Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 124.2.2, 124.2.7.

2010 m. kovo 23 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus autobusai“ atstovei K. B., suinteresuotam asmeniui notarei J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. K. atstovo advokato A. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. Nutarties, priimtos atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-3371-301/2009 pagal pareiškėjos O. K. skundą suinteresuotam asmeniui Kazlų Rūdos savivaldybės notarų biuro notarei J. K. dėl notarinių veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

a) minėta teismo nutartis nėra skundžiama, tačiau remiantis CPK 3 str. 5 d., 334 str. 3 d., motyvai dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įtraukiami į šį atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismo 2009-05-07 nutartis c. b. Nr. A2-673-390/2009 yra neteisėta dėl to, jog neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo UAB „Vilniaus autobusai“ neturėjo teisės paduoti prašymą atnaujinti procesą remiantis CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog šiuo pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą. UAB „Vilniaus autobusai“ nebuvo Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės Nr. TA2-3097-769/2007 bei vėliau Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka (c. b. Nr. 2S-156-436/2008) bylos proceso dalyvė;

b) teismas be pagrindo laiko, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ankščiau bylą nagrinėjantiems teismams, nes LAT 2000-10-18 nutartis Nr. 3K-3-1032/2000, taip pat pirmos ir antros instancijos teismų sprendimai, visa suinteresuoto asmens paveldėjimo bylos medžiaga kartu su 1994 m. birželio 13 d. Molėtų valdybos potvarkiu Nr. 240-V bei faktas, jog kompensacija buvo sumokėta, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenys apie V. K. ir V. K. registruotas nuosavybes teises įstatinius ir kita informacija bylą nagrinėjusiems teismams buvo žinomi;

c) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-11-16 nutartimi c. b. Nr. TA2-3097-769/2007 ir Kauno apygardos teismo 2008-03-19 nutartimi buvo sprendžiamas tik notarės ir O. K. teisių ir pareigų klausimas ? atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą teisėtumo klausimas, todėl šiomis nutartimis jokiam trečiajam asmeniui nebuvo suteiktos teisės ar nustatytos pareigos. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007-10-24 nutartimi atsisakė įtraukti UAB „Vilniaus autobusai“ į bylos nagrinėjimą, nes nustatė, jog įpareigojimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą niekaip negali pažeisti UAB „Vilniaus autobusai“ interesų;

d) UAB „Vilniaus autobusai“ praleido CPK 368 str. 1 d. nurodytą terminą. Byla buvo nagrinėjama viešai nuo 2007 m. vasaros, ir apie ją UAB „Vilniaus autobusai“ negalėjo nežinoti. UAB „Vilniaus autobusai“, remdamasi CPK 443 str. 1 ir 3 d. bei 47 str. 1 d. Pagrindu, galėjo į bylos nagrinėjimą įsitraukti nuo bylos iškėlimo, manydama, kad teismo sprendimas šioje byloje pažeis jos teises;

2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-07-22 nutartis c. b. Nr. 2-3371-301/2009 priimta neteismingo teismo.

Notarė J. K. 2007-06-27 nutarimu atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo liudijimą O. K., nes išdavus papildomą paveldėjimo teisės liudijimą kiltų 1995-05-12 Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarės L. P. O. K. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo klausimas, todėl O. K. turi pirma CK 5.8 str. nustatyta tvarka nuginčyti minėtą paveldėjimo teisės liudijimą. Kauno apygardos teismas 2008-03-19 nutartimi notarės argumentus pripažino nepagrįstais. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009-07-22 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2008-03-19 nutartį motyvuodamas tuo, jog neva LAT 2000-10-18 nutartimi c. b. Nr.3K-3-1032/2000 neatkūrė nuosavybės teisių natūra. Teismas peržengė notarės nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvus bei pačios O. K. pateikto skundo dėl notarinių veiksmų neatlikimo dalyko ir pagrindo ribas, pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12 ir 13 str.);

