- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-2135-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08394-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- E. T., akcinei bendrovei „Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. patikslintą ieškinį atsakovėms E. T., akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme 2019 m. gegužės 22 d. priimtas D. M. patikslintas ieškinys atsakovėms E. T., „Swedbank“, AB, kuriame ieškovas prašė:
1.1. Atidalinti D. M. priklausančią ½ dalį ir E. T. priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą natūra D. M., o E. T. priteisiant iš D. M. 3 294,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
1.2. Pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-66-752/2016 dalį dėl kreditorinio įsipareigojimo ir pripažinti kreditorinį įsipareigojimą „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. rugpjūčio 29 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), kuri užtikrinta 2005 m. rugpjūčio 29 d. Laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine D. M. prievole.
1.3. Priteisti iš atsakovės E. T. ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė jo ir atsakovės E. T. santuoką, be kita ko, padalino santuokoje įgyta turtą, priteisiant atsakovei ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat nustatė, jog įsipareigojimai „Swedbank, AB, pagal 2005 m. rugpjūčio 29 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka solidaria šalių prievole. Dėl atsakovės netinkamo elgesio ir konfliktinių situacijų nėra įmanomas jo ir nepilnametės dukters gyvenimas gyvenamajame name kartu su atsakove, todėl ieškovas prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam visą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, o atsakovei iš ieškovo priteisti piniginę kompensaciją. Kadangi turtas buvo įsigytas už gautą paskola iš „Swedbank“, AB, ieškovas ieškiniu taip pat prašo visą prievolę bankui pripažinti asmenine ieškovo prievole.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė ieškovui D. M. septynių dienų terminą primokėti 1 031,00 Eur žyminio mokesčio dalį; nustatytu terminu ieškovui sumokėjus žyminio mokesčio dalį, nutarė civilinė bylą perduoti pagal teismingumą nagrinėti Kauno apygardos teismui.
4. Teismas nurodė, kad byloje keliamas reikalavimas, kuriuo ieškovas siekia įgyti turtinę naudą – įgyti savo asmeninėn nuosavybėn šiuo metu atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal atliktą masinį vertinimą žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 15 200 Eur, o gyvenamojo namo – 92 200 Eur.
5. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl ieškovo turtinės teisės į 53 700 Eur (15 200 Eur / 2 = 7 600 Eur; 92 200 Eur / 2 = 46 100 Eur) vertės nekilnojamojo turto įgijimą asmenine ieškovo nuosavybe. Teismas nurodė, jog tuo atveju, jei teismas tenkintų tokį ieškovo reikalavimą, šio reikalavimo patenkinimas reikštų, kad ieškovas neabejotinai gautų turtinę naudą. Dėl to teismas sprendė, kad šioje byloje yra kilęs turtinis ginčas, kurio suma 53 700,00 Eur, todėl toks ginčas pagal civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles yra teismingas Kauno apygardos teismui.
6. Teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, sprendė, kad už turtinį reikalavimą ieškovas turėjo sumokėti 1 031 Eur žyminį mokestį, o už neturtinį reikalavimą – 75 Eur žyminį mokestį. Nustatęs, jog ieškovas yra sumokėjęs tik 75 Eur žyminį mokestį, teismas įpareigojo ieškovą sumokėti 1 031 Eur žyminį mokestį už turtinį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovas D. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčas yra kilęs dėl ieškovo siekio įgyti ½ dalį nekilnojamųjų daiktų, kurių ½ dalies vertė yra 53 700 Eur. Ieškovas pažymi, jog ginčas yra kilęs dėl nekilnojamųjų daiktų, kurie įgyti panaudojus kredito lėšas. Kredito grąžinimo terminas – 2047 m. rugsėjo 6 d., negrąžinto kredito dalis – 100 811 Eur. Ginčo situacijoje ieškovas siekia, kad įsipareigojimas „Swedbank“, AB pereitų tai šaliai, kuriai žemės sklypas ir gyvenamasis namas priteisiamas natūra. Todėl ieškovas reiškia reikalavimą šį kreditorinį įsipareigojimą pripažinti ieškovo asmenine prievole, eliminuojant iš prievolės atsakovę. Pripažinus skolinį įsipareigojimą asmenine ieškovo prievole, atsakovei priteistina piniginė kompensacija, kurią sudaro 6 589 Eur (107 400 Eur – 100 811 Eur). Kadangi atsakovei priklauso ½ dalis nekilnojamųjų daiktų, tai ieškinio suma turėtų būti nurodoma ne 53 700 Eur, kaip teigiama skundžiamoje nutartyje, bet 3 294,50 Eur (6 589 Eur/2), nes būtent tokio dydžio piniginę kompensaciją siekia mokėti ieškovas.
