- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- e2-500-798/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00397-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BPA“, V. Š., O. S., V. A.
- Ieškovas
- E. C., O. A.
- Kategorijos
- 2.2.2.11Juridinio asmens veiklos tyrimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „BPA“, V. Š., O. S. ir V. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. C. ir O. A. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „BPA“, V. Š., O. S. ir V. A. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai prašė: 1) pradėti UAB „BPA“ veiklos tyrimą ir paskirti ekspertus, kad jie ištirtų, ar UAB „BPA“, jo valdymo organai bei jų nariai laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo veikė tinkamai; 2) jei UAB „BPA“ veiklos tyrimo metu būtų nustatyta, kad bendrovė, jos valdymo organai ir jų nariai veikė netinkamai, taikyti CK 2.131 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatytą priemonę ir pašalinti atsakovą V. Š. iš UAB „BPA“ vadovo pareigų, o bendrovės vadovu laikinai paskirti ieškovą E. C., laikinai, teismo nustatytam terminui, perduoti atsakovų V. Š., O. S. ir V. A. balsavimo teises UAB „BPA“ visuotiniame akcininkų susirinkime lygiomis dalimis ieškovams E. C. ir O. A.; 3) pripažinti negaliojančiu UAB „BPA“ 2016 m. balandžio 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą padidinti UAB „BPA“ įstatinį kapitalą papildomais akcininkų piniginiais įnašais papildoma 72 400 Eur suma; 4) pripažinti ieškovą E. C. 2016 m. balandžio 26 d. UAB „BPA“ visuotiniame akcininkų susirinkime išrinktu UAB „BPA“ valdybos nariu; 5) nustatyti, kad ieškovo E. C. išrinkimo į UAB „BPA“ valdybą data – 2016 m. balandžio 26 d.; 6) įpareigoti UAB „BPA“ pranešti Juridinių asmenų registrui apie ieškovo E. C. išrinkimą į UAB „BPA“ valdybos narius; 7) pripažinti negaliojančiais visus dabartinės sudėties UAB „BPA“ valdybos priimtus sprendimus, kadangi UAB „BPA“ valdyba veikia būdama neteisėtos sudėties.Ieškovai nurodė, jog jie yra atsakovės UAB „BPA“ akcininkai, kurie abu kartu turi 330 paprastųjų materialiųjų bendrovės akcijų, kurios sudaro 33 procentai bendrovės įstatinio kapitalo ir suteikia ieškovams abiem kartu 33 procentus balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendrovės ir jos valdymo organų, tai yra atsakovų, veikla yra akivaizdžiai netinkama, todėl yra pagrindas pradėti bendrovės veiklos tyrimą ir paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar bendrovės veikla yra tinkama. Pagal bendrovės naujausią balansą, bendrovės rezervuose tėra tik 2 896 Eur. Atsakovai vienvaldiškai nusprendė įtraukti į 2016 m. balandžio 26 d. vyksiančio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę klausimą dėl įstatinio kapitalo didinimo papildoma 72 400 Eur suma papildomais akcininkų piniginiais įnašais, to klausimo niekaip ir jokia apimtimi nepagrindė ir nemotyvavo. Bendrovė turi 2 048 520 Eur nepaskirstytojo pelno, todėl joks įstatinio kapitalo didinimas nėra reikalingas. Tačiau atsakovas V. Š. susirinkimo metu nurodė, jog bendrovės nepaskirstytasis pelnas balanse yra atspindėtas tik buhalteriškai, o realiai bendrovė pinigų turi daug mažiau. Todėl nėra aišku, kur buvo panaudotas bendrovės nepaskirstytasis pelnas, kurio panaudojimui privalėjo pritarti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Kiekvienas iš atsakovų iš bendrovės gauna 6 000 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Atsakovams, nepriklausomai nuo bendrovės veiklos rezultatų, yra mokamos didžiulės premijos. Bendrovė kas mėnesį moka didžiules kaupiamojo ir gyvybės draudimo įmokas už atsakovus. Bendrovė nemoka jokių dividendų jau nuo ieškovų išėjimo iš darbo bendrovėje momento, todėl ieškovai, kaip bendrovės akcininkai, negauna visiškai jokios naudos iš savo turimo turto.Atsakovai 2011 m. birželio 1 d. visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime, apie kurį niekaip nebuvo informuoti ieškovai, priėmė sprendimą bendrovės vardu įsigyti tris lengvuosius automobilius, kurių kiekvieno kaina – 200 000 Lt. Pagal bendrovės 2012 m. patvirtintų įstatų 113 punktą, bendrovė ilgalaikį turtą, kurio dydis didesnis nei 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, gali įsigyti tik gavusi bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Atsakovė UAB „BPA“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog šiuo metu bendrovė dirba pelningai, neturi jokių kreditinių įsipareigojimų bankams, neturi jokių įsiskolinimų VMI ir VSDFV. Bendrovėje mokami vieni didžiausių atlyginimų Klaipėdos mieste, du kartus per metus visiems darbuotojams yra mokamos atlyginimų dydžio premijos, taip siekiant paskatinti darbuotojus gauti grąžą dėl jų sąžiningo ir gero darbo, lojalumo bendrovei. Bendrovės verslą (verslo idėjas) generuojančių ir bendrovėje sąžiningai dirbančių vadovų ir įmonės kūrėjų ir savininkų atlyginimai, siekiantys 6 000 Eur, yra teisingi ir protingi, proporcingi jų įnešamam indėliui (atliekamam darbui) bendrovėje, skatinantys siekti ilgesnio laikotarpio rezultato. Bendrovės vadybininkų, kurie įmonėje dirba jau daug metų, atlyginimai yra nuo 1 800 iki 2 200 Eur. Bendrovė savo lėšomis (be kreditų) įsigijo ir susiremontavo biuro pastatą, kuris papuošė miestą. Ieškovai savo dėmesį ir „idėjas“ sutelkia tik į trumpalaikį pelną, naudą sau, vietoj to, kad pradėtų labiau domėtis bendrovės tvaria grąža ir galimais ilgesnio laikotarpio rezultatais.Kiti atsakovai teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė pradėti UAB „BPA“ veiklos tyrimą ir pasiūlė šalims per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos susitarti dėl konkrečių ekspertų skyrimo ir apie tai informuoti teismą. Šalims nesusitarus, įpareigojo kiekvieną šalį per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos teismui ir viena kitai pateikti ekspertų sąrašą, kuriame turi būti nurodyti ne mažiau kaip dešimt ekspertų, per 20 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo šalys turi teisę išbraukti iš kitos šalies sąrašo penkis ekspertus, o apie likusius pareikšti savo nuomonę.
Teismas nustatė, jog 2011–2015 metais atsakovės pelnas mažėjo, akcininkams dividendai nebuvo mokami. Esant nurodytoms aplinkybėms, buvo priimti akcininkų sprendimai įsigyti didelės vertės nekilnojamąjį turtą, dvejus metus iš eilės pelnas skirtas naujo biuro remontui, tolesnei įmonės plėtrai. Atsakovams V. Š., O. S., V. A. atsakovo V. Š. įsakymu vidutiniškai po du kartus per metus buvo skirtos premijos: 2015–2016 metais po 6 000 Eur, kitiems darbuotojams nuo 500 iki 1 800 Eur, 2014–2015 metais po 10 000–15 000 Lt, kitiems darbuotojams nuo 2 000 iki 5 600 Lt. Be to, šiuo laikotarpiu sudarytos draudimo sutartys, V. Š. ir O. S. apdraudžiant dviejų rūšių draudimu, V. A. apdraudžiant vienos rūšies draudimu.
UAB “BPA” 2011 m. birželio 1 d. akcininkų susirinkime nutarus bendrovės reikmėms įsigyti tris lengvuosius automobilius, iki 200 000 Lt vertės, jie naudojami ir atsakovams V. Š., O. S., V. A. vykstant į darbą ir iš darbo, tai yra ne bendrovės reikmėms. Pagal bendrovės įstatų 112 punkto 6 papunktį, 113 punktą, prieš priimdamas sprendimą įsigyti ilgalaikį turtą už kainą, didesnę kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo (daugiau nei už 5 792,40 Eur), bendrovės vadovas turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Atsakovė UAB „BPA“ įsigijo automobilį LEXUS, 79 675,00 Eur vertės, grūdinto stiklo gaminius – kaina 9 000,66 Eur, laiptus – kaina 14 654,60 Eur, stelažus – kaina 16 859,04 Eur ir kitą turtą (ilgalaikio turto sąrašas), be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nustatė, kad esant bendrovėje už 204 8520 Eur nepaskirstytojo pelno, atsakovams pasiūlius, 2016 m. balandžio 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtu nutarimu nutarta didinti UAB „BPA“ įstatinį kapitalą papildomais 72 400 Eur dydžio akcininkų įnašais. Teismas pripažino, kad yra pagrindas manyti, jog ieškovų prašomu tirti laikotarpiu buvo netiksliai teikiami UAB „BPA“ finansinės atskaitomybės duomenys. Ieškovai pateikė 2016 m. balandžio 26 d. akcininkų susirinkimo garso įrašą, kurio metu atsakovas V. Š. paaiškino, kad atsakovė realiai turi mažiau piniginių lėšų, nei nurodyta finansinėje atskaitomybėje.
