- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-1410-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08394-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- E. T.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1349-1087/2021 pagal ieškovo D. M. patikslintą ieškinį atsakovei E. T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, akcinė bendrovė, antstolė R. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas:
1.1. atidalinti jam priklausančią ½ dalį ir atsakovei E. T. priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant šį turtą natūra ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisti 10 222,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją;
1.2. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2‑66‑752/2016 dalyje dėl kreditorinio įsipareigojimo ir pripažinti asmenine ieškovo prievole kreditorinį įsipareigojimą „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. rugpjūčio 29 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), kuri užtikrinta 2005 m. rugpjūčio 29 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini);
1.3. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimu nuspręsta: nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą natūra, lygiomis dalimis, priteisiant atsakovei ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį ginčo žemės sklypo ir po ½ dalį ginčo gyvenamojo namo; kiekvienai iš šalių natūra atitenkančio turto vertė – 49 100,00 Eur. Teismas nustatė, kad įsipareigojimai kreditorei pagal kredito sutartį, kuri užtikrinta laidavimo sutartimi, po santuokos nutraukimo lieka solidaria šalių prievole ir pagal šias sutartis prisiimtų įsipareigojimų sąlygos nekeičiamos. Šalių tarpusavio santykiuose teismas nustatė, kad visus tolimesnius įsipareigojimus, susijusius su kredito sutarties ir laidavimo sutarties vykdymu, jie vykdys bendrai, lygiomis dalimis, o vienai iš šalių nevykdant skolinių įsipareigojimų, kita šalis, įvykdžiusi visą prievolę, įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kitos šalies. Teismas taip pat nustatė nepilnametės D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina E. M.. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-158-230/2017 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Po santuokos nutraukimo atsakovė su nepilnamečiu vaiku 2017 m. gegužės 21 d. grįžo į Lietuvą, o 2017 m. lapkričio mėn. atsikraustė gyventi į ginčo gyvenamąjį namą. Po to, dėl konfliktų tarp atsakovės ir jos sutuoktinio G. T., labai dažnai buvo kviečiami policijos pareigūnai, pradėti ikiteisminiai tyrimai. Dėl nuolatinių konfliktų atsakovės šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos grupę, buvo paskirta socialinė darbuotoja, kuri nuolat lankydavosi pas atsakovę. Vaiko teisių darbuotojai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 36 straipsnio 4 dalimi, 2018 m. rugsėjo 19 d. perdavė nepilnametį vaiką ieškovui. Kauno apylinkės teisme 2018 m. spalio 11 d. buvo pasirašyta taikos sutartis dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant ją su ieškovu. Vėliau, atsakovė išmetė sutuoktinio daiktus iš gyvenamojo namo ir atsivedė naują sugyventinį. 2019 m. vasario 27 d. dėl atsakovės ir jos sugyventinio smurto prieš ieškovą buvo iškviesti policijos pareigūnai, pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame šalys susitaikė. Ieškovas teigė, kad šiuo atveju nėra įmanomas jo ir nepilnametės dukters bendras gyvenimas ginčo gyvenamajame name su atsakove, dėl jos nuolatinio girtuokliavimo, dėl to, kad atsakovė pastoviai vedasi į namus nepažįstamus asmenis, kartu su jais girtuokliauja iki vėlumos, ar per visą naktį, nuolat triukšmauja, kelia konfliktines situacijas. Be to, atsakovė nereguliariai dengė paskolą. Ieškovas įrodinėjo, kad tik atidalijus turtą, išmokant piniginę kompensaciją atsakovei, būtų apribotos galimybės bendraturčiams konfliktuoti ir užtikrinta rami socialinė aplinka šalių nepilnametei dukrai. Tuo tarpu įsipareigojimas kreditorei turėtų pereiti tai šaliai, kuriai žemės sklypas su gyvenamuoju namu priteisiamas natūra, dėl to banko reikalavimai nenukentėtų, nes finansinis įsipareigojimas užtikrintas hipoteka.
