Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-07-20 · Civilinė byla Nr. e2A-408-589/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-02-21Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-20
Bylos Nr.
e2A-408-589/2020
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01576-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
T. P.
Atsakovas
S. Z.
Išvadą teikia
Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-408-589/2020Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01576-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 20 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-607-504/2020 pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovui S. Z., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. P. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko D. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove, pavedant motinai faktinę vaiko globą, priteisti iš atsakovo S. Z. sūnui D. Z. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 250 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 2019 m. lapkričio mėnesio laikotarpį, pavedant priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei, nustatyti atsakovo S. Z. bendravimo su sūnumi D. Z. tvarką, iš atsakovo priteisti valstybei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu S. Z. turi nepilnametį sūnų D. Z., su atsakovu nėra susituokę ir gyvena atskirai. Vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, tačiau vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra neišspręstas. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, sūnui bus ir toliau užtikrintos tinkamos gyvenimo, lavinimosi ir auklėjimo sąlygos, bus užtikrintas visapusiškas ir pilnavertis vaiko vystymasis. Vaiko poreikiams tenkinti šiuo metu reikia apie 500 Eur sumos mėnesiui: jo poreikiai maistui šiuo metu sudaro apie 200 Eur (apie 6 – 7 Eur dienai), aprangai – apie 60 Eur, higienos reikmenims (šampūnams, kremams, muilui ir pan.) – apie 20 Eur, būstui (šiuo metu gyvenu pas tėvus, tačiau planuoju išsikelti gyventi atskirai) – apie 50 Eur, sveikatai (medikamentams, vitaminams) – apie 30 Eur, žaislams, lavinimo priemonėms – apie 20 Eur, darželio mokestis – apie 50 Eur, krepšinio būreliui – 20 Eur, kuro išlaidos – 30 Eur, laisvalaikiui – 20 Eur. Prašė iš atsakovo priteisti pusę reikiamos išlaikymo sumos, o ji vaiko išlaikymui teiks likusią reikiamą išlaikymo dalį.

3. Pažymėjo, kad atsakovas teikia vaikui nepakankamo dydžio išlaikymą (moka po 150 Eur per mėnesį), be to, išlaikymo iš atsakovo vis reikia prašinėti, o šis grasina, jog išlaikymo nebemokės, nes vaikas neva ne jo ir pan. Atsakovas už 2019 m. lapkričio mėnesio laikotarpį išlaikymo vaikui nesumokėjo, todėl iš jo yra priteistinas 250 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

4. Nurodė, kad dirba, nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto neturi. Atsakovas taip pat dirba, tačiau tikslių duomenų apie jo pajamas neturi. D. yra vienintelis atsakovo vaikas, t. y. daugiau atsakovas išlaikytinių neturi.

5. Pageidavo, jog teismas nustatytų atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kadangi atsakovas iš anksto savo atvykimo ir vaiko pasiėmimo laiko su ja nederina, tad dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos kyla nesutarimų. Be to, esant teismo nustatytai konkrečiai atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkai, ji taip pat galėtų tinkamiau planuoti savo ir sūnaus laiką. Ieškovės nuomone, jos siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka užtikrins atsakovo teisę dalyvauti auklėjant sūnų ir, neabejotinai, atitiks jų nepilnamečio vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovės T. P. ieškinį tenkino iš dalies – nustatė nepilnamečio vaiko D. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove T. P., pavedant motinai faktinę vaiko globą; priteisė iš atsakovo S. Z. sūnui D. Z. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 2019 m. lapkričio mėnesio laikotarpį, pavedant priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei T. P.; nustatė atsakovo S. Z. bendravimo su sūnumi D. Z. tvarką; priteisė iš atsakovo S. Z. T. P. 140 Eur žyminio mokesčio, 375 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 63 Eur žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš T. P. S. Z. 20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

7. Teismas nustatė, kad D. Z. tėvais gimimo liudijime nurodyti T. P. ir S. Z., kurie kartu negyvena. D. Z. gyvena su motina T. P.. Atsižvelgęs į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, atsakovui neprieštaravus, nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su motina, pavedant jai faktinę vaiko globą, bei nustatė ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką.

