- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2-666-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00100-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transgigant“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. nutarčių, kuriomis tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transgigant“ ieškinį atsakovui S. M. dėl apsimestinio sandorio,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transgigant“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia (apsimestine) ab initio 2022 m. kovo 23 d. automobilio (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Transgigant“ ir S. M., ir taikyti sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinas taisykles, t. y. priteisti iš atsakovo S. M. ieškovei UAB „Transgigant“ automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); iš ieškovės UAB „Transgigant“ atsakovui S. M. priteisti 21 200 Eur.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovui S. M. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), o jeigu šio automobilio atsakovo nuosavybėje nebėra – areštuoti atsakovui S. M. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 44 390 Eur sumai. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali reikšmingai pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ginčo dalyku esantis automobilis praktikoje gali būti lengvai, per keletą dienų, parduodamas naudotų automobilių rinkoje, kurioje sandoriai įprastai sudaromi grynaisiais pinigais, todėl didžiausia laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo grėsmė yra ginčo dalyku esančio automobilio pardavimas tretiesiems asmenims, kurie būtų laikomi sąžiningais įgijėjais ir iš kurių automobilio dažnu atveju nebūtų galima išreikalauti, bei už automobilį gautų piniginių lėšų paslėpimas. Atsakovas jau parodė savo nesąžiningumą pirmiausia reikalaudamas sudaryti apsimestinį sandorį, o vėliau ir dirbtinai sudarydamas tokią situaciją, kad už 20 tūkst. Eur dydžio paskolą, kuri buvo grąžinta, ieškovė neteko daugiau nei dvigubai didesnės vertės automobilio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies: areštavo atsakovui S. M. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), leidžiant šiuo turtu naudotis, tačiau uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti apsunkinant jo valdymą, disponavimą ar sumažinti šio turto vertę. Likusios prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalies netenkino.
4. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ginčo objektas yra automobilis (duomenys neskelbtini), dėl kurio priteisimo ir reiškiamas pagrindinis ieškinio reikalavimas. Jį perleidus, kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, t. y. išnyktų galimybė patenkinti pirminį ieškinio reikalavimą, todėl yra pagrindas pripažinti esant abi sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsižvelgiant į tai, taikytas ginčo transporto priemonės areštas, taip užtikrinant abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Prašymo dalis dėl atsakovo piniginių lėšų ir kito turto arešto taikymo netenkinta, neįrodžius šiuo momentu atsakovo nesąžiningumo.
5. 2022 m. gegužės 13 d. teisme buvo gautas ieškovės UAB „Transgigant“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2022 m. gegužės 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti atsakovo turto areštą, ir išspręsti klausimą iš esmės – areštuoti atsakovui S. M. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 44 390 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad paaiškėjus naujai aplinkybei – atsakovui nebepriklauso ginčo automobilis, t. y. jis jį perleido kitiems asmenims, pasitvirtino ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovas iš tiesų gali imtis veiksmų ginčo automobiliui perleisti arba paslėpti.
6. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Transgigant“ atskirąjį skundą ir panaikino Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties dalį dėl automobilio (duomenys neskelbtini) arešto. Ta pačia nutartimi teismas tenkino ieškovės UAB „Transgigant“ prašymą ir areštavo pateiktų reikalavimų ribose (44 390 Eur sumai) atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą bei trečiuosius asmenis, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos bankuose, kredito unijose, kitose mokėjimo įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove.
7. Teismas konstatavo, kad po 2022 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria taikytas areštas tik ginčo automobiliui, byloje gautas valstybės įmonės Registrų centro pranešimas, kuriame pažymėta, jog nutartyje nurodyti areštuojamos kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininko duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų, kas papildomai patvirtina ieškovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad ginčo automobilis nebepriklauso atsakovui.
8. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nesant galimybių areštuoti paties ginčo automobilio, esant duomenims, jog atsakovas galimai perleido automobilį tretiesiems asmenims, yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo turtui automobilio vertės sumai.
9. Dėl šių priežasčių Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuotas automobilis (duomenys neskelbtini), buvo panaikinta ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas, areštuojant atsakovui S. M. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 44 390 Eur sumai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas S. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Teismui nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Baltijos koncernas“ vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ir/ar atsakovui S. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovas, kaip fizinis asmuo, nereikalavo sudaryti apsimestinį sandorį, o realiai įsigijo transporto priemonę su atpirkimo teise, kuria ieškovė per nustatytą terminą nepasinaudojo, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovas jau parodė savo nesąžiningumą pirmiausia reikalaudamas sudaryti apsimestinį sandorį, o vėliau ir dirbtinai sudarydamas tokią situaciją, jog už 20 000 Eur dydžio paskolą, kuri buvo grąžinta, ieškovė neteko daugiau nei dvigubai didesnės vertės automobilio, yra visiškai nepagrįsti.
