- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2-1007-1101/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14895-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- D.K.
- Atsakovas
- V.L.
- Advokatai
- Ernestas Šapalas, Gitana Gudaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D.K. ieškinį atsakovui V.L. dėl avanso ir baudos priteisimo, nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė D.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui V.L., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 20 000 Eur avansą, 5 000 Eur baudą, 3 950 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovė (būsima pirkėja) sudarė su atsakovu (būsimu pardavėju) preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), pagal kurią joje aptartomis sąlygomis šalys įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies su jame esančiu nebaigtu statyti namu pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal preliminariąją sutartį ieškovė atsakovui sumokėjo 20 000 Eur avansą. Pagal preliminariąją sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. gegužės 1 d. parduoti ieškovei žemės sklypo dalį su jame esančiu nebaigtu statyti namu (namo baigtumas turi būti ne mažiau kaip 85 proc.). Sudarius sutartį namo baigtumo procentas buvo 53 proc.
3. Sutartimi šalys susitarė dėl tokių esminių sąlygų – pagrindinė sutartis bus pasirašyta ir namas faktiškai perduotas pirkėjai iki 2020 m. gegužės 1 d. ir iki šio termino pardavėjas atliks sutarties priede Nr. 4 nurodytus namo statybos darbus, kadangi pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigojo parduoti ne mažiau kaip 85 proc. baigtumo namą. Sutarties 3.3 punkte susitarta, kad, jeigu pardavėjas iki 2020 m. gegužės 1 d. neparduotų žemės sklypo dalies su namu (baigtumas ne mažiau kaip 85%) pirkėjai, pardavėjas įsipareigoja per 3 darbo dienas grąžinti pirkėjai visą jos sumokėtą kainą (sumą) ir papildomai turi sumokėti 5 000 Eur baudą. Tiek sutarties sudarymo metu, tiek sutarties vykdymo metu šalys buvo ne kartą aiškiai aptarusios, kad namo, atitinkančio sutartyje nurodytas sąlygas (ne mažiau kaip 85 proc. baigtumo), įsigijimas per sutartyje numatytą terminą pirkėjai yra esminė sąlyga, kadangi ieškovė gyvena nuomojamame būste. Sutartyje nurodyto žemės sklypo dalies ir namo pagrindinė notarinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki sutartyje numatyto termino, t. y. 2020 m. gegužės 1 d., kadangi atsakovas iki numatyto pagrindinės sutarties pasirašymo termino neįvykdė sutarties 7.7.2 punkte nurodytos pareigos – iki šio termino atlikti statybos darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 4. Baigiantis šalių sutartam terminui ir iš esmės jokiems esminiams namo statybos darbams (nei vidaus, nei išorės) vis dar esant neatliktiems, ieškovė 2020 m. balandžio 25 d. inicijavo susitikimą su atsakovu statybos objekte, tačiau atsakovas į susitikimą neatvyko. Statybos objekto vietoje jokie statybos darbai nebuvo atliekami. Namo vidus buvo beveik toks, koks buvo dar jį renkantis prieš 5 mėnesius, t. y., iki sutarties sudarymo, išskyrus išgriautą kambario pertvarą ir perkeltą kanalizacijos vamzdį vonioje; namo išorėje buvo pradėti fasado apšiltinimo darbai. 2020 m. balandžio 25 d. ieškovė gavo iš atsakovo elektroninį laišką, kuriame atsakovas informavo, kad jam nepavyko laiku atlikti visų sutartyje numatytų darbų, todėl prašo perkelti pagrindinės sutarties pasirašymą vienam mėnesiui, t. y. iki 2020 m. birželio 1 d. Pardavėjas pripažino, kad nėra pasirengęs darbų užbaigti laiku, tačiau patikino, kad namo fasadas neva baigtas ir sparčiai dirbama. 