Alytaus apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-2793-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. (toliau ir – Pareiškėjas) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-2793-2024 (toliau ir – Nutarimas) nubaustas 800 eurų bauda, jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių – už tai, kad jis 2024 m. balandžio 27 d. apie 2.52 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1.4 promilės) neblaivumas. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Institucijos atstovė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Taigi administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog M. M. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Ir nors pareiškėjas Skunde nurodė, jog alkoholį gėrė balandžio 26 d. vakarienės metu ir gerai jausdamasis, tačiau pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, balandžio 27 d. 2.52 val. vairavo automobilį, tačiau šios aplinkybės nuobaudos skyrimui reikšmės neturi. Svarbu tai, jog prie transporto priemonės vairo jis sėdo neįsitikinęs, jog yra blaivus. Ir nors pareiškėjas akcentuoja, jog jis nebuvo sustabdytas dėl KET taisyklių pažeidimo ar kilus įtarimui, jog jis yra neblaivus, tačiau iš byloje esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad budėtojas jiems nurodė, jog į pranešėjo kiemą atvažiavo galimai neblaivūs asmenys, kurie konfliktuoja ir yra agresyvūs; atvykus į įvykio vietą M. M. nurodė, kad važiuodamas su tais pačiais draugais, su kuriais jis prieš kelias valandas gėrė alkoholį, jis sumaišė adresą. Šie policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys paneigia pareiškėjo teisme duotus paaiškinimus, kad būdamas neblaivus jis važiavo vienas ir su niekuo nekonfliktavo, ir patvirtina, kad M. M., aiškindamas įvykio aplinkybes, nebuvo nuoširdus.

Skunde pareiškėjas nurodė ir tai, kad įvykio metu nebuvo užfiksuoti kiti jo neblaivumo požymiai, tačiau tai kategoriškai paneigia byloje surinkti duomenys: iš Neblaivumo nustatymo 2024 m. balandžio 27 d. akto matyti, jog M. M. taip pat buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, kas reiškia, jog buvo ir išoriniai požymiai, rodantys ir leidžiantys jam pačiam suprasti, kad vairuoti negali. M. M. neblaivumo požymiai taip pat fiksuoti ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniame pranešime, kuriame pareigūnas nurodė, kad nuo M. M. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis mėtėsi į šalis, sunkiai pastovėjo vietoje, jo kalba buvo nerišli. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad M. M., sėsdamas už vairo, nesuvokė bei nežinojo, jog daro nusižengimą ir galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivus, ypatingai šiuo atveju, kada vakare gėrė alkoholį, o po kelių valandų jau sėdo už automobilio vairo. Atsižvelgiant į tai, pritartina Institucijos atsiliepime nurodytai pozicijai, jog asmuo, sėsdamas už padidinto pavojaus šaltinio – automobilio vairo, privalo adekvačiai vertinti savo būseną ir galimybes vairuoti transporto priemones, nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.

M. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam 3.09 val. buvo nustatytas 1.81 promilių neblaivumas, o 3.31 val. – 1.43 promilių neblaivumas. Įvertinus pirmojo patikrinimo metu nustatytą girtumo laipsnį (1.81 promilės, įvertinus paklaidą), nėra pagrindo išvadai, kad M. M., sėsdamas už vairo, galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivus ir alkoholio koncentracija neviršys leistinos normos, ir nesuvokė bei nežinojo, jog daro nusižengimą. M. M. savo argumentais mėgina iš dalies pateisinti padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad nesijautė neblaivus. Tokie jo skundo argumentai iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai tokio savo poelgio galimų pasekmių nesupranta.

Aplinkybės, kurias Skunde akcentuoja pareiškėjas, kad tokio pobūdžio nusižengimą per 5 metus padarė pirmą kartą, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jį charakterizuoja teigiamai, be to, jos yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos švelninti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau nėra jokio pagrindo pareiškėjui nustatytą neblaivumo dydį vertinti kaip nedaug viršijantį draudžiamą ribą. Administracinė atsakomybė kyla nuo 0,41 promilės neblaivumo, tuo tarpu pareiškėjui, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, skaičiuojant nuo jam nustato mažiausio girtumo rezultato, nustatytas mažiausiai 1,43 promilės neblaivumas, kuris daugiau nei tris su puse karto viršija minimalią ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Taigi šiuo atveju pareiškėjui nustatytas neblaivumas yra labai didelis, priešingai nei buvo nustatytas administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims daugelyje M. M. skunde nurodytų administracinių nusižengimų bylų, kuriose priimtais sprendimais pareiškėjas grindžia savo prašymą.