3. Atsakovė E. T. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji siūlė spręsti situaciją nuperkant ieškovui priklausančią turto dalį arba parduodant atsakovei priklausančią dalį ieškovui, tačiau ieškovas su jokiais teikiamais pasiūlymais nesutiko. Atsakovas taip pat nepagrįstai yra nurodęs, kad atsakovė nevykdo kreditorinių įsipareigojimų ir nemoka įmokų kreditorei, priešingai atsakovė šią pareigą vykdo. Ieškovas jai nėra įteikęs jokio pasiūlymo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto, t. y. ieškovas nesiekė situacijos spręsti abipusių kompromisų būdu. Ieškovas pasirinko tik vieną turto atidalinimo būdą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą natūra priteisiant jam, atsakovei išmokant kompensaciją. Tačiau toks atidalijimo būdas pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. Atsakovė teigė, kad turto vertinime nustatyta turto vertė neatitinka realios turto rinkos vertės, kadangi, atliekant turto vertinimo ataskaitą, nebuvo atsižvelgta į nekilnojamojo turto kainų kilimą. Atsakovė teigė, kad antrąjį ieškovo reikalavimą turėjo būti išvis atsisakoma priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalis 4 punktu. Atsakovė šiuo metu yra išsikėlusi iš ginčo gyvenamojo namo.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, iš ieškovo valstybės naudai priteisė 17,46 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Teismas nustatė, kad kiekvienoje ginčo pastato dalyje yra po atskirą virtuvę, vonios ir tualeto kambarius, atskirus kitus kambarius. Bendrai naudojamos patalpos yra: bendras įėjimas (patalpa Nr. 1-1), katilinė (patalpa 1-9). Dėl to teismas konstatavo, kad turtas gali būti atidalintas natūra, kaip ir buvo padaryta sprendimu nutraukiant šalių santuoką, turtą tarp šalių padalijant po ½ dalį. Teismas vertino, kad ieškovo pateiktas paskaičiavimas, kiek kainuotų atskirti inžinerines sistemas (su PVM 50 040,06 Eur), taip pat patvirtina, kad nekilnojamąjį turtą galima atidalinti natūra. Tuo tarpu byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo atskirti inžinerines sistemas, o atsakovė nebūtų davusi kokio nors ieškovo prašomo sutikimo (CPK 178 straipsnis). Priešingai, atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji siūlė ieškovui kitus atidalinimo variantus. Teismas, įvertinęs, kad komunalinės paslaugos yra padalinamos per pusę, sprendė, jog šalys komunalines išlaidas gali pasidalinti, nekeičiant šildymo sistemos iš esmės.
7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė kurį laiką (iki 2019 m. lapkričio mėn.) apmokėdavo tiek komunalines išlaidas, tiek jai tenkančią kredito dalį, vėliau – nebemokėjo. Atsakovei, nevykdant ieškovo reikalavimo, ieškovas turi teisę kreiptis dėl atitinkamų skolų priteisimo, bet tai nėra pagrindas atidalinti ginčo turtą, išmokant atsakovei kompensaciją. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. sprendime nustatė, kad kiekviena iš šalių savo prievolę grąžinti kreditą bankui moka atskirai. Todėl kiekviena iš šalių privalo vykdyti įsiteisėjusį sprendimą, o jo nevykdant kyla atitinkamos įstatyme nustatytos pasekmės. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nustatytos aplinkybės patvirtina esant konfliktiškus šalių santykius, tačiau šalių santykiai buvo konfliktiški ir teismui nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą (Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-805-408/2015), tačiau abi šalys turtą prašė padalinti natūra.