2020 m. balandžio 28 d. ieškovė dar kartą pasitikslino, ar atsakovas yra pasirengęs sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas pripažino, kad nėra pasirengęs, tačiau patikino, kad namo fasadas neva yra baigtas. Tą pačią dieną pirkėja nuvyko į statybos objekto vietą ir įsitikino, kad statybos vietoje darbininkų nėra ir situacija iš esmės nepasikeitusi. Po šios apžiūros ieškovė visiškai prarado pasitikėjimą atsakovu bei jo pajėgumais ir galimybėmis sutartu ar atsakovo pasiūlytu terminu užbaigti visus darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 4. Ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. raštu informavo atsakovą, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis laiku nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės bei pareikalavo per 3 darbo dienas, t. y. iki 2020 m. gegužės 6 d., grąžinti ieškovės pagal sutartį sumokėtą avansą (iš viso 20 000 Eur) ir sumokėti sutartyje numatytą 5 000 Eur baudą. Taip pat nurodė, jog yra patyrusi ir papildomų nuostolių, kuriuos sudaro atsakovo įmonei (duomenys neskelbtini) sumokėta 3 950 Eur suma už namo interjero projektą bei išlaidos nuomai, kurią ieškovė neišvengiamai bus priversta tęsti neapibrėžtą laikotarpį. Atsakovas 2020 m. gegužės 5 d. pateiktu atsakymu pripažino, kad namo statybos darbai neatlikti, tačiau siūlė pratęsti šalių teisinius santykius bei vėl tvirtino, kad statybos darbai neva vyksta labai sparčiai ir greitai bus baigti. Su atsakovo pasiūlymu ieškovė nesutiko, kadangi buvo visiškai praradusi pasitikėjimą atsakovu. Atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos nėra sumokėjęs ieškovei sutarties neįvykdymo pagrindu atsiradusio įsiskolinimo. Ieškovės teigimu, sutartis neįvykdyta dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir su ieškove elgėsi nesąžiningai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad sudarant sutartį, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovui nebuvo akcentuota, kad ieškovė siekia įsigyti namą kuo skubiau. Tokį ieškovės siekį paneigia ir faktas, kad pasirašius preliminariąją sutartį ieškovė 2020 m. sausio 2 d. užsakė namo interjero projekto parengimo paslaugas, kas iš esmės lėmė atsakovo atliekamų pagal preliminariąją sutartį statybos darbų pasikeitimą bei jiems atlikti reikalingą terminą (keitėsi namo išplanavimas, santechnikos, šildymo, elektros sistemų išplanavimas ir k.t.; namas buvo planuojamas pagal individualius ieškovės pageidavimus). Kaip nurodė pati ieškovė, ji pageidavo, kad atsakovas atliktų visus statybos darbus iki namo 100 proc. baigtumo, t. y. ieškovė pageidavo pirkti ne neužbaigtos statybos namą, o pabaigtą iki dalinės apdailos. Tai sąlygojo darbų atlikimo ir pagrindinės sutarties sudarymo terminų pasikeitimą, t. y. nukėlimą, ir tos aplinkybės ieškovei buvo suprantamos, kadangi ji iš esmės pakeitė vieną iš preliminariosios sutarties sąlygų – atliekamų darbų kiekį ir pobūdį. Ieškovė iš esmės pakeitė sutarties sąlygas užsisakydama namo interjero projektą ir paprašydama atlikti namo statybos darbus ne taip, kaip buvo suplanuota sudarant preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį, o pagal jos pageidaujamą interjero projektą. Ieškovei buvo paaiškinta, kad statybos darbai dėl to užtruks, jiems reikės papildomo laiko. Taip pat buvo minėta, kad darbų atlikimo laikas labai priklauso nuo oro sąlygų. Parengus namo interjero projektą, ieškovės prašymu buvo parengta ir 2020 m. balandžio 21 d. ieškovei išsiųsta darbų sąmata pagal parengtą interjero projektą. Gavus sąmatą ir pamačius, kokia bus statybos darbų pagal ieškovės pageidaujamą interjero projektą kaina, ieškovės noras pirkti namą dingo. Be to, atsakovas nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės privalomais nurodymais, atsakovas neturėjo net teorinių sąlygų šiuo laikotarpiu