikė teismui bylai reikšmingus dokumentus, kurie, vadovaujantis BPK 8 straipsnio nuostatomis, turėjo būti išversti į valstybinę kalbą. Iš pateiktos sąskaitos ir mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis dėl to patyrė 239,90 Eur išlaidų (39 t., b. l. 166–167). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išteisintinas, šios proceso išlaidos – 905,71 Eur (665,81+239,9) priteistinos jam iš valstybės lėšų.

Minėta, kad asmens patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato (gynėjo) paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) 4 punkte numatyti kriterijai, pagal kuriuos teismas nustato atlygintinų išlaidų dydį.

Rekomendacijų III skyriuje numatytas baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis. Pagal Rekomendacijų 9 punktą rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Kaip matyti, Rekomendacijoje aptariamas dydis numatytas ikiteisminio tyrimo metu patirtoms išlaidoms ir atskirai teisminio nagrinėjimo metu patirtoms išlaidos (Rekomendacijų 10.1 ir 10.2 papunkčiai).

Iš kaltinamojo pateiktų įrodymų matyti, kad už ikiteisminio tyrimo metu jam dviejų advokatų suteiktas paslaugas jis patyrė 14 907,92 Eur išlaidų (39 t., b. l. 68–115, 147). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Rekomendacijų 10.1.1 papunktį už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, rekomenduojamas maksimalus atlygintinų išlaidų dydžio koeficientas yra 2. Minėta, kad koeficiento pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu teisinės paslaugos Š. N. buvo teikiamos iki 2021 m. gruodžio 28 d., kai byla buvo perduota teismui, nagrinėjamu atveju koeficientas yra 1566,40 Eur, todėl maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu galėtų būti ne didesnis nei 3132,80 Eur (1566,40x2), todėl būtent ši suma priteistina Š. N. iš valstybės lėšų.

Taip pat iš kaltinamojo pateiktų įrodymų matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu už advokato suteiktas paslaugas jis patyrė 15 104,62 Eur išlaidų (39 t., b. l. 116–145, 147–148). Pagal Rekomendacijų 10.2 papunktį už procesinių dokumentų parengimą bylos pirmosios instancijos teisme metu koeficiento dydis yra 2,5. Atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu teisinės paslaugos Š. N. buvo teikiamos iki 2023 m. kovo 27 d., kai teismas išėjo priimti procesinio sprendimo, nagrinėjamu atveju koeficientas yra 1799 Eur. Kita vertus, iš Š. N. pateiktų advokato paslaugų detalizuotų pažymų apie suteiktų paslaugų pobūdį matyti, kad advokatas procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui nerengė. Pagal Rekomendacijų 10.11 papunktį už vieną teisinių konsultacijų valandą rekomenduojamas maksimalus atlygintinų išlaidų dydžio koeficientas yra 0,1, kaip ir už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą (Rekomendacijų 10.12 papunktis). Š. N. pateiktose advokato paslaugų ataskaitose yra nurodytos susitikimo su klientu, pasirengimo teismo posėdžiui ir dalyvavimo jame paslaugos, tačiau nenurodyta šių paslaugų trukmė, kuri reikšminga apskaičiuojant atlygintinų išlaidų dydį. Bylos duomenimis, vyko 21 teisiamasis posėdis, kurių bendra trukmė – 71 valanda. Taigi, už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose Š. N. priteistinos 12772,90 Eur ((1799x0,1)x71) išlaidos. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir jos apimtį (daug liudytojų, užsienio elementas, 40 tomų), baudžiamojo proceso trukmę (treji metai) ir kitus Rekomendacijų 4 punkte numatytus kriterijus, teismo vertinimu, tokio dydžio išlaidos yra protingos ir nėra nepagrįstai didelės.

