Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2012-11-06 · Civilinė byla Nr. 2-832-880/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-06
Bylos Nr.
2-832-880/2012
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00722-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Pareiškėjas
L. K.
Suinteresuotas asmuo
Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2–832–880/2011(Proceso Nr. 2-44-3-00722-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija 128.19 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 6 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant pareiškėjai L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro notarui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą priimti palikimą, likusį po brolio A. K. mirties. Pareiškėja nurodė, kad jos brolis A. K. mirė 2012 m. kovo 25 d. Jungtinėje Karalystėje. Po jo mirties atsirado šis palikimas: 1/8 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja valdo 14/16 namo, ūkinio pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nesant pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių, palikėjo turtą gali paveldėti ketvirtos eilės įpėdiniai, t. y. pareiškėja ir jos broliai bei seserys. Pareiškėjos seserys ir broliai nepretenduoja į jiems priklausančią A. K. turto dalį. Pareiškėja terminą palikimui priimti praleido, kadangi apie brolio mirtį sužinojo 2012 m. liepos 13 d. iš brolienės, kurią informavo Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai. Vėliau pareiškėja iš Jungtinės Karalystės Londono pareigūnų gavo laikiną brolio mirties liudijimą. 2012 m. rugpjūčio 2 d. Širvintų rajono savivaldybės metrikacijos skyriuje buvo išduotas A. K. mirties liudijimas. Dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, todėl atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, jų teisių ir pareigų apimtis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro notaras S. Kizinas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja termino palikimui priimti atnaujinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios taisyklės išimtys – įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymą, globėjams ir kt.). Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą arba kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos mamai priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 1984 m. sausio 26 d. mirus pareiškėjos mamai namą, ūkinį pastatą ir kitus statinius po 1/8 dalį paveldėjo pareiškėjos broliai K. J. ir A. K., o 5/8 dalis pareiškėja L. K., jos naudai savo dalių atsisakius seserims D. P. ir G. G. ir broliams J. J. ir R. J.. K. J. 2012 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartimi padovanojo pareiškėjai jam priklausiusias gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių dalis (b.l. 12-14). 2012 m. kovo 25 d. Jungtinėje Karalystėje mirė A. K. (b.l. 17-18). Apie jo mirtį tik 2012 m. liepos 13 d. buvo informuota brolienė S. J.. 2012 m. rugpjūčio 2 d. buvo išduotas A. K. mirties liudijimas (b.l. 19). Po A. K. mirties liko jo paveldėta 1/8 gyvenamojo namo, 1/8 ūkinio pastato ir 1/8 kitų statinių, esančių Pavasario g. 8, Širvintos. Šį turtą paveldėti gali tik ketvirtos eilės įpėdiniai, t. y. palikėjo A. K. broliai ir seserys, nes A. K. vaikų neturėjo, o jo tėvai ir seneliai yra mirę. Tačiau dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjos sesuo I. B. ir brolis K. J. nepretenduoja į jiems priklausančią A. K. turto dalį. Pareiškėja terminą palikimui priimti praleido, nes apie brolio mirtį sužinojo praėjus beveik 4 mėnesiams, kai 2012 m. liepos 13 d. ją informavo brolienė S. J.. Be to, užtruko laikino A. K. mirties liudijimo gavimas iš Jungtinės Karalystės pareigūnų ir mirties liudijimo gavimas Širvintų rajono savivaldybės metrikacijos skyriuje.

Remdamasis aukščiau nurodytu, teismas mano, jog užtrukęs informavimas apie palikėjo A. K. mirtį Jungtinėje Karalystėje, laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Kadangi kitų pretendentų į palikimą be pareiškėjos nėra, niekas nepriėmė palikimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu teismas

nutaria:

Pareiškėjos L. K. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui priimti po brolio A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos paskelbimo Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius