Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. visi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos ir, tokiu atveju, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliantas pažymi, kad nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo jo padarytų KET pažeidimų kvalifikuoti kaip chuliganiško vairavimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste galima konstatuoti, kad dėl to paties poelgio – identiškų faktinių aplinkybių, sutampančių erdvėje ir laike, jis buvo nubaustas 2 kartus –administraciniu nurodymu, kurį įvykdė, ir nutarimu. O tai lemia, kad buvo pažeistas non bis in idem principas, įtvirtintas ATPK 250 straipsnio 8 punkte. Dėl to darytina išvada, kad nutarimu nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai ir neteisėtai, ir administracinio teisės pažeidimo teisena dėl šio fakto jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

E. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas sutinka, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir neginčija jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 3 dalį, tačiau E. M. ginčija jo veikos kvalifikaciją pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, nes nėra nustatyti visi šiai veikai būtini sudėties elementai, be to, jis nubaustas už tą pačią veiką – greičio viršijimą – du kartus.

Skunde teisingai akcentuojama, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

Nors apeliantas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, tai jog 2014 m. liepos 24 d., 16 val. 33 min., kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai, 51,27 kilometre, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršydamas greitį, atlikdamas lenkimo manevrą, lenkė kirsdamas siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, bei apvažiavo saugumo salelę priešinga eismo juosta, tačiau ginčija, kad jo veiksmuose yra inkriminuoto pažeidimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį sudėtis, tai yra, nesutinka, kad jo veiksmai buvo tyčiniai ir chuliganiški. Nors ir pažeidė Kelių eismo taisykles atlikdamas lenkimą, tačiau šį veiksmą atliko esant reikalingumui pabaigti pradėtą lenkimo manevrą, nes jo negalėjo pabaigti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Tokiais savo veiksmais jis jokio pavojaus nei sau, nei aplinkiniams nesukėlė, kliūčių kitoms transporto priemonėms ar eismo dalyviams, dėl kurių galėjo susidaryti avarinė situacija, nesukėlė, todėl teismas neteisingai vertino jo veiksmus kaip kėlusius grėsmę.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto savo veiksmų vertinimu nesutinka.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas), o ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Šias pareigas apeliantas savo veiksmais ignoravo.

Kaip pripažįsta pats apeliantas, jis viršijo leistiną greitį, lenkė kirsdamas siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, tačiau nesugebėjo baigti pradėto lenkimo dėl buvusios saugumo salelės, todėl tęsė lenkimą sankryžoje pagrindiniu keliu išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, atskirtą saugumo salelės, taip šią salelę apvažiuodamas, bet savo elgesio nevertina kaip chuliganiško.

Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju E. M. padaryti KET pažeidimai, įvertinus jų pobūdį, atitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinį.

Kaip nurodė liudytojas I. M., E. M., pasivijęs vilkikus, kurių buvo tik du, aplenkė vieną, bandė lenkti kitą. Pabaigti lenkimo manevrą sutrukdė priekinis vilkikas, jo nepavyko aplenkti iki salelės, todėl salelę apvažiavo iš kitos pusės ir pabaigė manevrą. Liudytojas taip pat nurodė, kad aplenkus pirmą sunkvežimį, buvo vietos sugrįžti į savo eismo juostą ir po pirmo vilkiko aplenkimo į ją buvo sugrįžta laiku. Už jų buvo tik tas vilkikas, kurį aplenkė, taigi, jokio didelio transporto srauto, kuris būtų skatinęs pažeidėja būtinai aplenkti vilkiką ir netrukdyti eismui, nebuvo. Liudytojas D. M. patvirtino, kad įvykio metu jie pasivijo du vieną paskui kitą važiavusius vilkikus, kuriuos ir lenkė E. M.. Radaras nufotografavo lenkiant antrąjį vilkiką.

Šie liudytojų parodymai paneigia apelianto argumentus, kad aplenkti prieš jį važiavusį vilkiką, pažeidžiant eilę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, buvo būtina.

Priešingai apelianto argumentams, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nuosekliai išdėstė, kodėl E. M. veiksmai vertintini kaip chuliganiški. Teismas, įvertinęs liudytojų I. M., D. M., paties pažeidėjo E. M. parodymus, pateiktą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos medžiagą, kitus rašytinius įrodymus, teisingai sprendė, kad pažeidėjui nebuvo jokios būtinybės važiuoti tokiu pavojingu būdu, kokiu jis važiavo. Priešingai apelianto nuomonei, didelis eismo srautas, kuriuo jis siekia pateisinti savo priešingą teisei elgesį, kaip tik reikalauja dar atidesnio, atsargesnio ir atsakingesnio elgesio, nustatytų taisyklių laikymosi, siekiant apsaugoti tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių interesus, o ne grubiai pažeisti nustatytas taisykles. Lenkimą draudžiantys kelio ženklai bei ištisinės kelio ženklinimo linijos, draudžiančios kelyje tam tikrą manevravimą, vis dėlto yra statomi bei jais žymimos sunkesnio matomumo, pavojingesnio kelio atkarpos, o jų nepaisymas tikrai kelia pavojų eismo saugumui. Tai, kad skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog E. M. buvo neatidus, nepaneigia, jog teismas jo elgesį vertina kaip tyčinį ir chuliganišką, nes teismas padarė būtent tokią išvadą.

Toks apelianto elgesys pagrįstai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, keliantis pavojų tiek pačiam apeliantui, tiek kitiems eismo dalyviams, todėl atmetami kaip deklaratyvūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad jis aplenkti vilkikus kitokiu būdu negalėjo dėl už jo susidariusio eismo srauto.

