Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo Š. N. (toliau – ir Š. N.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į Š. N. nuosavybės teise priklausantį turtą, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Š. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtam karantinui Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. V-441 „Dėl darbo grupės asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo medicinos įranga ir medicinos priemonėmis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir karantino laikotarpiu koordinavimui sudarymo“ ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2021 m. kovo 22 d. potvarkį Nr. 51 „Dėl darbo grupės sudarymo“ veikdamas kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, pasitelktas koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus organizuojant ir užtikrinant sklandų būtinųjų materialinių išteklių (apsaugos priemonių, reagentų ir kitų) poreikių nustatymą, įsigijimą, pristatymą į Lietuvos Respubliką ir paskirstymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu viešojo intereso užtikrinimui, gavęs žodinį nurodymą iš sveikatos apsaugos viceministrės K. G. ir Ministro Pirmininko patarėjo L. S. dalyvauti derybose dėl viešojo intereso užtikrinimo (t. y. COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinių (COVID-19 testų) įsigijimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu) su Kinijos gamintojo (duomenys neskelbtini) atstovu Europoje, Ispanijos Karalystės įmone (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės pardavimų vadovu L. N. M., nuo 2020 m. kovo 20 d. apie 20.00 val. iki 2020 m. kovo 21 d. apie 12.46 val. pokalbių Whatsapp programėle metu derėjosi su L. N. M. dėl 200 000 vnt. Covid-19 testų įsigijimo kainos ir, 2020 kovo 21 d. 12.46 val. susitaręs dėl bendros Lietuvos Respublikai 17 Eur už 1 vnt. COVID-19 testo įsigijimo kainos, į kurią įskaičiuotas ir 1 Eur atlygis jam (Š. N.), apie tai neinformavo sveikatos apsaugos viceministrės K. G., Ministro Pirmininko patarėjo L. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš L. N. M. 200 000 Eur ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos.

Nuo 2020 m. kovo 21 d. apie 16.20 val. iki 2020 m. kovo 23 d. 13.02 val. susirašinėdamas ir kalbėdamas Whatsapp programėle bei susirašinėdamas elektroniniu paštu su L. N. M., tyčia jam (L. N. M.) neatskleidė, kad yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, Lietuvos Respublikos atstovas ir nešališkas ekspertas, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimą vykdyti COVID-19 testų įsigijimą, prisistatęs komercinio tarpininkavimo agentu, sudarė L. N. M. įspūdį, kad yra privatus asmuo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybėje nedirba, ir taip suklaidindamas L. N. M. netiesiogiai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – 201 600 Eur ir 101 760 Eur, t. y. po 1 Eur nuo 1 vnt. Lietuvos Respublikai parduodamo COVID-19 testo.

Dėl jo kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens aktyvių veiksmų 2020 m. kovo 22 d. 00.32 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 23 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jis, tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas apgaule užvaldyti svetimą turtą, t. y. 303 360 Eur Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, 2020 m. gegužės 22 d. 17.49 val. elektroniniu paštu pasiūlė L. N. M. pasirašyti su (duomenys neskelbtini) komercinio atstovavimo sutartį atgaline, t. y. 2020 m. sausio 15 d., data, o L. N. M. nesutikus to daryti, 2020 m. gegužės 26 d. 11.30 val. elektroniniu paštu suderino ir pasirašė su (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi J. A. P. T. komercinio atstovavimo sutartį, joje nurodydamas, kad sudarymo data yra 2020 m. kovo 1 d., ir, taip apgavęs L. N. M. dėl savo statuso COVID-19 testų pirkime, negalėdamas sudaryti tokios rūšies sutarties kaip privatus asmuo, santykiuose su (duomenys neskelbtini) būdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovu ir nešališku ekspertu, 2020 m. gegužės 26 d. pagamino netikrą dokumentą – 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutartį, kurioje įrašė informaciją, kad veikia savo kaip fizinio asmens vardu. Apie šios sutarties sudarymą, joje numatytas sąlygas ir prisiimtą atsakomybę už COVID-19 testų kokybę jis tyčia, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, nepranešė Ministro Pirmininko 2021 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. 51 sudarytos darbo grupės pirmininkui A. S. ir atsakingiems darbo grupės nariams – sveikatos apsaugos viceministrei K. G., Ministro Pirmininko patarėjui L. S..

2020 m. gegužės 28 d. į savo asmeninę banko sąskaitą pagal sąskaitą faktūrą Nr. SF 20/04 iš (duomenys neskelbtini) gavo 113 360 Eur vertės pirmą svetimo turto, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, dalį netikros, apgaule pasirašytos 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutarties pagrindu.