Teismas konstatavo, kad aplinkybės, kai atsakovės pelnas mažėjo, nebuvo gaunama daugiau pajamų, akcininkams visiškai dividendai nebuvo mokami, 2012 metais atsakovei dirbant nuostolingai, tuo laikotarpiu (2011–2016 metai) buvo įsigyjamas brangus turtas, dvejus metus iš eilės pelnas skiriamas naujo biuro remontui, bendrovės darbuotojai draudžiami kelių rūšių draudimu, vidutiniškai du kartus per metus darbuotojams mokamos premijos, atsakovams mokamos gerokai didesnės premijos, įmonės turtas naudojamas atsakovų interesams, turtas įsigyjamas, nesilaikant įstatuose nustatytos tvarkos, netiksliai teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, byloje nėra įrodymų apie įmonės plėtrą, išskyrus turto įsigijimą, sudaro pagrindą tirti, ar juridinis asmuo veikia tinkamai, ar jo vadovas nepažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimo painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bendrovėje nurodomu laiku galbūt nebuvo visapusiškai išnaudotos galimybės siekti įstatuose numatytų bendrovės tikslų (pelno siekimas), derinant bendrovės akcininkų ir darbuotojų interesus, vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, siekiant gauti pelno. Aplinkybė, kai ilgą laikotarpį visas atsakovės pelnas yra skiriamas įmonės plėtrai, o kiekvienais metais gaunamas pelnas vis mažėja, sudaro pagrindą manyti, jog pelnas investuojamas neefektyviai.
Teismo vertinimu, atsakovų pateikti nesutikimo motyvai, paaiškinimai raštu, paaiškinimai pateikti teismo posėdžio metu, esant nurodytoms (punktai) aplinkybėms, nepaneigia, kad atsakovės UAB „BPA“ veikla buvo tinkama. Tuo pagrindu pripažįstama, kad yra įstatymo numatytas pagrindas pradėti UAB „BPA“ kaip juridinio asmens veiklos tyrimą (CK 2.126 straipsnio 4 dalis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovai UAB „BPA“, V. Š., O. S. ir V. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovų prašymą pradėti UAB „BPA“ veiklos tyrimą. Atsakovai atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas formaliai daro išvadą, kad pelno mažėjimas, didesnių pajamų negavimas sudaro pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. UAB „BPA“ ūkinė-komercinė veiklą, vykdant krovinių ekspedijavimo paslaugas su klientais iš Rusijos Federacijos, Baltarusijos, yra sąlygojama rinkos konjuktūros, ir jos veiklos pastovus ir nekintamas pelningumas nėra garantuotas bei priklauso nuo daugelio veiksnių. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad bendrovės pelnas mažėjo dėl atsakovų netinkamo bendrovės valdymo. Įmonės turtas, kada iš jos veiklos pasitraukė ieškovai, sudarė 1 523 491 eurus, o 2015 metų pabaigoje įmonės turtas padidėjo ir sudarė jau 2 485 657 eurus. Taigi įmonė didina savo turtą.
Ieškovai šį ginčą iniciavo, siekdami, kad jų akcijos būtų išpirktos už jų pačių norimą kainą. Atsakovai ieškovams bendrai už jų turimas akcijas pasiūlė 450 000 Eur, tačiau ieškovai nesutinka su šia kaina. Ieškovai, išeidami iš UAB „BPA“, prašė išpirkti jų akcijas už 434 429 Eur. Tačiau dabar, teigdami, kad įmonės veikla ir pelningumas blogėja, reikalauja daug didesnės sumos už savo akcijas. Todėl teismas, darydamas išvadą apie nuostolingą įmonės veiklą, turėjo kartu įvertinti ir ieškovų elgesį, derantis dėl akcijų kainos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nurodydamas dividendų nemokėjimą nuo 2011 m. kaip pagrindą veiklos tyrimui, turėjo įvertinti ir atsakovų nurodytas aplinkybes, kad ieškovų indėlis į UAB „BPA“ įstatinį kapitalą buvo 4 634 Eur ir 4 923 Eur. Nuo 2004 m. iki 2010 m. ieškovai gavo 321 208 Eur ir 341 390 Eur dividendų. Todėl teigti, kad UAB „BPA“ netarnauja įmonės akcininkų interesams nėra pagrindo. Tarp šalių kilęs ginčas yra išimtinai privataus verslo akcininkų ginčas, nepatenkantis į juridinio asmens veiklos tyrimo sritį, nes dividendų mokėjimas (nemokėjimas) akcinių bendrovių įstatymu yra priskirtas akcininkų kompetencijai.
Teismas nutartį priėmė, vertindamas tik ieškovų nurodytas aplinkybes, tačiau neįvertino atsakovų pateiktų įrodymų. Teismo išvada, kad UAB „BPA“ netiksliai teikia finansinės atskaitomybės dokumentus, yra nepagrįsta. UAB „BPA“ visos finansinės atskaitomybės laiku yra pateikiamos Juridinių asmenų registrui, jos yra audituojamos auditoriaus, pastarajam surašant išvadas, nebuvo ir nėra jokių UAB „BPA“ neigiamų mokestinių išvadų dėl jos vykdomos apskaitos.
Teismo argumentas, kad buvo priimti akcininkų sprendimai įsigyti didelės vertės nekilnojamo turto, negali būti pagrindu pradėti veiklos tyrimą. Tokio įsigijimo nepagrįstumo neginčijo ir patys ieškovai. Be to, įsigytame nekilnojamame turte vyksta pagrindinė UAB „BPA“ veikla, šis turtas yra naudojamas įmonės veiklai. Byloje nebuvo reikalaujama pateikti įrodymų, kam naudojamas įmonės pelnas. Šios lėšos yra naudojamos kasdienei ūkinei-komercinei veiklai aptarnauti, sudarytiems sandoriams apmokėti ir kitai ūkinei-komercinei veiklai vykdyti.
UAB „BPA“ darbuotojų draudimo sutarčių sudarymas, premijų mokėjimas yra teisėtas ir pagrįstas veiksmas, skirtas skatinti tiesiogiai įmonei pinigus uždirbantiems jos darbuotojams. Todėl draudimo sutartys ir premijos darbuotojams negali sudaryti pagrindo įmonės veiklos tyrimui. Niekuo nepagrįstas yra teismo teiginys, kad UAB „BPA“ automobiliai yra naudojami priešingai, nei priimtas akcininkų sprendimas. Automobilius atsakovai naudoja, atlikdami darbines funkcijas ir po darbo vykdami į namus.
Valstybinių institucijų išvadų ar rekomendacijų dėl UAB „BPA“ neteisėtos ar netinkamos veiklos, nekokybiško verslo vykdymo nėra, nėra ir vietos savivaldos organų nusiskundimų dėl nekokybiškos, blogos prekybinės veiklos ar blogo aptarnavimo, vykdant privatų verslą Klaipėdos mieste. UAB „BPA“ veikla yra pelninga, neturi jokių kreditinių įsipareigojimų bankams. Nėra nustatyto tyčinio duomenų slėpimo, netinkamo bendrovės turto valdymo ar jo netinkamo panaudojimo atvejų, nuostolingų sandorių sudarymo ir netinkamo sandorių, nenaudingo bendrovei piniginių lėšų pervedimo ar kitokio bendrovės turto netinkamo naudojimo atvejų.
Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir neteisėtai vertino juridinio asmens, jo valdymo organų konkrečius veiksmus. Pagal teismų praktiką teismas turi spręsti, ar ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet negali tirti ir vertinti juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų. Teismo nustatytos aplinkybės dėl pelno sumažėjimo, dividendų nemokėjimo, turto įsigijimo, turto remonto, premijų mokėjimo darbuotojams ir kt. nesudaro pagrindo tirti, ar juridinis asmuo veikia tinkamai.
Teisėjas, priėmęs pareiškimą, turi nustatyti, ar paduotas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, t. y. ar pareiškimą pateikė turintis tam teisę asmuo, ar buvo prieš tai kreiptasi ir ar tinkamai kreiptasi į juridinį asmenį, ar rengiant kreipimąsi bei pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo dalyvavo advokatas (CK 2.125, 2.126 straipsniai). Surinkęs ir ištyręs minėtus duomenis, teismas priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo arba pareiškimą atmeta (CK 2.126 straipsnio 4 dalis). Teismas nesilaikė minėtos pareiškimo nagrinėjimo tvarkos ir skundžiamoje nutartyje neanalizavo, ar ieškovų pareiškimas atitinka įstatymo reikalavimus. Ieškovai, prieš kreipdamiesi į teismą, netinkamai kreipėsi į atsakovus, nenurodė aiškių motyvų, kodėl juridinio asmens veiklą laiko netinkama, nesuteikė protingumo kriterijus atitinkančio laikotarpio aplinkybėms pašalinti, nepateikė įrodymų, kad, rengiant kreipimąsi, dalyvavo advokatas. Todėl teismas turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, tačiau to neatliko.
