- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-281/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00439-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- E. C., O. A.
- Atsakovas
- UAB „BPA“
- Trečiasis asmuo
- V. Š., O. S., V. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. C. ir O. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų E. C. ir O. A. ieškinį atsakovui UAB „BPA“, tretieji asmenys V. Š., O. S. (O. S.), V. A. (V. A.), dėl dividendų priteisimo, akcininkų susirinkimo sprendimo dalinio panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti UAB „BPA“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą „Patvirtinti metinį finansinių ataskaitų rinkinį už 2011 metus. Grynąjį ataskaitinių metų pelną (1 787 076 Lt.) paskirstyti į rezervą tolimesnei įmonės plėtrai. Dividendų nemokėti.“ neteisėtu ir iš atsakovo UAB „BPA“ ieškovo E. C. naudai priteisti 328 558 Lt dividendų, o ieškovo O. A. naudai – 349 083 Lt dividendų. Nurodė, kad ieškovas E. C. turi 160 UAB „BPA“ akcijų, kurios sudaro 16 procentų viso įstatinio kapitalo, o O. A. turi 170 UAB „BPA“ akcijų, kurios sudaro 17 procentų viso įstatinio kapitalo. Pažymėjo, jog remiantis Akcinių bendrovių įstatymu akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius, nes dividendai yra bendrovės įsipareigojimai akcininkams. Taip pat nurodė, jog visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta dividendų nemokėti, nors įmonė uždirbo 1 787 076 Lt grynojo pelno. Toks sprendimas nebuvo niekaip motyvuotas ar paaiškintas. Pagal galiojančius įstatymus bei įmonės įstatus visuotiniam akcininkų susirinkimui nepaskirsčius pelno, bendrovės administracijos vadovas turi pelną paskirstyti: dalį padėti į privalomąjį rezervą, o kita dalis lygiomis dalimis atitenka dividendams ir naujiems finansiniams metams. Remiantis šiomis aplinkybėmis E. C. priklauso 328 558 Lt dividendų, o O. A. 349 083 Lt dividendų. Bendrovė pagal pateiktus finansinius dokumentus, 2011 m. iš pardavimų gavo 23.1 mln. Lt pajamų. Bendrovės pardavimų savikaina sudarė 20.5 mln. Lt. Bendras pelnas – nuostoliai 2.6 mln. Lt. Balanse nurodyto turto vertė – 6 mln.Lt., vidutinis darbuotojų skaičius – 17. Iš VĮ „Registrų centras“ informacijos matosi, kad atsakovas pateikė sutrumpintą finansinę atskaitomybę, tuo buvo pažeistas ir LR finansinės atskaitomybės įstatymo 22 str., o taip pat ir šiurkščiai pažeistos akcininkų teisės, kadangi pastarieji buvo atriboti nuo įstatymu nustatytos atsakovo pareigos pateikti ir esminę informaciją apie įmonę, t.y. pateikti šiame ieškinyje išvardintus dokumentus. Išsamios finansinės atskaitomybės nepateikimu taip pat buvo apribotos ir akcininkų ieškovų galimybės ginti savo pažeistas teises, o šiuo metu ieškinį gali grįsti tik vieša iš VĮ „Registrų centras“ gauta informacija. Ieškovams taip pat neoficialiai žinoma, kad atsakovas praėjusiais metais įsigijo net tris prabangias transporto priemones (visureigius), kurie yra naudojami trečiųjų asmenų ir laikytina, kad tokiu būdu tretieji asmenys slepia savo natūra gaunamas pajamas bei išvengia ir nesiekia pelno, nemoka dividendų ir taip pažeidžia ieškovų kaip akcininkų teises.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos tesimas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų E. C. ir O. A. po 1 453,50 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad UAB „BPA“ 2012 m. balandžio 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimti ieškovų ginčijami sprendimai: patvirtinti metinį finansinių ataskaitų rinkinį už 2011 metus; grynąjį ataskaitinių metų pelną (1 787 076 Lt.) paskirstyti į rezervą tolimesnei įmonės plėtrai; dividendų nemokėti. E. C. turi 160 UAB „BPA“ akcijų, tai sudaro 16 procentų nuo viso įstatinio kapitalo, o O. A. turi 170 UAB „BPA“ akcijų, tai sudaro 17 procentų nuo viso įstatinio kapitalo. Likę akcininkai: V. Š. turi 25 proc. visų akcijų, O. S. – 25 proc., V. A. – 17 proc., iš viso – 670 UAB „BPA“ akcijų, 67 procentus nuo viso įstatinio kapitalo. Ieškovai prašo 2012 m. balandžio 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus pripažinti neteisėtais ir iš atsakovės UAB „BPA“ priteisti ieškovui E. C. 328 558 Lt dividendų, o ieškovui O. A. – 349 083 Lt dividendų.
Teismas nurodė, kad visuotinio akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais institutas yra skirtas apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės yra pažeistos interesus bei viešąjį interesą bei apginti bendrovę ir už ginčijamų nutarimų priėmimą balsavusių akcininkų interesus. Šio instituto tikslas apginti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyrą. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą ar nutarimų priėmimą, šis pažeidimas pažeidė ieškovo interesus arba viešąjį interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais. Teismas pažymėjo, kad tiek pagal Akcinių bendrovių įstatymą, tiek pagal teismų praktiką negalima pripažinti negaliojančiais visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę: tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. Jame turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, esantys bendrovės akcininkai. Jie turi teisę kalbėti ir klausti. Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
Iš byloje esančio 2012 m. balandžio 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo visi atsakovės akcininkai ir 5 punktu priimtas ginčo sprendimas: patvirtinti metinį finansinių ataskaitų rinkinį už 2011 metus. Grynąjį ataskaitinių metų pelną (1 787 076 Lt.) paskirstyti į rezervą tolimesnei įmonės plėtrai. Dividendų nemokėti. E. C. ir O. A. 15 dienų laikotarpyje pateikti papildomai finansinių ataskaitų rinkinį. Tai reiškia, kad tretieji asmenys, būdami bendrovės akcininkais bei turėdami daugiau nei 2/3 visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, įgyvendino ABĮ savo neturtines teises bei priėmė sprendimą bendrovės pelno nepaskirstyti. Nors protokole ir nenurodyta balsavusiųjų skaičius, tačiau ieškovai pripažino, kad jie du balsavo prieš, o kiti – už, todėl atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad protokole padaryta techninė klaida dėl kurios nėra pagrindo minėtą nutarimą pripažinti negaliojančiu. Taip pat byloje nepateikta įrodymų bei nenustatyta, kad buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą ar nutarimų priėmimą, šis pažeidimas pažeidė ieškovų interesus arba viešąjį interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais (CPK 178 str., 185 str.).
Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui atsisakius paskirstyti pelną, jį pagal bendrovės įstatų 55 punktą turėjo paskirstyti administracijos vadovas, nes iš byloje esančio UAB „BPA“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2012 m. balandžio 20 d. protokolo nustatė, kad pelno paskirstymo klausimas buvo išspręstas.
Kadangi ieškovai nepateikė jokio reikalavimo atsakovui dėl informacijos nepateikimo, teismas dėl šių argumentų nepasisakė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai E. C. ir O. A. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti, bylą išnagrinėti iš esmės – ieškinį tenkinti. Pripažinti UAB „BPA“ Visuotinio akcininkų susirinkimo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą „Patvirtinti metinį finansinių ataskaitų rinkinį už 2011 metus. Grynąjį ataskaitinių metų pelną (1 787 076 Lt) paskirstyti į rezervą tolesnei įmonės plėtrai. Dividendų nemokėti.“ Neteisėtu. Iš atsakovo UAB „BPA“ priteisti ieškovui E. C. 328 558 Lt dividendų, o ieškovui O. A. 349 083 Lt dividendų. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pernelyg suabsoliutino akcininkų teises laisvai ir nevaržomai naudotis akcininkų teisėmis, taip pat visiškai neatsižvelgiant į smulkiųjų akcininkų teises, o taip pat į įstatymo reikalavimus. Akcininkai, įgyvendindami savo teises, negali nesivadovauti bendrovės įstatais ir Akcinių bendrovių įstatymu vien tik dėl tos priežasties, kad sudaro daugumą. Teismas nesiaiškino, kokiu būdu pelnas buvo paskirstytas. Iš akcininkų susirinkimo nutarimo negalima nuspėti, kokia įmonės plėtra nusimato, kokios yra plėtros tendencijos, kas ketinama veikti. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 1 dalį bendrovės nuosavą kapitalą sudaro ir egzistuoja šio tipo rezervai, t. y. perkainojimo rezervas, privalomasis rezervas, rezervas savoms akcijoms įsigyti, kiti rezervai. Šio įstatymo 39 straipsnyje detaliai aptarta, kaip rezervai skirstomi ir iš ko jie susideda. Pelno paskirstymo klausimas aptariamas ABĮ 59 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kas turi būti nurodoma šio straipsnio 2 dalyje. Ginčijamame sprendime akcininkai tik deklaratyviai pažymėjo, kad dividendai nemokami, tačiau nesilaikė minėtų įstatymo reikalavimų. Teismas dėl šio įstatymo reikalavimų nesilaikymo nepasisakė.
Šalies argumentai
2. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad akcininkai, patvirtinę finansinių ataskaitų rinkinį už 2011 metus, netvirtino bendrovės vadovo metinio pranešimo. Toks pranešimas turėjo būti parengtas ir jame turėjo būti nurodyta informacija, numatyta LR finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje.
3. Jokie įmonės tikslai nebuvo suformuluoti, niekaip nebuvo įvertinta ir patvirtinta įmonės plėtra, todėl apeliantų nuomone, rezervas nebuvo suformuotas, o pelnas nepaskirstytas. Rezervai turėjo būti formuojami pagal bendrovės įstatų 55 punktą ir tai turėjo daryti įmonės administracijos vadovas.
Šalies argumentai
4. Teismas sprendime nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovams, nors atsakovai turėjo įrodinėti ieškinio nepagrįstumą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ABĮ ir bendrovės nuostatai numato akcininko teisę gauti dividendus, o visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskelbti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkai turi teisę išreikalauti dividendus kaip jos kreditorius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „BPA“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
1. Visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas ABĮ nustatyta tvarka, o ginčijamas nutarimas priimtas didesne kaip 2/3 akcininkų balsų dauguma. Priimant ginčijamą nutarimą nebuvo padaryta jokių imperatyvių įstatymo normų pažeidimų.
2. Ieškovai ginčija nutarimo esmę, o pagal teismų formuojamą praktiką teismas negali vertinti nutarimo pagrįstumo ir motyvų, dėl kurių bendrovės akcininkai nusprendė bendrovės pelno neišmokėti dividendų forma, kadangi tai reikštų kišimąsi į bendrovės veiklą bei akcininkų teisių, kurias suteikia jų turimos akcijos, pažeidimą. Pateikiami argumentai yra formalūs ir neturi jokios įtakos ginčijamo nutarimo galiojimui. Ieškovai, turintys mažiau nei 1/3 visų balsų, neturėtų įtakos nutarimo dėl pelno paskirstymo priėmimui. Bendrovės įstatų 55 punktas netaikytinas, nes klausimas dėl pelno paskirstymo buvo išspręstas visuotiniame akcininkų susirinkime. Be to, šis įstatų punktas prieštarauja galiojančios ABĮ redakcijos nuostatoms. Ieškovai reikalauja daugiau teisių nei jiems suteikia jų turimas akcijų skaičius. Kadangi visuotiniame akcininkų susirinkime dividendai nebuvo paskirstyti, ieškovai neturi teisės reikalauti jų iš bendrovės kaip jos kreditoriai. Tik patys akcininkai gali įvertinti, ar bendrovės uždirbtas pelnas turi būti paskirstytas dividendų forma, ar panaudojamas tolesnei plėtrai. Teismas negali spręsti nei dėl ginčijamo nutarimo priėmimo motyvų, nei reikalauti pagrįsti, kodėl pelnas nepaskirstytas ar kam bus panaudotas nepaskirstytinas pelnas. Jokie teisės aktai neįpareigoja akcininkų pagrįsti savo sprendimo motyvus.
3. Visuotinio akcininkų susirinkimo metu nebuvo padaryta jokių visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, rengimą ar nutarimų priėmimą reglamentuojančių imperatyvių ABĮ normų pažeidimų. Ginčijamas nutarimas buvo priimtas daugiau kaip 2/3 bendrovės akcininkų balsų dauguma.
4. Ginčijamas nutarimas negali būti panaikintas vien dėl formalių ABĮ 59 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų nesilaikymo. Ieškovų nurodomas metinio pranešimo parengimas yra susijęs su finansinių ataskaitų rinkiniui taikomais įstatymų reikalavimais, o ne su visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo galiojimu. Aplinkybė, kad nebuvo parengtas metinis pranešimas, nėra susijusi su ginčijamo nutarimo galiojimu ir negali lemti jo panaikinimo. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti panaikinami tik tuo atveju, jeigu yra pažeisti ieškovo interesai, viešasis interesas ar pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais.
5. Visuotinis akcininkų susirinkimas išsprendė pelno paskirstymo klausimą, todėl nebuvo pagrindo vadovaujantis bendrovės įstatų 55 punktu, šį klausimą perduoti spręsti bendrovės administracijos vadovui. Be to, atsakovas pažymėjo, kad minėtas įstatų punktas prieštarauja imperatyvioms ABĮ nuostatoms ir bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija negalėjo būti perduota jokiam kitam organui.