2020 m. birželio 15 d. 16.19 val. panaudojo netikrą, apgaule pasirašytą dokumentą, t. y. 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutartį, ir el. paštu (duomenys neskelbtini) ją išsiuntė (duomenys neskelbtini) bankui, siekdamas pateisinti 113 360 Eur gavimą į savo sąskaitą.

2020 m. liepos 1 d. į savo asmeninę banko sąskaitą pagal sąskaitą faktūrą Nr. SF 20/06 gavo 190 000 Eur antrą svetimo turto, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, dalį netikros, apgaule pasirašytos 2020 m. kovo 1 d. komercinio atstovavimo sutarties pagrindu, taip piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais užtikrinant viešąjį interesą, koordinuojant ir organizuojant 2020 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarymą viešajame pirkime, neskelbiamų derybų būdu Lietuvos Respublikai įsigyjant 201 600 vnt. COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinius su susijusiais reikmenimis už 3 427 200,00 Eur, ir 2020 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarymą viešajame pirkime, neskelbiamų derybų būdu Lietuvos Respublikai įsigyjant 101 760 vnt. COVID-19 nukleorūgščių aptikimo rinkinius su susijusiais reikmenimis už 1 729 920,00 Eur.

Tokiais savo veiksmais, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, apgaule savo naudai įgijęs didelės vertės svetimą turtą, t. y. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, Š. N. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus (t. y. atsakomybės, atvirumo, efektyvumo, lojalumo valstybei, nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir nešališkumo, padorumo, pagarbos žmogui ir valstybei, viešumo ir skaidrumo), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą (t. y. nenusišalino nuo viešųjų pirkimų atsiradus Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnyje numatytam interesų konfliktui) ir taip nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. liepos 1 d., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės interesus, diskreditavo valstybės įstaigų – Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės – autoritetą, sumenkino valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir pamynė bendražmogiškąsias vertybes užtikrindamas viešąjį interesą, vykdydamas suteiktus įgaliojimus organizuojant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu Lietuvos Respublikai būtinųjų materialinių išteklių, COVID-19 testų, įsigijimą iš PMS International S.L, esant padidėjusiam jų poreikiui, siekiant greičiau, efektyviau testuoti Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių piliečius, nustatyti sergančius COVID-19 virusu ir taip užkirsti kelią viruso plitimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekiant saugoti žmonių sveikatą ir gyvybę, savo asmeninį turtinį interesą iškėlė aukščiau visuomeninio, dėl ko Lietuvos Respublika patyrė didelę neturtinę žalą. Be to, jis, apgaule įgydamas didelės vertės svetimą turtą, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, t. y. Lietuvos Respublikos valstybei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 265 „Dėl lėšų skyrimo“ iš valstybės biudžeto sumokėjus 303 360 Eur brangiau už 303 360 vnt. COVID-19 testų, padarė Lietuvos Respublikai didelę – 303 360 Eur – turtinę žalą.

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. Jasaičio 2020 m. liepos 21 d. nutarimais, galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti ir galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniams turto konfiskavimui, buvo laikinai apribotos Š. N. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą (automobilį, pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo ne kartą pratęstas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi iki 2022 m. sausio 21 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamasis Š. N. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį pakeisti, piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) banko atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 340 000 (trijų šimtų keturiasdešimties tūkstančių) Eur vertės, nustatyti visišką nuosavybės teisės apribojimą 303 360 (trijų šimtų trijų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimties) Eur sumai, neuždraudžiant piniginių lėšų įplaukų į nurodytas sąskaitas, panaikinti nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms, esančioms UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat piniginėms lėšoms, esančioms UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Lexus RC 350”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

5. Kaltinamasis skunde nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį apygardos teismas lakoniškai konstatavo, jog šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 303 360 Eur žalos atlyginimo ir, kad, atsižvelgiant į jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, gali būti taikomas ir turto konfiskavimas. Tačiau teismas akivaizdžiai nevertino aplinkybės, kad civilinio ieškinio suma yra identiška sumai, kuriai, tuo atveju, jei byloje būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, būtų taikomas turto konfiskavimas. Todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas neturėtų būti taikomas sumai, išeinančiai už bylos nagrinėjimo ribų.