Tokią išvadą patvirtina šios aplinkybės: a) panaikintojoje Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-11-16 nutartyje (c. b. Nr. TA2-3097-769/2007), 2008-03-19 Kauno apygardos teismo nutartyje (Nr. 2S-156-436/2008) bei Marijampolės rajono apylinkės teismo c. b. Nr. 2-1919-91/08 konstatuota, jog LAT atkūrė nuosavybės teises natūra; b) V. K. ir V. K. nuosavybės teisės į Videniškių apylinkėje, Siesarties kaime esantį mūrinio malūno pastatą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos pagal LAT 2000-10-18 nutartį c. b. Nr. 3K-3-1032/2000 nuo 2001-07-11, o A. K. nuosavybės teisės buvo registruotos nuo 2007-10-05. UAB Autobusų parkas šias teises faktiškai pripažino Marijampolės rajono apylinkės teismo c. b. Nr. 2-3371-301/2009 nagrinėjimo iš esmės metu, nurodė, jog V. K. ir V. K. laiko bendrasavininkiais, tarp jų ir UAB „Vilniaus autobusai“ egzistavo tam tikri susitarimai dėl pastato bendros priežiūros, vyko tam tikri mokėjimai. UAB „Vilniaus autobusai“ minėto turto savo balanse neturėjo, t. y. iki 2008 m. UAB „Vilniaus autobusai“ laikė, jog nuosavybės teisės yra atkurtos natūra.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliantės atstovas mano, kad apylinkės teismo 2009-05-07 nutartis priimta neteismingo teismo, nes Kauno apygardos teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje, privalėjo bylą išnagrinėti iš esmės, o ne perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. tačiau su tuo sutikti negalima. Atnaujinus procesą civilinėje byloje, civilinė byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes tai numato CPK 326 str. ir apeliacinio (atskirojo) skundo ribos (CPK 320 str.). Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Šiuo atveju teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 7 d. išnagrinėjo skundą (2 t., b. l. 46-50) dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nutarties ir šią nutartį panaikino, klausimą išsprendė iš esmės, pareiškėjos UAB „Vilniaus autobusai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkino, procesą civilinėje byloje Nr. 2-122-91/2009 atnaujino CPK 366 str. 1 d. 2 p., 7 p. pagrindu (CPK 337 str. 1 d. 2 p.), o civilinę bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Bylos nagrinėjimą atnaujinus, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), tai yra teismas patikrino teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tos apimties ir tokiais pagrindais, kurie buvo nustatyti Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-07 nutartyje dėl proceso atnaujinimo. Kaip žinia, nurodyta įstatymo norma yra imperatyvi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad atnaujinus procesą, tiek bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas, tiek aukštesnės instancijos teismai, tikrindami teismo priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesą atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2006), todėl teismas šiuo atveju negali analizuoti, ar apskritai buvo teisinis pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje. Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, dėl Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-07 nutarties neteisėtumo, nes nutartis yra įsiteisėjusi, o klausimas dėl proceso atnaujinimo išspręstas.

