Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-429-480/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-08
Bylos Nr.: e2S-429-480/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15123-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.

Teisėjas: Albina Rimdeikaitė (pirm.)
Atsakovas: M. L.
Ieškovas: A. Z.

Kategorijos

3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
3.1.16Priešieškinis
3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Civilinė byla Nr. e2S-429-480/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15123-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.4; 3.1.7.5; 3.1.14.3; 3.1.16; 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1024-955/2022 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo M. L. priteisti 7 841,11 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas M. L. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo A. Z. priteisti 126 145,31 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė atleisti nuo dalies (1 864 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė atsakovui M. L. terminą ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 10 d. nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams (patikslinti aplinkybes, dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodant ar prašo jas taikyti, ar ne, jei prašo, kokias) pašalinti.

Šalies argumentai

4. Atsakovas M. L., šalindamas teismo nustatytus priešieškinio trūkumus, 2022 m. vasario 1 d. byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo A. Z. priteisti 126 145,31 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė atleisti nuo dalies (1 864 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Prašydamas atleisti nuo dalies (1 864 Eur) žyminio mokesčio, atsakovas nurodė, kad pagal savo finansinę padėtį šiai dienai neturi jokios galimybės sumokėti 1 964 Eur dydžio žyminio mokesčio sumos. Pagal savo išgales atsakovas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Atsakovo mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius sudaro 468 Eur, jis turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, taip pat atsakovas turi pasiėmęs vartojimo kreditą, pagal jį kiekvieną mėnesį mokėtina suma sudaro 88,84 Eur, savo vardu atsakovas turi vienintelį nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra areštuotas antstolių dėl atsakovo turimų įsipareigojimų kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi nustatė atsakovui M. L. 14 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – sumokėti 1 864 Eur žyminį mokestį, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

7. Teismas, nustatęs, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, sudarė su ieškovu statybos rangos sutartį dėl šešių butų gyvenamojo namo statybos, sprendė, jog atsakovas, vykdydamas tokio mąsto veiklą, disponuoja pakankamomis pajamomis, kad galėtų sumokėti visą priklausantį žyminį mokestį.

8. Teismas, įvertinęs įstatymo leidėjo valią, susijusią su žyminio mokesčio nustatymo tikslais, byloje esančius įrodymus, prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pateikiant priešieškinį netenkino.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskirajame skunde atsakovas M. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – M. L. prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies (1 864 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas išvadas, kad atsakovas gali sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio, t. y. 1 864 Eur, padarė ignoruodamas kartu su priešieškiniu pateiktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį. Minėti įrodymai patvirtino, jog atsakovo finansinė padėtis yra itin sunki ir jis neturi jokios galimybės sumokėti likusios žyminio mokesčio (1 864 Eur) dalies. Tikėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktų įrodymų apskritai nevertino, nes nutartyje nėra pateikta jokio įrodymų vertinimo.

9.2. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad žmogus, uždirbantis minimalią mėnesinę algą, kurio turtas ir banko sąskaitos yra areštuotos, gali susimokėti 1 864 Eur žyminio mokesčio, prasilenkia su elementaria logika. Tai, kad ginčo daugiabučio namo kapitalinio remonto darbai buvo vykdomi iš skolintų M. L. lėšų, jokiu būdu nepatvirtina geros M. L. finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų byloje prijungimo

11. Apeliantas į bylą 2022 m. vasario 15 d. pateikė: valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra‘ Kauno filialo 2022 m. vasario 9 d. rašto dėl informacijos pateikimo ir 2022 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos faktūros KNKN Nr. 353584 kopijas, ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Nurodo, kad šių duomenų negalėjo pateikti teismui kartu su atskiruoju skundu, kadangi juos gavo tik 2022 m. vasario 14 d.

12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prašomais prijungti įrodymais, ir nenustatęs išimtinių aukščiau nurodytų aplinkybių, sprendžia šių dokumentų prie atskirojo skundo medžiagos neprijungti, bei pažymi, jog prašomais prijungti dokumentais prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme net nebuvo grindžiamas.

Dėl ginčo esmės

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo M. L. (toliau – ir apeliantas) priteisti 7 841,11 Eur skolą. Atsakovas M. L. byloje 2022 m. sausio 27 d. pateikė priešieškinį, kurį, šalindamas teismo nustatytus trūkumus, 2022 m. vasario 1 d. patikslino. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patikslinto priešieškinio priėmimo klausimą, šioje byloje skundžiama nutartimi netenkino atsakovo prašymo atleisti jį nuo dalies (1 864 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – sumokėti 1 864 Eur žyminį mokestį, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi tuo, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, sudarė su ieškovu statybos rangos sutartį dėl šešių butų gyvenamojo namo statybos, ir dėl to sprendė, jog atsakovas, vykdydamas tokio mąsto veiklą, disponuoja pakankamomis pajamomis, kad galėtų sumokėti visą priklausantį žyminį mokestį.

16. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

17. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teikiantis ieškinį, turi pateikti teismui duomenis, jog žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, yra laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą, ne trumpesnį kaip septynios dienos, terminą trūkumams pašalinti.

18. Pažymėtina, kad reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio mokestį pats savaime negali būti aiškinamas kaip asmens, paduodančio atitinkamą procesinį dokumentą, procesinių teisių suvaržymas, juolab kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

19. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Šis institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, t. y. kai iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio ir nėra duomenų, kad artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-33-516/2022).

20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.).

21. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo su patikslintu priešieškiniu pateiktų įrodymų apie jo turtinę padėtį, todėl, apelianto nuomone, tikėtina, jog jų nevertino. Apeliantui nesuprantama, kaip teismas galėjo spręsti, kad asmuo, uždirbantis minimalią mėnesinę algą, kurio turtas ir banko sąskaitos yra areštuotos, gali susimokėti 1 864 Eur žyminio mokesčio, o vien aplinkybės, jog ginčo daugiabučio namo kapitalinio remonto darbai buvo vykdomi iš skolintų M. L. lėšų, nepatvirtina geros atsakovo finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais.

22. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo iš ieškovo priteisti 126 145,31 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl už šiuos reikalavimus mokėtiną žyminį mokestį teikiant patikslintą ieškinį sudarė – 1 964 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5, 7 dalys, 82 straipsnis). Atsakovas yra sumokėjęs dalį (100 Eur) žyminio mokesčio, o nuo likusios 1 864 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo prašo jį atleisti.

23. Atsakovas savo turtinę padėtį grindžia mažomis darbinėmis pajamomis, kurios teiktais duomenimis 2021 metais siekę vidutiniškai po 675,65 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2022 m. – 642 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Atsakovas turi nekilnojamojo turto – butą, kuriam yra įregistruota hipoteka ir taikomi 5 areštai (apribota naudojimosi teisė), atsakovo sąskaitos taip pat areštuotos daugiau nei 10 000 Eur sumai. Atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą bankui, taip pat du nepilnamečius vaikus.

24. Įvertinus pateiktus duomenis, dėl kurių skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, sudaręs su ieškovu statybos rangos sutartį dėl šešių butų gyvenamojo namo statybos ir vykdydamas tokio mąsto veiklą, disponuoja pakankamomis pajamomis, todėl gali sumokėti visą mokėtiną žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti visą žyminį mokestį, todėl yra pagrindas jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies už priešieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnis).

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstina iš esmės – atsakovas atleistina nuo likusios (1 864 Eur) žyminio mokesčio dalies už priešieškinį mokėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovą M. L. atleisti nuo likusios 1 864 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) Eur žyminio mokesčio dalies už priešieškinį mokėjimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė