- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-05-07
- Bylos Nr.
- A2-673-390/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Ramūnas Mitkus, Neringa Venskienė
- Suinteresuotas asmuo
- Kazlų Rūdos savivaldybės notarų biuro
- Pareiškėjas
- UAB „Vilniaus autobusai“
- Advokatai
- Andrius Marapolskas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų, Ramūno Mitkaus, Neringos Venskienės, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Jurgitai Putrimienei, suinteresuotiems asmenims Kazlų Rūdos savivaldybės notarų biuro notarei Julijai Kiršienei, O. K. atstovui advokatui Andriui Marapolskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Vilniaus autobusai“ atskirąjį skundą, dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. TA2309-769/2007.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Vilniaus autobusai“ teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. TA2309-769/2007 (1 t., b.l. 1-5). Nurodė, kad UAB „Vilniaus autobusai“ 2008 m. kovo 20 d. sužinojo, kad 2008 m. kovo 19 dieną Kauno apygardos teisme apeliacine instancija buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. TA23097-769/2007 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir, kad pareiškėjas UAB „Vilniaus autobusai“ nebėra registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip pastato (poilsio bazės, buvusio malūno), esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Pareiškėjas pirmą kartą sužinojo apie vykstančius ginčus, susijusius su minėtu pastatu (paveldėjimo teisės liudijimo į pastato dalį išdavimu), kadangi nebuvo įtrauktas į bylą nei pirmojoje, nei apeliacinėje instancijoje ar kitaip informuotas. 2008 m. kovo 27 d. pareiškėjas UAB „Vilniaus autobusai“ gavo Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš jo pareiškėjas įsitikino, kad jam nepranešus ir nežinant 2007 m. spalio 5 d. buvo pakeistas Nekilnojamojo turto registro įrašas, ir poilsio bazė, buvęs malūnas perregistruotas mirusio A. J. K. vardu, kaip nuosavybės teisės pagrindą nurodant 2000-10-18 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį Nr. 3K-3-1032, tai yra tuo pačiu pagrindu, kuriuo nuo 2001-07-11 iki 2007-10-05 kaip minėtos pastato dalies savininkas buvo nurodytas pareiškėjas UAB „Vilniaus autobusai“. Išanalizavus minėto pastato nuosavybės teisę liudijančius dokumentus, pareiškėjas įsitikino, kad jis turi būti įregistruotas kaip viso minėto poilsio pastato, malūno savininkas, ir 2001-07-11 bei 2007-10-05 Nekilnojamojo turto registre atlikti įrašai yra nepagrįsti ir neteisėti. Byloje priimta 2008-03-19 Kauno apygardos teismo nutartis pažeidžia pareiškėjo UAB „Vilniaus autobusai“ teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl prašoma atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnyje nurodytais pagrindais:
1. Dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. UAB „Vilniaus autobusai“ 1986-08-21 pirkimo-pardavimo sutarties ir 1991-09-05 Valstybinės komisijos priėmimo akto pagrindu įgijo nuosavybės teisę į poilsio namus, kempingą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2001 m. liepos 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-18 nutarties Nr. 3K-3-1032 pagrindu nuosavybės teisė į 1/2 minėto pastato buvo įregistruota V. K. ir V. K. vardu, todėl nuo 2001-07-11 pagal Nekilnojamojo turto registro įrašus UAB „Vilniaus autobusai“ priklausė l/2 dalis šio pastato. Nuo 2007 m. spalio 5 d. tos pačios LAT 2000-10-18 nutarties Nr. 3K-3-1032 pagrindu įregistruota A. J. K. nuosavybės teisė į ½ dalį pastato (UAB „Vilniaus autobusai“ neteko nuosavybės teisių į šį pastatą). Pareiškėjo manymu, esami Nekilnojamojo turto registro įrašai yra klaidingi, kadangi juose nurodytas dokumentas (LAT 2000-10-18 nutartis Nr. 3K-3-1032) negali būti laikomas dokumentu, įrodančiu V. K., V. K. ir A. J. K. nuosavybės teises į pastatą, nes LAT šioje nutartyje pasisakė tik dėl to, kad anksčiau nuosavybės teisės buvo atkurtos ne tam paveldėtojui. Nei minėtos LAT nutarties rezoliucinėje, nei motyvacinėje dalyse nekonstatuota, kad nuosavybės teisės į pastatą yra atkuriamos natūra - LAT nutartyje pakeistas tik pirmas Potvarkio punktas, o kiti punktai liko nepakeisti. Vadinasi, pareiškėjas UAB „Vilniaus autobusai“, kaip sumokėjęs kompensaciją už natūra negrąžintiną pastatą ir 1986-08-21 pirkimo-pardavimo sutarties ir 1991-09-05 Valstybinės komisijos priėmimo akto pagrindu, turi būti pripažintas minėto pastato savininku. Aukščiau išdėstytos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir 2007-11-16 Marijampolės rajono apylinkės teismui priimant teismo nutartį ir 2008-03-19 Kauno apygardos teismui priimant nutartį, jos nebuvo žinomos nei pareiškėjui, nei teismui bylos nagrinėjimo metu ir turi esminę reikšmę, kadangi įrodo pareiškėjo, o ne suinteresuoto asmens O. K., nuosavybės teisę į pastatą, kurio dalį šis suinteresuotas asmuo siekia paveldėti.