8. Teismas sutiko, kad tėvai turi užtikrinti nepilnametės teises į sveiką ir saugią aplinką, į gyvenamąją vietą ir tol, kol atsakovė veda netinkamą gyvenimo būdą, ieškovo su šalių dukra gyvenimas ginčo name neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Tačiau pažymėjo, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisė nėra absoliuti ir negali būti įgyvendinta vien tik bendraturčio nuožiūra. Prioritetas yra teikiamas atidalinimui natūra, net jei tai reikalauja papildomų išlaidų. Byloje ieškovas pasirinko tik vieną turto atidalinimo variantą – išmokėti atsakovei kompensaciją. Teismas vertino, kad ieškovo argumentai dėl nepilnamečio vaiko teisės į saugią aplinką, nėra reikšmingi, nes ieškovas su nepilnamete dukra bylos nagrinėjimo metu negyvena ginčo turte, o atsakovės atstovo teigimu, atsakovė taip pat jau apie tris mėnesius ginčo turte nebegyvena.
9. Teismas nesutiko su ieškovo prašomo atidalinimu iš bendrosios nuosavybės būdu. Teismas vertino, kad ta aplinkybė, jog ginčo žemės sklype yra bendras gręžinys, aptarnaujantis visą namą, nesudaro teisinio pagrindo atidalinti žemės sklypą ne natūra. Žemės sklypo plotas yra 0,1300 ha, todėl ploto pakankama, kad kaip ir dabar sprendimu yra nustatyta, šalims priklauso po ½ dalį žemės sklypo. Teismas pažymėjo, kad ginčas privalo būti sprendžiamas pareikštų reikalavimų ribose, todėl nustačius, kad byla yra nedispozityvi, ji turi būti išnagrinėta neperžengus ginčo ribų. Byloje nesant pateikto priešieškinio, o ieškovui pasirinkus vienintelį atidalinimo būdą – natūra ieškovui, atsakovei išmokant kompensaciją, neišnaudojus visų galimų bendrosios dalinės nuosavybės teisių atidalinimo būdų, teismas ieškovo reikalavimo netenkino. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl turto atidalinimo išmokant kompensaciją, teismas nepasisakė dėl antrojo ieškovo reikalavimo, t. y. prievolės modifikavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas D. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos tam, kad būtų taikomas subsidiarus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčo gyvenamąjį namą bei žemės sklypą yra įmanoma padalinti natūra, yra nepagrįsta. Nors faktiškai bendraturčiai turi galimybę naudotis atskiromis ginčo gyvenamojo namo dalimis, tačiau jo padalinti natūra, t. y. suformuoti du butus, neinvestuojant papildomų lėšų, yra neįmanoma dėl inžinerinių įvadų ir šildymo sistemos ypatumų, bei fakto, jog šiuo metu į ginčo gyvenamąjį namą patenkama per tą pačią patalpą, t. y. būtų būtina įrengti atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei įrengti atskirus įėjimus.
1.2. Pirmosios instancijos teismas ne tik neišsprendė šalių konflikto, bet ir laikė normalia bei pateisinama praktika, kad šalys ir toliau savo ginčus spręs teismuose. Įvertinus rašytinę civilinės bylos medžiagą apie pasikartojančius ir daugkartinius konfliktus tarp bendraturčių bei piktybinį atsakovės, kaip bendraturtės elgesį, neišlaikant ginčo gyvenamojo namo jau vienerius su puse metų, labiau tikėtina, jog ji taip elgsis ir toliau. Siekdamas apginti savo pažeidžiamas teises, ieškovas privalės inicijuoti teisminius ginčus ir prisiteisinėti iš atsakovės jai tenkančią apmokėti ginčo gyvenamojo namo išlaikymo išlaidų ½ dalį.