10.2. Pati ieškovė sutiko parduoti automobilį su atpirkimo teise, pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį; ieškovės direktorius dalyvavo sudarant sandorį, važiavo į valstybės įmonę Regitra, kur patvirtino pardavimo sandorį, realiai perdavė automobilį atsakovui jo namų kieme, atidavė automobilio dokumentus, draudimo liudijimus ir raktelius bei išsiėmė iš automobilio asmeninius daiktus, kas atitiko ir atitinka šalių valią. Atsakovas parašė ieškovės direktoriui visą eilę pranešimų ir laiškų, primindamas ir ragindamas pasinaudoti atpirkimo teise. Aukščiau išdėstyti argumentai neleidžia konstatuoti, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas.
10.3. Ieškovė atsakovo nesąžiningumą grindžia tik tuo, jog atsakovas perleido transporto priemonę, tačiau atsakovas ją perleido savo įmonei, jos nepaslėpė, todėl negalima preziumuoti atsakovo nesąžiningumo ir siekio paslėpti turtą. Ginčo transporto priemonę atsakovas pardavė savo įmonei UAB „Baltijos koncernas“, kuri sutinka ir neprieštarauja, jog būtų areštuotas minėtas automobilis. Tokiu būdu atsakovo elgesį pripažinti nesąžiningu nėra teisinio pagrindo. Atsakovo nuomone, byloje nėra ir antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui.
10.4. Atsakovas nuosavybės teise valdo visą eilę nekilnojamojo turto objektų, todėl grėsmės galimam teismo sprendimo įvykdymui visiškai nėra. Užtektų areštuoti tik atsakovo gyvenamąjį namą, su kuo atsakovas sutinka, nes tai netrukdytų jo verslui ir nebūtų apribojimų daryti sandorius su bet kuriuo iš turimų nekilnojamojo turto objektų.
10.5. Turto arešto mastas – 44 390 Eur – visiškai nepagrįstas, nes ieškinio reikalavimas nėra tokio dydžio. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo S. M. ieškovei UAB „Transgigant“ automobilį (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovės UAB „Transgigant“ atsakovui S. M. 21 200 Eur. Taigi, ieškovė nepagrįstai padidino sumą, kurios ribose prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nepagrįsto arešto mąsto atsakovas patiria žalą, kurią bus priverstas prašyti priteisti iš ieškovės.
10.6. Atsakovas yra pervedęs ieškovei 20 000 Eur; nors ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. pervedė atsakovui 21 200 Eur, tačiau atsakovas tą pačią dieną juos grąžino ieškovei, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – pavedimo grąžinimas atgal. Tokiu būdu ieškovė yra įgijusi 20 000 Eur iš atsakovo, tačiau nepaisant to, prašo areštuoti atsakovui S. M. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 44 390 Eur sumai. Akivaizdu, jog 44 390 Eur suma yra nepagrįsta, tokio reikalavimo ieškovė nėra pareiškusi, todėl galima būtų areštuoti turto nebent 24 390 Eur sumai.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Transgigant“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Iš į bylą pateiktų atsakovo dokumentų matyti, kad atsakovas 2020 m. balandžio 26 d. sąmoningai automobilį perleido savo įmonei UAB „Baltijos koncernas“, t. y. nedelsiant, kai pareiškė ieškovei, jog ieškovė neteko teisių į automobilį. Atsakovo valdoma įmonė UAB „Baltijos koncernas“ šioje proceso stadijoje nėra proceso dalyvis, todėl nesant galimybių areštuoti paties ginčo automobilio, esant duomenims, kad atsakovas perleido automobilį tretiesiems asmenims, konstatuotina, jog Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi pagrįstai taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo turtui automobilio vertės sumai.
11.2. Ieškovės vertinimu, vien tai, kad ginčo automobilis yra perleistas atsakovo kontroliuojamai bendrovei, nepaneigia nesąžiningumo, o kaip tik jį pagrindžia. Tokie sandoriai, kai automobilį įsigyja fizinis asmuo, o tuomet nedelsdamas, kone iškart perleidžia jį kitam subjektui – juridiniam asmeniui, nėra tipiniai civilinėje apyvartoje ir nėra paaiškinami įprastais ekonominiais motyvais. Toks trumpas nuosavybės teisės išlaikymas nėra logiškas – jei automobilis esą iškart buvo skirtas įmonės veiklai, tai kodėl įmonė jo nepirko tiesiogiai? Atsakovas niekaip nepaaiškina šių papildomų sandorių sudarymo ekonominės logikos.
11.3. Ieškovė nepažįsta atsakovo, todėl nežino, nei kokį turtą atsakovas valdo nuosavybės teise, nei kuo konkrečiai verčiasi. Ieškovės ir atsakovo santykiai apsiribojo tik tarp jų susiklosčiusiais paskoliniais santykiais. Todėl atsakovo argumentai dėl ieškovės nepateiktų duomenų apie atsakovės turtą ir ieškovės sąmoningą teismo klaidinimą yra nepagrįsti.