2. Dėl LR CPK 366 str. 1 d. 2 ir 7 p. – sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
Tiek Marijampolės rajono apylinkės teismo priimta nutartis, tiek Kauno apygardos teismo priimta nutartis pažeidžia neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo UAB „Vilniaus autobusai“ teisėtus interesus. Suinteresuotas asmuo O. K., esant įsiteisėjusiai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, gali išsiimti paveldėjimo teisės-liudijimą į pastato dalį ir imtis veiksmų perleisti pastatą tretiesiems asmenims. Tokiu būdu 2008-03-19 Kauno apygardos teismo nutartis turės tiesioginę įtaką pareiškėjo nuosavybės teisių į pastatą įgyvendinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą. Kadangi pareiškėjas UAB „Vilniaus autobusai“ nebuvo Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos TA2-3097-769/2007 bei vėliau Kauno apygardos teisme dar kartą apeliacine tvarka nagrinėtos bylos proceso dalyviu, jis neturi teisės šiuo pagrindu prašyti atnaujinti procesą. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujomis ir esminėmis, kadangi bylą nagrinėjusiems teismams jos buvo žinomos ir įvertintos. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo proceso atnaujinimui remiantis CPK 366 str. 1 d. 7 p., kadangi nei Marijampolės rajono apylinkės teismo nei Kauno apygardos teismo nutartimis nebuvo priimta jokio sprendimo, kurio pagrindu būtų trečiajam asmeniui suteiktos kokios nors teisės ir/ar numatytos pareigos. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas tik Notarės ir Suinteresuoto asmens teisiu ir pareigu klausimas - atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą teisėtumo klausimas. Pažymėjo, jog Notarė kėlė klausimą dėl suinteresuotų asmenų tai yra UAB „Vilniaus autobusai“ įtraukimo, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė juos įtraukti, kadangi įpareigojimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą niekaip negali pažeisti pareiškėjos UAB „Vilniaus autobusai“ interesų. Jau bylos nagrinėjimo metu, nuosavybės teisė į pastatus priklausė Suinteresuoto asmens vyrui. Teismas laikė, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą proceso atnaujinimui, kadangi byla viešai buvo nagrinėjama nuo 2007 m. vasaros.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Vilniaus autobusai“ prašo panaikinti 2009-02-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti procesą. Apelianto nuomone teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ir tuo atėmė iš pareiškėjo galimybes ginti savo interesus. Nutartis yra neteisėta nepagrįsta ir naikintina. Nurodo, kad teismas klaidingai traktavo CPK 366 str. 1 d. 7p. LAT apžvalgoje yra nurodęs, kad „tokiu atveju, kai pareiškėjas, neįtrauktas į bylą asmuo, bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškęs prašymą įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, tačiau teismas atsisakė tenkinti jo prašymą, ši aplinkybė nėra pagrindas atsisakyti priimti tokio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Teismo nutartis atsisakyti įtraukti trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, yra neskundžiama atskiruoju skundu, todėl tokiems asmenims proceso atnaujinimas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu yra vienintelė procesinė galimybė pareiškėjui apginti jų teises ar saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-133/2006). Todėl civilinės bylos procesas turėjo būti atnaujintas, nes tai yra vienintelė galimybė pareiškėjui apginti savo teisėtus interesus į nekilnojamąjį turtą, kuriuos tiesiogiai įtakos paveldėjimo teisės liudijimo į tą turtą išdavimas. Teismui tinkamai įvertinus pareiškėjo kartu su prašymu atnaujinti procesą pateiktus dokumentus, būtų paaiškėję, kad nei suinteresuotas asmuo O. K., nei jos miręs sutuoktinis negali būti pripažinti nekilnojamojo turto, dėl kurio turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, paveldėtojais. Pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ 2008-04-02 ištaisė savo klaidas, ir pareiškėjas yra pripažintas viso malūno pastato savininku. Taigi vien ši faktas daro 2008-03-19 Kauno apygardos teismo nutartį, kuria nuspręsta išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į ½ nekilnojamojo turto, niekine, nes ji negali būti įvykdyta. Teismas, nurodydamas, kad suinteresuotas asmuo, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, turės pareigą grąžinti išmokėta kompensaciją, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, prieštaraujančią 