8. Taip pat nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos yra 420 Eur kas mėnesį gaunamas darbo užmokestis, nuosavo nekilnojamojo turto neturi, gyvena su savo tėvais, todėl išlaidų būstui kol kas neturi. Atsakovas yra bedarbis, jam yra skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka: 2019 m. lapkričio mėn. – 530,94 Eur; 2019 m. gruodžio mėn. – 502,42 Eur; 2020 m. sausio mėn. – 450,56 Eur; 2020 m. vasario mėn. – 450,56 Eur; 2020 m. kovo mėn. – 422,68 Eur; 2020 m. balandžio ir gegužės mėn – po 370,18 Eur; 2020 m. birželio mėn. – 246,79 Eur. Atsakovas nekilnojamojo turto taip pat neturi, bet jo vardu yra registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), kurio pirmoji registracija 2002 m. rugsėjo 20 d. Įvertinęs pateiktus teismui duomenis apie šalių turtinę padėtį, sprendė, kad abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis šiuo metu yra panaši.

9. Iš ieškovės įrodymų, pateiktų nurodytai 500 Eur sumai vaiko išlaikymui pagrįsti, nustatė, kad vaiko matinimo ir ugdymo (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)” mėnesio išlaidos vidutiniškai sudarė 32,71 Eur, mokymasis krepšinio pagrindų krepšinio mokykloje kas mėnesį kainuoja 15 Eur. Nustatė, kad ieškovė neginčija atsakovo nurodytos aplinkybės, kad kas mėnesį sūnus pas tėvą būna apie 10 dienų, kad tomis dienomis vaiką maitina, jo laisvalaikį organizuoja, visas išlaidas apmoka vaiko tėvas. Vertino ir tą aplinkybę, kad vaikas gauna vaiko pinigus – po 60 Eur kas mėnesį.

10. Atsižvelgęs į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) jam bus 4 m.) ir tokio amžiaus vaikų poreikius, bei į dabar esančią vaiko tėvų turtinę padėtį, institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktą išvadą, jog vaiko tėvo teikiamas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį atitiktų vaiko interesus, sprendė, kad reikalinga išlaikymui suma 400 Eur kas mėnesį yra reali, užtikrinanti vaiko poreikius, tad iš atsakovo sūnui priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur, taip pat 200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 2019 m. lapkričio mėnesio laikotarpį.

11. Nustatė, kad ieškovės ieškininiai reikalavimai tenkinami apie 93,33 proc., tad iš atsakovo ieškovei priteisė 140 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio dėl reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui yra atleista, todėl žyminį mokestį, proporcingai patenkinto ieškininio reikalavimo daliai, priteisė iš atsakovo valstybės naudai, kas sudaro 63 Eur.

Atsiliepimas

12. Spręsdamas dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo, atsižvelgė į tai, kad ieškovė kėlė tris reikalavimus, iš kurių su dviem atsakovas visiškai sutiko ir neginčijo. Su reikalavimu dėl išlaikymo vaikui priteisimo sutiko iš dalies, kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikdamas visus rašytinius įrodymus. Teismas vertino ir tai, kad byla iš esmės nėra sudėtinga, ginčo išsprendimas nereikalauja specialių žinių, norminių aktų analizės. Byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje. Ieškovės atstovo kontora yra netoli teismo rūmų, tad atvykimas į teismo posėdį didelių išlaidų nereikalavo.

Žemesnės instancijos teismas

13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju šalių teises ir jų teisėtus interesus užtikrins bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus atitiks pusės ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimas iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 ir 98 straipsniai).

14. Atitinkamai vertino tai, kad atsakovo atstovo darbo vieta yra Panevėžyje, tad atvykimui į teismo posėdį reikalingas papildomas laikas, į rengtų procesinių dokumentų skaičių ir kita, teismas sprendė, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti – 300 Eur, yra realios. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata, iš ieškovės atsakovui priteisė dalį jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, proporcingai atmestų ieškininių reikalavimų daliai, t. y. 20 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Ieškovė T. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 21 d. sprendimą dalyje dėl iš atsakovo ieškovei priteistų advokato teisinės pagalbos išlaidų – priteisti iš atsakovo S. Z. ieškovei T. P. 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliaciniame procese.

