Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovams D. O., R. O. ir uždarajai akcinei bendrovei „Tileta“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0022/23/00259, esančią antstolio M. L. žinioje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui, galbūt, palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui, galbūt, palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

12. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo galimybę. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – sustabdant vykdymo veiksmus, būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko – interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus pagal bylos aplinkybes siekiamam tikslui.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė E. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. O., R. O. ir UAB „Tileta“ 63 158,66 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0022/23/00259, esančią antstolio M. L. žinioje. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad priešiniai turtiniai šalių reikalavimai savo prigimtimi gali būti įskaityti vienas į kitą, ieškovės reiškiamo reikalavimo dydis (63 158,66 Eur) net kelis kartus viršija jos skolinės prievolės atsakovams dydį. Nurodė, kad atsakovai neturi jokio nekilnojamojo turto, o jeigu ir turi, tai jis areštuotas antstolių, taip pat atsakovai praeityje elgėsi nesąžiningai. Ieškovės tvirtinimu, yra pagrindas manyti, kad, jei teismas tenkintų jos ieškinį ir iš atsakovų priteistų prašomą nuostolių sumą, tokio teismo sprendimo nebūtų galima įvykdyti.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Procesinį sprendimą argumentavo tuo, kad pareikštas ieškinio reikalavimas nėra susijęs su iš ieškovės vykdomu priverstiniu išieškojimu pagal kitoje civilinėje byloje priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl vykdomosios bylos stabdymas negali užtikrinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo.

15. Apeliantė su nurodyta apylinkės teismo išvada nesutinka. Atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad ji nurodė reikšmingas faktines aplinkybes ir pateikė rašytinius įrodymus apie atsakovų blogą finansinę būklę, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taip pat ieškovė pateikė duomenis apie atsakovų veiksmus, iš kurių galima daryti išvadą, kad atsakovai vengs įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, sieks apsunkinti sprendimo vykdymą. Ieškovės skolinė prievolė atsakovams yra atsakovų turtinė teisė, kurią ji prašo sulaikyti, stabdant priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0022/23/00259. Kadangi jokio kito turto ar piniginių lėšų atsakovai neturi, nėra galimybės prašyti kitokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių. Tvirtina, kad vykdomojoje byloje priverstinai įvykdžius ieškovės skolinę prievolę atsakovams, susiklostys tokia situacija, kad ieškovė savo skolinę prievolę atsakovams įvykdys, tačiau, nors ir esant preliminariai pagrįstam ieškovės ieškiniui, nebus galimybės įvykdyti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas su nurodyta apeliantės argumentacija nesutinka.

16. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais ir padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia iš atsakovų solidariai prisiteisti turtinės žalos atlyginimą. Pagal tokį ieškinio pobūdį, ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – vykdomosios bylos Nr. 0022/23/00259 sustabdymas, kurioje skolininkė yra ieškovė, o išieškotojai – atsakovai, ir kuri užvesta pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-348-254/2022 išduotą vykdomąjį raštą, visiškai nėra susijusi su ieškovės pareikštu ieškinio reikalavimu šioje byloje. Minėta, laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai nepatvirtina fakto, kad, taikius jos prašomą laikinąją apsaugos priemonę, galėtų būti užtikrintas galimai jai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šiuo atveju pareikštas ieškinio reikalavimas nėra susijęs su iš ieškovės vykdomu priverstiniu išieškojimu pagal kitoje civilinėje byloje priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl vykdomosios bylos stabdymas negali užtikrinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo. Taigi, nors ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį, tačiau neįrodė antrosios būtinos sąlygos laikinajai apsaugos priemonei taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.