atlikti statybos darbus, kadangi nebuvo jokių galimybių dirbti nuotoliniu būdu, o tiesioginis kontaktas ir darbininkų darbas statybvietėje nebuvo leidžiamas. Tuo pačiu buvo visiškai sutrikęs prekių tiekimas, uždarytos veikiančios parduotuvės, laikinai sustabdytas importas, nebuvo jokių galimybių net užsakyti ir gauti reikiamas statybines medžiagas. Tai yra ypatingai išskirtinės aplinkybės, kurių joks verslininkas, tame tarpe ir atsakovas, prieš kelis mėnesius negalėjo protingai numatyti ir įvertinti galimos rizikos, jog bus sustabdytas visas verslo pasaulis ir visuomenės gyvenimas. Dėl paskelbto karantino atsakovas objektyviai negalėjo vykdyti sutarties ir atlikti statybos darbų iki to momento, kai buvo pradėta švelninti karantino sąlygas, buvo leista veikti ne tik maisto prekių parduotuvėms, buvo leista dirbti bent 5 žmonėms komandoje. Tik balandžio pabaigoje atsakovas galėjo pradėti planuoti ir atnaujinti statybos darbus. Ieškovei šios nenumatytos aplinkybės buvo puikiai žinomos ir atsakovo apribojimai atlikti suplanuotus darbus suprantami. Dėl COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) susiklosčiusi epideminė situacija, šios infekcijos tolesnio plitimo grėsmė gali būti laikomi force majeure aplinkybe, kurios sutarties šalis negali kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir negali užkirsti kelio šios aplinkybės ar jos pasekmių atsiradimui. Pažymėtina, kad šiuo atveju sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti ne atsakovas, o ieškovė. Atsakovas jokiais būdais nevengė ir neatsisakė sudaryti pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties. Ieškovė, atsisakiusi sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį ir reikalaudama atlyginti nuostolius, tokį atsisakymą turi pagrįsti kitos šalies, t. y. atsakovo nesąžiningumu. Tačiau faktinės aplinkybės patvirtina, kad ne atsakovas, o ieškovė šioje situacijoje buvo nesąžininga. Atsakovas nurodė, kad šalys preliminariojoje sutartyje buvo aiškiai nusimatę, kad ieškovės sumokėtas avansas (20 000 Eur) bus naudojamas išimtinai remontui ir statybai. Taigi ieškovės sumokėtas avansas buvo naudojamas ne atsakovo nuožiūra, o ieškovės individualiems poreikiams pritaikyto namo statybos darbams ir remontui. Šiam tikslui atsakovas panaudojo apie 2 400 Eur sumokėto avanso (santechnikos perdarymas). Tai reiškia, kad grąžindamas visą sumokėtą avansą atsakovas nepagrįstai patirtų nuostolį, kadangi jis negalėtų kitam pirkėjui parduoti namo, kuris suplanuotas pagal individualius būtent ieškovės poreikius ir pageidavimus. Atsakovas būtų priverstas parduoti namą mažesne kaina, kadangi būsimi pirkėjai pageidautų keisti namo išplanavimą ir atlikti kitus pakeitimus pagal jų poreikius, kas reikštų jų investicijų padidėjimą. Viso avanso grąžinimas ieškovei, kai jis buvo panaudotas būtent ieškovės individualių poreikių įgyvendinimui, o ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, lemtų nelygiavertę šalių padėtį ir atsakovo teisėtų lūkesčių pažeidimą. Be to atsakovas, yra sumokėjęs 3 000 Eur nekilnojamojo turto brokeriui/tarpininkui, ieškodamas pirkėjo statomam namui. Ieškovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, ši suma tapo atsakovo tiesioginiais nuostoliais. Atsakovas užtikrino ieškovę, jog, įvertinus reikalingą papildomą laiką statybos darbams, atliekamiems pagal ieškovei parengtą individualų namo interjero projektą, namas ieškovei bus perduotas iki 2020 m. birželio 1 d. Ieškovės nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2020 m. birželio 7 d. Tačiau ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Taigi ieškovė taip pat prisidėjo savo veiksmais prie galimai atsiradusių nuostolių. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovės prašoma 5 000 Eur bauda šiuo individualiu atveju, įvertinus faktinį šalių elgesį, yra neprotingai didelė ir turėtų būti mažinama. Ieškovė nurodo, kad ji patyrė 3 950 Eur nuostolį, kuris atsirado dėl to, jog ji sumokėjo atsakovui šią sumą už namo interjero projekto parengimą, o pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad preliminariojoje sutartyje šalys nebuvo susitarę dėl namo interjero projekto parengimo. Sutartis dėl namo interjero projekto parengimo buvo sudaryta tarp šalių ieškovės iniciatyva 2020 m. sausio 2 d. Šios atskiros sutarties pagrindu šalys susitarė, jog atsakovas ieškovei parengs namo interjero projektą. Ši sutartis buvo įvykdyta ir namo interjero projektas buvo parengtas bei pateiktas ieškovei 2020 m. balandžio 3 d. Taigi atsakovas pilnai įvykdė sutartį ir atliko tą darbą, dėl kurio buvo susitarta sutartyje. Ieškovė nepateikė atsakovui jokių priekaištų dėl galimai netinkamai atlikto darbo. Šiuo atveju ieškovė neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti atlyginti neva jos patirtus nuostolius – darbas pagal sutartį buvo atliktas ir rezultatas perduotas ieškovei, todėl ieškovei kilo pareiga už atliktą darbą sumokėti.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad nurodyta atsakovo pozicija yra visiškai nepagrįsta, kadangi ieškovė niekada neišreiškė savo valios pakeisti preliminariosios sutarties sąlygas, ypač pratęsti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą, nes termino laikymasis buvo ieškovei esminė sąlyga. Ši atsakovo pozicija dėl tariamo preliminariosios sutarties pakeitimo yra ieškovei nauja, ją atsakovas išdėstė tik atsiliepime į ieškinį, todėl tai vertintina vien kaip gynybinė taktika. Šiuo atveju buvo sudaryta rašytinės formos preliminarioji sutartis. Preliminariojoje sutartyje nėra nustatyta, kad sutarties sąlygos gali būti pakeistos ne rašytine forma. Vadinasi, jei preliminarioji sutartis buvo sudaryta rašytine forma ir pasirašyta abiejų šalių, tai ir bet koks jos pakeitimas privalėjo būti įformintas tokiu pačiu būdu, t. y. pasirašant abiem šalims. Byloje nėra rašytinio šalių pasirašyto susitarimo, keičiančio preliminariosios sutarties nuostatas dėl termino pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, taip pat keičiančio preliminariojoje sutartyje nustatytų darbų kiekį ir pobūdį. Atsižvelgiant į tai ir į esminį šių preliminariosios sutarties sąlygų pobūdį, akivaizdu, kad vien rašytinio susitarimo pakeisti šias sutarties sąlygas nebuvimas yra pagrindas atmesti atsakovo argumentus dėl tariamo preliminariosios sutarties pakeitimo. Preliminariosios sutarties vykdymo laikotarpį atsakovas neužsiminė ir neinformavo ieškovės, kad per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą jis nebus pajėgus atlikti visų darbų pagal preliminariąją sutartį. Priešingai, ieškovei nuolat teiraujantis, atsakovas patikindavo, kad darbai atliekami/bus atlikti. 2020 m. balandžio 25 d. prašyme atsakovas pripažino, kad nėra pasirengęs sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu dėl to, kad nespėjo laiku užbaigti darbų, bet ne dėl ieškovės tariamų individualių įgeidžių ar menamų papildomų darbų užsakymo. Net ieškovei inicijavus šią civilinę bylą ir ieškovės atstovui telefonu susisiekus su atsakovu, siekiant taikaus bylos išsprendimo, atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė 2020 m. birželio 17 d. raštą, kuriame nuosekliai kartojo tas pačias aplinkybes, t. y., pripažino, kad jis neatliko preliminariosios sutarties priede išvardintų darbų dėl nepalankių oro sąlygų bei karantino. Be to, nėra jokio pagrindo vertinti, kad namo interjero projekto parengimo paslaugų užsakymas, kurį atliko ieškovė, lėmė atsakovo atliekamų pagal