7.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę, jog ginčas dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį yra ginčas dėl turto, o reikalavimas priteisti tokią kompensaciją gali būti įkainotas, todėl žyminis mokestis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, t. y. mokėtinas žyminio mokesčio dydis skaičiuotinas nuo prašomos priteisti piniginės kompensacijos dydžio. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju šis žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo 3 294,50 Eur sumos, dėl ko sudarytų 74 Eur sumą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė E. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog nagrinėjamu atveju, tenkinus ieškinio reikalavimą, ieškovui būtų priteistas turtas, kurio vertė lygi 53 700 Eur ( ½ sklypo (15 200 Eur vidutinės rinkos vertės) su statiniais (92 200 Eur vidutinės rinkos vertės)), todėl šis reikalavimas kvalifikuotini kaip turtinis ir už jį mokėtinas 1 031 Eur žyminis mokestis, o byla nagrinėtina Kauno apygardos teisme.
8.2. Ieškovo reikalavimas pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-66-752/2016 dalį dėl kreditorinio įsipareigojimo ir pripažinti asmenine D. M. prievole kreditorinį įsipareigojimą Swedbank, AB, kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl sutarčių modifikavimo, todėl mokėtinas žyminis mokestis už šį reikalavimą yra 150 Eur. Dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalyką sudaro Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui terminą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 1 031 Eur, už patikslintą ieškinio pareiškimą, o nustatytu terminu ieškovui sumokėjus žyminio mokesčio dalį, nusprendė bylą perduoti pagal teismingumą nagrinėti apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Ginčai, kuriuos apygardų teismai nagrinėja pirmąja instancija, nustatyti CPK 27 straipsnyje. Vienas civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma. Civilinėse bylose, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
12. Nagrinėjamos bylos atveju teisiškai reikšmingas yra ginčo kaip turtinio ar neturtinio kvalifikavimas, nuo kurio priklauso ieškinio apmokestinimas žyminiu mokesčiu, civilinės bylos teismingumas (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalis).
13. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
14. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma, jais paprastai laikytini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009).
16. Taigi, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
17. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ieškovo D. M. patikslintas ieškinys, kuriame ieškovas prašo: 1) atidalinti D. M. priklausančią ½ dalį ir E. T. priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą natūra D. M., o E. T. priteisiant iš D. M. 3 294,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-66-752/2016 dalį dėl kreditorinio įsipareigojimo ir pripažinti kreditorinį įsipareigojimą „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. rugpjūčio 29 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), kuri užtikrinta 2005 m. rugpjūčio 29 d. Laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine D. M. prievole.
18. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas pirmuoju reikalavimu pareiškė turtinį reikalavimą dėl konkrečių turto vienetų nustatymo kaip ieškovui asmenine nuosavybe priklausančio turto, todėl jis yra įkainuojamas priklausomai nuo ieškovo prašomos priteisti jam asmeninės nuosavybės teise turto dalies rinkos vertės (sumos) (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o kadangi ieškinio suma viršija 40 000 Eur, byla teisminga apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Ieškovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo, kuomet prašoma atidalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą priteisiant kompensaciją, kvalifikavimo turtiniu ginču, grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012, pateiktais išaiškinimais.