Atsiliepimas
1.3. Atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė siūlė spręsti situaciją nuperkant ieškovui priklausančią turto dalį arba parduodant atsakovei priklausančią dalį ieškovui. Taigi, atsakovė sutiko su ieškovo siūlomu atidalinimo būdu, t. y., kad vienas asmuo liktų turto savininku, kitam išmokėdamas piniginę kompensaciją, tik nesutiko su išmokamos piniginės kompensacijos dydžiu, teigdama, jog turto rinkos vertė neva yra didesnė, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
1.4. Šiuo metu šalys yra solidarūs skolininkai banko atžvilgiu, taigi, atsakovei nevykdant jai tenkančios pareigos mokėti skolą kreditoriui, ją, kaip solidarus skolininkas, privalo vykdyti ieškovas. Ir tik įvykdęs solidarią prievolę, jis gali regreso tvarka reikalauti atsakovės apmokėti jai tenkančią ½ dalį kredito įmokų. Atsižvelgiant į piktybišką atsakovės elgesį, akivaizdu, jog išlikus solidariais skolininkais, ieškovo situacija būtų itin apsunkinta, nes jis vis privalėtų inicijuoti teisminius ginčus, prisiteisiant iš atsakovės jai tenkančią mokėti kredito įmokų dalį.
1.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių santykius, buvusius santuokos nutraukimo bylos metu. Minėtu laikotarpiu atsakovė gyveno su šalių nepilnamete dukra ne Lietuvoje, tik 2017 m. gegužės 21 d., t. y. praėjus dvejiems metams po šalių santuokos nutraukimo, ir jau sudariusi kitą santuoką, ieškovė su šalių nepilnamete dukterimi ir tuometiniu sutuoktiniu G. T. grįžo į Lietuvą, o 2017 m. lapkričio mėn. atsikraustė gyventi į ginčo gyvenamąjį namą.
1.6. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl ginčo žemės sklypo ploto pakankamumo, siekiant jį atidalinti natūra. Žemės sklypo plane M1:500 užfiksuota, jog jame yra nustatytas 159 kv. m. ploto infrastruktūros servitutas, taip pat 10 kv. m. ploto tarnaujantis servitutas gretimiems žemės sklypams, esantiems Šilupio g. 11 ir 13, taigi, minėtoje žemės sklypo dalyje nėra galima statyti jokių statinių, be to, žemės sklype esantis ginčo gyvenamasis namas yra 214,54 kv. m. ploto. Iš statinių išdėstymo plano matyti, jog laisva ir galima užstatyti ginčo žemės sklypo dalis yra tarp ginčo gyvenamojo namo ir 159 kv. m. ploto servituto teritorijos, tačiau ji sudaro mažiau nei 1/3 dalį žemės sklypo. Taigi, ginčo žemės sklypo atidalinti natūrą be neproporcingos žalos daiktui nėra įmanoma, nes ją atidalinus natūra, tokio ploto žemės sklypo dalyje faktiškai nebūtų įmanoma pasistatyti jokio gyvenamosios paskirties statinio. Be to, net jeigu būtų atidalinta mažesnė nei ½ dalis žemės sklypo, prie gyvenamojo namo neliktų jokios rekreacinės (poilsiui skirtos) teritorijos, dėl ko iš esmės sumažėtų ginčo gyvenamojo namo vertė.
1.7. Šiuo atveju egzistuoja teisinės sąlygos, kurioms esant galima atsakovei priteisti piniginę kompensaciją už ½ dalį ginčo gyvenamojo namo bei žemės sklypo: ginčo žyvenamojo namo bei žemės sklypo nėra galimybes padalyti natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš atsakovės neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas – atsakovė šiuo metu ginčo gyvenamajame name negyvena, t. y. susiradusi kitą gyvenamąjį būstą, be to, tenkinus ieškovo reikalavimus, jam asmeniškai būtų perkelta pareiga mokėti kredito įmokas bankui, dėl ko atsakovei nebeliktų šios pareigos ir būtų išmokėta 10 222,50 Eur dydžio piniginė kompensaciją.