Apelianto argumentai, kad tuo metu priešingoje kelio juostoje nebuvo jokių automobilių ir jis niekam nekėlė grėsmės, nepateisina jo priešingo teisės aktais nustatytam elgesiui. Kelių eismo taisyklių paskirtis – nustatyti eismo keliais tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 punktas) bei reglamentuoti eismo dalyvių teises ir pareigas. Šiam tikslui ir yra nustatomos elgesio taisyklės, draudimai ir apribojimai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą, apsaugoti eismo dalyvių, aplinkinių sveikatą, turtą, saugią, patikimą aplinką, eismo įvykių prevenciją. Įstatymais reglamentuotas elgesys nesuteikia diskrecijos teisės rinktis laikytis nustatytų reikalavimų ar ne, priešingu atveju, Kelių eismo taisyklėmis siekiami tikslai – tvarka keliuose - nebūtų užtikrinta, eismas taptų chaotiškas ir pavojingas, būtų pažeista visuomenės teisė į saugų eismą ir aplinką.

Tai, kad dėl apelianto padarytų pažeidimų nekilo padarinių, nepaneigia elgesio chuliganiškumo. Teismas pažymi, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl pažeidėjo skunde nurodyti teiginiai, kad toks jo vairavimas nesukėlė pavojaus nei eismo, nei žmonių saugumui, nustačius pažeidėjo chuliganiško vairavimo faktą, įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi.

Byloje nustatytos objektyviosios E. M. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį (chuliganiškas paskatas), nes jis savo vairavimu sukėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems žmonėms be jokios realios priežasties, dėl pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamos ir logiškai nepaaiškinamos dingsties. Dėl to teismas konstatuoja, kad E. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog E. M. neteisingai traktuoja, kad byloje pažeistas non bis in idem principas. Anot apelianto, jis dėl to paties poelgio – tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje greičio matavimo prietaisu užfiksuoto pažeidimo – nustatyto greičio viršijimo – buvo nubaustas jau 2014-10-14 administraciniu nurodymu, todėl jo nubaudimas 2014-10-30 nutarimu Nr. 20N-20838850-14 reiškia, kad jis už tą pačią veiką baudžiamas antrą kartą. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą, tačiau šioje byloje tokia situacija nėra susidariusi.

Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, 2AT-14-2012, EŽTT sprendimas Sergey Zolotukhin prieš Rusiją (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82).

Kaip teisingai išaiškinta skundžiamame nutarime, nors E. M. visus nustatytus pažeidimus padarė tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, tačiau 2014-07-24 E. M. tais pačiais veiksmais pažeidė kelis Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kaip matyti iš 2014-10-14 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 20P-19963559-14, E. M. pažeidė KET 5, 8, 105, 122, 141.3, 141.4, 145.1, 3 pr.1.1 punktus ir už tai atsakomybė jam taikyta pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 2 dalį ir jis 2014-10-30 nutarimu nubaustas tik pagal šiuos ATPK straipsnius. Šiame protokole nėra nurodyta, kad pažeidėjas dar baudžiamas ir už nustatyto greičio viršijimą, t. y. pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį. Dėl šio pažeidimo jam surašytas 2014-10-14 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 20AN-19960361-14, kuriuo nustatyta, kad E. M. viršijo nustatytą leistiną važiavimo greitį ir tuo pažeidė KET 133 punktą bei padarė ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, už ką jis nubaustas tik vieną kartą, surašant administracinį nurodymą. Tačiau ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tik už nustatyto greičio viršijimą daugiau nei 20 kilometrų, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą, ir jis neapima kitų nustatytų pažeidimų, todėl už kitus KET pažeidimus, išvardintus administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 20P-19963559-14, atsakomybė taikyta pagal kitus ATPK straipsnius. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tvirtinti, jog pažeidėjas už tą pačią veiką nubaustas antrą kartą.

Visgi, aukštesnysis teismas nesutinka su E. M. veikų kvalifikavimu atskirai pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 2 dalį. E. M. veika kvalifikuota pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį (chuliganiškas vairavimas) ir ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį (lenkimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti), ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį (kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas). Tačiau šios veikos konkuruoja kaip visuma ir dalis, tai yra ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta veika apima ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, todėl nustačius chuliganiško vairavimo sudėtį, tame tarpe ir lenkimą vietose, kuriose KET draudžia lenkti, kelio ženklinimo nesilaikymą, įvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą, atskirtą saugumo salele, kurie protokole ir nutarime pagrįstai konstatuojami Kelių eismo taisyklių 105, 122, 141.3, 141.4, 145.1, 3 pr.1.1 punktų pažeidimais, šių veikų atskirai pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 ir 3 dalis kvalifikuoti nereikia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-4414/2009). Todėl naikinama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 20N-20838850-14 dalis, kuria E. M. už ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą nubaustas 130 Lt (37 EUR) bauda, už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus nubaustas po 200 Lt (57 EUR) bauda. Tačiau galutinė E. M. paskirta nuobauda dėl to nesikeičia, kadangi jam paskirtos nuobaudos buvo bendrinamos apėmimo būdu ir galutinė nuobauda nustatyta už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą paskirta nuobauda.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog E. M. teisingai nubaustas už chuliganišką vairavimą. ATPK 124² straipsnio 2 dalies (galiojusios pažeidimo metu) sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda jam paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su E. M. veikų atskiru kvalifikavimu pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

E. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2015m. sausio 27 d nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-20838850-14 pakeisti: panaikinti nutarimo dalis, kuriomis E. M. už ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą nubaustas 130 Lt (37 EUR) bauda, už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nubaustas 200 Lt (57 EUR) bauda ir už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nubaustas 200 Lt (57 EUR) ir šioje dalyje administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną nutraukti. Panaikinti nutarimo dalį, kuriuo paskirtos už atskirus administracinius teisės pažeidimus nuobaudos subendrintos, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.