19. Pažymėtina, jog kasacinio teismo 2013 m. vasario 4 d. papildomoje nutartyje Nr. 3K-3-544/2012 išaiškinta, kad tais atvejais, kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu. Aptariamoje kasacinio teismo byloje buvo susiklosčiusi faktinė situacija, kuomet atsakovė priešieškiniu prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove: priteisti atsakovei natūra gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir statinius, o iš atsakovės ieškovei už ¼ dalį bendrojoje nuosavybėje, t. y. 43 443 Eur (150 000 Lt) kompensaciją (faktinės kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-544/2012 aplinkybės nurodytos viešai paskelbtoje 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje). Civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012 buvo tenkintas atsakovės priešieškinis, t. y. nekilnojamas turtas atidalintas, o ieškovei iš atsakovės priteista 9 945,14 Eur (34 338,58 Lt) kompensacija. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012 ieškovė, nesutikdama su priteistos kompensacijos dydžiu, skundė apylinkės teismo sprendimą, kuriuo prašė priteistą 9 945,14 Eur kompensaciją padidinti iki 43 443 Eur. Faktinės aptariamos kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-544/2012 aplinkybės rodo, jog ginčas aukštesnės instancijos teismuose buvo kilęs ne dėl reikalavimo, susijusio su turto atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, o dėl konkretaus priteistino kompensacijos dydžio, jau atidalinus turtą.
20. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog kasacinio teismo 2013 m. vasario 4 d. papildomoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012 buvo aptarta ir ankstesnė kasacinio teismo nutartis, t. y. 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012 nenurodyta, jog kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010 nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai nebeaktualūs ir nebegali būti taikytini kitose bylose.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010 yra išaiškinęs, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendrasavininkui, t. y. tokiu reikalavimu siekiama transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, todėl ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu.
22. Iš šioje byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas siekia atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui natūra šiuos nekilnojamuosius daiktus, o dėl jam tenkančios turto dalies, prašo įpareigoti jį sumokėti atsakovei 3 294,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks ieškinio reikalavimas dėl turto atidalijimo natūra ir dėl piniginės kompensacijos atsakovei priteisimo yra ieškovo pasirinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas. Reikalavimas dėl turto priteisimo konkrečiais objektais ieškovui ir kompensacijos priteisimo iš ieškovo atsakovei, nagrinėjamu atveju nekeičia ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nėra pagrindas šį ieškinio reikalavimą vertinti kaip turtinio pobūdžio reikalavimą, kadangi tokiu reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. neprašoma kokios nors papildomos turtinės naudos, o toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu.
23. Kadangi šio ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju ieškovo turtinė padėtis nepagerės, jo turto dydis nepadidės, todėl ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl atidalijimo laikytinas neturtiniu, kuris turėtų būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu – 100 Eur. Kadangi ieškinys paduotas naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis, ieškovas turi mokėti 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 75 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį ieškovo reikalavimą pripažino turtiniu reikalavimu ir laikė, kad byla teisminga apygardos teismui.
24. Byloje nustatyta, kad ieškovas, be nurodyto neturtinio pobūdžio reikalavimo, reiškia ir reikalavimą dėl šalių prievolės „Swedbank“, AB pagal 2005 m. rugpjūčio 29 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) pripažinimo asmenine ieškovo prievole. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis reikalavimas yra atskiras nagrinėjimo dalykas ir teismas dėl tokio reikalavimo turėtų priimti sprendimą. Taigi, šiuo atveju antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu taip pat pareikštas savarankiškas neturtinis reikalavimas, nes jo patenkinimo atveju kreditorė negalėtų pareikalauti prievolę įvykdyti didesne apimtimi, negu yra įsiskolinimas, o keistųsi tik prievolės pobūdis, todėl toks reikalavimas turėtų būti apmokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu – 100 Eur (ieškinį padavus naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis – 75 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas pradinį ieškinį, 2019 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1876 sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (b. l. 8), o pateikdamas patikslintą ieškinį – 2019 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1881 papildomai sumokėjo dar 75 Eur žyminį mokestį (b. l. 20), todėl darytina išvadą, kad ieškovas už patikslintu ieškiniu reiškiamus reikalavimus žyminį mokestį yra sumokęs pilna apimtimi.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo pobūdžio nustatymą, dėl ko nepagrįstai skundžiama nutartimi nustatė ieškovui terminą primokėti 1 031 Eur žyminį mokestį už patikslintą ieškinį ir jo sumokėjimo atveju nusprendė bylą perduoti pagal teismingumą nagrinėti apygardos teismui. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis naikinta, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.