6. Bendrovės įsipareigojimas akcininkui išmokėti dividendus atsiranda tik tuomet, kai visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą paskirstyti pelną ir atitinkamą dalį paskiria dividendams išmokėti. Buvo priimtas priešingas sprendimas, todėl ieškovai neįgijo teisės iš bendrovės reikalauti dividendų kaip jos kreditoriai. Net ir pripažinus ginčijamą nutarimą negaliojančiu, teismas negalėtų ieškovams priteisti dividendus. Teismas negali už akcininkus priimti sprendimą paskirstyti dividendus ir negali priversti akcininkus balsuoti prieš jų valią.
7. Ieškovų argumentai dėl netinkamos įrodinėjimo naštos paskirstymo yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).
Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo teisėtumo ir įmonės pareigos išmokėti akcininkams dividendus. Ieškovai yra du akcininkai, kurių turimos akcijos kartu sudaro 33 procentus nuo viso įstatinio kapitalo. Jie nesutinka su visuotinio UAB „BPA“ akcininkų susirinkimo nutarimu, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti metinį finansinių ataskaitų rinkinį už 2011 metus. Grynąjį ataskaitinių metų pelną (1 787 076 Lt) paskirti į rezervą tolimesnei įmonės plėtrai. Dividendų nemokėti. Ieškovai šio nutarimo neteisėtumą įrodinėja nurodydami, kad toks sprendimas pažeidžia jų kaip smulkiųjų akcininkų teises gauti dividendus, nutarimas yra deklaratyvaus pobūdžio, jame nėra detalizuojama į kokius rezervus yra skirstomas pelnas, nėra taip pat aišku, kokios yra įmonės plėtros tendencijos, kur lėšos bus panaudotos.
Teisėjų kolegija, vertindama apeliantų skundo argumentus, sutinka su atsakovais, kad ieškovai iš esmės kelia ginčijamo nutarimo pagrįstumo klausimą, abejoja tokio sprendimo būtinumu. Pagal ginčijamo nutarimo priėmimo metu galiojančios Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos 20 straipsnio 1 dalies 9, 10 punktus visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį bei priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. Iš byloje esančio Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad būtent šie klausimai ir buvo išspręsti (b. l. 10). Apeliantų nuomone, toks visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas nėra teisėtas, nes nėra aišku, į kokius rezervus pelnas yra skirstomas, kur šios lėšos bus panaudotos.
Teisėjų kolegija, pastebi, kad ieškovų argumentai, susiję su finansinės atskaitomybės tvarkymo galimais pažeidimais nepatvirtina visuotinio akcininkų susirinkimo priimto nutarimo neteisėtumo. Jie gali būti svarbūs sprendžiant dėl įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo, įmonės veiklos organizavimo teisėtumo, priimamų sprendimų atitikimo įmonės interesams. Tai, kad buvo nuspręsta nemokėti dividendų, o lėšos buvo panaudotos neefektyviai, nepatvirtina visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo neteisėtumo. Vėlesni, po ginčijamo nutarimo priimti, valdymo organų sprendimai ar veiksmai gali būti vertinami atskirai, tačiau jie nereiškia ankstesnių sprendimų neteisėtumo.
ABĮ 59 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų, t. y. bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą. Taigi įstatymas numato, kada dividendai negali būti mokami, tačiau jis nenumato akcininkams pareigos skirti ir išmokėti dividendus, jeigu akcininkai nutaria kitaip.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ABĮ ir bendrovės nuostatai numato akcininko teisę gauti dividendus, o akcininkai turi teisę išreikalauti dividendus kaip bendrovės kreditoriai. Pažymėtina, kad pagal ABĮ 60 straipsnio 2 dalį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius. Taigi tam, kad akcininkas įgytų teisę į dividendus, turi būti priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas juos paskirti. Nesant tokio sprendimo, akcininkas negali reikalauti iš įmonės dividendų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų nurodyti skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas. Skunde nurodyti argumentai gali būti reikšmingi tais atvejais, jei ieškovai keltų klausimą dėl UAB „BPA“ veiklos organizavimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas UAB „BPA“ pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti 8 501,37 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, t. y. už pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinio skundo analizę, atsiliepimo parengimą. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas yra atmestas, iš jų priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau jos sumažinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo ir atsakovui priteisiama 1 500 Lt advokato pagalbai parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų E. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir O. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovui UAB „BPA“ (j. a. k. 242134730).