preliminariąją sutartį statybos darbų pasikeitimą bei įtakojo jiems atlikti reikalingą terminą. Ieškovė nurodė, kad nėra jokio pagrindo vertinti, kad namo interjero projekto parengimo paslaugų užsakymas, kurį atliko ieškovė, lėmė atsakovo atliekamų pagal preliminariąją sutartį statybos darbų pasikeitimą bei įtakojo jiems atlikti reikalingą terminą. Namo interjero projekto įgyvendinimas yra atskiros sutarties, kurią ieškovė galėjo savo nuožiūra sudaryti su pasirinktu rangovu, objektas. Tai ieškovė galėjo padaryti ir po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, pasirinkusi jai tinkamą rangovą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas turėjo objektyvią galimybę laiku atlikti preliminariojoje sutartyje nurodytus darbus, tačiau jų neatliko išimtinai dėl savo kaltės. Atsakovas nepaaiškina, kodėl ir kaip individualūs namo interjero dizaino sprendimai galėtų sudaryti kliūtis atlikti namo dalinės apdailos darbus, kaip, pavyzdžiui, namo išorės apšiltinimas, apdaila, stogo danga, vidaus sienų tinkavimas, vidaus patalpų grindų betonavimas, gerbūvio sutvarkymas. Taigi namo interjero projekto derinimas ir šio projekto sprendiniai neturėjo įtakos atsakovo įsipareigojimų vykdymui pagal preliminariąją sutartį. Be to, esant galimybei sušildyti dengiamą paviršių, atsakovo nurodyti statybos darbai galėjo būti vykdomi nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros. Tiek 2020 m. kovo mėnesį, tiek nuo balandžio mėn. pradžios, oro temperatūra buvo tinkama šių darbų atlikimui ir be specialaus sienos paviršiaus šildymo. Ieškovės įsitikinimu, paskelbtos karantino priemonės tiesiogiai ir individualiai atsakovo galimybių įvykdyti preliminariąją sutartį neįtakojo, atsakovas turėjo objektyvią galimybę įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau nedėjo tam pastangų. Todėl atsakovo atžvilgiu nurodytos aplinkybės nėra laikomos nenugalima jėga ir nesuteikia pagrindo atleisti nuo atsakomybės. Atsakovas nebūtų pasirengęs pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui ir per papildomą atsakovo pasiūlytą terminą, t. y. iki 2020 m. birželio 1 d. Atsiliepime nurodoma, kad 2020 m. birželio 19 d. namo baigtumas buvo jau 91 proc., taigi atsakovas būtų pilnai įvykdęs preliminariosios sutarties sąlygas pagal ieškovės vėliau išreikštus pageidavimus. Kaip jau įrodyta, ieškovė nesitarė su atsakovu dėl jokių papildomų darbų, tačiau pats atsakovas pasiūlė nukelti pagrindinės sutarties sudarymo datą vienam mėnesiui, t. y. iki 2020 m. birželio 1 d. Remiantis 2020 m. liepos 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tiek 2020 m. birželio 1 d., tiek šio dubliko parengimo dieną, registro duomenys apie ginčo namo 53% baigtumą, kurie buvo įregistruoti dar 2019 m. rugsėjo 5 d. kadastro duomenų pagrindu, nėra pasikeitę.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad sutarties vykdymo eigoje ieškovė aiškiai išreiškė pageidavimą pakeisti sutartą esminę preliminariosios sutarties sąlygą – ieškovė nurodė, jog pageidauja pirkti iki 100 proc. baigtumo parengtą nekilnojamą turtą. Šią savo valią ieškovė aiškiai ir konkrečiai nurodė vėliau atsakovui siųstame 2020 m. balandžio 6 d. elektroniniame laiške. Taigi ieškovė aiškiai raštu nurodė pakeičianti esminę preliminariosios sutarties sąlygą, o atsakovas su tokiu ieškovės išreikštu pageidavimu sutiko. Taigi šalys raštu (elektroniniais laiškais) susitarė dėl preliminarios sutarties esminės sąlygos – namo baigtumo – pakeitimo. Atitinkamai, keičiant atliekamų darbų apimtį, kito ir terminas, iki kurio darbai, įskaitant papildomus darbus iki 100 proc. namo baigtumo, turėjo būti pabaigti bei sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis. Atsakovas su ieškove nuolat