- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2S-3109-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25670-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. prašymą dėl vykdomojo rašto pagal Vilniaus komercinio arbitražo sprendimą išdavimo, suinteresuotas asmuo -advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus komercinio arbitražo 2015 m. liepos 29 d. priimto sprendimo arbitražo byloje Nr. 310 vykdymo, t. y. dėl arbitražo sprendimu ieškovo R. K. naudai priteistos sumos (skolos) išieškojimo iš atsakovės advokatų profesinės bendrijos “Baltic Legal Solutions”.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymas patenkintas ir išduotas vykdomasis raštas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2015 m. liepos 29 d. priimto sprendimo arbitražo byloje Nr. 310 vykdymo.
3. Prašymo reikalavimams užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti atsakovei advokatų profesinei bendrijai “Baltic Legal Solutions” ir jo likvidatoriui perduoti dokumentus į archyvą, sudaryti likvidavimo aktą, kreiptis į juridinių asmenų registrą dėl likviduojamos bendrijos “Baltic Legal Solutions” išregistravimo, kol nebus atsiskaityta su kreditoriumi R. K.. Nurodė, kad atsakovės advokatų profesinė bendrija “Baltic Legal Solutions Lietuva” vienintelis dalyvis nusprendė likviduoti advokatų profesinę bendriją “Baltic Legal Solutions” ir paskirti bendrijos likvidatorių. Juridinių asmenų Bendrijos teisinis statusas kaip likviduojamo juridinio asmens įregistruotas 2018 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovas su R. K. neatsiskaito jau ilgiau nei tris metus. Bendrijos dalyvis negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendriją. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.95 straipsnį likvidavimo būdu juridinis asmuo pasibaigia. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Pabaigus atsakovės likvidavimą ir jai pasibaigus kaip juridiniam asmeniui, išdavus vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-31848-608/2018, jo vykdymas negalės būti pradėtas, nes nebeliks skolininko, o procesinių teisių perėmimas šioje byloje nėra įmanomas. Ieškovas bus priverstas inicijuoti naujus procesus (naujus ieškinius) dėl Bendrijos dalyvių atsakomybės ir pan. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. e2SP-31848-608/2018, priverstinis vykdymas bus nebeįmanomas, jeigu atsakovė jau būtų išregistruota ir pasibaigusi kaip juridinis asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje reiškiamas pareiškėjo reikalavimas dėl vykdomojo rašto pagal Vilniaus komercinio arbitražo sprendimą išdavimo, o ne dėl jo vykdymo. Pažymėjo, jog suinteresuoto asmens advokatų profesinės bendrijos “Baltic Legal Solutions Lietuva” likvidavimo procedūra neįtakoja šioje civilinėje byloje priimto teismo procesinio sprendimo išduoti vykdomąjį raštą vykdymo galimybių, nes toks teismo procesinis sprendimas vykdomas nuo jo priėmimo momento ir atskirų vykdymo veiksmų nereikalauja. Taigi, pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka šioje civilinėje byloje reiškiamo reikalavimo pobūdžio ir masto.
5. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susiję ne su teismo procesinio sprendimo išduoti vykdomąjį raštą vykdymo galimybėmis, o su Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo vykdymo galimybėmis. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo 20 str. numato, kad prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių komercinio arbitražo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nagrinėjami komercinio arbitražo teismo minėtame įstatyme nustatyta tvarka.
6. Kadangi pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neįtakoja šioje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo vykdymo galimybių, teismas konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, dėl to pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliantas R. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.
8. Nurodo, kad atsakovei geranoriškai nevykdant įsiteisėjusio ir vykdytino arbitražo sprendimo, kreditoriui R. K. nėra galimybės atgauti jo naudai priteistą skolą (neišmokėtą honorarą) ir yra būtinas vykdymo procesas, priverstinis išieškojimas.
9. Nepaisant to, kad atsakovė galimai pripažįsta, jog ji yra įvykdžiusi tik dalį arbitražo sprendimo, t. y. 2/3 skolos sumokėjusi, atsakovė dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą ir prašo pakeisti 2018 m. spalio 8 d. nutartį, o tai reiškia, kad priverstinis vykdymo procesas iš bendrijos, kol nutartis neįsiteisėjusi ir vykdomasis raštas realiai neišduotas, nėra įmanomas. Bendrija taip papildomai išlošia laiko likvidavimo procesui užbaigti. Apeliacinis procesas gali užsitęsti nuo 2 iki 3 (ar daugiau) mėnesių. Bendrija ir toliau piktnaudžiauja, neatsiskaitydama su kreditoriumi, tęsia bendrijos likvidavimo procesą. Ignoruoja, jog bendrija yra ką nors skolinga apeliantui. Tai patvirtina ir bendrijos administratorės elgesys.
10. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimo išregistruoti bendriją, gali susiklostyti situacija, jog po bendrijos atskirojo skundo išnagrinėjimo ir vykdomojo rašto pagal arbitražo sprendimą išdavimo, nebus iš ko vykdyti išieškojimą, nes bendrija gali būti jau išregistruota iš JAR. Laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir bendrijos veiksmus, jos piktnaudžiavimą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatuoja, jog pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka šioje civilinėje byloje reiškiamo reikalavimo pobūdžio ir masto. Tokia teismo pozicija skundžiamoje nutartyje iš esmės nėra pagrįsta jokiais motyvais. Teismas netinkamai aiškina ir LR komercinio arbitražo įstatymo 20 straipsnį, t. y. jog prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių komercinio arbitražo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nagrinėjami komercinio arbitražo teismo minėtame įstatyme nustatyta tvarka. Šioje byloje yra reiškiamas reikalavimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, o nustačius faktus, jog bendrija su pareiškėju neatsiskaito jau daugiau nei 3-jus metus, visiškai nebendradarbiauja ir staiga imasi veiksmų dėl bendrijos likvidavimo, pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra proporcingas pareikšto reikalavimo ribose. Toks prašymas atitinka reiškiamo reikalavimo pobūdį ir mastą.
Šalies argumentai
12. Apeliantas taip pat nurodo, jog pabaigus atsakovės likvidavimą ir jai pasibaigus kaip juridiniam asmeniui, išdavus vykdomąjį raštą civilinėje byloje, jo vykdymas negalės būti pradėtas, nes nebeliks skolininko, o procesinių teisių perėmimas šioje byloje nėra įmanomas. Pareiškėjas bus priverstas inicijuoti naujus procesus dėl bendrijos dalyvių atsakomybės ir pan.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bendrija negalės būti likviduota, kol yra nepatenkintų skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Tuo atveju, jeigu teismo sprendimas išduoti vykdomąjį raštą įsiteisės – R. K. bus įtrauktas į kreditorių sąrašus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.113 straipsnio 1 dalyje. Taigi likviduojant bendriją su juo bus atsiskaityta eilės tvarka. Tuo atveju, jeigu įmonės turto neužtektų visų kreditorių reikalavimams patenkinti, būtų pradėtos bankroto procedūros ir R. K., kaip kitų kreditorių reikalavimai, būtų tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta eilės tvarka.
Šalies argumentai
14. Apeliantas klaidingai nurodo, kad bendrija siekdama išvengti skolos mokėjimo, iš karto po to, kai R. K. 2018 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2018 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą likviduotis. Toks argumentas visiškai neįtikinamas, nes bendrijai tuo metu dar net nežinojo apie kreipimąsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir negalėjo taip staiga jo inicijuoti.
15. Pastebėtina, kad teismas nutartyje dėl vykdomojo rašto išdavimo aiškiai nurodė, jog ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 14 d. Tai, kad bendrija pasinaudojo teise pateikti atskirąjį skundą, negali būti vertinama kaip nesąžiningas jos elgesys, nes tokią teisę ji turėjo. Todėl teiginiai, kad dėl atskirojo skundo padavimo bendrija „išlošia laiko likvidavimo procesui užbaigti“ ir pasvarstymai, kad „vykdomojo rašto išdavimas užtruko“ ar „gali mėginti parodyti atsiskaitymus per neteisėtus vienašalius įskaitymus, ir gali Registrui nurodyti, jog visi veiksmai atlikti ir juridinį asmenį galima išregistruoti ir pan.“ yra nelogiški ir išimtinai deklaratyvūs.
