- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-156-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Birutė Bobrel
- Pareiškėjas
- O. K.
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notarinių veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos O. K. atstovas adv. Andrius Marapolskas skundu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti notarę J. K.išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2007 m. birželio 31 d. prašymą bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad O. K. nesutinka su notarės 2007 m. birželio 27 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir mano, jog notarės argumentas (jog iškyla 1995 m. gegužės 12 d. Marijampolės II notaro biuro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr.9739 teisėtumo klausimas) neturi teisinio pagrindo, nes sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normomis, yra niekiniai ir negalioja, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių, paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas neteisėtai, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) civilinėje byloje Nr. 3K-3-1032/2000 pripažino, kad asmenys turi teisę atkurti nuosavybės teises natūra, o ne į kompensaciją. Be to, O. K. neturi jokių teisinių galimybių pati ieškinine tvarka panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą. Negalima taikyti ir LR Vyriausybės nutarimo Nr. l 112 bei LAT 2004-04-29 konsultacijoje Nr. A3-109 nurodyto būdo, nes O. K. kompensaciją jau gavo. Taip pat nurodo, kad be papildomo paveldėjimo teisės liudijimo negalima įregistruoti O.K. nuosavybės teisių VĮ Registrų centre, 2000 m. spalio 18 d. LAT atkūrus A.K. nuosavybės teises natūra.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad 1995 m. gegužės 12 d. Marijampolės II notaro biure buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 9739 A. K. įpėdinei O.K. Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu O. K. paveldėjo ½ dalį piniginės kompensacijos (59752 Lt) už nusavintą malūną, kompensacija įpėdinei išmokėta. LAT 2000 m. spalio 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-1032/2000 priėmė nutartį, kuria pakeitė teismo sprendimo vykdytiną dalį <...> ir nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) esantį mūrinio malūno pastatą atkūrė A. K. į ½ malūno pastato, V. K. bei V. K. į ½ malūno pastato . Paveldėjimo teisės liudijimas gali būti pripažintas negaliojančiu tik teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad 1995 m. gegužės 12 d. Marijampolės II notaro biuro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 9739 teismine tvarka nebuvo pripažintas negaliojančiu, notarės J. K. atsisakymas išduoti O. K. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajam A. K. LAT 2000 m. spalio 18 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-1032/2000) nutartimi atkurtas nuosavybės teises natūra į ½ dalį mūrinio malūno pastato, esančio (duomenys neskelbtini) r., skunde nurodytais motyvais, negali būti laikomas neteisėtu, todėl skundas atmestinas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos O. K. atstovė adv. Inga Abramavičiūtė prašo: 1) panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. TA2-3097-769/2007 2007 m. lapkričio 16 d. priimtą nutartį ir išspręsti pareiškėjos skundą iš esmės bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą dėl notarinių veiksmų tenkinti ir įpareigoti notarę J. K. išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2007 m. gegužės 31 d. prašymą; 2) tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta tenkinti atskirąjį skundą, detaliai išaiškinti pareiškėjai kuo remiantis ir kaip galima jai įregistruoti nuosavybės teises į ½ dalį mūrinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) .; 3) atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 5.8 str.: teisės aktai nesuteikia pareiškėjai teisės pateikti teismui savarankiško reikalavimo pripažinti jai išduoto paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu, t. y. pareiškėja šiuo metu nėra ir negali būti laikoma pretenduojančia į palikimą, kadangi ji visą mirusiojo A. K. palikimą priėmė pagal įstatymą dar 1993 m. liepos 4 d. Įstatymas (įskaitant 1964 m. CK) nesuteikia teisės pareiškėjai ginčyti jai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. Šiuo aspektu CPK taip pat nepateikia jokių išimčių panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą ir ypatingosios teisenos tvarka;
2) teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 1.78 str.: LAT 2000 m. spalio 18 d. nutartyje nurodytų motyvų pagrindu laikytina, jog pareiškėja, kaip A. K. turto paveldėtoja, turi teisę ne į ½ piniginę kompensaciją į malūno pastato, o į ½ šio pastato dalį natūra. Kartu pažymėtina, jog šiuo metu mirusiojo A. K. nuosavybės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau registras pareiškėjai neišduoda nuosavybės teisės dokumentų, kadangi ji negali pateikti registrui atitinkamo paveldėjimo teisės liudijimo, kurį nepagrįstai atsisako išduoti notarė. Kadangi LAT nutartimi pakeitė asmenims, įskaitant mirusiajam A.K., turto atkūrimo formą dėl to, jog turto atkūrimo proceso metu be kita ko buvo pažeista eilė imperatyvių teisės aktuose įtvirtintų normų, darytina išvada, jog ir paveldėjimo teisės liudijimas į A. K. turtą ir yra niekinis (CK 1.80 str. 1 d., 1964 m. CK 47 str. 1 d.). Paveldėjimo teisės liudijimo negaliojimo fakto konstatavimui nėra būtinas teismo sprendimas. Pažymėtina, jog net notarė savo atsisakyme išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, taip pat atsiliepime į skundą dėl notarinių veiksmų kėlė anksčiau išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo klausimą, tačiau nepaisant minėtų aplinkybių, teismas niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto nekonstatavo, nors tokia pareiga numatyta CK 1.78 str. 5 d. ir pripažįstama teismų praktikoje (LAT 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005);
3) teismas neišnagrinėjo visų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų: teismas turėjo patikrinti pareiškėjos ir notarės argumentus dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teisėtumo ar neteisėtumo. Notarė atsisakydama atlikti notarinį veiksmą nurodė 4 atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežastis, iš kurių teismas tik dvi nagrinėjo, pažeisdamas materialinės teisės normas, o kitos dvi liko nenagrinėtos: t. y. notarės nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą 3-4 p. Notarė privalo nurodyti pagal Notariato įstatymo 40 str. 2 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvus ir teisinius pagrindus, įskaitant paaiškinimą apie tai, ką ir kaip turi atlikti pareiškėjas, kad notarė galėtų atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą. Kadangi pirmos instancijos teismas nenagrinėjo notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežasčių, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus turi ištirti, kritiškai įvertinti ir pasisakyti teismo sprendime. Pažymėtina, jog faktiškai jokio skirtumo nėra tarp to, ar būtų išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, jame pakeičiant nuosavybės atkūrimo būdą pagal LAT nutartį, ar būtų pakeistas esamas išduotas paveldėjimo teisės liudijimas - abu klausimai lygiai taip pat nereglamentuoti teisės aktais. Notarės nurodomi restitucijos būtinumo klausimai negali būti nagrinėjami šioje byloje, nes jie niekaip nėra susiję su pareiškėjos reikalavimais, be to, atitinkamas reikalavimas taikyti restituciją gali ir turi būti reiškiamas asmeniui be pagrindo įgijusiam turtą ieškininės