Dėl rezervo sudarymo ir panaudojimo bendrovės akcininkų susirinkimo metu, tvirtinant 2011 m. finansinę atskaitomybę, buvo pateiktas pelno paskirstymo projektas, kuriame nurodyta, kad 1 787 076 Lt pelno skiriama paskirstymui. Akcininkai šiam paskirstymui neprieštaravo, todėl visas pelnas buvo paliktas „nepaskirstyto pelno“ eilutėje. Pagal Verslo apskaitos standartą, jeigu rezervų akcininkai nenumato sudaryti, tai visas pelnas paliekamas nepaskirstyto pelno eilutėje. Sudaryti rezervai eilinio akcininkų susirinkimo metu gali būti grąžinti į nepaskirstytą pelną. Ar pelnas nurodytas nepaskirstytame pelne ar rezervuose, nuo to „nuosavo kapitalo“ dydis nesikeičia. Būtent nuosavo kapitalo suma bendrovėje kasmet didėja. Tai reiškia, kad praeitų metų pelnas nėra panaudojamas, o didėjimą įtakoja einamųjų metų uždirbtas pelnas. Pinigų ir pelno likutis niekada neatitiks, nors tokią prielaidą pateikė ieškovai, o teismas nutartyje palaikė. Nepaskirstyto pelno ir pinigų neatitikimui įtakos gali turėti gana daug veiksnių, tokie kaip: ilgalaikio turto įsigijimas, gautinų ir mokėtinų skolų likučių pasikeitimai, suteiktos paskolos, atsargų likučio pasikeitimai.
Bendrovių veikla su ofšorinėmis kompanijomis Lietuvos Respublikos verslo subjektams nėra uždrausta. Tikslinių teritorijų sąraše, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344, išvardintos 58 šalys, kurios įvardijamos kaip lengvatinių mokesčių zonos, su kuriomis Lietuvos Respublikos ūkio subjektai gali netrukdomai sudarinėti verslo sandorius. Ieškovų teiginiai apie neskaidrius sandorius minėtose teritorijose yra nepagrįsti, nes apie tai, kad bendrovė turi sandorių su lengvatinių mokesčių zonose registruotomis įmonėmis, privaloma pažymėti, teikiant metinę pelno mokesčio deklaraciją. Kadangi UAB „BPA“ niekada nėra gavus jokių paklausimų iš mokesčių administratoriaus dėl verslo partnerių patikimumo, darytina išvada kad sandoriai nekelia jokių abejonių.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai E. C. ir O. A. prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
Ekonominės krizės metu UAB „BPA“ pelnas 2009 m. sudarė 331 774,79 Eur. Tuo tarpu Lietuvai išgyvenant ekonominį pakilimą, bendrovės gaunamas pelnas už paskutinius kelis finansinius metus yra beveik dešimt kartų mažesnis, nei buvo gautas 2009 m. Pagal Statistikos departamento duomenis įmonių, kurių veikla yra transportas ir saugojimas, pardavimo pajamos nuo 2012 m. iki 2015 m. ženkliai išaugo. Tuo tarpu UAB „BPA“, kuri 2011 m. dirbo pelningai, veiklos rezultatai kiekvienais metais blogėja. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokią bendrovės būklę nulėmė ne rinka, bet atsakovų neteisėti veiksmai.
Blogėjančius bendrovės veiklos rezultatus nulėmė atsakovų įsteigtos ir jų kontroliuojamos ofšorinės bendrovės, per kurias atsakovai savindavosi įmonės finansines lėšas. Atsakovai šioms ofšorinėms bendrovėms perduodavo pačius stambiausius UAB „BPA“ klientus. Todėl visas pelnas iš šių klientų užsakytų paslaugų nepatekdavo į bendrovę, o likdavo šiose ofšorinėse bendrovėse. Atsakovai taip pat, siekdami sau pasisavinti visą UAB „BPA“ pelną, juo nesidalinant su kitais bendrovės akcininkais, pasididino sau išmokamus atlyginimus bei pradėjo mokėti sau premijas ir draustis investiciniu ir kaupiamuoju gyvybės draudimu.
UAB „BPA“ nepaskirstyto pelno, į kurį ieškovai galėtų pretenduoti, jei bendrovėje būtų priimtas sprendimas išmokėti dividendus, tenkančio ieškovų valdomoms akcijoms, yra virš 700 000 Eur. Todėl atsakovai, siūlydami ieškovams 450 000 Eur už akcijas, siekia, pasinaudodami savo, kaip kontroliuojančių bendrovės akcininkų, padėtimi, pusvelčiui perimti ieškovų valdomas akcijas, kurias atsakovai nori perimti už pusę ieškovų akcijoms tenkančio bendrovės nepaskirstyto pelno. Bendrovėje iš esmės pažeidinėjamos ieškovų, kaip mažumos akcininkų, teisės ir teisėti interesai, o ši aplinkybė pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.
Ieškovams dividendai buvo mokami tik iki tol, kol jie dar dirbo bendrovėje. Šie dividendai buvo mokami už kiekvieno iš ieškovų darbinį indėlį į bendrovės veiklą. Kadangi nurodytu metu bendrovė mokėjo gana nedidelius atlyginimus ieškovams, jiems išmokėti dividendai buvo tinkamas atlyginimas. Atsakovai per šį laikotarpį gavo gerokai daugiau dividendų nei ieškovai. Per paskutinius 5 bendrovės veiklos metus, kai ieškovai išėjo iš darbo, jie negavo jokios naudos iš įmonės. Tuo tarpu atsakovai per mėnesį gauna vidutiniškai po 12 000 Eur.