Šalies argumentai
16. Apeliantas teigdamas, kad bendrija nebendradarbiauja, ignoruoja skolos buvimą ir neva visa tai patvirtina prie atskirojo skundo pridedama 2018 m. rugsėjo 4 d. suinteresuoto asmens administratorės elektroninio laiško kopija, R. K. iškreipia faktines aplinkybes. Pridedamoje laiško kopijoje nurodoma priežastis, kodėl nebuvo iš karto atsakyta į laišką ir paties laiško turinys nesuteikia pagrindo teigti, jog su R. K. nebendradarbiaujama. Laiške aiškiai nurodoma, kad įsiteisėjus vykdomajam raštui, jis bus įtrauktas į kreditorių sąrašus. Pažymėtina, kad CK nėra imperatyvo visiems kreditoriams asmeniškai pranešti apie ketinimą likviduoti bendrovę. Tai, kad R. K. negavo atskiro pranešimo rodo, jog paprasčiausiai buvo pasirinktas kitas kreditorių informavimo būdas. To įstatymas nedraudžia.
17. Pats R. K. elgiasi neteisėtai ir sąmoningai vilkina procesą apeliacinės instancijos teisme, stabdydamas likvidavimo procedūras. Jau minėta, kad tol, kol bendrovė turi skolų, ji negali būti likviduota, nes sudaromi kreditorių surašai ir su jais yra atsiskaitoma, todėl visiškai nėra pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tuo labiau, kad bendrija yra moki ir nevengia bendradarbiauti. Be to, atskirajame skunde vis pakartodamas argumentą, kad bendrija jau trejus metus negrąžina skolos, R. K. nutyli faktą, jog tuos trejus metus dėl skolos susigrąžinimo jis nesikreipė į bendriją, taip pat nereiškė jokių pretenzijų, prieštaravimų ar nesutikimo dėl ankstesnio atlikto įskaitymo.
18. Šiuo atveju vien tai, kad R. K. nurodo, jog bendrija jau trejus metus su juo neatsiskaito, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurias prašo taikyti R. K. yra nesusijusios su bylos esme ir, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, neatitinka nei reiškiamo reikalavimo pobūdžio, nei jo masto.
Šalies argumentai
19. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, tačiau jokių argumentų, pagrindžiančių tokį savo teiginį nepateikia. Šiuo aspektu svarbu pabrėžti, jog aptariamoje normoje įtvirtinta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, bet kurios iš šalių prašymu arbitražo teismas, pranešęs kitoms šalims, gali nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių tikslas – užtikrinti, kad šalies reikalavimai bus įvykdyti, taip pat užtikrinti įrodymus. Taigi teismas, argumentuodamas, kad tokie R. K. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių komercinio arbitražo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, aiškinimo klaidos nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, išduoto vykdomojo rašto vykdymui užtikrinti, nurodant, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vykdomojo rašto priverstinis vykdymas bus nebeįmanomas, jeigu atsakovas jau būtų išregistruotas ir pasibaigęs kaip juridinis asmuo.
21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimui neįvykdyti. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
22. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2015-07-29 sprendimu pareiškėjo naudai iš Advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions“ priteisė 109 656,20 Eur nesumokėto honoraro; 16 418,39 Eur kompensacinių palūkanų; sumokėtų arbitražo mokesčių dalį- 7003,26 Eur; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo arbitražo procedūrų administravimo byloje pradėjimo iki tos dienos, kai šios sumos bus visiškai sumokėtos. Pareiškėjui R. K. pateikus Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo, vykdymo, prašymas buvo patenkintas ir 2018 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjui išduotas vykdomasis raštas.
23. Pareiškėjas R. K. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šį savo prašymą iš esmės grindė tuo, jog atsakovas su juo neatsiskaito jau ilgiau nei 3-ejus metus, o pabaigus atsakovo likvidavimą ir jam pasibaigus kaip juridiniam asmeniui, išdavus vykdomąjį raštą, jo vykdymas negalės būti pradėtas, nes nebeliks skolininko, o procesinių teisių perėmimas šioje byloje nėra įmanomas. Taip pat, jog ieškovas bus priverstas inicijuoti naujus procesus dėl bendrijos dalyvių atsakomybės ir pan. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki kol bendrija pilnai atsiskaitys su pareiškėju.
24. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo prašymą konstatavo, jog pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neįtakoja šioje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo vykdymo galimybių, o pareiškėjo prašymas turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo 20 str. nustatyta tvarka.
25. LR CK 2.95 str. nustato, jog juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio, reglamentuojančio bendrovės likvidavimą, 13 dalyje nustatyta, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. CK 2.113 straipsnyje nurodyta likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Ši tvarka taip pat taikoma nusprendus likviduoti juridinį asmenį jo dalyvių sprendimu, t. y. savanoriško likvidavimo atveju. Likviduojant juridinį asmenį pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės, paskui pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją; antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl užsienio paskolų, kurioms suteikta valstybės arba Vyriausybės garantija; ir trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai. Esant išdėstytoms nuostatoms, konstatuotina, jog bendrijos įsiskolinimas pareiškėjui gali būti tenkinamas tik laikantis CK 2.113 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ABĮ 73 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę. Taigi likvidavimo procedūra juridinio asmens dalyvių sprendimu gali būti pradedama ir vykdoma tik įmonei nesant nemokiai. Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama juridinio asmens dalyvių sprendimo nutraukti juridinio asmens veiklą pagrindu, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalis).
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad juridinio asmens likvidavimo procedūros negalės būti pabaigtos iki kol nebus patenkinti pagrįsti kreditorių reikalavimai likvidavimo procese. Dėl to, šiuo konkrečiu atveju pagrindo tenkinti pareiškėjo teismui pateiktą tokio pobūdžio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra, ko pasekoje jis pagrįstai buvo pirmosios instancijos teismo netenkintas.
28. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog nors atsakovas galimai pripažįsta, jog yra įvykdęs tik dalį arbitražinio sprendimo, vis tiek pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, kas apelianto manymu, patvirtina tai, kad bendrija taip papildomai išlošia laiko likvidavimo procesui užbaigti. Pažymi, jog bendrija nebendradarbiauja ir neatsiskaito tokį ilgą laikotarpį, todėl gali pasielgti nesąžiningai ir neatsiskaityti su kreditoriumi. Nurodo, kad bendrija atlieka skubotus veiksmus dėl likvidavimo proceso ir veiksmai yra atliekami būtent tada, kai kreditorius imasi realių veiksmų savo pažeistiems interesams apginti. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau minėta aukščiau, teisės normos nustato, jog likvidavimo procesas negalės būti pabaigtas, iki kol juridinis asmuo neatsiskaitys su visais savo turimais kreditoriais, o jei to nepavyks padaryti, jam turės būti keliamas bankrotas. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, kad aplinkybė, jog apeliantas 2018-08-20 kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o 2018-08-23 bendrija priėmė sprendimą likviduotis, yra tarpusavyje susiję dalykai, kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, jiems pagrįsti, o be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog teismas tik 2018-08-27 nustatė terminą atsiliepimui į pareiškėjo pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti. Dėl to, tikėtina, jog pareiškėjo pateiktas prašymas negalėjo įtakoti atsakovo priimto sprendimo pradėti likvidavimo procedūras. Atmestinas ir apelianto argumentas, jog atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis, nes pateikęs skundą bando išlošti laiko procedūroms pabaigti. Pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pareiškėjui išduotas vykdomasis raštas galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Dėl to, tai, jog atsakovas pasinaudojo jam įstatymo nustatyta teise, negali būti vertinama kaip nesąžiningas bendrijos elgesys, o apelianto teiginiai vertinami tik kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
29. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
30. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir teisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 329 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str., 290-291 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.