- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-337-252/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04837-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Nijolė Danguolė Smetonienė (pran.), Eigirdas Činka
- Atsakovas
- UAB „Naideka“
- Ieškovas
- S. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 337 - 252 - 2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Eigirdo Činkos, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-140-828-2014 pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovui UAB „Naideka“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 40 433,10 Lt negrąžintos paskolos dalį, 3,83 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos dalies už naudojimąsi paskolos suma nuo 2013-07-02 iki skolos grąžinimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo 40 433,10 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2010-02-24 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovui paskolino 15 000 eurų sumą, o atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2015-03-01. Ieškovas 2013-06-21, vadovaudamasis sutarties 5.2 p., sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti skolą. Atsakovas reikalavimo nevykdė. Teisminio proceso metu atsakovas dalį skolos – 18 000 Lt grąžino, kuriuos ieškovas užskaitė pirmiausia nesumokėtoms palūkanoms dengti, po to – paskolos sumai. Negrąžinta liko 40 433,10 Lt paskolos dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo 40 433,10 Lt negrąžintos paskolos dalį, 3,83 procentus metinių palūkanų už naudojimąsi paskolos suma nuo atitinkamu metu esančios negrąžintos paskolos dalies (teismo sprendimo priėmimo metu yra 40 433,10 Lt) nuo 2013-07-02 iki visiško paskolos grąžinimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo 40 433,10 Lt sumos nuo 2013-07-01 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad šalys 2010-02-24 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 15 000 eurų (51 792 Lt) dydžio paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2015-03-01. Vadovaudamasis paskolos sutarties 5.2 p., ieškovas nuo 2013-06-21 nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį ir apie tai pranešė atsakovui. Atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki lapkričio mėn. ieškovui sumokėjo iš viso 18 000 Lt sumą. Teismas sprendė, jog šalys sudarė atlygintinę paskolos sutartį. Nepateikus teismui duomenų apie kitus mokėjimus, išskyrus 18 000 Lt, teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 40433,10 Lt negrąžintą paskolos dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Naideka“, remdamasi sutarties 3.1 sąlyga, turėjo teisėtus lūkesčius paskolos sumą grąžinti ieškovui 2015-03-01, tuo tarpu ieškovas be jokių svarbių priežasčių sutartį nutraukė vienašališkai 1,5 metų anksčiau sutartyje numatyto termino. Teismo sprendimas, kuriuo priteista paskolos suma, sukelia UAB „Naideka“ finansinių sunkumų. Be to, paskolos sutartyje šalys nenumatė atlygio paskolos davėjui už naudojimąsi paskolos suma, t. y. sudarė neatlygintinę paskolos sutartį. Šalių tarpusavio santykiai buvo draugiški, piniginės lėšos buvo skolinamos nenumatant jokių mokėjimų už naudojimąsi paskolos suma. Tokiu būdu, palūkanų mokėjimas sąmoningai nebuvo įtrauktas į paskolos sutarties tekstą. Teismas turėjo įvertinti CK 6.872 str. 2 d. numatytą prezumpciją, jog, jei šalys nėra susitariusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskola bus grąžinta, kas šiuo atveju tarp šalių nebuvo daroma (mokėti palūkanas nereikalauta). Mano, kad ieškovui nepagrįstai priteistos kompensuojamosios palūkanos, kadangi nėra piniginės prievolės neįvykdymo laiku fakto, o sutartyje nenumatyti kitokie prievolės nevykdymo padariniai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutartį nutraukti vienašališkai ir pareikalauti po mėnesio po rašytinio įspėjimo grąžinti skolą jis turėjo pagrindą, nes įtarimų kėlė atsakovo finansinė būklė. Nuo pirmųjų prašymų atsakovui grąžinti skolą iki šiol praėjo maždaug metai laiko, per kuriuos atsakovas turėjo galimybę grąžinti visą skolą, jei būtų ketinęs elgtis pagal sąžiningumo reikalavimus. Be to, atsakovas elgiasi nesąžiningai apeliaciniame skunde rašydamas neva šalys susitarė, kad paskola nebus atlygintinė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliantas ginčija ieškovo vienašališką sutarties nutraukimą, laiko jį nesąžiningu ir neteisėtu, taip pat nesutinka dėl sudarytos sutarties atlygintinumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, nutraukdamas sutartį, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.), t. y. sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė ir kokį suderino jos šalys. Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Šiuo atveju šalių sudaryta 2010-02-24 paskolos sutartis nebuvo nuginčyta ir yra galiojanti. Sutarties šalys aiškiai susitarė, kad sutartis gali būti nutraukta vienai iš šalių pažeidus šios sutarties sąlygas, kitais įstatymuose numatytais pagrindais, taip pat šalims raštu įspėjus viena kitą prieš mėnesį (sutarties 5.2 p.) (b. l. 24). Tokiu būdu, logiška manyti, jog, esant tokiam susitarimui, atsakovas privalėjo numatyti, kad skolą grąžinti gali tekti bet kuriuo metu, gavus įspėjimą prieš vieną mėnesį. Tuo labiau, kad sutarties tekstą ruošė išimtinai atsakovas, todėl su visomis sutarties sąlygomis jis yra susipažinęs, sutarties sąlygas įrašė tokias, kokių pats pageidavo.
Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos paskolos sutarties pobūdžio. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teigimu, jog sutartis yra neatlygintinė. Pagal CK 6.872 str. 3 d., jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai. Ieškovo ir atsakovo sudarytoje paskolos sutartyje palūkanų mokėjimo klausimas nebuvo aptartas. Esant ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 str.). Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šalys susitarė, jog paskola suteikiama atsakovui neatlygintinai, todėl taikytina CK 6.872 str. 3 d. numatyta prezumpcija, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, jeigu jos dalykas yra pinigai. Šiuo atveju apelianto aiškinimas, jog palūkanų mokėjimas nebuvo įtrauktas į paskolos sutarties tekstą sąmoningai, nes susitarta dėl jų nemokėjimo žodžiu, vertintinas kritiškai, jokiais įrodymais nepagrįstas.
CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanos pagal prievoles gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimuose. CK 6.872 str. 1 d., kuri reglamentuoja paskolos sutarties palūkanų nustatymą ir skaičiavimą, nustatyta, kad palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra sutarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 str. nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtas teisės normas, yra nurodęs, kad tai reiškia, kad atlygintinės paskolos sutarties atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartinę prievolę grąžinti skolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui sutartas arba įstatyme pagal CK 6.872 str. 1 d. nustatytas pelno palūkanas ir kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, nustatytas CK 6.210 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013). Apeliantas be pagrindo teigia, kad skolos grąžinimo terminas yra 2015-03-01, kadangi, tinkamai ir laiku ieškovui įspėjus atsakovą apie sutarties nutraukimą vadovaujantis paskolos sutarties 5.2 p., sutartis laikoma nutraukta 2013-06-21, ir iki šios dienos atsakovas privalėjo su ieškovu atsiskaityti. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovui priteisė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi paskolos pinigais bei procesines palūkanas. Apelianto argumentai dėl šalių tarpusavio santykių draugiškumo, mokėjimo ieškovui didesnių dienpinigių, komandiruotpinigių šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Priteistų sumų dydžio apeliantas neginčija.
Nors CK 6.872 str. 2 d. įtvirtinta skolininko pareiga kas mėnesį mokėti palūkanas, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, yra imperatyvi, tačiau atsakovas, kaip skolininkas, kas mėnesį nemokėdamas palūkanų, negali remtis atsikirtimu, kad dėl palūkanų mokėjimo sutartyje apskritai nebuvo susitarta. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas turėjo diskrecijos teisę spręsti, ar naudotis CK 6.872 str. 2 d. jam suteikta įstatymine garantiją kas mėnesį reikalauti iš atsakovo mokėti palūkanas. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas visos skolos sumos ieškovui tinkamai ir laiku negrąžino, vadinasi atsakovas iki šiol naudojasi ieškovo pinigais, todėl privalo mokėti palūkanas (CK 6.205 str., CK 6.872 str. 1 ir 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino be pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti atsakovo UAB „Naideka“ apeliacinį skundą.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei ieškovas S. P. sumokėjo 300 Lt (b. l. 94). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo UAB „Naideka“ (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Naideka“, įmonės kodas 148031070, 300,00 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.