Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. G., Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniajai specialistei Erikai Kliaugienei, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 68N-23251190-14, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro atstovė Erika Kliaugienė patvirtino, kad 2014-04-15 L. G. buvo nubaustas už pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 2 d., 50 Lt bauda, pažeidėjas baudą sumokėjo. Po dviejų mėnesių į juos bei į žiniasklaidą kreipėsi įvykio liudininkas, kurio netenkino priimtas nutarimas, teikdamas, kad pažeidėjas turėjo būti nubaustas už chuliganišką vairavimą. Dėl to, L. G. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už chuliganišką vairavimą ir paskirtos nuobaudos (115 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nustatytos faktinės aplinkybės. 2014-04-15 Klaipėdos AVPK KPB specialistė V. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30AN-10627231-14, L. G. atžvilgiu už tai, kad 2014-04-12, 14.03 val., Klaipėdos r., vairuodamas automobilį kirto siaurą ištisinę liniją, žyminčią važiuojančios dalies kraštą. L. G. veika buvo įvertinta pagal ATPK 124¹ str. 2 d. Priimtas nurodymas iki 2014-04-29 sumokėti 50 Lt baudą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog L. G. pažeidė KET 3 priedo 1.1. p. (87-88 b. l.). 2014-04-28 L. G. paskirtą baudą sumokėjo (93 b. l.).

2014-12-17 Klaipėdos AVPK KPB vyresnysis specialistas V. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-23251098-14 už tai, kad 2014-04-12, 14.03 val., kelyje Klaipėda – Liepoja, 3 km., L. G. vairuodamas automobilį, akivaizdžiai viršydamas leistiną greitį, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės, važiuojant kelkraščiu, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo, tuo parodydamas nepagarbą ir sukeldamas pasipiktinimą kitų eismo dalyvių, siekdamas išreikšti savo išskirtinumą, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. L. G. veika buvo įvertinta pagal ATPK 124² str. 2 d., chuliganiškas vairavimas (89-90 b. l.). Šio administracinio teisės pažeidimo protokolo pagrindu 2014-12-17 buvo priimtas nutarimas Nr. 30N-23251190-14 L. G. pagal ATPK 124² str. 2 d., paskirti 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui. Nurodyta, jog L. G. pažeidė KET 4, 6, 9, 88.2., 131 p. reikalavimus (91 b. l.).

Nors apeliantas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, tai jog 2014-04-12, 14.03 val., kelyje Klaipėda – Liepoja, 3 km, vairuodamas automobilį, lenkė tapačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės, važiuojant kelkraščiu, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo, tokiu būdu pažeisdamas KET 4, 6, 9, 88.2., 131 p. reikalavimus, tačiau ginčija, kad jo veiksmuose yra inkriminuoto pažeidimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį sudėtis, tai yra, nesutinka, kad jo veiksmai buvo tyčiniai ir chuliganiški. Nors ir pažeidė Kelių eismo taisykles atlikdamas lenkimą, tačiau šį veiksmą atliko esant reikalingumui, tai yra siekdamas išvengti autoįvykio.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant parodyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai bedingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas), o ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Šias pareigas apeliantas savo veiksmais ignoravo.

Byloje apklaustas tiesioginis įvykio liudytojas K. G. paneigė apelianto L. G. paaiškinimus, jog L. G. buvo priverstas pavojingai manevruoti siekiant išvengti autoįvykio. Pateikta liudytojo K. G. vaizdo registratoriaus fiksuota medžiaga taip pat paneigia šiuos apelianto paaiškinimus (104 b. l.). Teismo neįtikino L. G. paaiškinimai, kad iš galo neva važiuojantis dideliu greičiu automobilis, spaudė apelianto automobilį, dėl ko L. G. turėjo pavojingai manevruoti, tai yra padidinti greitį, dešine puse, kelkraščiu, nerodant posūkio signalų lenkti 2-3 automobilius. Šioje situacijoje L. G. elgesys neadekvatus, jo paties nurodytai versijai, kuri buvo paneigta aukščiau nurodytais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad L. G. elgesys buvo tyčinis, nukreiptas prieš kitus eismo dalyvius, nesant jokios būtinybės važiuoti tokiu pavojingu būdu, kokiu jis važiavo.