16. Nurodo, kad byloje ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taigi jos procesinis elgesys buvo tinkamas. Ieškovė pagrįstai gynė nepilnamečio vaiko teises. Tuo tarpu byloje nustatyta, jog atsakovas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. neteikė savo nepilnamečiam vaikui išlaikymo ir neketino jo gera valia teikti, t. y. 2020 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog išlaikymą teiks tik tada, kai jį priteis teismas. Tai patvirtina, jog nebuvo jokios kitos išeities, kaip kad, ginant savo nepilnamečio vaiko teises, kreiptis į teismą.

17. Sutinka su teismo išvada, jog šiuo atveju yra patenkinta 93,3 proc. jos reikalavimų, tad remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, iš atsakovo ieškovei turėjo būti priteista 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (750 Eur x 0,933), o iš ieškovės atsakovui – 20 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 Eur x 0,067).

18. Pažymi, jog ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ne tik kad neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, tačiau yra net kelis kartus mažesnės. Tai, kad atsakovo patirtos advokato pagalbos išlaidos buvo mažesnės nei ieškovės, nesudaro jokio pagrindo mažinti iš atsakovo priteistino ieškovės patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų dydžio.

Atsiliepimas

19. Atsakovas S. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

20. Mano, kad teismas, mažindamas ieškovės patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byla nėra sudėtinga, ginčo išsprendimas nereikalauja specialių žinių, norminių aktų analizės, į tai, kad byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdyje, o ieškovės atstovo kontora yra netoli teismo rūmų. Su šiais teismo argumentais sutinka.

21. Pažymi, jog jau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su jo motina ir sutiko su jos siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Teisme ginčas vyko tik dėl išlaikymo vaikui dydžio 100 Eur ribose ir teismas šį ginčą išsprendė, ginčijamą sumą padalindamas pusiau. Pažymi ir tai, kad teismo posėdis vyko tik apie 2 valandas, todėl ieškovės atstovas nepatyrė didelių laiko sąnaudų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

23. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 21 d. sprendimo esmės paduotas nebuvo. Apeliantės pateiktame apeliaciniame skunde keliamas tik proceso teisės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei patenkinus ieškinį iš dalies. Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.

25. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

26. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (tekste – ir Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

27. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tas aiškiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (žr. CPK 93 straipsnio 1–2 dalį). Bet kuriuo atveju proceso įstatymas suteikia teismui galimybę nukrypti nuo pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018; 2020 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020). Vienas iš CPK įtvirtinto tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei 2019 m. lapkričio 12 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 60/19 bei 2019 m. gruodžio 4 d. šios sutarties pakeitimo pagrindu civilinėje byloje atstovavo advokatas M. B.. Ieškovė, nepažeisdama CPK 98 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir terminų, pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas 750 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašyme ieškovė nurodė, kad šioje byloje patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas sudaro: 50 Eur už teisines konsultacijas, 600 Eur už procesinių dokumentų surašymą ir 100 Eur už pasiruošimą bei atstovavimą teisme.

29. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad yra patenkinti 93,33 proc. ieškovės reikalavimų. Tačiau įvertinęs tai, kad byla iš esmės buvo nesudėtinga, ginčo išsprendimas nereikalavo specialių žinių, norminių aktų analizės, byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje, ieškovės atstovo kontora yra netoli teismo rūmų, tad atvykimas į teismo posėdį didelių išlaidų nereikalavo, taip pat ir į tai, kad ieškovė kėlė tris reikalavimus, iš kurių su dviem atsakovas visiškai sutiko ir neginčijo, su reikalavimu dėl išlaikymo vaikui priteisimo sutiko iš dalies, kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikdamas visus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomą priteisti advokato pagalbos išlaidų atlyginimą sumažino nuo 750 Eur iki 375 Eur sumos.

30. Ieškovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad byloje ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat ir į tai, kad ieškovė pagrįstai gynė nepilnamečio vaiko teises. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ne tik kad neviršijo rekomenduojamo maksimalaus dydžio, tačiau buvo net kelis kartus mažesnės. Apeliantės nuomone, tai, kad atsakovo patirtos advokato pagalbos išlaidos buvo mažesnės nei ieškovės, nesudaro jokio pagrindo mažinti iš atsakovo priteistino ieškovės patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus laiko pagrįstais.

31. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio už ieškinį dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 289 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už ieškinį negalėjo viršyti 3 222,50 Eur (1 289 Eur x 2,5).

32. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio už vieną teisinės konsultacijos, pasirengimo teismo posėdžiui, atstovavimo teisme valandą dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 317,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už vieną teisinės konsultacijos, pasirengimo teismo posėdžiui, atstovavimo teisme valandą negalėjo viršyti 131,76 Eur (1 317,60 Eur x 0,1).

33. Dėl nurodyto sutiktina su ieškove, kad jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis ne tik kad neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių, bet ir arba jų nesiekė, arba buvo net kelis kartus mažesnis.

34. Šiuo atveju aktuali ir kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, jog atsakovo dalinis sutikimas su ieškovės reikalavimais nereiškia teisinio pagrindo sumažinti bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovo, nes pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį visiškai patenkinus ieškinio reikalavimus iš kitos šalies priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nepagrįstai suteikė didesnę reikšmę aplinkybei, jog atsakovas sutiko net su dviem reikalavimais iš ieškovės pareikštų trijų, o su vienu reikalavimu sutiko iš dalies.

35. Ieškovė ieškiniui parengti ir atstovauti teisme sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį su profesionaliu teisininku – advokatu, kuris, rengdamas ieškinį, konsultuodamas bei atstovaudamas teisme, patyrė darbo ir laiko sąnaudas. Pabrėžtina, kad advokato teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio parengimą, tai ne tik tam tikra suma už procesinio dokumento surašymą. Tai visa eilė advokato veiksmų – susipažinimas su ginčo situacija ir ieškovės pateiktais dokumentais, jų analizavimas, teisės aktų, reikalingų taikyti esamoje situacijoje analizavimas, ieškinio rengimas (apima tikslų šalių rekvizitų surašymą, faktinių aplinkybių, reikalavimo dėstymą, teisinės argumentacijos formulavimą), toliau ieškinio priedų surinkimas, jų kopijavimas ir pateikimas teismui. Ši advokato veiksmų seka, rengiant konkretų ieškinį teismui, apima tam tikrą valandų skaičių.

36. Akcentuotina ir tai, jog advokatas yra individualią veiklą vykdantis asmuo, kuris suteikia teisines paslaugas už tam tikrą savo nustatytą valandinį įkainį. Ruošiant ieškinį yra reikalingos specialios žinios, skiriamos laiko, darbo sąnaudos, materialiniai ištekliai susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu teikiamas ieškinys. Tokia veikla yra specifinė, o norintiems ja užsiimti yra keliami itin aukšti profesiniai bei elgesio reikalavimai. Todėl tokios paslaugos iš esmės yra atlygintinos, o fiziniai ir juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Į valandinį advokato, kaip individualiai dirbančio asmens, įkainį įeina ne tik advokato tiesioginio darbo, rengiant konkretų ieškinį, įkainavimas, bet ir kontoros išlaikymo išlaidos, privalomieji mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, Lietuvos Advokatūrai ir kt.

37. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys yra pareikštas siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti 700 Eur suma advokato teisinei pagalbai apmokėti, atitinkanti patenkintų 93,33 proc. ieškovės reikalavimų dalį, yra pagrįsta, adekvati ir proporcinga, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl ieškovės prašymas priteisti nurodyto dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra tenkintas.

38. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 21 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei keičiama, padidinant ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 375 Eur iki 700 Eur.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

40. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliaciniame procese, tačiau išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – padidinti iš atsakovo S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistų išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apmokėti dydį iki 700 Eur (septynių šimtų eurų).

Likusią Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Dambrauskaitė