Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei V. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. A. 2018 m. spalio 25 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, notarinio registro Nr. 3178, kuriuo iki 2019 m. liepos 1 d. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 4 000 Eur tiesiogiai ieškovui (savo tėvui) A. A.. Bylos duomenimis, vekselis jame nurodytu terminu apmokėtas nebuvo. Ieškovas įstatymo nustatytu terminu nepateikė vekselio apmokėti.

12. Ieškovo sūnus R. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis, R. A. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė jo dukra (atsakovė) V. A., paduodama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad praleido paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo apmokėti terminą ir neteko galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės (R. A. įpėdinės) 4 000 Eur skolą.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Šioje nutartyje pateiktų išaiškinimų laikytasi ir 2017 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, taip pat suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.

16. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad R. A. išduotas vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo. Taigi vekseliui praradus besąlygiškumo ir abstraktumo savybes, jis tapo paprastu skolos rašteliu (rašytiniu įrodymu), todėl ieškovas turi įrodyti egzistuojančią atsakovės, kaip R. A. įpėdinės, prievolę vekselyje nurodytai sumai.

17. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą dėl vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindžia tarp šalių (ieškovo ir jo sūnaus R. A.) susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, kuriuos įrodinėja rašytiniais įrodymais (R. A. 2018 m. spalio 25 d. pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu; ieškovo banko sąskaitos išrašu) bei liudytojų parodymais.

19. Pažymėtina, kad R. A. 2018 m. spalio 25 d. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės 8-ojo notaro biure. Nurodytame vekselyje yra visi ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyti paprastojo vekselio rekvizitai, tarp jų – besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą (4 000 Eur), mokėjimo terminas (2019 m. liepos 1 d.), mokėjimo vieta (duomenys neskelbtini), kreditoriaus vardas ir pavardė (A. A.), išrašymo vieta (duomenys neskelbtini) ir data (2018 m. spalio 25 d.), išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo – R. A.) parašas. Taigi byloje pateiktas 2018 m. spalio 25 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu.

20. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui, nurodytina tai, kad šiuo atveju 2018 m. spalio 25 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu R. A. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 4 000 Eur, tačiau pačiame vekselyje nėra vekselio davėjo patvirtinimo ar kito įrašo, kuris leistų daryti vienareikšmišką išvadą, kad vekselyje nurodyta suma faktiškai buvo perduota vekselio davėjui. Kartu pastebėtina ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo standartinės formos, jo tektas parengtas šį dokumentą tvirtinusios notarės, todėl jame nėra nurodyta jokių kitų papildomų rekvizitų, kurie nėra numatyti įstatymo (pavyzdžiui, vekselio davėjo patvirtinimo apie gautą sumą).

21. Teismas taip pat pažymi, kad vien tai, jog pačiame paprastajame neprotestuotiname vekselyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo vekselio davėjui faktas, savaime neatima iš paskolos davėjo (ieškovo) teisės pinigų perdavimo faktą įrodinėti kitomis civiliame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 177 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad 2018 m. spalio 25 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodytą sumą (4 000 Eur) ieškovas savo sūnui R. A. skolino grynaisiais pinigais dalimis po kelis šimtus beveik kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio. Ieškovo teigimu, jis iš savo banko sąskaitos išsiimdavo grynuosius pinigus, kurių dalį pasilikdavo sau, o dalį pinigų paskolindavo sūnui. Nurodytai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė savo banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašą, iš kurio matyti, jog nurodytu laikotarpiu ieškovas iš savo sąskaitos išsiėmė daugiau nei 8 tūkst. eurų.

23. Ieškovo teigimu, didžiąją skolos dalį jis perdavė sūnui R. A. jo gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame R. A. gyveno kartu savo seserimi L. A.. Dalis piniginių lėšų taip pat buvo perduota ieškovo gyvenamojoje vietoje (sode), kai ieškovo sūnui atvykdavo pas ieškovą. Ieškovo teigimu, sūnus pinigus skolinosi būtiniausioms reikmėms (automobilio remontui, komunaliniams mokesčiams ir kt.), tačiau dalį pinigų išleisdavo alkoholiniams gėrimams. Nurodytas aplinkybes ieškovas byloje įrodinėja liudytojų (L. A. ir S. P.) parodymais.

24. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. A. (ieškovo dukra, mirusiojo R. A. sesuo) nurodė, kad R. A. gyveno kartu su ja keturių kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). R. A. beveik kiekvieną dieną vartojo alkoholinius gėrimus, dirbo mažai, labai trūko pinigų, todėl pragyvenimui skolindavosi iš savo tėvo (ieškovo). Liudytojos teigimu, R. A. finansinę paramą taip pat teikdavo ir jo dukra (atsakovė), kuri gyveno (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad kelis kartus dalyvavo ieškovui skolinant pinigus savo sūnui, todėl gali patvirtinti pinigų perdavimo faktą: 2018 m. sausio mėnesį ieškovas perdavė savo sūnui 300 Eurų, 2018 m. kovo mėnesį – dar 300 Eur, vėliau dar du kartus perdavė po 300 Eur ir vieną kartą – 600 Eur. Liudytojos teigimu, jos ir jos brolio R. A. santykiai buvo geri, jie nieko neslėpdavo ir viską žinodavo vienas apie kitą, todėl pinigai buvo perduodami jos akivaizdoje. Pasak liudytojos, pinigai buvo perduoti per maždaug metų laikotarpį iki vekselio pasirašymo. Pinigai dažniausiai būdavo perduodami bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau vieną kartą (2023 m. rugsėjo mėnesį) liudytoja nuvežė R. A. į jo tėvo (ieškovo) namus, kur ieškovas paskolino sūnui automobilio remontui apie 600 Eur. Tuomet perduodant pinigus dalyvavo ir ieškovo kaimynas S. P.. Liudytoja nurodė, kad ji dalyvavo ir pasirašant vekselį notaro biure, paaiškino, kad vekselis buvo pasirašytas kaip stimulas skolai grąžinti.

25. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. P. (ieškovo kaimynas) patvirtino aplinkybę, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį ieškovo sūnus R. A. atvažiavo su savo seserimi L. A. pas ieškovą ir paprašė jo paskolinti 600 Eur. Liudytojas taip pat nurodė, kad ieškovas tuo metu turėjo tik 400 Eur, todėl trūkstamus 200 Eur pasiskolino iš liudytojo ir perdavė savo sūnui visą 600 Eur sumą.

26. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu išreiškė poziciją, kad ieškovo pakviesti liudytojai L. A. ir S. P. yra suinteresuoti asmenys, todėl jų parodymais byloje neturėtų būti remiamasi. Teismas nesutinka su šia atsakovės atstovo pozicija.

27. Dėl liudytojų parodymų vertinimo kasacinio teismo išaiškinta, kad suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

28. Nagrinėjamu atveju tiek L. A., tiek S. P. parodymai buvo nuoseklūs, logiški, pakankamai išsamūs ir tikslūs. Liudytojų parodymai taip pat atitiko atsakovo teismo posėdžiu metu teiktus paaiškinimais, t. y., sutapo pinigų skolinimo laikotarpis (2018 m. pradžia – 2018 m. ruduo), paskolos suteikimo forma (grynieji pinigai), teikiamos paskolos dydis (po kelis šimtus eurų kiekvieno susitikimo metu), paskolos suteikimo vieta (dažniausiai ieškovo sūnaus gyvenamasis butas, esantis, (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovo sodas), paskolos tikslas (automobilio remontams ir kitoms kasdienėms reikmėms). Teismo vertinimu, vien tai, kad liudytojai negalėjo tiksliai prisiminti ir kai kurias aplinkybes nurodė skirtingai (pavyzdžiui, konkretų kambarį, kuriame buvo perduoti pinigai), nesudaro pagrindo išvadai, jog liudytojų parodymai buvo prieštaringi ar nepatikimi, juolab kad aptariami įvykiai vyko prieš penkerius metus, todėl atskiros neesminės detalės galėjo pasimiršti.

29. Šiuo atveju byloje liudytojais apklausti asmenys (L. A., S. P.) galėjo patvirtinti tik dalies paskolos sumos perdavimą, t. y. tik tuos atvejus, kai pinigai buvo perduodami jų akivaizdoje, tačiau įvertinus ieškovo iš banko sąskaitos nuimtų grynųjų pinigų kiekį, aplinkybę, kad R. A. 2018 m. spalio 25 d. vekseliu besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 4 000 Eur sumą, taip pat visuotinai žinomą aplinkybę, kad vekselis paprastai išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), darytina labiau tikėtina išvada, kad vekselio pasirašymo metu (2018 m. spalio 25 d.) ieškovas buvo perdavęs R. A. visą ieškiniu prašoma priteisti sumą, t. y. 4 000 Eur.

30. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia tuo, kad ieškovas jokių pinigų R. A. po 2018 m. spalio 25 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymo neperdavė. Atsakovės teigimu, jos tėvas R. A. norėjo pasiskolinti iš ieškovo pinigų naujesniam automobiliui, tačiau pasirašius vekselį ir važiuojant namo ieškovas su atsakovės tėvu susipyko, todėl ieškovas pinigų jam taip ir neperdavė. Nurodytas aplinkybes atsakovė įrodinėjo liudytojų (savo mamos, buvusios R. A. sutuoktinės O. A. ir jos brolio A. K.) parodymais.

31. Visų pirma, pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad po 2018 m. spalio 25 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymo ieškovas pinigų savo sūnui R. A. neperdavinėjo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo (ir įrodė), kad 4 000 Eur sumą jis savo sūnui perdavė dalimis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio, t. y. dar iki 2018 m. spalio 25 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymo.

32. Nors atsakovė byloje iškėlė versiją, kad po vekselio pasirašymo ieškovas ir jo sūnus susipyko, ir dėl to pinigai faktiškai nebuvo perduoti, tačiau nei pati atsakovė, nei jos kviesti liudytojai negalėjo aiškiai nurodyti, dėl ko tarp tėvo ir sūnaus kilo toks konfliktas. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu ieškovas iš tiesų būtų įsipareigojęs perduoti R. A. paskolos sumą po vekselio pasirašymo, tačiau pasirašius vekselį pinigų faktiškai neperduotų, tikėtina, jog R. A. atsiimtų jo pasirašytą vekselį ar bent jau dėtų pastangas tai padaryti, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad R. A. būtų ginčijęs vekselį, siekęs jo panaikinimo. Pastebėtina ir tai, kad 2018 m. lapkričio 6 d., t. y. nepraėjus nė dviem savaitėms nuo 2018 m. spalio 25 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymo, ieškovas padovanojo savo sūnui R. A. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo manymu, tuo atveju, jeigu ieškovo ir jo sūnaus tarpusavio santykiai po vekselio pasirašymo iš tiesų būtų buvę konfliktiški, abejotina, kad ieškovas būtų padovanojęs jam pusę savo buto. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą atmesti atsakovės iškeltą versiją kaip menkai tikėtiną ir nepagrįstą.

33. Atsakovė byloje taip pat įrodinėja, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovės priteisimo kreipėsi tik dėl to, jog supyko, kad atsakovė po savo tėvo R. A. mirties kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir priėmė tėvo palikimą, įskaitant ieškovo padovanotą ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas paskolino R. A. 4 000 Eur, o pastarasis įsipareigojo grąžinti šią pinigų sumą iki 2019 m. liepos 1 d. Taigi tarp ieškovo ir R. A. susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Aptariamu atveju atsakovė priėmė savo tėvo R. A. palikimą paduodama pareiškimą notarui, todėl ji atsako ieškovui už R. A. skolas. Byloje konstatavus, kad ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, kaip R. A. įpėdinę, motyvai, kuriais remdamasis ieškovas nutarė įgyvendinti šią savo teisę, neturi jokios teisinės reikšmės.

35. Kaip teisiškai nereikšmingas taip pat atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovas savo reikalavimo teisę nutarė įgyvendinti praėjus daugiau nei 3 metams nuo vekselyje nurodyto mokėjimo termino (2019 m. liepos 1 d.). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui jo sūnus prarado vairuotojo pažymėjimą, neteko darbo (dirbo taksi vairuotoju), vėliau sunkiai sirgo, todėl ieškovas gailėjo savo sūnaus ir nereikalavo grąžinti skolą. Jau nurodyta, kad ieškovo teisė reikalauti skolos iš atsakovės nėra pasibaigusi, yra galiojanti, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.

36. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė ar pradinis skolininkas R. A. su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 4 000 Eur skolos.

37. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. Kiti bylos šalių nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovo ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistina 390 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 90 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

41. Remiantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.