Taip pat negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas peržengė motyvus, nurodytus notarės nutarime atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Visų pirma nagrinėdamas klausimą dėl notarinių veiksmų teisėtumo, teismas privalo nustatyti ginčo dalyką nagrinėjamoje byloje, šiuo konkrečiu atveju tai notarės atsisakymas išduoti įpėdinei paveldėjimo teisės liudijimą. Šių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas ? tai vienas iš byloje įrodinėjamų faktų. Pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiuo įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Suinteresuotas asmuo O. K. 2007 m. gegužės 31 d. prašė notarę išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą ir nurodė, kad po sutuoktinio A. J. K. mirties paaiškėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-10-18 nutartimi buvo pakeistas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – kompensacija savininkams ( paveldėtojams ) ? nurodytas Molėtų rajono valdybos 1994-06-13 potvarkio Nr. 240-v 2 punkte, į nuosavybės teisių atkūrimą natūra į ½ dalį malūno pastato, esančio Molėtų rajone, Videniškių apyl., Siesartės kaime. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad notarė atsisakė išduoti apeliantei papildomą paveldėjimo teisės liudijimą dėl to, kad nepanaikintas ankstesnis 1995-05-12 paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (reg. Nr. 9739) po A. K. mirties į ½ dalį piniginės kompensacijos – 59 752 litų, kuri priklausė mirusiajam už jo turėtą nekilnojamą turtą Molėtų rajone, Siesarties kaime, pagrindas šiam paveldėjimo teisės liudijimui išduoti atsirado Molėtų rajono Valdybos 1994-06-13 potvarkio Nr. 240-v ir Molėtų rajono apylinkės teismas 1999-04-07 sprendimu (t. 3, b. l. 13), o kompensacijos išmokėjimas įvykdytas 1995-06-05 mokėjimo pavedimu Nr. 954 UAB Vilniaus autobusų parkas suinteresuotam asmeniui O. K. išmokėta 29 876 Lt kompensacijos (t. 1, b. l. 32). Todėl pirmosios instancijos teismas, aiškindamas notarės veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, privalėjo įvertinti byloje surinktus įrodymus ir pasisakyti dėl jų sprendime, nes tai numato įstatymas (CPK 513, 291, 185 str.). Todėl visiškai nepagrįstas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi ir dispozytuvumo principus, nes tokios aplinkybės byloje neįrodytos.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad remiantis Nekilnojamo turto registro duomenimis, ½ dalis nekilnojamo turto malūno pastato, esančio Molėtų rajone, Videniškių apyl., Siesartės kaime, 2001 m. liepos 11 d. buvo įregistruota V. K. ir V. K. (po ¼ d. kiekvienam) nuosavybės teise, o 2007 m. spalio 5 d. likusi dalis pastatų buvo įregistruotos A. J. K. vardu nuosavybės teise. Įrašai apie nuosavybės teisė valdomus nekilnojamo turto pastatus įregistruoti V Į Registrų centre klaidingai aiškinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-10-18 nutartį, o vėliau 2008 m. balandžio 2 d. sprendimu pagal pareiškėjos UAB ,,Vilniaus autobusai“ prašymą įrašai ištaisyti (4 t., b. l. 7-13). Kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio, Registro administratoriui įregistravus nuosavybės teises apeliantės vardu, vien įrašo pagrindu nuosavybės teisės apeliantei neatsirado, nes to nenumato įstatymas (CK 4.47 str.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Molėtų rajono valdybos 1994 m. birželio 13 d. potvarkiu Nr. 240 buvo atstatytos mirusių brolių K. A., P. ir J., sūnų A., gyvenusių Molėtų rajone, Videniškių rajone, Siesarties kaime nuosavybės teisę į jų bendros nuosavybės teise turėtą Videniškių rajone, Siesarties kaime mūrinio malūno pastatą, šiuo metu rekonstruotą į poilsiui skirtą pastatą, kurio iki rekonstrukcijos likutinė indeksuota vertė buvo 59 752 Lt. Rekonstrukcijos darbų (įskaitant medžiagas) vertė ? 764162 litai. Rekonstruoto pastato indeksuota vertė ? 823914 litai. Potvarkyje pažymėta reikšminga aplinkybė, kad neteisėtai nusavinto buvusio malūno pastatas (bendras plotas), rekonstrukcijos metu padidintas daugiau kaip vienu trečdaliu 68,1 procento, dėl to savininkams (paveldėtojams) šis nekilnojamas turtas natūra negrąžintinas, o valstybės išperkamas. Tuo pagrindu valdyba įpareigojo Vilniaus valstybinio autobusų parko generalinį direktorių per 60 dienų nuo šio potvarkio priėmimo dienos kompensuoti išlikusio malūno pastato indeksuotą 59 752 Lt. vertę akcijomis ar pinigais, šio pastato paveldėtojams pateikus paveldėjimo teisės liudijimą (4 t., b. l. 10-11). Vėliau ginčijant pretendentų asmenybės tinkamumo klausimą teisme, teismo sprendimu buvo pakeista Molėtų rajono valdybos 1994 m. birželio 13 d. potvarkiu Nr. 240 1 punkto dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000-10-18 nutartyje nurodė, kad UAB Vilniaus autobusų parkas, 1995 m. gegužės 31 d. įsakymo pagrindu išmokėdamas O. K. ir D. E. kompensacijas po 29 876 Lt, tinkamai įvykdė galiojusį Molėtų rajono valdybos 1994 m. birželio 13 d. potvarkį Nr. 240-v., kurį valdyba priėmė išnagrinėjusi nuosavybės teises atkurti pageidavusių C. D. ir A. K. prašymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai nustačius, kad C. D. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą kompensacijos forma neturėjo, šią potvarkio dalį pakeitė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000-10-18 nutartyje nurodė, kad Molėtų rajono valdybos 1994 m. birželio 13 d. potvarkio Nr. 240 1 punktas keistinas ir išdėstomas taip: Molėtų rajono valdybos 1994 m. birželio 13 d. potvarkio Nr. 240 1 punkto dalį, kuria atstatyta mirusių brolių K. A., P. ir J., sūnų A., gyvenusių Molėtų rajone, Videniškių rajone, Siesarties kaime nuosavybės teisę į jų bendros nuosavybės teise turėtą Videniškių rajone, Siesarties kaime mūrinio malūno pastatą pakeisti ir nuosavybės teise turėtą Videniškių rajone, Siesarties kaime mūrinio malūno pastatą atkurti: A. K., A.- ½ malūno pastato ir V. K., S., bei V. K., P., ? taip pat į ½ malūno pastato (3 t., b. l. 14-16). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000-10-18 nutartimi nepakeitė nuosavybės teisių atkūrimo būdo iš piniginės kompensacijos į turtą natūra, o pakeitė asmenis, kurie laikomi tinkamais pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą Molėtų rajone, Videniškių rajone, Siesarties kaime. Esant nustatytoms aplinkybėms notarės veiksmai dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą laikomi teisėtais, todėl ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta, todėl apeliantės atstovo motyvas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra atmestinas.

Kiti atskirojo skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų teismo nutartyje nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso atnaujinimo įstatymą, jį taikant suformuotą teismų praktiką ir notaro veiksmus reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338-339 str.

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nutarties nekeisti.