Bendrovė atsakovams nupirko iš viso 4 itin brangius visureigius, kurių bendrovės veikloje visiškai nereikia, kadangi atsakovų darbas yra kabinetinis. Ieškovas E. C. teismo posėdžio metu patvirtino, jog matė atsakovą V. Š. darbo metu naudojantį visureigį savo asmeninėms reikmėms. Taip pat bendrovė per penkerius metus įsigijo tris televizorius, du fotelius, sofą ir kitą ilgalaikį turtą, kuris nėra naudojamas bendrovės veikloje, siekiant gauti pelno, o yra skirtas tik atsakovų asmeniniam komfortui ir patogumui. Tuo tarpu pati bendrovė visą šį laiką dirbo nuostolingai.
Atsakovai atskirajame skunde nurodė visiškai naujus argumentus, kurių nebuvo pareiškę nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tai yra nurodė, jog ieškovai nesilaikė visų privalomų ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos taisyklių. Ieškovai ieškinyje buvo nurodę, jog atsakovams ir UAB „BPA“ siųstą reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus buvo parengęs advokatas D. V.. Atsakovams ir bendrovei 2016 m. balandžio 26 d. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo pateiktos ieškovų atstovavimo sutartys su advokatu. Šiame susirinkime taip pat dalyvavo ir pats advokatas. Reikalavimas atsakovams ir bendrovei buvo išsiųstas 2016 m. balandžio 28 d., tai yra po dviejų dienų, kai atsakovams buvo pateiktos ieškovų atstovavimo sutartys su advokatu. Ieškovų reikalavime nutraukti neteisėtą veiklą išdėstyti reikalavimai buvo maksimaliai konkretūs ir aiškūs, o taip pat argumentuoti. Ieškovai suteikė atsakovams protingą 30 dienų terminą nurodytiems trūkumams pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-281/2014 yra išaiškinęs, jog bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas visą bendrovės pelną paskirti į rezervą buvo teisėtas, todėl visas bendrovės gautas pelnas šiuo metu ir turėtų būti rezerve. Tačiau nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad UAB „BPA“ rezerve šiuo metu yra tik 2 896 Eur. Jokio bendrovės pelno, kuris nebuvo paskirtas dividendams išmokėti ir kuris turėjo būti paskirtas bendrovės rezervams sudaryti, čia nėra. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą visais atvejais, kai būdavo naudojami ar mažinami bendrovės rezervai, tam buvo privaloma gauti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kurio šioje byloje nebuvo. Todėl darytina išvada, kad atsakovai bendrovės rezervus panaudojo neteisėtai, be visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ikiteisminės juridinio asmens veiklos tyrimo stadijos
Pagal CK 2.126 straipsnio 2 ir 3 dalis pareiškimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tokiu kreipimusi nelaikomas prašymas, kuriame nėra konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama. Rengiant kreipimąsi ir pareiškimą dėl veiklos tyrimo, būtinas advokato dalyvavimas. Advokato atstovavimas pareiškėjui būtinas teismui nagrinėjant bylą dėl veiklos tyrimo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovai pateikė teismui 2016 m. balandžio 25 d. atstovavimo sutartis, sudarytas su advokatu D. V. (t. I, b.l. 104-105). Ieškovai registruotu paštu 2016 m. balandžio 28 d. išsiuntė atsakovams reikalavimą dėl netinkamos juridinio asmens veiklos nutraukimo, dėl veiklos trūkumų pašalinimo, reiškiamą CK 2.126 straipsnio 2 dalies pagrindu (t. I, b.l. 97-101). Nors minėtą reikalavimą pasirašė patys ieškovai, tačiau byloje esant daug anksčiau už parengtą reikalavimą sudarytoms ieškovų sutartims su advokatu dėl atstovavimo ir teisinės pagalbos, pripažintina, jog ieškovai laikėsi įstatymo nustatyto reikalavimo kreipimąsi į juridinį asmenį rengti dalyvaujant advokatui.
Ieškovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė elektroninio laiško kopiją, kuri patvirtina, kad ieškovų atstovas, advokatas D. V. dalyvavo UAB „BPA“ 2016 m. balandžio 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, su juo buvo tariamasi dėl galimai netinkamos juridinio asmens veiklos ir jos tyrimo inicijavimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal CPK 314 straipsnį šis ieškovų įrodymas priimtinas, kadangi ieškovai ieškinyje teismui buvo nurodę, kad advokatas dalyvavo 2016 m. balandžio 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, atstovavimo sutartys buvo pateiktos atsakovams, tačiau atsakovai proceso pirmos instancijos teisme metu šių aplinkybių neginčijo.