11.4. Galimas teismo sprendimo neįvykdymas taip pat sietinas su atsakovo nesąžiningu elgesiu – savo veiksmais atsakovas jau parodė, kad iš tiesų neketina saugoti ginčo automobilio, o ketina jį perleisti ir jau realiai yra tą padaręs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarčių, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti ir atskirojo skundo ribas.
13. Nors atsakovas atskiruoju skundu skundžia dvi Šiaulių apygardos teismo nutartis – 2022 m. gegužės 11 d. ir 2022 m. gegužės 13 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo panaikinta 2022 m. gegužės 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties dalis, kuria buvo nuspręsta taikyti areštą automobilio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi jokie kiti suvaržymai atsakovo turtui taikyti nebuvo, apeliacijos dalyką iš esmės sudaro tik motyvuojamosios minėtos nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) bei 2022 m. gegužės 13 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
14. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: SMS pranešimus; susirašinėjimą su ieškovės vadovu; nekilnojamojo turto registro išrašus; transporto priemonės registracijos liudijimą; sąskaitą, sąskaitų išrašus; lėšų pervedimo nurodymą; transporto priemonių draudimo liudijimą; UAB „Baltijos koncernas“ sutikimą; transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį; ieškovo laišką su priedu.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
17. Šiuo atveju apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su apeliacinės instancijos teisme kilusio ginčo (procesinio klausimo) esme, todėl gali būti reikšmingi teisingam šio klausimo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį bei apimtį, neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat teismas neturi pagrindo išvadai, kad apeliantas piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas nepranešus atsakovui, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais bei dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nustatęs abiejų sąlygų egzistavimą. Atskirajame skunde apeliantas kvestionuoja ieškinio prima facie pagrįstumą bei teigia esant netinkamai įvertintą grėsmės egzistavimą, nes ieškovė neįrodė apelianto nesąžiningumo.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
20. Atskirajame skunde apeliantas kelia klausimą dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo ir tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo. Pasak apelianto, teismas nevertino, kad tarp šalių buvo sudaryta ne paskolos, o automobilio pirkimo–padavimo su atpirkimo teise sutartis, todėl ieškinys nėra net preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia apelianto pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
22. Taigi, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas preliminaraus pareikšto ieškinio pagrįstumo įvertinimas reiškia tik teismo įsitikinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Tik pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, galės būti atsakyta į klausimą, ar ieškinio reikalavimams patenkinti pakanka faktinių duomenų.
23. Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir teisinių pasekmių taikymo. Reikalavimams pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., t. y. pareikštas ieškinys yra grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją patvirtinančiais teisiniais pagrindais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovo nurodomi argumentai dėl sudaryto sandorio teisinės kvalifikacijos, šalių elgesio sudarant sandorį, nesudaro pagrindo kitaip pasisakyti dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, kadangi šių aplinkybių vertinimas turės būti atliekamas nagrinėjant ieškovės reikalavimų pagrįstumą iš esmės. Ieškovės reikalavimo teisė, jos dydis ir pagrįstumas, kaip ir kitos ieškinio bei atsikirtimo į ieškinį aplinkybės visa apimtimi bus įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl dėl jų, sprendžiant ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą, plačiau nepasisakytina.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
25. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kuo greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausia lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
26. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nustatytos ir antros būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, apeliantas tvirtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl galimo atsakovo nesąžiningumo ar ketinimo paslėpti turtą. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
27. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, todėl šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
28. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
29. Pažymėtina, kad atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – tenka pareiga jį įrodyti. Nors atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, tačiau ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų tik apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad anksčiau atsakovo atlikti nesąžiningi veiksmai pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančiu galimą grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek teismas, tiek ieškovė apelianto nesąžiningumą pagrįstai siejo su ginčo automobilio perleidimu. Pažymėtina, kad ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas nedelsiant po to, kai, atsakovo teigimu, pasibaigė šios transporto priemonės atpirkimo terminas. Pasak atsakovo, ieškovė atpirkti automobilį galėjo iki 2022 m. balandžio 25 d. 24:00 val., tačiau iki minėtos datos pinigai į atsakovo sąskaitą nebuvo pervesti. Automobilis (duomenys neskelbtini) UAB „Baltijos koncernas“ buvo perleistas 2022 m. balandžio 26 d. 9 val., t. y. kitos darbo dienos rytą, atsakovui turint informacijos, kad ieškovė bankinį pavedimą atliko praėjusią dieną ir ieškovės atstovui ne kartą patikinus, jog pinigai iš tiesų buvo pervesti. Be to, iš karto po transporto priemonės perleidimo atsakovas ieškovei pasiūlė informaciją perduoti advokatams, taigi, atsakovas suvokė, kad dėl šio automobilio gali kilti šalių ginčas. Nevertinant šalių sutartinių santykių ir jų elgesio įgyvendinant sutartį, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovo veiksmai, kuomet žinodamas apie galimas ieškovės pretenzijas į ginčo automobilį, pastarasis nedelsiant jį perleido UAB „Baltijos koncernas“, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip nesąžiningas atsakovo elgesys, siekis perleisti ar paslėpti turtą.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ginčo automobilis buvo perleistas atsakovui priklausančiai įmonei, nesudaro pagrindo jo veiksmų vertinti kitaip. Nors ir sutiktina, kad atsakovas galimai faktiškai išlaikė automobilio kontrolę, tačiau nuosavybės teisės į šią transporto priemonę perleidimas kitam juridiniam asmeniui vienareikšmiškai vertintinas kaip veiksmas, apsunkinantis galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą.
