Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, kaltinamajai E. M., jos gynėjui adv. Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajam D. M., jo atstovui adv. Gilbertui Kinderevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. kaltinama tuo, kad 2014-09-17, laikotarpiu nuo 20.00 iki 20.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,44 % promilių girtumas), žodinio konflikto su savo sutuoktiniu D. M. metu, smurtaudama, ne mažiau kaip vieną kartą tyčia sudavė nukentėjusiajam D. M. telefono pakrovėju per kairę ranką bei tyčia nagais apdraskė jam kairįjį šoną. Tokiu būdu ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje padarė D. M. kraujosruvą su nubrozdijimu kairio dilbio išoriniame paviršiuje vidurinėje dalyje, nubrozdijimą krūtinės kairėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė šeimos nario - sutuoktinio D. M. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK140str. 2 d.

Kaltinimas grindžiamas nukentėjusiojo D. M. ir liudytojų parodymais, apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, specialisto išvada.

Kaltinamoji E. M. kalta neprisipažino. Ji parodė, kad su sutuoktiniu D. M. gyveno kartu, tačiau jau penkeri metai pykstasi, kaip šeima negyvena jau nuo 2014 metų sausio mėnesio. Bendro ūkio jie neveda, tik gyvena kartu po vienu stogu. 2014-09-17 vakare pas juos namuose svečiavosi jos mama A. N.. Jos klausėsi muzikos iš vadinamo "fliašo", t.y. USB jungties. Sutuoktinis D. M. su dukra D. M. ruošė pamokas vaikų kambaryje. D. M. pasirodė, kad muzikos ji klausosi per garsiai, todėl atėjęs pasiėmė USB jungtį ir nusinešė į darbo kambarį. Pasakė, kad perrašys muziką, nes USB jungtis yra jo. Ji nusekė paskui jį, norėdama įsitikinti, kad jis neištrins jos muzikos, bandė atsiimti USB jungtį. Sutuoktinis neleido, stūmė ją rankomis, dėl ko ji parkrito ant lovos. Paskui atsikėlus su vyru susistumdė. Jokiu laidu tyčia jam nesudavė. Yra įsitikinusi, kad įdrėksti jam konflikto metu negalėjo, nors abu ir stumdėsi. Girdėjo dukrą sakant "nesipykit, nesipykit". Konflikto metu dukters verksmo negirdėjo. Konfliktą matė mama. Ji bandė ją su sutuoktiniu išskirti. Įvykio metu ji buvo išgėrusi. Sutuoktinis anksčiau yra prieš ją smurtavęs.

Savo parodymus E. M. patvirtino ir 2014-12-17 įtariamojo apklausos metu (b.l. 163).

Nukentėjęs D. M. parodė, kad 2014-09-17 jo sutuoktinė grįžo namo neblaivi. Vakare jis su dukra jos kambaryje ruošė pamokas, o žmona svetainėje su savo mama A. N., garsiai leido muziką. Dukros prašymu, kad jai ta muzika trukdo ruošti pamokas, jis nuėjo į svetainę ir ištraukė USB jungtį iš muzikinio centro. Tada nuėjo į darbo kambarį iš savo jungties įrašyti muziką į kompiuterį. Tuo metu žmona įbėgo į kambarį ir norėjo iš jo atimti minėtą jungtį. Ji trenkė jam 1-2 kartus per galvą. Jis ją įspėjo, kad nesimuštų, nes iškvies policiją, bet ji nesiliovė. Pusiau perlenktu telefono pakrovėjo laidu trenkė jam 1 kartą per kairįjį petį ir 2 kartus per kairę ranką. Tuo metu skausmo per stresą nejuto. Kažkuriuo momentu, žmona puldama nagais apdraskė jam kairį šoną. Dalį kaltinamosios neteisėtų veiksmų jis nufilmavo savo mobilaus ryšio telefonu.