Aukščiau minėtame reikalavime atsakovams ieškovai prašė atsakovų per 30 kalendorinių dienų nuo reikalavimo gavimo dienos pateikti ieškovams detalias ataskaitas, kurios pagrįstų, kur buvo panaudotas bendrovės nepaskirstytas 2 048 520 Eur pelnas, pagrįstų būtinybę didinti bendrovės įstatinį kapitalą 72 400 Eur suma papildomais akcininkų piniginiais įnašais, kuriose būtų detaliai nurodytas atsakovams išmokėtas atlyginimas per paskutinius penkerius metus, išmokėtos premijos, sumokėtos kaupiamojo ir gyvybės draudimo įmokos, pateikti sąrašą bendrovės įsigytų automobilių per paskutinius 5 metus ir pagrįsti, kad jie buvo naudojami tik bendrovės veikloje, pateikti įrodymus, jog apie 2011 m. birželio 1 d. visuotinį akcininkų susirinkimą buvo pranešta visiems akcininkams, pateikti bendrovės per paskutinius 5 metus įsigyto ilgalaikio turto sąrašą su įsigijimo kainomis bei įrodymus, kad buvo gautas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas šio turto įsigijimu, pateikti bendrovės 2016 m. balandžio 26 d. vykusio akcininkų susirinkimo sprendimą išrinkti E. C. į bendrovės valdybą ir pranešti apie tai Juridinių asmenų registrui.
Taip pat ieškovai reikalavime nurodė, jog tuo atveju, jeigu pelnas buvo panaudotas ne bendrovės ir visų jos akcininkų interesais, prašo atsakovų per 30 kalendorinių darbo dienų kompensuoti bendrovės patirtą žalą, surengti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir atšaukti bendrovės įstatinio kapitalo didinimą. Jeigu bendrovės išmokos viršytų 3 000 Eur per mėnesį, grąžinti į bendrovę išmokas, viršijančias 3 000 Eur per mėnesį, atlyginti bendrovei dėl tokių veiksmų padarytą žalą. Atsakovai per reikalavime ieškovų nurodytą terminą jokio atsiliepimo bei prašomų dokumentų nepateikė.
Pripažintina, kad ieškovų kreipimesi buvo labai aiškiai ir konkrečiai išvardintos aplinkybės, kurias ieškovai vertina kaip netinkamą juridinio asmens veiklą. Visos šios aplinkybės buvo nurodytos ir ieškinyje, jas vertino ir teismas skundžiamoje nutartyje. Todėl atsakovų atskirojo skundo argumentas, jog ieškovai nenurodė aiškių motyvų, kodėl juridinio asmens veiklą laiko netinkama, yra nepagrįstas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 2.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjas turi suteikti protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Įstatymo leidėjas nustatė šį reikalavimą tam, kad būtų užtikrintas protingas laiko tarpas juridiniam asmeniui (juridinio asmens valdymo organui, jo nariui) reaguoti į kreipimąsi, kuriuo reikalaujama nutraukti netinkamą veiklą ir (ar) imtis konkrečių veiksmų jame nurodytoms aplinkybėms pašalinti. Įstatymo leidėjas neįvardijo, koks laiko tarpas laikytinas protingu, nes kiekvienu konkrečiu atveju šis laiko tarpas gali skirtis priklausomai nuo aplinkybių, kurias reikalaujama pašalinti. Bylą nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę konkrečiu atveju konstatuoti, ar terminas, kurį pareiškėjas suteikė juridiniam asmeniui (juridinio asmens valdymo organui, jo nariui) pašalinti pareiškime nurodytoms aplinkybėms, laikytinas protingu ar tokiu nelaikytinas (LAT 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2014).
Nagrinėjamoje byloje ieškovai buvo suteikę atsakovams 30 kalendorinių dienų terminą reikalavime nurodytoms aplinkybėms pašalinti. Pagrindinis ieškovų reikalavimas buvo pateikti detalias ataskaitas ir duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų ieškovų kreipimesi išvardintus galimus įmonės valdymo ir kitų akcininkų interesų pažeidimus. Tik atsakovams negalint detaliomis ataskaitomis pagrįsti savo atliktų veiksmų teisėtumo, ieškovai reikalavo per tą patį terminą pašalinti šiuos pažeidimus. Tuo tarpu atsakovai nei pateikė ieškovams reikalaujamų dokumentų, nei ėmėsi veiksmų, siekdami pašalinti galimus įmonės valdymo pažeidimus. Todėl ieškovai 2016 m. birželio 21 d., tai yra praėjus beveik dviem mėnesiams nuo kreipimosi išsiuntimo, pateikė teismui ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovų nurodytas 30 dienų terminas yra laikytinas protingu laiko tarpu tam, kad būtų galima parengti ieškovų prašomus dokumentus ir ataskaitas. Atsakovai šios reikalavimo dalies neįvykdė, taip pat nepateikė teismui jokių duomenų, jog būtų ėmęsi, kokių nors veiksmų galimiems ieškovų nurodytiems pažeidimams pašalinti. Todėl ieškovai pagrįstai ir teisėtai, praėjus jų nustatytam terminui, pateikė ieškinį teismui. Taigi, ieškovai nepažeidė CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
Dėl teismo įsitikinimo lygio, pakankamo norint pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Įstatymo formuluotė “netinkamai veikė” aiškintina taip, kad kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas nurodomos netinkamos veiklos aplinkybės turi būti tokios, kurios iš esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus. Mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes suinteresuotas asmuo savo teises galėtų ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis. Įstatymo formuluotė “yra pagrindas manyti” nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas. Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas atmesti aiškiai nepagrįstus, faktinio ir teisinio pagrindo neturinčius pareiškimus (LAT 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).