1994-10-13 Molėtų valdybos potvarkiui ir 2000-10-18 LAT nutarčiai, kadangi O. K. priklauso tik piniginė kompensacija, o ne pastato dalis, nes dėl šio pastato grąžinimo natūra buvusiems savininkams niekada joks teismas nebuvo priėmęs jokio teigiamo sprendimo. Taip pat teigiama, kad dėl suinteresuotą asmenį O. K. atstovavo advokatė, su kuria atstovavimo sutartį sudarė tokios teisės neturintis asmuo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jis, kaip žemesnės instancijos teismas, neturi teisės panaikinti Kauno apygardos teismo nutarties. Vadovaujantis CPK 367 str. 3 d. prašymas atnaujinti procesą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Jei teismas būtų priėmęs teigiamą sprendimą, Kauno apygardos teismo nutartis būtų pripažinta negaliojančia, tokia teisė yra numatyta CPK 371 str. 1d. 3p.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo notarė Julija Kiršienė prašo atskirąjį skundą tenkinti ir atnaujinti procesą. Nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka. Neatnaujinus proceso, suinteresuotas asmuo O. K. paveldės ne mirusio sutuoktinio, o UAB „Vilniaus autobusai“ turtą (nors UAB „Vilniaus autobusai“ net nedalyvavo byloje), kadangi po teismo sprendimo priėmimo 2008-03-19) prašomoje atnaujinti byloje, pasikeitė ginčo turto registravimo duomenys: VĮ „Registrų centras“ ginčo turtą įregistravo ne mirusiojo A. K., o UAB „Vilniaus autobusai“ vardu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo O. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjas neturi teisės remdamasi CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu prašyti atnaujinti procesą civ. byloje Nr. TA2-3097-769/2007, nes pareiškėjas nebuvo šios bylos proceso dalyviu. Pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisų ir pareigų. Tačiau nei Marijampolės rajono apylinkės teismo nei Kauno apygardos teismo nutartimis nebuvo priimta jokio sprendimo, kurio pagrindu būtų trečiajam asmeniui suteiktos kokios nors teisės ir/ar numatytos pareigos. Bylos nagrinėjimo metu, nuosavybės teisė į apstatus priklausė suinteresuoto asmens vyrui, todėl teismų priimtomis nutartimis nėra ir negalėjo būti pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Tariamų teisių pažeidimo klausimas pradėtas kelti po 7 metų. Byla viešai nagrinėjama nuo 2007 m. vasaros, o pareiškėjas ne tik nenurodo CPK 368 str. 1 d. numatyto termino praleidimo svarbių priežasčių, bet ir neprašo jo atnaujinti. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra dvi atstovavimo sutartys, kurių pagrindu ginami O. K. interesai, viena sudaryta tiesiogiai su pačia O. K..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliantas prašyme atnaujinti procesą nurodo du pagrindus. Pirmas jo nurodytas pagrindas yra tai, kad paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pareiškėjui, kad Nekilnojamojo turto registro įrašai atlikti 2007m. spalio 5d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000m. spalio 18d. nutarties pagrindu yra klaidingi. Paminėta kasacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma dokumentu įrodančiu V. K., V. K. ir A.J. K. nuosavybės teises į pastatą, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismas nutartyje pasisakė tik dėl to, kad anksčiau nuosavybės teisės buvo atkurtos ne tam paveldėtojui, o apie tai, kad nuosavybės teisės į pastatą yra atkuriamos natūra, nutarties nei rezoliucinėje, nei motyvuojamoje dalyse nebuvo konstatuota. Pareiškėjas yra sumokėjęs kompensaciją už natūra negrąžintą pastatą ir 1986-08-21 pirkimo-pardavimo bei 1991-09-05 Valstybinės komisijos priėmimo akto pagrindu turi būti pripažintas ginčo pastato savininku. Toks pareiškėjo nurodytas pagrindas numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal kurį procesas byloje gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Taigi, pagal šios normos prasmę būtinos sąlygos atnaujinti procesą byloje yra tam tikrų naujų faktinių aplinkybių atsiradimas ir šių aplinkybių esminė reikšmė bylai. Teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas neapsiriboja vien įstatymo prasme, o atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje 1.Martinauskas v. 1.Dobrovolskis ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2001). Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
Teisėjų kolegija pareiškėjo prašyme nurodytu pagrindu atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą pripažįsta pagrįstu.