Liudytoja A. N. parodė, kad E. M. yra jos dukra. 2014-09-17 vakare ji atvyko pas dukrą į svečius. Apie 20.00 val. D. M. pakvietė savo dukrą eiti ruošti pamokų. Ji su savo dukra svetainėje klausėsi muzikos. Maždaug po 15 min. D. atėjo į svetainę ir iš muzikinio centro ištraukė jungtį, aiškindamas, kad muzika trukdo ruošti pamokas. Po to jis nuėjo į darbo kambarį. E. priekaištaudama išlėkė jam iš paskos. Girdėjosi E. reikalavimas atiduoti jungtį, brendo konfliktas. Tuomet ji nuėjo iki darbo kambario ir pamatė kaip E. bando iš D. atimti jungtį. Tada ji žodžiais bandė raminti, bet D. su E. jos neklausė, tarpusavyje stumdėsi, skeryčiojosi. Kai tik E. eidavo prie jo artyn atimti jungtį, tai D. vis pastumdavo ją ir ji krisdavo ant šalia stovėjusios lovos. Ji nematė, kad E. suduotų D. rankomis ar telefono pakrovėju. Nematė, kad D. po šio įvykio būtų buvęs apdraskytas. Kivirčas truko apie 15 min. Po to D. iškvietė policijos pareigūnus.

Iš nepilnametės D. M. parodymų matyti, kad įvykis buvo prieš 1-2 mėnesius. Ji matė, kad mama pykosi tą dieną su tėčiu, barėsi, keikėsi abu nelabai gražiais žodžiais. Jie abu stumdėsi svečių kambaryje, beveik kaip ir mušėsi. Stumdėsi rankomis. Mamos rankos buvo tėčiui ant pečių. Kur tuo metu buvo tėčio rankos, neatsimena. Ji buvo kitame kambaryje, kai viskas prasidėjo. Susistumdymas vyko prieš tai, kai ji ėjo valytis dantukus. Tėtis stumdėsi, tai mama su laidu gynėsi. Visą konfliktą matė močiutė A., kuri prašė tėvų nekonfliktuoti. Ji taip pat bandė sustabdyti tėvus, prašė nesipykti (b.l. 29-30).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G23 66/14(02) matyti, kad D. M. teismo medicininė apžiūra pradėta 2014-09-18, 8.30 val. Jam nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu kairio dilbio išoriniame paviršiuje vidurinėje dalyje, nubrozdinimas krūtinės kairėje. Kraujosruva padaryta buku(-ais) daiktu(-ais); nubrozdinimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu(-iais) daiktu(-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų (ar daugiau) kontaktų: vienas - į kairio dilbio išorinį paviršių vidurinę dalį, padarant kraujosruva su nubrozdinimu; vienas - į krūtinės kairę pusę, padarant nubrozdinimą. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti 2014-09-17 apie 20.00 val. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui(-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu(-ais) (b.1.46).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-663-752/2015 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui D. M. ir atsakovo D. M. priešieškinys ieškovei E. M. ir kt. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto, išlaikymo priteisimo.

Pagal LR BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Mušimu ar kitokiu smurtavimu laikomas yra vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti jam fizinį skausmą (smogimas ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant ir pan.). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir šis nusikaltimas padaromas gali būti tik tyčia (tiesiogine ir netiesiogine).

Iš analizuotų kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojos parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamoji E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

LR BK 2 str. 3 d. nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką”.

Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Tokios abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltininko naudai.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti E. M. parodymai, kad jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ji nepadarė. Pasak E. M. duotų parodymų, ji smurto prieš savo vyrą nukentėjusį D. M. nenaudojo, tyčia nesudavė jam telefono pakrovėju per kairę ranką bei nagais jo neapdraskė. Tarp jos ir vyro brendo skyrybų bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo procesas, todėl nukentėjusysis ją visais įmanomais būdais apkalba, provokuoja, be reikalo kviečia policiją, taip siekdamas sau naudos civiliniame procese.