teisenos nustatyta tvarka ir tik tada, kada konstatuojamas nepagrįstas praturtėjimas. Teismas nepasisakė dėl LAT nutarties privalomumo notarei klausimo, kas yra savarankiškas pagrindas įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą. Taip pat teismo nutartyje nėra pasisakyta, dėl pareiškėjos argumentų, kad ji, kaip A.K., įpėdinė negali būti diskriminuojamas prieš kitus jau natūra pagal LAT nutartį nuosavybę atkūrusius ir ją įregistravusius asmenis. Vadinasi, teismas neišsprendė klausimo, ar LAT nutarties pagrindu atkūrus visiems asmenims nuosavybės teises į malūno pastatą natūra, pareiškėja, kaip A. K. įpėdinė, gali būti diskriminuojama kitų asmenų, kurie nėra mirę, atžvilgiu;
4) teismas neišnagrinėjo visų byloje pareikštų reikalavimų: Skunde dėl notarinių veiksmų buvo reiškiami du reikalavimai. Tačiau skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtas, atitinkamai nutarties rezoliucinėje dalyje dėl jo nepasisakyta, išskyrus tai, jog iš pareiškėjos valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo notarė J. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) pareiškėja CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į palikimo atsiradimo apylinkės teismą (CPK 580 str. 2 d.) su prašymu supaprastinto proceso tvarka pakeisti notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl piniginės kompensacijos už išlikusį nekilnojamąjį turtą paveldėjimo (LAT 2004 metų balandžio 29 d. konsultacija Nr. A3-109);
2) teismas atsakė į visus pareiškėjos reikalavimus, t. y. atmetė reikalavimą įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir išdėstė argumentus. Argumentų, nesusijusių su pareikštu reikalavimu, teismas ir neturi nagrinėti;
3) notaras jokių išlaidų teismui nebuvo pateikęs, todėl teismas išsprendė klausimą tik dėl valstybės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
4) pareiškėja atskiruoju skundu pateikė naujų reikalavimų šioje byloje, ko nenumato apeliacinis procesas, be to pareiškėjo atstovo reikalavimas suteikti konsultaciją, yra nesuderinamas su teismo funkcija nagrinėti teisinius ginčus, o ne teikti konsultacijas.
Atskirasis skundas tenkintinas. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2007-05-31 padavė prašymą notarui išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į 1993-07-04 mirusio A. K.palikimą – ½ dalį mūrinio malūno pastato, esančio (duomenys neskelbtini) . Notaras išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsisakė. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, notaro atsisakymą atlikti nurodytą notarinį veiksmą, pripažino pagrįstu. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija sutikti negali.
Byloje nustatyta, jog 1993-07-04 mirė pareiškėjos sutuoktinis A.K.. Pareiškimą notarui dėl A.K. palikimo padavė vienintelė įstatyminė jo įpėdinė - nagrinėjamos bylos pareiškėja. 1995-05-12 pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį piniginės kompensacijos – 59752 Lt, kuri priklausė mirusiajam A.K.i už jo turėtą nekilnojamąjį turtą - ½ dalį mūrinio malūno pastato, esančio (duomenys neskelbtini) . Kompensacija pareiškėjai išmokėta. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. spalio 18 d. kasacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V.K. ieškinį atsakovams Molėtų rajono valdybai, UAB „Vilniaus autobusų parkas“, Molėtų rajono antrajam notaro biurui, tretiesiems asmenims V.K., D.E. dėl nuosavybės teisių nutarė pakeisti Molėtų rajono valdybos 1994-06-13 potvarkį ir nuosavybes teises į ½ dalį mūrinio malūno pastato, esančio (duomenys neskelbtini) atkurti A.K. natūra. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visose Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėtos teismo nutarties pagrindu nurodytas turtas Turto registravimo įstaigoje yra įregistruotas A.K. vardu.
