- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- 1S-80-316/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36514-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Gražvydas Poškus, Audrius Sadauskas
- Kaltinamasis
- T. K.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.8Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas (BPK 127 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus, Audriaus Sadausko,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios T. K. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajai T. K. kardomoji priemonė suėmimas pratęsta 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 22 d.,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
T. K. kaltinama tuo, kad ji atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. rugsėjo 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku bet ne ankščiau kaip nuo 21.15 val., iki 23.30 val., kartu su D. P. atėję į butą adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,76 promilių neblaivumas), nukentėjusiajam K. G. atsisakius duoti jai ausines „Westrom“ ir kosmetinę dėžutę „Dorall Collection Gift“ atsiskaitymui už narkotines medžiagas, T. K., matant nukentėjusiajam K. G. ir D. P., į plastikinį maišelį susidėjo nuo stalo paimtas ausines „ Westrom“ 20 Eur vertės ir iš sekcijos paimtą kosmetikos dėžutę „Dorall Collection Gift“ 15 Eur vertės, plastikinį maišelį su atvirai pagrobtais daiktais nunešė adresu (duomenys neskelbtini), ir perdavė A. B., nukentėjusiajam K. G. padarydama 35 Eur turtinę žalą, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;
Be to, T. K., A. B. ir D. P. kaltinami tuo, kad apiplėšė įsibrovę į patalpą, o būtent veikdami kartu bendrininkų grupėje, susitarę, kad nukentėjusiojo K. G. bute esantį kompiuterį iškeis su A. B. į narkotines medžiagas, 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 01.45 val. (duomenys neskelbtini), T. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,76 prom. neblaivumas), būdama nukentėjusiojo K. G. bute, atidarydama balkoną ir įleisdama į butą D. P., taip įsibrovė į patalpą, kurioje, panaudodami fizinį smurtą, D. P. rankos plaštaka sudavus sėdinčiam ant kėdės nukentėjusiajam K. G. vieną smūgį per pakaušį, nuo ko nukentėjęs nugriuvo ant grindų, D. P. grasino nukentėjusiajam fiziniu smurtu – sumušti bei peiliu perpjauti gerklę, jei nukentėjęs kreipsis į policiją, T. K. dešine ranka suėmusi nukentėjusiajam K. G. už kaklo jį smaugė, o D. P. rankos plaštaka ne mažiau, kaip tris kartus sudavė jam per pakaušį, tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. G., sukeldami fizinį skausmą ir padarydami nukentėjusiajam kaklo, krūtinės ir kairio žasto poodines kraujosruvas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir atimdami galimybę priešintis, T. K. į butą įsileido A. B. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, girdint nukentėjusiajam K. G., T. K. su A. B. tarėsi, kokį kiekį narkotinių medžiagų „Kristalų“ A. B. duos už kompiuterį, o vėliau, nukentėjusiajam sugebėjus iš buto pabėgti, pagrobė svetimą nukentėjusiajam K. G. priklausanti turtą: maskuojamos spalvos striukę 30 Eur vertės, stalinį ventiliatorių „PEREL“ 15 Eur vertės, kompiuterį - komponentų rinkinį žaidimams „Plius“ 999,00 Eur vertės, monitorių „Samsung“ 20 Eur vertės, viso plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiajam K. G. priklausančio turto už 1064 eurus, tai yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje;
Be to, T. K. ir D. P. kaltinami tuo, kad veikdami kartu neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: T. K. būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,76 promilių neblaivumas ir D. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,59 promilių girtumas) 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 01.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš A. B., neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 2,259 g (84,1%) psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono), ir ją laikė, iki kol 2023 m. rugsėjo 22 d. 02.15 val., (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu, kambaryje, šią narkotinę medžiagą surado ir išėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai, tai yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji T. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikyta 2023 m. rugsėjo 22 d., 02.48 val.
2023 m. rugsėjo 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi T. K. buvo paskirtas suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d.; 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviejų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. vasario 22 d.; 2024 m. vasario 14 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vieno mėnesio laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. kovo 22 d.; Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartimi kaltinamajai T. K. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 22 d. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 22 d.
Šalies argumentai
Skundu, pateiktu apygardos teismui, kaltinamosios T. K. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutartį arba pakeisti suėmimą kita ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Prašoma atsižvelgti į tai, kad ginamoji T. K. ilgą laiką yra suimta, teigia turinti sveikatos problemų, baudžiamojoje byloje yra apklausta, davė nuoširdžius parodymus, pasižada daugiau nebenusikalsti, dorai ir sąžiningai gyventi. Išėjusi į laisvę, galėtų gyventi pas savo draugą A. N., adresu (duomenys neskelbtini), ieškotųsi darbo, atlygintų nukentėjusiajam padarytą žalą. Taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, bėgimo (slapstymosi) tikimybė negali būti matuojama gresiančios bausmės dydžiu, todėl nėra pagrindo manyti, kad T. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Teigiama, kad kardomoji priemonė – suėmimas yra kraštutinė priemonė, ir atsižvelgiant į skunde išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai ji neturėjo būti tęsiama. Kaltinamoji T. K. sutiktų su bet kuria kita ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ir pasižada jų laikytis.
Teismo posėdžio metu kaltinamosios T. K. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios T. K. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundas atmestinas
Išnagrinėjusi skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesių laikotarpiui kaltinamajai T. K., pirmosios instancijos teismas BKP 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, taip pat nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Šioje proceso stadijoje kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
BPK 119 straipsnyje nustatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo (pratęsimo) būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duomenų, pagrindžiančių arba ne kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, vertinimo, kaltės nustatymo. Aukštesnės instancijos teismas tik patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nurodytas nusikalstamas veikas. Kaltinamoji T. K. kaltinama padariusi vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis) bei vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurio įvykdymą baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajai T. K. kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimas, padarymo grindžiami baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, pačios kaltinamosios parodymais, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei kita rašytine bylos medžiaga.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajai T. K. buvo pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdama laisvėje, kaltinamoji T. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo bei padaryti naujus sunkius arba labai sunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Abejoti šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimu, įvertinus pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas pagal formuojamą teismų praktiką yra priskiriami prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Vien reiškiamų kaltinimų sunkumas bei gręsianti griežta bausmė negali būti pagrindu kaltinamajai taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, tad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tinkamai vertino kartu su kitomis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimui reikšmingomis aplinkybėmis, nurodytomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje, t. y. T. K. asmenybe, ankstesniais teistumais ir kitomis bylos aplinkybėmis.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtariamas (kaltinamas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, T. K. kaltinama padariusi tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 2 dalis), be to, kaltinama ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad T. K. nusikalstamas veikas galimai padarė neišnykus teistumui, t. y. esant nusikaltimų recidyvui, šias teisei priešingas veikas skiria nedidelis laiko tarpas. Be to, T. K. teista penkis kartus, jos ankstesnės nusikalstamos veikos – vagystės, smurtiniai nusikaltimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių egzistavimas rodo padarytų nusikaltimų ir pačios kaltinamosios didesnį pavojingumą bei patvirtina, kad T. K. nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų.
Pažymėtina, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereikalauja nustatyti konkrečių duomenų, kad kaltinamoji realiai rengiasi bėgti, slėptis ar imsis konkrečių priemonių naujų nusikaltimų darymui, tačiau kaltinamosios polinkį nusikalsti, kaip jau minėta, patvirtina aplinkybė, kad T. K. praeityje ne kartą teista už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, jog ir šį kartą galimai nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių orientacijos. Šios aplinkybės kartu su kitais aukščiau aptartais duomenimis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos spręsti, kad T. K. yra pavojinga visuomenei ir būdama laisvėje gali bėgti (slėptis) ir (arba) daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamoji, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Šiuo atveju darytina išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip, namų areštas ir intensyvi priežiūra, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti, kadangi akivaizdu, jog T. K. būdama nesuimta gali daryti naujas, tame tarpe ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas, nusikalstamas veikas, todėl analizuojamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąją į laisvę ir skirti jai švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Ir nors ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje jau yra baigtas, tačiau T. K. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtosios teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be šių teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos ir kaltinamosios noro įsidarbinti bei dorai gyventi, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Todėl, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas ir sąlygos, o kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, daro išvadą, kad kaltinamosios T. K. teisės suvaržomos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį palieka galioti be pakeitimų ir kaltinamosios T. K. gynėjos Jurgitos Šlapaitienės skundą atmeta.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamosios T. K. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutarties atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.