1.8. Aptariamu atveju taip pat egzistuoja ir papildomos aplinkybės, dėl kurių būtina ginčo gyvenamąjį namą su žemės sklypu priteisti vienam ieškovui, įpareigojant jį išmokėti piniginę kompensaciją atsakovei: civilinės bylos medžiaga patvirtina, jog šalių santykiai dėl atsakovės netinkamo gyvenimo būdo yra itin konfliktiški; atidalinus Gyvenamąjį namą ieškovo siūlomu būdu, būtų užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka kartu su atsakovu gyvenančiai šalių nepilnametei dukrai; toks atidalinimo būdas būtų racionalus, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes nereikalautų papildomų beveik ½ dalies namų valdos vertės investicijų, neadekvačiai nesumažintų ginčo gyvenamojo namo vertės, be to, atlaisvintų atsakovę nuo skolinių įsipareigojimų bankui.
11. Atsiliepimai į ieškovo apeliacinį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Iš byloje esančių įrodymų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (apeliantas) D. M. ir atsakovė E. T. yra turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato-gyvenamojo namo, Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šalys ginčo turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Naudojimosi tvarka ginčo turtu nenustatyta, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad poreikį turtu naudotis turi abi šalys. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove valdomo dalį nurodyto ginčo turto – žemės sklypą bei pastatą-gyvenamąjį namą, priteisiant turtą natūra ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisiant 10 222,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad turtas gali būti atidalijamas natūra, netaikė turto atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdo. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios dalinės nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.
15. Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad vienam iš bendrasavininkių nesutikus su atidalijimo būdu, daikto teisinio režimo pasikeitimas galimas pagal vieno iš bendrasavininkių reikalavimą. Pagal formuojamą teismų praktiką kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnis). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo, turi būti vertinamos šios aplinkybės: bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitą tokį, ar panašų daiktą, galimybę išsaugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikšmingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo turto paskirtį, taip pat faktinę padėtį, kad atsakovė ir ieškovo tėvai gyvena ginčo name atskirose gyvenamojo namo pusėse, kad šiose namo dalyse yra po atskirą virtuvę, vonios ir tualeto kambarius, įvertinęs gyvenamojo namo plotą, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad jame yra galimybė įrengti atskiras gyvenamąsias patalpas, t. y. ginčo turtas yra dalus, techninės turto tiek namo, tiek žemės sklypo savybės leidžia ginčo turto dalimis bendraturčiams naudotis atskirai. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė netinkamai vykdo įsipareigojimus kredito įstaigai, nesuteikia apeliantui pranašumo vertinant namo priskyrimo jam natūra klausimą, nes, pvz., vienai iš šalių įvykdžius solidariąją prievolę, prievolę įvykdęs asmuo turi regreso teisę į bendraskolį (CK 6.9 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalies nenorėjimas gyventi viename name, neįpareigoja teismo namą natūra priskirti tik vienam iš jų, o kitam paskirti piniginę kompensaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012; kt.).
17. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad tarp šalių konfliktinės situacijos tęsiasi ilgą laiką, tačiau šalys gyvena atskirai, todėl yra pagrindas spręsti, kad jų bendravimo įtampa sumažėjusi. Ginčo objektas yra dalus, taigi gali būti dalijamas natūra, todėl tarp šalių kilusios konfliktinės situacijos neturi būti pernelyg sureikšminamos. Minėta, kad turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Vienam iš bendrasavininkų priteisus kompensaciją, o kitam – turtą natūra, būtų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra. Nustačius, kad santuokos nutraukimo byloje ginčo turtas (žemės sklypas bei pastatai) šalims yra padalinti natūra, priteisiant idealiąsias dalis, taip pat paskirsčius sutuoktinių prievoles, neaktualūs tampa apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės galimybės mokėti prievoles bankinei įstaigai.
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog objektyvaus pobūdžio veiksniai nesudaro kliūčių bendrasavininkiams valdyti turtą natūra, nes techninės savybės leidžia turtą atskirti, taip pat subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, t. y. bendraturčių santykiai, neeliminuoja galimybių bendrai valdyti ir naudoti turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino tinkamu ieškovo siūlyto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo priteisiant vienam iš bendraturčių kompensaciją, todėl apelianto D. M. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo (apelianto) apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikę bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.