Pagal Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patikrina palikėjo mirties faktą, palikimo atsiradimo vietą ir laiką, paveldimo turto, kuriam išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, sudėtį ir buvimo vietą, padavusiųjų pareiškimą giminystės ar kitokių ryšių su palikėju įrodymus. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja notarei yra pateikusi visas šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Tačiau notarė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į A. K. palikimą – ½ dalį mūrinio malūno pastato, esančio (duomenys neskelbtini) atsisakė nutarime atsisakyti atlikti notarinį veiksmą iš esmės nurodydama du pagrindinius argumentus : 1) jog papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į A. K. palikimą – ½ dalį mūrinio malūno pastato, esančio (duomenys neskelbtini) išdavimas negalimas prieš tai teismine tvarka nenuginčijus 1995-05-12 pareiškėjai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į ½ dalį piniginės kompensacijos – 59752 Lt, kuri priklausė mirusiajam A.K. už jo turėtą nurodytą nekilnojamąjį turtą., 2) jog papildomas paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas tik prieš tai CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka pakeitus 1995-05-12 pareiškėjai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Be to, atsisakymą išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą notarė susiejo su pareiškėjai išmokėtos piniginės kompensacijos teisėtumo klausimu. Kolegija šiuos notarės atsisakymo išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į A. Kr. palikimą – ½ dalį mūrinio malūno pastato, esančio (duomenys neskelbtini) argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
Paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimą reglamentuoja CK 5.8 straipsnis. Šioje teisės normoje sakoma, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja yra vienintelė įstatyminė A.K. įpėdinė. Kitų asmenų, pretenduojančių į A.K. palikimą, nėra. Pareiškėja A.K.palikimą priėmė 1993-07-04 paduodama notarui pareiškimą (CPK 5.50 straipsnio 2 dalis). Todėl, nesant asmenų, pretenduojančių į A.K. palikimą ir ginčo dėl pareiškėjos teisė į A.K. palikimą, bylos iškėlimas pagal pareiškėjos pareikštą ieškinį dėl jai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo prieštarautų CPK 2 straipsnyje įtvirtintiems civilinio proceso tikslams, o taip pat CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam protingumo principui. Pažymėtina, kad teisiškai nepagrįsti tiek apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek atskirojo skundo argumentai, jog paveldėjimo teisės liudijimas yra sandoris. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises. Nuosavybės teisė pagal paveldėjimo teisę atsiranda dėl sandorio – palikimo priėmimo, o ne dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Todėl paveldėjimo teisės liudijimas yra tik oficialus palikimo priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas, o ne sandoris. Dėl šios priežasties kolegija neanalizuoja atskirojo skundo argumentų, susijusių su netinkamu CK 1.78 straipsnio taikymu ir dėl jų nepasisako.
CPK XXXIX skyriaus 576 straipsnyje numatyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti nagrinėjami paveldėjimo procedūrų taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo, turto aprašo sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.) klausimai. Kolegijos nuomone klausimas dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pakeitimo šiame CPK skyriuje nustatyta tvarka galėtų būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu ši procedūra dar nebūtų baigta. Tačiau nagrinėjamu atveju paveldėjimo procedūra pagal 1995-05-12 pareiškėjai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą yra užbaigta, t.y. pareiškėjai šiame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta piniginė kompensacija jau yra išmokėta.
Pareiškėjos teisė gauti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą ½ dalį mūrinio malūno pastato, esančio (duomenys neskelbtini) negali būti siejama su jai išmokėtos piniginės kompensacijos grąžinimu. Kita vertus, nepriklausomai nuo to ar būtų pakeistas 1995-05-12 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ar išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, pareiškėja turės pareigą grąžinti išmokėtą piniginę kompensaciją. Tai, kad išdavus pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį mūrinio malūno pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , liks galioti 1995-05-12 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į piniginę kompensaciją, neatleis pareiškėjos nuo pareigos grąžinti išmokėtą piniginę kompensaciją. Pareiškėjai nevykdant pareigos grąžinti išmokėtą kompensaciją, valstybės įgaliota institucija įgis teisę pareikšti pareiškėjai ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Esant šioms nustatytoms byloje aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti pareiškėjos skundą yra nepagrįsta, todėl nutartį panaikina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir klausimą išsprendžia iš esmės – patenkina pareiškėjos skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ypatingosios teisenos byloje priteisia bylinėjimosi išlaidas, kai šalių interesai yra priešingi. Nagrinėjamoje byloje esant pareiškėjos ir notarės ginčui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo akivaizdus interesų priešiškumas, dėl to yra teisinis pagrindas priteisti iš notarės valstybės ir pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos O. K. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą patenkinti. Įpareigoti Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarę J. K. išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal pareiškėjos O. K. 2007 m. gegužės 31 d. prašymą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens J.K. pareiškėjai O. K. 3200 Lt, o valstybei 23,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.