- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- e2-4039-339/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00779-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Ieškovas
- N. V.
- Atsakovas
- L. A.
- Advokatai
- Inga Mekienė, Gediminas Žlioba
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovui L. A. dėl avanso priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 2000 Eur sumokėtą avansą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. su atsakovu sudarė avansinį susitarimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Apžiūrint namą, avansinio susitarimo pasirašymo metu nebuvo informuotas apie esmines sudaromo sandorio aplinkybes, t. y., kad parduodamas gyvenamasis namas nėra atidalintas, siūloma pirkti tik dalis namo ir dėl to ieškovas priverstinai taptų bendrasavininku. Tik pasirašius susitarimą iš atsakovo gavo nekilnojamojo turto dokumentus ir kreipėsi į turto vertintoją, kuri nurodė, kad atlikti turto vertinimo negali, nes jo norimas pirkti butas nėra atskiras daiktas, yra tik namo dalis. Susisiekus su V. S., su kuriuo derino visus su šio turto pirkimu susijusius klausimus, šis pažadėjo atlikti namo atidalijimo projektą, bet dokumentai nebuvo sutvarkyti, todėl į banką dėl paskolos gavimo nebesikreipė ir atsisakė pirkti kotedžo dalį bei paprašė grąžinti sumokėtą avansą.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas buvo informuotas, jog perka tik pusę žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodyta, kad pardavinėjamo namo tipas yra dalis, apžiūrint gyvenamąjį namą, pasirašant avansinį susitarimą, ieškovas turėjo galimybę išsiaiškinti visus rūpimus klausimus, susipažinti su jam pateiktais dokumentais. Avansiniame susitarime taip pat nurodoma, kad parduodama nekilnojamojo turto dalis. Taigi ieškovo pozicija, kad jis nebuvo informuotas, jog parduodamas namas neatidalintas, yra visiškai nepagrįstas. Tik ieškovui pageidavus buvo pradėtas rengti namo atidalinimo projektas. Avansiniame susitarime aiškiai nurodyta, kad ieškovui atsisakius pirkti nekilnojamojo turto dalį, avansas lieka atsakovui. Avansas yra nuostoliai, kuriuos atsakovas patyrė, nes ilgą laiką laukė ir tikėjosi, kad ieškovas vykdys susitarimą ir bus sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis.
Liudytojas M. M. nurodė, kad yra ieškovo draugas. Dalyvavo kartu su ieškovu apžiūrint žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Namą aprodė V. S., kuris prisistatė savininku. Apžiūros metu nebuvo kalbėta, kad parduodamas butas yra namo dalis, o ne atskiras butas. Buvo aptarta kaina, ieškovui viskas tiko ir jis sutiko jį pirkti.
Liudytojas V. S. paaiškino, kad yra artimas atsakovo draugas. Kadangi atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), paprašė padėti parduoti jam priklausančio vieną dvibučio gyvenamojo namo dalį, nurodė parduodamos namo dalies ir sklypo kainą. Jis padėjo atsakovui tvarkyti su šiuo namu susijusius dokumentus, todėl galėjo pateikti pirkėjui visą reikiamą informaciją. Ieškovas pirmą kartą apžiūrėti parduodamos gyvenamojo namo dalies atvyko su draugu, kuris lyg ir buvo statybininkas. Ieškovui iš karto viskas patiko, sutiko pirkti, siūlė avansą, bet šis neėmė ir suderino susitikimą su ieškovu ir atsakovu 2019 m. sausio 31 d. savo kontoroje. Ten šalys aptarė parduodamos nekilnojamojo turto dalies kainą, ieškovui buvo pateikti namo ir žemės sklypo dokumentai, valstybės įmonės Registrų centro išrašai. Ieškovas patikino, kad su banku dėl paskolos problemų neturės, ją greitai gaus, todėl pagrindinę sutartį planavo pasirašyti už 1-2 mėnesių, kai ieškovas gaus patvirtinimą dėl paskolos. Tada internete susirado avansinio susitarimo projektą, jį šalys užpildė, ieškovas padavė atsakovui avansą – 2000 Eur. Po keletos dienų jam paskambino ieškovas ir pasakė, kad turto vertintojai trūksta kažkokių dokumentų. Turto vertintoja jį informavo, kad negali vertinti turto, nes nežino, kokią dalį perka ieškovas. Jis paruošė schemas ir perdavė vertintojai. Po kurio laiko atsakovas pradėjo dometis kodėl ieškovas nebepaskambina. Jis susisikeė su ieškovu ir šis informavo, kad tebelaukia atsakymo iš banko. Maždaug po trijų mėnesių ieškovas paskambino ir pranešė, kad negavo paskolos, namo dalies nebepirks ir prašė grąžinti avansą.