6. Kaltinamojo teigimu, byloje jam pareikšti kaltinimai yra siejami konkrečiai su 303 360 Eur vertės suma, gauta teikiant komercinio atstovavimo/agentavimo paslaugas. Šiuo metu skundžiama nutartimi yra areštuotas turtas, kurio bendra suma akivaizdžiai viršija byloje galimai konfiskuotino turto vertę (303 360 Eur). Civilinio ieškinio suma visiškai sutampa su kaltinamajame akte nurodyta gauta, neva, neteisėtai įgyto svetimo turto suma, kuriai galėtų būti taikomas turto konfiskavimas, jei byloje būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kasacinio teismo praktikoje suformuota aiški taisyklė, kad tuomet, kai tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, turto konfiskavimas netaikomas (kasacinės nutartys Nr. 2K-494/2013, 2K-387-677/2015, 2K- 161-693/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje atitinkamai pažymėta, kad iš kaltininko negali būti konfiskuota (išieškota) daugiau turto, nei buvo gauta kaip nusikalstamos veikos rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-161-693/2019). Net ir tuo atveju, jei byloje būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir būtų visiškai ar iš dalies patenkintas civilinis ieškinys, arba būtų pritaikytas turto konfiskavimas turtui, bendra priteistino turto suma neviršytų 303 360 Eur. Todėl, šiuo metu nėra pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą didesnei nei 303 360 Eur sumai, kuria yra visiškai užtikrinamas byloje pareikštas civilinis ieškinys ir galimas turto konfiskavimas.

7. Kaltinamasis nesutinka su skundžiamoje nutartyje aprašyto turto suvaržymais dėl šių suvaržymų neproporcingumo ir nereikalingumo baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Šias faktines aplinkybes vertinant kartu su konfiskuotino turto instituto paskirtimi ir tikslais, matyti, kad skundžiama nutartimi pratęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcingas, nes yra nukreiptas ne tik į byloje tiriamų galimai padarytų nusikalstamų veikų rezultatą (neva įgytą didelės vertės svetimą turtą), bet ir į kitą, su byla niekuo nesusijusį turtą. Byla yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2022 m. vasario 7 dieną, todėl, anot kaltinamojo, šiuo metu yra vienareikšmiškai aišku, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas tik pareikšto kaltinimo ribose, o ne apribojant visą jam priklausantį turtą. Kaltinamasis Š. N. pažymi, kad pritaikytu laikinu nuosavybės teisės apribojimu yra apribotos ne tik jo banko sąskaitose esančios lėšos, bet ir visos būsimos įplaukos, pavyzdžiui, jo darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar iš individualios veiklos gaunamos pajamos, kurios niekaip nesusiję su pareikštu kaltinimu ir yra gaunamos iš teisėtos veiklos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad toks apribojimas yra visiškai nepagrįstas, neproporcingas ir nepadeda siekti jokių teisėtų baudžiamojo proceso tikslų, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

8. Be bendrojo proporcingumo principo, toks neproporcingas asmens lėšų apribojimas taip pat akivaizdžiai pažeidžia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK) įtvirtintas pagrindines teises, būtent, teisę į efektyvią gynybą (pagal EŽTK 6 straipsnio 3 dalį) ir teisę į teisingą procesą (pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dalį). Kaltinamasis nurodo, kad skundžiama nutartimi jam leidžiama iš atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, vieną kartą per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 000 Eur suma būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti, net nemotyvuojant, kodėl pasirinktas nurodytas dydis. Atsižvelgiant į nurodytą sumą, kuria leista disponuoti, kaltinamojo teigimu, akivaizdu, jog šios sumos net nepakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti (jis yra įpareigotas gyventi nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o vien šio buto nuomos išlaidos per mėnesį siekia 900 Eur) ir, juo labiau, šios sumos visiškai nepakanka gynėjo paslaugoms apmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat jam buvo leista naudotis 1 000 Eur suma būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti. Laikotarpiu, kuriuo skundžiama nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (iki 2022 m. balandžio 21 d.), vyks intensyvus bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme (jau paskirti 6 posėdžiai, jie vyks kas 2 savaites), todėl ir lėšų teisinei gynybai reikės kelis kartus daugiau nei ikiteisminio tyrimo stadijoje. Anot kaltinamojo, jis yra tikras, kad nagrinėjamoje byloje jis bus išteisintas, konstatavus, kad nebuvo padarytos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos. Todėl akivaizdu, kad taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas maksimaliai riboja jo, kaip kaltinamojo, galimybes teisme gintis nuo pareikštų kaltinimų ir neabejotinai pažeidžia jo teisę į teisingą teismo procesą.