Iš viso, Š. N. iš valstybės lėšų priteistinos 16 811,41 Eur (905,71+3132,80+12772,90) proceso išlaidos. Pažymėtina, kad visos minėtos paslaugos (kopijavimo, vertimo, atstovavimo) buvo apmokėtos ne iš Š. N. banko sąskaitos. Kopijavimo paslaugos – iš N. N. (kaltinamojo sutuoktinės) banko sąskaitos, o visos kitos paslaugos – iš advokatės E. M. vardu atidarytos banko sąskaitos. Atkreiptinas dėmesys, kad Š. N. nuo 2020 m. liepos 21 d. taikomos laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą, taip pat į banko sąskaitose esančias lėšas. Iki 2022 m. kovo 25 d., kai teismas pakeitė laikino apribojimo sąlygas, Š. N. buvo uždrausta disponuoti visomis jo banko sąskaitose esančiomis lėšomis, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo atsiskaityti už teisines paslaugas iš savo banko sąskaitų. Iš Š. N. 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymo advokatei E. M. matyti, kad jis prašo priimti į advokatės depozitinę sąskaitą gynybai skirtas lėšas, surinktas per lėšų pritraukimo platformą, ir pagal atskirus pavedimus ir nurodymus atsiskaityti už advokato paslaugas (39 t., b. l. 168–169). Teismas nesutinka su prokuroro nuomone, kad, turint omeny, jog į minėtą sąskaitą buvo įnešamos ne kaltinamojo asmeninės lėšos, o surinktos iš kitų žmonių per lėšų pritraukimo platformą, nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis patyrė šias išlaidas. Pastebėtina, kad kaltinamajam kitų žmonių jo prašymų suteiktos lėšos gynybai tampa jo nuosavybe. Nagrinėjamu atveju, kai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo areštuotos kaltinamojo iki tol turimos lėšos, nėra svarbu, iš kokių šaltinių kaltinamasis gavo kitų lėšų, skirtų apmokėti teisines paslaugas. Šių aplinkybių nustatymas išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Š. N. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl 303 360 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio 2020 m. liepos 21 d. nutarimais Š. N. turtui taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kurio terminas, pakeitus apribojimo sąlygas, pratęstas iki 2023 m. birželio 21 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) kompaktinį diską Nr. LK-STT-18-23RN-20, prie 2020 m. balandžio 6 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-28RN;

2) kompaktinį diską Nr. LK-STT-18-24RN-20, prie 2020 m. balandžio 6 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-29RN;

3) kompaktinį diską Nr. LK-STT-18-28RN-20, prie 2020 m. balandžio 27 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-30RN;

4) kompaktinį diską prie 2020 m. balandžio 1 d. STT Nr. 4-01-2548, Nr. 4-01-2546, Nr. 4-01-2547 su AB „Telia Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“ atsakymais;

5) kompaktinį diską prie 2020 m. liepos 1 d. STT Nr. 4-01-5104, Nr. 4-01-5105, Nr. 4-01-5106 su AB „Telia Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“ atsakymais;

6) kompaktinį diską Nr. CD-11-055-20, prie 2020 m. liepos 9 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;

7) kompaktinį diską Nr. CD-11-056-20, prie 2020 m. liepos 9 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;

8) kompaktinį diską Nr. CD-11-057-20, prie 2020 m. liepos 9 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;

9) kompaktinį diską Nr. CD-11-058-20, prie 2020 m. liepos 9 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;

10) kompaktinį diską Nr. CD-11-074-20, prie 2020 m. spalio 13 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;

11) kompaktinį diską Nr. CD-11-076-20, prie 2020 m. spalio 13 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;

12) kompaktinį diską, priedą prie 2020 m. balandžio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-07-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB bankas“ raštų;

13) kompaktinį diską, priedą prie 2020 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo, 1 vnt. (t. 4, b. l. 131 – 132);

14) kompaktinį diską, priedą prie 2020 m. balandžio 7 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius rašto Nr. (duomenys neskelbtini);

15) kompaktinį diską, priedą prie 2020 m. balandžio 15 d. UAB „Bitė Lietuva“ rašto Nr. 5040-154;

16) kompaktinį diską, priedą prie 2020 m. lapkričio 4 d. STT Tyrimų koordinavimo valdybos rašto Nr. L-01-9741;

17) kompaktinį diską, priedą prie 2020 m. lapkričio 18 d. STT tyrimų koordinavimo valdybos rašto Nr. L-01-10207;

18) kompaktinį diską, priedą prie 2021 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Statybų leidimų poskyrio rašto Nr. A51-43443/21(3.3.2.26E-VMA);

19) kompaktinį diską, priedą prie 2020 m. liepos 21 d. kratos protokolo ((duomenys neskelbtini),);

20) kompaktinį diską, priedą prie 2020 m. liepos 21 d. kratos protokolo (Lexus RC350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

21) kompaktinį diską, priedą prie 2020 m. liepos 21 d. kratos protokolo ((duomenys neskelbtini) asociacija);

22) kompaktinį diską, priedą prie 2021 m. sausio 21 d. Ispanijos atsakymo į Europos tyrimo orderį;

23) kompaktinį diską, priedą prie 2021 m. lapkričio 30 d. lydraščio dėl pridedamų vaizdo įrašų (Š. N.), laikomus dėžėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Kitus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) nešiojamojo kompiuterio „Asus N56V8“ S/N: (duomenys neskelbtini) SSD laikmeną „Crucial“ Model: CT480M500SSD1, S/N: (duomenys neskelbtini)“; 2) mobiliojo ryšio telefoną „Samsung G. N. 9“ (SM-N960FDS)“ IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) su dėklu, laikomus dėžėje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 94 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, laikomus dėžėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkui Š. N..

Priteisti Š. N. 16 811,41 Eur (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus vienuolika eurų 41 ct) proceso išlaidų iš valstybės lėšų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Valerij Lauš