Teismo vertinimu, visos Skunde nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad teisė vairuoti M. M. reikalinga darbinių funkcijų vykdymui bei padėti savo senyvo amžiaus seneliams, nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrų nepatogumų tiek pats asmeniškai, tiek nepatogumų, susijusių su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir M. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto ir ypač didelį pavojų kelių eismo saugumui keliančio elgesio jo nesustabdė. Pastebėtina, kad nors pareiškėjas nurodė besirūpinantis savo seneliais, turinčiais sveikatos problemų, tačiau nepateikė absoliučiai jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, taip pat nepateikė ir jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad nėra kitų artimųjų ar slaugos specialistų, prižiūrinčių senelius. Net jeigu pareiškėjas būtų vienintelis galintis tinkamai pasirūpinti savo seneliais, tokiu atveju jis privalėtų būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad nuobauda (šiuo atveju – administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Pažymėtina ir tai, jog pažeidėjui Užimtumo tarnybos siūlomas vairuotojo darbas, kuris siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, teismų praktikoje savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje Nr. 2AT-3-2011). Tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas buvo susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Kita vertus, asmuo, žinodamas, jog jo darbas susijęs su sunkiasvorės transporto priemonės vairavimu ir kad jis turi finansinių įsipareigojimų, todėl teisė vairuoti jam būtina norint išlaikyti/susirasti geriau apmokamą darbą, privalėjo itin atsakingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes, jis turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Be to, net ir esant grėsmei kilti neigiamoms pasekmėms pažeidėjo darbinėje veikloje ar šeimoje, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminus, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Teismas vertina ir tai, jog M. M. vairavimo stažas yra tik 5 metai, o administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų jau baustas 4 kartus, taip pat jam 12 mėnesių jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl leistino greičio viršijimo 56 km/h (ANK 416 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamą administracinį nusižengimą jis padarė turėdamas dvi galiojančias administracines nuobaudas. Visos šios aplinkybės parodo, jog M. M. ir anksčiau nebuvo drausmingas vairuotojas, o tuo pačiu ir neduoda pagrindo išvadai, jog jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Skunde pareiškėjas nurodo teismų praktiką, kur teismai yra linkę sumažinti skirtinos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą ar administracinio poveikio priemonės apskritai neskirti. Tačiau teismas pažymi, jog nurodomi kitų teismų sprendimai savaime neįpareigoja tokį sprendimą priimti ir šioje byloje. Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Be to, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Sprendžiant nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo (termino sutrumpinimo) klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Teismo vertinimu, nesant analogiškoms šioje byloje ir minimose bylose nustatytoms aplinkybėms, nurodytą praktiką laikyti precedentu šioje konkrečioje byloje nėra jokio pagrindo.

Tuo labiau, kad pareiškėjo nurodytose bylose buvo sprendžiami visiškai kito pobūdžio klausimai, asmenys buvo baudžiami už kitokius administracinius nusižengimus nei vairavimas neblaiviam ir buvo priimti pareiškėjams nepalankūs teismų sprendimai, pvz.: M. M. nurodomoje LAT byloje Nr. 2AT-56-689/2018 asmuo buvo kaltintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytais administraciniais nusižengimais, ginčijo kaltę ir prašė švelninti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti termino atėmimą 4 metams, tačiau LAT 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi jo prašymą atmetė. LAT byloje Nr. 2AT-6-628/2019 asmuo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (buvo nustatytas 0,99 prom. girtumas), 426 straipsnio 5 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, taikant ANK 38 straipsnio 2 dalį, buvo nubaustas 900 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas. LAT byloje Nr. 2AT-8-719/2019 asmuo buvo kaltintas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymu, į LAT pareiškėjas kreipėsi prašydamas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartyje padarytų esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, tačiau 2019 m. vasario 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis palikta nepakeista. LAT administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-648/2019 asmuo taip pat nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, jam skirta 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams; asmuo kreipėsi į LAT, prašydamas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir taikyti tuo metu galiojusią ANK 34 straipsnio 5 dalį, tačiau LAT 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi jo prašymas netenkintas. Taigi, visose pareiškėjo M. M. nurodytose LAT bylose administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims, prašiusiems švelninti baudžiamojo poveikio priemonę, priimti nepalankūs teismo procesiniai sprendimai.

Todėl teismo vertinimu, visos aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi jokia unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog M. M. Institucijos Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 8 mėnesių terminui, laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir pažeidėjo asmenybei ir yra būtina, jog būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Vairuodamas neblaivus, M. M. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti skiriant trumpesnį nei sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, nes, kaip minėta, jokios išskirtinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Tai, kad M. M. paskirta administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, ši prievartos priemonė nesuderinama su jo darbo pobūdžiu, rūpinimusi šeimos nariais, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, jog Institucijos pareigūnas išsamiai įvertino visas administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias savo Skunde teismui nurodė ir Pareiškėjas.

Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, jog skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo Skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad Institucijos paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams. Paskirtų administracinio poveikio priemonių: specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 8 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių – terminai šiuo atveju yra teisingi bei proporcingi, tinkami paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per švelnus asmens baudžiamumas pareiškėją gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą, todėl Skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Palikti nepakeistą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-2793-2024 ir M. M. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.