9. Kaltinamasis Š. N. pažymi, kad jam laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas jau ilgiau nei aštuoniolika mėnesių, t. y. nuo 2020 m. liepos 21 d., per šį laikotarpį jo sutuoktinei N. N. tenka pagrindinė finansinė našta iš savo darbo užmokesčio apmokėti ne tik savo pragyvenimo išlaidas, bet ir kitas namų ūkio išlaidas, taip pat ir jo išlaikymo išlaidas bei padengti išlaidas, skirtas jo teisinei gynybai. Kitaip tariant, taikomu LNTA yra baudžiamas asmuo, kuris net nėra proceso dalyvis. Kaltinamasis nurodo, kad jo sutuoktinei 2021 m. spalio 28 d. buvo atlikta sudėtinga kelio operacija, jai iki šiol reikalinga intensyvi reabilitacija, jos galimybės dirbti yra sumažėjusios, yra padidėjusi rizika prarasti darbą, jai kiekvieną savaitę bent tris kartus tenka vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas reabilitacijai. Be to, atsižvelgiant į kineziterapeuto ir traumatologo rekomendacijas, sutuoktinei šiuo metu tenkantis fizinis krūvis yra ženkliai per didelis, todėl atsiranda gijimo komplikacijos ir ilgėja reabilitacijos trukmė. Tai ženklia dalimi yra nulemta to, kad jų nuomojamas butas yra penktame aukšte, o jo sutuoktinei lipant laiptais operuotam keliui tenkantis krūvis yra kelis kartus didesnis nei rekomenduojamas. Pasak Š. N., dėl šios priežasties šiuo metu nuomai jie ieško naujo būsto, kuris būtų pirmame aukšte, o, atsižvelgiant į Vilniaus nekilnojamojo turto rinkos tendencijas, tikėtina, kad kito nuomojamo būsto kaina bus didesnė, todėl ir padidės išlaidos būstui. Kaltinamasis nurodo, kad jis serga onkologine liga, lėtine mieloleukemija (kraujo vėžiu), siekiant kontroliuoti ligos progresą, kasdien vartoja vaistus, jam reikalingas poilsis ir sveikatą stiprinančios procedūros. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo laikotarpiu liga pradėjo progresuoti, nors prieš tai buvo remisijoje. Dėl nacionaliniu lygiu taikomų apribojimų kontaktiniu būdu gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jis negali gauti nemokamų kineziterapeuto, endokrinologo ir dietologo konsultacijų, o dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo jis negali skirti lėšų būtinoms medicininės reabilitacijos procedūroms. Anot kaltinamojo, byloje jis yra pateikęs įrodymus, pagrindžiančius faktines mėnesines išlaidas būtiniems socialiniams ir buitiniams poreikiams tenkinti iki laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pradžios. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jo faktiškai patiriamos išlaidos per mėnesį sudarė 4 500 eurų. Dėl jam taikomų laikino nuosavybės teisės ribojimų būtinų išlaidų neturi galimybės pagrįsti sąskaitomis ar kvitais, nes jam kas mėnesį leidžiamos naudotis lėšų sumos (1 000 Eur) pakanka tik nuomos mokesčiui, siekiančiam 900 Eur, sumokėti, kurią jis perveda į sutuoktinės asmeninę banko sąskaitą, taip pat 50 Eur įmokai už Privalomąjį sveikatos draudimą ir įmokai už kaupiamąjį gyvybės draudimą.

10. Kaltinamasis skunde nurodo, kad, vykdydamas individualią veiklą, jis turėjo pareigą iki 2021 m. gegužės 3 d. sumokėti mokesčius nuo 2020 m. gautų pajamų. Praleidus mokesčių sumokėjimo terminą jam skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis - 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną. Valstybinei mokesčių inspekcijai jis pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 metus, kurios pagrindu iki 2021 m. gegužės 3 d. jis turėjo sumokėti 40 298,06 Eur gyventojų pajamų mokestį, taip pat 8 284,61 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 3 545,94 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, t. y. iš viso iki 2021 m. gegužės 3 d. jis turėjo sumokėti 52 128,61 Eur mokesčių. Kaltinamojo teigimu, skundžiamos nutarties pagrindu jis neturi galimybės įvykdyti pareigos mokėti mokesčius. Be to, didžioji dalis iš individualios veiklos gautų pajamų dalis (atitinkamai ir mokesčių dalis) yra susijusi su aukščiau nurodyta 303 360 Eur suma, gauta teikiant komercinio atstovavimo/agentavimo paslaugas, iki nuosprendžio paskelbimo byloje ši suma yra jo 2020 metais gautos pajamos, nuo kurių jis turi pareigą sumokėti mokesčius. 2021 m. liepos 22 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkei jis adresavo prašymą sudaryti galimybę sumokėti mokestinę nepriemoką, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. 2021 m. gruodžio 8 d. jis gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką, tuo metu jau buvo priskaičiuota 768,64 Eur delspinigių už pradelstą sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Kaltinamojo teigimu, taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas visam jo turtui ne tik neproporcinga priemonė, bet ir šiurkščiai pažeidžianti jo teises, nes iš jo yra nepagrįstai atimama galimybė sumokėti deklaruotus mokesčius, dėl ko jam jau yra taikomos mokestinės sankcijos delspinigių forma.

11. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Š. N. skundas tenkinamas iš dalies.

12. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo Š. N. skundą ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais baudžiamosios bylos dokumentais, konstatuoja, kad byloje yra nustatyti pagrindai taikyti kaltinamajam Š. N. laikiną nuosavybės teisės apribojimą, todėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo pratęstas pagrįstai, tačiau apygardos teismas tinkamai neįvertino, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, mastas ir vertė neviršija turtinių reikalavimų, kuriems užtikrinti taikoma ši procesinė prievartos priemonė.

13. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.

14. Kaip matyti iš bylos duomenų, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio 2020 m. liepos 21 d. nutarimais, galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti ir galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniams turto konfiskavimui, buvo laikinai apribotos Š. N. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą (automobilį, pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl Š. N. galimai nusikalstama veika padarytos 303 360 Eur žalos atlyginimo. Š. N. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių galėjo būti padaryta turtinė žala Lietuvos Respublikai, todėl visiškai pagrįsta apygardos teismo išvada, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo Š. N. pagrindai ir sąlygos byloje pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti nėra išnykę ir tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą. Nėra pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, jog, atsižvelgiant į Š. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, neatmestina tikimybė, jog byloje galimas ir turto konfiskavimas.

15. Kaltinamasis Š. N. skunde teigia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo atžvilgiu yra taikomas neproporcinga apimtimi. Atsižvelgdamas į pateiktos baudžiamosios bylos duomenis bei skundo argumentus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors laikinas nuosavybės teisės apribojimas į Š. N. turtą – automobilį, pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, nustatytas atsižvelgus į byloje pareikšto civilinio ieškinio dydį bei galimą turto konfiskavimą, tačiau turto, į kurį laikinai apribota Š. N. nuosavybės teisė, mastas akivaizdžiai viršija pareikšto civilinio ieškinio dydį bei galimą konfiskuotino turto vertę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pažeidimams, jos turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti (2009 m. balandžio 9 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe suvaržymas visada turi nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (pvz.: Immobiliare Saffi v Italy (GC), Nr. 22774/93). Taigi, apribojant asmeniui nuosavybės teisę į jam priklausantį turtą, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio suma reikalinga pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, taip pat kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti.

16. Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje Š. N. pareikšti kaltinimai yra siejami su 303 360 Eur vertės suma, gauta apgaulės būdu, būtent tokio dydžio byloje pareikštas ir civilinis ieškinys. Todėl, nors Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui, o taipogi ir galimam turto konfiskavimui laikino nuosavybės teisės apribojimo į Š. N. turtą taikymas yra būtinas, tačiau skundžiama nutartimi kaltinamojo Š. N. atžvilgiu pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas vertintinas kaip per griežtas, neproporcingai apribojantis kaltinamojo teisę į nuosavybės neliečiamybę.

17. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kaltinamojo Š. N. skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis keičiama, paliekant galioti jos dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo tik piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banko atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 320 000 (trijų šimtų dvidešimties tūkstančių) Eur vertės, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, neuždraudžiant piniginių lėšų įplaukų į nurodytas sąskaitas, leidžiant iš AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų vieną kartą per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1000 Eur suma būtiniausiems socialiniams ir buitiniams poreikiams tenkinti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kitam Š. N. turtui naikinamas kaip neproporcingas ir perteklinis pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui bei galimai konfiskuotinam Š. N. turtui šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą šiam kaltinamojo Š. N. turtui:

Automobiliui „Lexus RC 350“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 18 000 (aštuoniolikos tūkstančių) Eur vertės;

Piniginėms lėšoms, esančioms UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 8000 (aštuonių tūkstančių) Eur vertės;

Piniginėms lėšoms, esančioms UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 4000 (keturių tūkstančių) Eur vertės.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties dalies, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. pratęstas laikinas Š. N. nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) banko atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 320 000 (trijų šimtų dvidešimties tūkstančių) Eur vertės, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, neuždraudžiant piniginių lėšų įplaukų į nurodytas sąskaitas, leidžiant iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų 1 (vieną) kartą per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1000 (vieno tūkstančio) Eur suma būtiniausiems socialiniams ir buitiniams poreikiams tenkinti, nekeisti.

Nutarties nuorašą pateikti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.