Sutiktina su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, jog įmonės turto vertė nuo ieškovų pasitraukimo iš jos veiklos 2011 m. iki 2015 m. padidėjo. Byloje esantys UAB “BPA” balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad įmonės turtas didėjo (2013 m. buvo 1 844 920 Eur vertės, 2014 m. – 2 139 579 Eur, 2015 m. – 2 485 651 Eur). Tačiau taip pat didėjo ir įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos (2013 m. – 205 180 Eur, 2014 m. – 235 774 Eur, 2015 m. – 405 275 Eur), taip pat mažėjo ir įmonės pelnas (2013 m. – 384 308 Eur, 2014 m. – 186 179 Eur, 2015 m. – 176 573 Eur). Todėl pastarųjų rodiklių blogėjimas kelia pagrįstas abejones, ar paskutinius penkerius metus įmonė buvo valdoma tinkamai.
Iš dalies sutiktina su atsakovų atskirojo skundo argumentu, jog įmonės pelno mažėjimas yra priklausomas nuo rinkos sąlygų. Tačiau aplinkybė, jog įmonės pelnas pastoviai mažėja nuo 2011 m., o trumpalaikės skolos per 2015 m. išaugo dvigubai, reikalauja detalesnio rinkos pokyčio įmonės veiklai tyrimo. Tuo tarpu atsakovai nepateikė teismui jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad didžioji dalis klientų žymiai sumažino savo užsakymus ar nutraukė bendradarbiavimą su UAB “BPA” dėl tam tikrų krovinių pervežimo rinkos pokyčių, nepriklausančių nuo įmonės vadovų valios.
Pripažintina, jog įmonės darbuotojų draudimas, premijų jiems mokėjimas yra teisėtas ir pagrįstas veiksmas, skirtas darbuotojų skatinimui. Tačiau atsakovai nepateikė duomenų apie įvairių kategorijų įmonės darbuotojų atlyginimus, jiems skiriamų priedų ir premijų dydžius, kad teismas galėtų palyginti atsakovų ir kitų darbuotojų gaunamo darbo užmokesčio bei priedų ir jų atliekamo darbo santykį. Taip pat atsakovai nepaaiškino, kodėl įmonės veiklai blogėjant, buvo mokami itin dideli priedai patiems atsakovams.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovų atskirajame skunde pateiktą paaiškinimą apie nepaskirstyto pelno dydį, jo atspindėjimą įmonės finansiniuose dokumentuose išsamiai galės patikrinti tik teismo paskirti ekspertai, nes buhalterinių duomenų tinkamam įvertinimui reikalingos specialios žinios. Tuo tarpu ieškovų nurodytos aplinkybės apie 2 048 520 Eur dydžio įmonės nepaskirstytą pelną ir atsakovų inicijuotą sprendimą didinti įmonės įstatinį kapitalą 72 400 Eur dydžio akcininkų įnašais bei atsakovo V. Š. paaiškinimas apie faktiškai mažesnį pinigų kiekį, negu nurodyta įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, pagrįstai leidžia teismui manyti, kad UAB “BPA” gali būti valdoma netinkamai.
Atsakovų atskirajame skunde nurodomas ginčas su ieškovais dėl jų turimų akcijų pardavimo ir jų kainos nėra nagrinėjamos bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo dalykas. Ieškovų ketinimas parduoti savo akcijas už maksimaliai aukštą kainą neturi įtakos aukščiau nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių teismas pradėjo juridinio asmens veiklos tyrimą, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į šalių derybas dėl akcijų kainos.
Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas tinkamai vadovavosi nurodyta kasacinio teismo praktika, vertino jam pateiktų duomenų visumą, o ne atskirus atsakovų veiksmus, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė netinkamai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš atsakovų jiems visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ieškovai atsiliepime nenurodė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nepateikė teismui jokių duomenų apie šias išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos, todėl ieškovams pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.