Liudytoja K. A. parodė, kad vyras iš varžytinių (duomenys neskelbtini) nupirko žemės sklypą ir pradėtą statyti namą. Kai namas buvo dalinai pastatytas, nutarė vieną dalį namo parduoti, o kitą – pasilikti sau. Kaip viskas vyko toliau, ji nesidomėjo, tačiau žino, kad vyrui paskambino V. S. ir pasakė, kad yra pirkėjai, kurie nori susitikti, pakalbėti ir paduoti avansą. Ji su vyru atvyko vakare į (duomenys neskelbtini) ir visi susitiko V. S. darbo vietoje. Būsimas pirkėjas atvyko taip pat su moterimi. Ji su vyru sakė, kad ruošiasi dalyje namo gyventi patys, todėl parduoda tik dalį namo. Tada pirkėjai padavė rankpinigius 2000 Eur ir buvo pasirašyta sutartis. Pirkėjai susitarė su jos vyru susisiekti kelių savaičių laikotarpyje ir įforminti pirkimą – pardavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl avanso grąžinimo. Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. sausio 31 d. susitarė, kad atsakovas parduos ieškovui nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Šios pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimui ir užtikrinant būsimus mokėjimus buvo pasirašytas avansinis susitarimas. Avansinė įmoka buvo nustatyta 2000 Eur, taip pat sutarimo 2 punkte nustatyta, jeigu pardavėjas atsisako parduoti nekilnojamojo turto dalį, pardavėjas pirkėjui sumoka avanso dvigubą sumą – 4000 Eur. Susitarimo 3 punkte taip pat buvo numatyta sankcija pirkėjui, t.y. buvo nustatyta, kad jeigu atsisakytų pirkti pirkėjas, jam 2000 Eur avansas negrąžinamas. Šią sutartį abi šalys pasirašė. Ji nėra nuginčyta. Nekilnojamojo turto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. skelbimų portale buvo įdėtas skelbimas, kad parduodamas namas (duomenys neskelbtini). Aprašyme buvo nurodyta, kad parduodamas pastato tipas yra namo dalis, jos plotas 93 kv. m., sklypo plotas 7 a. Iš valstybės įmonės Registrų centro pateikto duomenų išrašo nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 1200 ha, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 197,20 kv. m., šis nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Byloje nėra ginčo, kad dokumentai apie žemės sklypą ieškovui buvo pateikti avansinio susitarimo pasirašymo dieną, t. y. 2019 m. sausio 31 d. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Verslavita“ pateiktos turto vertinimo ataskaitos santraukos matyti, kad turto vertintoja nustatė nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę ir pateikė pastabas, kad visas objektas gali būti parduodamas tik kaip nedaloma visuma. Byloje nėra duomenų, ir atsakovas neginčija, kad gavęs turto vertinimo ataskaitą į banką dėl paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti, nebesikreipė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Ieškovas įrodinėja, kad neturėdamas specialių žinių sąžiningai klydo, nes manė, kad perka vieno buto kotedžą ir žemės sklypą kaip vieną objektą, o atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes jo neinformavo, kad parduodamas nekilnojamasis turtas nėra atidalintas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad buvo neatskleista esminė perkamo turto savybė, kurią žinodamas ieškovas nebūtų sutikęs pirkti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).