Iš Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. kovo 19d. nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos O. K. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą patenkino ir įpareigojo Kazlų Rūdos savivaldybės notarę išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal pareiškėjos 2007m. gegužės 31d. prašymą. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000m. spalio 18d. kasacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-3-1032/2000 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams Molėtų rajono valdybai, UAB „Vilniaus autobusų parkas“, Molėtų rajono antrajam notaro biurui, tretiesiems asmenims V. K., D. E. dėl nuosavybės teisių nutarė pakeisti Molėtų rajono valdybos 1994 m. birželio 13d. potvarkį ir nuosavybės teises į ½ dalį mūrinio malūno pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atkurti A. K. natūra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje nepakankamai išsamiai išsiaiškino aplinkybes nurodytas kaip proceso atnaujinimo pagrindą, neišsiaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000m. spalio 18d. procesinio sprendimo turinio ir esmės bei nustatytų aplinkybių ryšio su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija išanalizavusi aukščiau paminėtą kasacinės instancijos teismo nutartį daro išvadą, kad teismo procesiniu sprendimu nebuvo sprendžiamas ir išspręstas A. K. nuosavybės teisių atkūrimo natūra į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) klausimas. Akivaizdu, kad šioje išnagrinėtoje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams Molėtų rajono valdybai, UAB „Vilniaus autobusų parkas“ buvo tikrinamas Molėtų rajono valdybos 1994m. birželio 13d. potvarkio Nr. 240-v teisėtumas, kuriuo buvo nuosavybės teisės atstatytos A., P. ir J. K. į malūno pastatą negrąžinant jo natūra, o pripažįstant atkuriamą turtą valstybės išperkamu. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nurodytų aplinkybių buvimą ar nebuvimą turėjo nustatyti pirmosios instancijos teismas, tačiau to nepadarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008m. balandžio 2d. į visą pastatą-poilsio namą, buvusį malūną nuosavybės teisės įregistruotos pareiškėjui UAB „Vilniaus autobusai“. Ši aplinkybė neabejotinai yra svarbi priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo.
Pareiškėjas antrą teisinį pagrindą atnaujinti procesą nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija taip pat tokį pareiškėjo prašyme nurodytą pagrindą pripažįsta pagrįstu. Pareiškus prašymą atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, būtina nustatyti, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas ( nutartis) pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymo saugomus interesus. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ( nutarties) įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį.
Kaip jau buvo minėta Kauno apygardos teismo 2008m. kovo 19d. nutartimi pareiškėjos O. K. skundas buvo patenkintas ir notarė įpareigota išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo pastato dalį, kuri šiuo metu jau nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Taigi, akivaizdu, kad įsiteisėjusi teismo nutartis gali sukelti pareiškėjui teisines pasekmes ir liečia jo teises. Atsižvelgiant į išnagrinėtos byloje pareikštų reikalavimų apimtį ir ginčo teisinių santykių turinį apylinkės teismas nagrinėdamas pareiškėjos skundą iki 2007m. lapkričio 16d. nutarties priėmimo savo iniciatyva į bylos nagrinėjimą turėjo įtraukti suinteresuotu asmeniu ir UAB „Vilniaus autobusai“, nes nagrinėjama byla buvo susijusi su paminėto asmens teisėmis ir pareigomis. To neatlikus buvo pažeistos procesinės teisės normos ( CPK 443 straipsnio 3 dalis).
Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo UAB „Vilniaus autobusai“ pateiktas prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindais, todėl yra pagrindas apylinkės teismo nutarčiai panaikinti ( CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir išsprendus klausimą iš esmės atnaujinti procesą byloje. Atnaujinus procesą byla turi būti nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, todėl byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui ( CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009m. vasario 3d. nutartį panaikinti. Išspręsti klausimą iš esmės ir pareiškėjo UAB „Vilniaus autobusai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti.
Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-122-91/2009.
Bylą perduoti nagrinėti pakartotinai Marijampolės rajono apylinkės teismui.