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodė grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo tikėtino apsunkinimo egzistavimą, t. y., jog apeliantui priklausęs turtas UAB „Baltijos koncernas“ tikėtina buvo perleistas siekiant apsunkinti galimą automobilio grąžinimą ieškovei, jei ginčo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu.
33. Sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą turi įrodyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiantis asmuo. Atitinkamai, antroji bylos proceso šalis, siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo, turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius prašymą pateikusios šalies nurodytą pagrindą taikyti tokias priemones. Tą lemia civiliniame procese įtvirtinti šalių rungimosi (CPK 12, 178 straipsniai) ir jų lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai. Šiuo atveju teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tad apeliantas turėjo paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, tačiau tokių įrodymų nepateikė.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
34. Atsakovas atskirajame skunde be kita ko nurodo, kad turto arešto mastas – 44 390 Eur – visiškai nepagrįstas, nes ieškinio reikalavimas nėra tokio dydžio, be to, atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 20 000 Eur, todėl maksimali laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtis galėtų būti 24 390 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo vertinimu nesutinka.
35. Kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovė ieškiniu prašo pripažinti niekine ir negaliojančia (apsimestine) 2022 m. kovo 23 d. automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Transgigant“ ir S. M., taikyti sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinas taisykles ir priteisti iš atsakovo S. M. ieškovei UAB „Transgigant“ automobilį (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės UAB „Transgigant“ atsakovui S. M. priteisti 21 200 Eur.
36. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Nors šiuo atveju ieškovė taikyti restitucijos neprašo, tačiau ieškovės ieškinio tikslas iš esmės yra atgauti automobilį (duomenys neskelbtini). Pagal to paties CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio suma bylose dėl turto išreikalavimo taip pat nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovės į bylą pateiktą turto vertinimo ataskaitą automobilio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 44 390 Eur, ieškinio suma taip pat laikytina 44 390 Eur. Tai, ar atsakovas yra sumokėjęs ir kiek sumokėjęs ieškovei yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas ir negali būti vertinamas sprendžiant ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, nustačius, kad šiuo atveju egzistuoja visi pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas pritaikė pagal byloje pareikšto ieškinio sumą.
37. Atsakovas taip pat nurodo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali naudotis visu savo turtu, patiria veiklos suvaržymų, todėl prašo pritaikyti areštą konkretiems objektams – UAB „Baltijos koncernas“ priklausančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) arba atsakovui priklausančiam jo nurodytam žemės sklypui.
38. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017).
39. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi areštavo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą bei trečiuosius asmenis, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos bankuose, kredito unijose, kitose mokėjimo įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove. Vykdydamas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konkretų areštuotiną turtą suranda ir aprašo antstolis. Iš Lietuvos Respublikos Turto arešto aktų registro informacijos (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad vykdydamas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-401-368/2022 antstolis S. D. areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,2236 ha žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovo teiginiai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra areštuotas visas atsakovui priklausantis turtas, yra nepagrįsti. Konkrečiam atsakovo turtui pritaikytas areštas neužkerta kelio atsakovui naudotis kitu savo turtu, taip pat ir juo disponuoti.
40. Atsakovas nepateikė duomenų, kad skundžiamomis nutartimis taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti (arba buvo) areštuota daugiau atsakovo turto nei ieškinio suma. Apeliantas taip pat nepateikė duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (konkretaus nekilnojamojo turto areštas) sukėlė apeliantui kokius nors nepatogumus, suvaržymus.
41. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apribojimas disponuoti atsakovo turtu nesuvaržo atsakovo teisių daugiau nei tai yra būtina užtikrinti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą ir keisti laikinųjų apsaugos priemonių bei jų masto nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai sprendė, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas bei egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl taikydamas laikinąsias apsaugos priemones priėmė teisėtas bei pagrįstas nutartis, kurių naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo; skundžiamos nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. nutartis palikti nepakeistas.