CK 1.90 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013). Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas, jis sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2012). Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas skelbime apie parduodamą nekilnojamąjį turtą nurodė, kad parduodamas namo tipas yra namo dalis, skelbime taip pat buvo nurodyti parduodamų žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies plotai. 2019 m. sausio 31 d. šalims susitikus aptarti būsimo sandorio sąlygų, ieškovui buvo pateikti gyvenamojo namo, žemės sklypo dokumentai, valstybės įmonės Registrų centro išrašai. Taigi ieškovas turėjo galimybę su pateiktais dokumentais susipažinti ir juos įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir avansiniame susitarime akivaizdžiai nurodyta, kad parduodama nekilnojamojo turto dalis. Taigi ieškovo teiginiai, kad jam nebuvo paaiškinta, jog parduodamas ne atskiras namas ir žemės sklypas, ir jis pats to negalėjo suprasti atmestini kaip nepagrįsti. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Iš dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimų matyti, kad ieškovui po apžiūros parduodamas nekilnojamasis turtas labai patiko, jau apžiūros metu jis išreiškė ketinimą jį pirkti bei siūlė sumokėti avansą. 2019 m. sausio 31 d. jam buvo pateikti dokumentai, dalyvavo parduodavo turto savininkas ir jo atstovas, todėl ieškovas turėjo realias galimybes išsiaiškinti visus būsimo sandorio faktus, kilus neaiškumams atidėti avansinio susitarimo pasirašymą, tačiau to nepadarė. Ieškovas yra suaugęs, sveikas asmuo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl savo amžiaus, sveikatos ar kitų savybių galėjo suklysti dėl planuojamo sudaryti sandorio esmės ar buvo atsakovo apgautas. Pažymėtina, kad jo klaidingas įsivaizdavimas dėl pirkimo – pardavimo sutarties dalyko įvyko ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl paties nerūpestingumo arba jis tiesiog apsigalvojo dėl gyvenamojo namo dalies pirkimo po avansinio susitarimo pasirašymo.
Pagrindas mokėti netesybas gali būti nustatytas sutartimi – dėl tam tikros prievolės neįvykdymo (CK 6.70 straipsnis). Netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, jog iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo – atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo – atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015). Avansą sutarties įvykdymui užtikrinti sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais, išskyrus tuos atvejus, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015). Ginčijant, kad yra aplinkybės, dėl ko netesybų nereikia mokėti, reikia paneigti, kad sutartis neįvykdyta, t. y. įrodyti, kad ji įvykdyta. Kitas teisių gynybos būdas yra įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Civilinės atsakomybės netaikymo pagrindą turi įrodyti asmuo, kuris juo remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Ieškovas tiek nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, tiek 2019 m. sausio 31 d. pasirašant avansinį susitarimą, aiškiai išreiškė ketinimą sudaryti nekilnojamojo turto dalies pirkimo – pardavimo sutartį, tokiu savo elgesiu sukūrė atsakovui pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta. Atsakovas pateikė ieškovui turimus dokumentus, turto vertintojai teikė papildomus dokumentus, ieškovui pageidaujant, atsakovas pradėjo žemės sklypo ir gyvenamojo namo atidalinimo procesą. Ieškovas atsisakė pirkti žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį motyvuodamas tuo, kad „netvarkingi dokumentai“, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad į banką dėl paskolos gyvenamajam būstui įsigyti nesikreipė, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas negalėjo sudaryti pirkimo – pardavimo sandorio dėl nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis buvo nesudaryta ne dėl atsakovo, o dėl ieškovo kaltės.
Šalys susitarė dėl netesybų baudos forma, t. y. sumokėto avanso negrąžinimo už atsisakymą sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį. Avansinio susitarimo 2 punkte šalys susitarė, kad ieškovui atsisakius pirkti nekilnojamąjį turtą, ieškovo sumokėtas avansas lieka atsakovui. Netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Taigi šalims avansiniame susitarime nusistačius netesybų sumą, atsakovas neturi pareigos įrodyti, kad jo tikėtini nuostoliai ir sudaro 2000 Eur netesybų sumą. Šalių autonomija civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus. Įvertinus tai, kad sutartį sudarė fiziniai asmenys, nė viena iš jų neturėjo didesnės sutarčių sudarymo patirties ar kokių nors kitų pranašumų, darytina išvada, kad 2000 Eur netesybų suma nėra neprotingai didelė, todėl nėra pagrindo ją mažinti (CK 6.156, 6.189, 6.258 straipsniai).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2000 Eur avansą atmestinas, kaip nepagrįstas.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo turėtas išlaidas už advokato pagalbą sudaro 650 Eur, todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo N. V. ieškinį atsakovui L. A. dėl avanso priteisimo atmesti.
Iš N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.