Vertinant kaltinamosios E. M. duotus parodymus, teismas pažymi, jog kaltinamoji tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 159-160, 163), tiek teismo posėdžio metu (t.2 b.l. 29-30) davė išsamius, nuoseklius, vienas kitam neprieštaraujančius parodymus, jos nurodytos aplinkybės nėra paneigtos byloje surinktais duomenimis, todėl jais netikėti ir nesivadovauti, teismas neturi pagrindo.

Nustatyta, kad kaltinamoji su nukentėjusiuoju yra sutuoktiniai, kad vyksta skyrybų, turto padalinimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo procesas, jog kyla priekaištai, kaltinimai vienas kitam, šalys jautriai, emocionaliai reaguoja į įvykius. Iš to teismas daro išvadą, kad konfliktai šeimoje kyla santuokos nutraukimo ir turto padalinimo bylos išdavoje. Įvertinęs esamą situaciją tarp šeimos narių teismas sprendžia, kad santykiai tarp jų yra įtempti bei priešiški, todėl akivaizdu, jog nukentėjusysis turėjo motyvą ir tikslą konfliktuoti su kaltinamąją. Atsižvelgiant į tai, šioje situacijoje negalima besąlygiškai remtis nukentėjusiojo parodymais, juolab, kad jų nepatvirtina ir kita bylos medžiaga.

Kaltinimas E. M. kaltę grindžia ir specialisto išvada, kurioje konstatuotas nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisme apklaustas specialistas G. Abi Chaker patvirtino šią išvadą ir parodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvairių savybių turinčiais daiktais, tiek judant bei kontaktuojant su kūnu tiek ir kūnui judant bei kontaktuojant su daiktais. Iš to seka, kad nors specialisto išvadoje Nr. G23 66/14(02) nukentėjusiajam konstatuoti padaryti sužalojimai, tačiau ši išvada nepatvirtina, kad būtent E. M. padarė nukentėjusiajam joje nurodytus sužalojimus. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo sužalojimo būtent 2014-09-17 įvykio dieną ir nurodomomis aplinkybėmis. Visuma aukščiau aptartų aplinkybių neleidžia šios specialisto išvados vertinti kaip neginčytinai įrodančios E. M. kaltę.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl kaltinamosios smurtavimo prieš nukentėjusįjį D. M. yra grindžiamas tik pačio nukentėjusiosiojo parodymais, kurie nors ir yra nuoseklūs dėl įvykio aplinkybių, tačiau bylos faktiniai duomenys jų nepatvirtina, jog šis sveikatos sutrikdymas jam buvo padarytas būtent E. M. veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas ir teisminio tyrimo metu peržiūrėtas vaizdo įrašas nepatvirtina jo sužalojimo aplinkybių. Atvirkščiai, iš įrašo matyti, kad pats nukentėjusysis telefonu filmuodamas savo žmoną E. M. provokavo tarp jų kilusį konfliktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40) nurodoma, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teismas vertina visumą įrodymų vadovaudamasis visapusišku ir objektyviu ištyrimu, vidiniu savo įsitikinimu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju, nesurinkus įrodymų, nenustačius fakto, kad kaltinamoji tyčia sužalojo nukentėjusįjį, vertinant byloje esančius faktinius duomenis bei objektyvių duomenų byloje trūkumą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog E. M. padarė nusikalstamą veiką, turinčią BK 140 str. 2 d. nurodyto nusikaltimo požymių, todėl ji išteisintina.

Kadangi kaltinamoji E. M. išteisintina, todėl pareikštas nukentėjusiojo D. M. civilinis ieškinys yra atmestinas.

Kardomoji priemonė panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 5 d. 2 p., 304, 308 str.,

nusprendžia:

E. M. išteisinti pagal LR BK 140 str. 2 d., neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamą veiką.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiojo D. M. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.