Liudytojas K. G. patvirtino, kad L. G. vairavimas jam sukėlė pavojų, galėjo kilti autoįvykis. Išsigando ir kartu su K. G. važiavusi jo žmona. Atkreiptinas dėmesys, jog K. G. nuo pat pradžių reikalavo pažeidėjo veiksmus kvalifikuoti kaip chuliganišką vairavimą (21 – 23 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu, L. G. ir K. G. patvirtino, kad iki įvykio nebuvo pažįstami, tikslo apkalbėti neturi, todėl nėra pagrindo abejoti K. G. parodymų objektyvumu.

Toks apelianto L. G. elgesys pagrįstai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, keliantis pavojų tiek pačiam apeliantui, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas pažymi, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl pažeidėjo skunde nurodyti teiginiai, kad toks jo vairavimas nesukėlė pavojaus nei eismo, nei žmonių saugumui, nustačius pažeidėjo chuliganiško vairavimo faktą, įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi.

Teismas nesutinka, kad byloje pažeistas non bis in idem principas. Anot apelianto, jis dėl to paties poelgio – tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje buvo nubaustas jau 2014-04-15 administraciniu nurodymu, todėl jo nubaudimas 2014-12-17 nutarimu Nr. 30N-23251190-14 reiškia, kad jis už tą pačią veiką baudžiamas antrą kartą. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą, tačiau šioje byloje tokia situacija nėra susidariusi.

Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, 2AT-14-2012,EŽTT sprendimas Sergey Zolotukhin prieš Rusiją (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82).

Nors L. G. visus nustatytus pažeidimus padarė tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, tačiau 2014-04-12 L. G. tais pačiais veiksmais pažeidė kelis Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Kaip matyti iš 2014-12-17 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 30P-23251098-14 L. G. pažeidė KET 4, 6, 9, 88.2., 131 p. reikalavimus ir už tai atsakomybė jam taikyta pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir jis 2014-12-17 nutarimu nubaustas tik pagal šiuos ATPK straipsnius.

KET 4 p. numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 6 p. numatyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, šių taisyklių, ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. KET 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 88.2. numatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas. KET 131 p. numatyta, kad draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, jeigu kelio ženklai ir ženklinimas nenumato kitaip.

2014-12-17 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 30P-23251098-14 nėra nurodyta, kad pažeidėjas dar baudžiamas ir už tai, kad vairuodamas automobilį kirto siaurą ištisinę liniją, kai ji žymi važiuojančios dalies kraštą. Dėl šio pažeidimo jam surašytas 2014-04-15 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30AN-10627231-14, kuriuo nustatyta, kad L. G. vairuodamas automobilį kirto siaurą ištisinę liniją, kai ji žymi važiuojančios dalies kraštą ir tuo pažeidė KET 3 priedo 1.1. p. bei padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už ką jis nubaustas tik vieną kartą, surašant administracinį nurodymą.

KET 3 priedo 1.1. p., numatyta, kad ,,Siaura ištisinė linija...žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą“.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tik už siauros ištisinės linijos kirtimą, kai ji žymi važiuojančios dalies kraštą, šis pažeidimas neapima kitų nustatytų pažeidimų, todėl už kitus KET pažeidimus, išvardintus administracinio teisės pažeidimo 2014-12-17 protokole Nr. 30P-23251098-14, atsakomybė taikyta pagal kitus ATPK straipsnius. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tvirtinti, jog pažeidėjas už tą pačią veiką nubaustas antrą kartą. Tokia teismų praktika vadovautasi ir kitų teismų bylose, pvz. 2015-03-19 Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-243-478/2015).

Teismui konstatavus, jog 2014-12-17 administracinio teisės pažeidimo nutarimas Nr. 30N-23251190-14 priimtas teisėtai ir pagrįstai, atmestinas apelianto argumentas, dėl 2014-10-11 Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigūno priimto nutarimo pratęsti administracinės bylos nagrinėjimo terminą. Teismas nenustatė šio nutarimo priėmimo neteisėtumo pagrindų. Policijos pareigūnas V. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad apeliantas vengė atvykti į policijos įstaigą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, todėl 2014-10-11 buvo priimtas šis nutarimas. Atkreiptinas dėmes, jog administracinio teisės pažeidimo protokolai nėra skundžiami, todėl atmestini ir kiti apelianto reikalavimai.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuras, išsamiai ištyrė ir įvertino byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog L. G. teisingai nubaustas už chuliganišką vairavimą. Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį (galiojusios pažeidimo metu) paskirtos minimalias nuobaudos, laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl nuobaudos yra proporcingos ir adekvačios padarytiems pažeidimams ir jomis bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalie 1 punktu, teismas

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. apeliacinį skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.