kontaktavo telefonu ir elektroniniais laiškais. Ieškovei buvo žinoma visa darbų, tame tarpe ir jos papildomai užsakytų, eiga bei atlikimo terminai. Ieškovei buvo aiškiai suprantama, jog namo baigtumas iki 100 proc. užtruks ilgiau nei iki 2020 m. gegužės 1 d. Tuo labiau, 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną šalyje, su ieškove buvo komunikuojama, kad ši aplinkybė taip pat stipriai įtakoja statybos darbų atlikimo terminus. Nežinant, iki kada bus tęsiamas karantinas ir kaip keisis jo sąlygos, buvo sunku prognozuoti, kada bus galima normaliai toliau vykdyti statybos darbus. Todėl 2020 m. balandžio 25 d. atsakovas nurodė ieškovei konkretų terminą iki kada bus pabaigti statybos darbai iki 100 proc. namo baigtumo. Ieškovės teiginiai, kad buvo atlikti tik mažareikšmiai pakeitimai, kurie apsiribojo grindinio šildymo paskirstymo dėžės perkėlimu ant kitos sienos, yra visiškai nepagrįsti. Kaip aiškiai matyti iš šalių susirašinėjimo, ieškovė pagal parengtą interjero projektą pageidavo pakeisti antro aukšto sanitarinio mazgo, vonios, išdėstymą, t. y. padalinti vonios patalpą, drabužinėje įrengti skalbyklę ir džiovyklę. Tai reiškia, jog buvo reikalinga keisti vandentiekio, šildymo, nuotekų išdėstymą, griauti sienas. Taigi buvo atliekami toli gražu ne mažareikšmiai darbai. Ieškovė pateikė įmonės UAB „Aderadas“ raštą, kuriuo remiantis teigia, kad atsakovas galėjo vykdyti apšiltinimo darbus ir prie žemos temperatūros. Pirma, UAB „Aderadas“ nėra ekspertizės įstaiga, raštą pasirašęs asmuo nėra ekspertas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis šiuo ieškovės pateiktu dokumentu. Antra, atsakovas visiškai nesutinka su rašte pateiktais teiginiais. Ieškovė argumentuoja, kad statybų veikla karantino metu nebuvo uždrausta, todėl atsakovas galėjo dirbti, o prekes galėjo užsisakyti internetu. Pažymėtina, kad atsakovas nėra įmonė, o privatus fizinis asmuo. Atlikdamas statybos darbus atsakovas samdo rangovus. Taigi atsakovas negali kaip darbdavys nurodyti ar paliepti darbuotojams dirbti nepaisant paskelbtos ekstremalios padėties ir karantino. Pradžioje karantino, tvyrant nežiniai, statybos darbai stojo daugelyje objektų, ir tik vėliau, aiškėjant situacijai, švelnėjant karantino sąlygoms, buvo galima tęsti statybos darbus. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytos išlaidos yra susijusios ne su preliminariosios sutarties priede nurodytais darbais, o su jau atliktų darbų perdarymu pagal ieškovės individualius poreikius. Taigi šios išlaidos (demontavimo ir naujo sistemų perklojimo) yra būtent atsakovo nuostoliai, patirti dėl ieškovės kaltės. Todėl sprendžiant klausimą dėl avanso grąžinimo ši suma privalo būti įvertinta ir atlyginta atsakovui. Tas pats pasakytina ir apie išlaidas nekilnojamojo turto brokeriui, kadangi atsakovas sumokėjo už paslaugas, kurių rezultatas ieškovės kaip namo pirkėjo suradimas ir preliminarios sutarties sudarymas. Tuo tarpu ieškovės argumentas, jog atsakovas parduos namą už 159 000 Eur ir taip uždirbs, yra visiškai nepagrįstas, kadangi minima suma yra nurodyta skelbime siekiant turėti erdvės deryboms, kurios šiuo metu po karantino pirkėjams tikintis žemesnių nekilnojamojo turto kainų vyksta labai intensyviai ir agresyviai. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ne atsakovas, o būtent ieškovė šioje situacijoje buvo nesąžininga. Taigi tiek netesybos, tiek prašomi atlyginti nuostoliai už interjero projekto parengimą yra ne atsakovo atsakomybė, o ieškovės prisiimta rizika. Be to, ieškovė neva dėl atsakovo kaltės patirtiems nuostoliams priskiria ne tik tiesioginius nuotolius (turėtas išlaidas), bet ir būsimas sąnaudas, kas visiškai neatitinka CK 6.249 str. nustatytos nuostolių turinio.
7. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstyta poziciją ir prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovei grąžintino avanso suma yra ne 20 000 Eur, o 13 177 Eur, kadangi iš ieškovei grąžintinos avanso sumos atsakovas išskaičiavo pagal ieškovės individualų pageidavimą atliktų darbų kainą (3 823 Eur), ir kitus patirtus nuostolius, iš viso – 6 823 Eur. Preliminarioje sutartyje (3.1.2 ir 3.1.3 punktai) nurodyta, kad atsakovui sumokamas 20 000 Eur avansas užtikrinant būsimos pirkimo pardavimo sutarties sudarymą. Atsakovas, vykdydamas preliminarią sutartį atliko darbus, kurių individualiai pageidavo ieškovė, t. y. kitaip nei buvo pirminiame projekte – buvo išgriauta ir perdaryta šildymo, vandentiekio, nuotekų sistema name. Name jau įrengtas šildymas, vandentiekis ir nuotekų sistema buvo perdaryti pagal ieškovės pageidavimą ir interjero projekte numatytą planą. Tai buvo papildomi darbai, kuriuos atsakovas turėjo atlikti iš naujo pagal ieškovės poreikius. Be to, atsakovas patyrė nuostolių, sumokėdamas už paslaugas nekilnojamojo turto brokeriui. Ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovas patyrė tiesioginius nuostolius, susijusius su individualiais ieškovės poreikiais. Atsakovas, grąžindamas ieškovei avansą pagal preliminariąją sutartį, turi teisę jį įskaityti į savo nuostolių atlyginimą. Teismų praktikoje tokia atsakovo teisė yra pripažįstama ir ginama. Ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo yra nepagrįstas, nes šiuo atveju sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė ieškovė, o ne atsakovas. Ieškovė turėjo aiškų tikslą nesudaryti pagrindinės sutarties (nusprendė pati statytis namą), tuo tarpu atsakovas neturėjo tikslo nesudaryti sutarties, priešingai, siekė sudaryti sutartį. Atsakovas ginčo turtą pardavė už 150 000 Eur kainą, taigi iš esmės už tą pačią kainą, nors investicijos buvo padarytos didesnės, t. y. dalis darbų perdaryta pagal ieškovės pageidavimus, namo statybos darbų padaryta daugiau, t. y. 91 proc., vietoj 85 proc. taigi faktinės aplinkybės patvirtina, kad ne atsakovas, o ieškovė buvo nesąžininga. Ieškovė, pati paprašiusi, kad atsakovas atliktų papildomus darbus name (pakeisti namo išplanavimą ir pabaigti darbus iki 100 proc. baigtumo) buvo informuota ir puikiai suprato, kad darbai užims papildomai laiko ir pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis galimai nebus sudaryta iki numatyto termino. Tačiau ieškovei supratus, kad jos pageidautas namo statybos darbų atlikimas pagal jos individualius pageidavimus galimai kainuos daugiau nei ji galimai tikėjosi, ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi ne atsakovo, o ieškovės elgesys yra nesąžiningas. Ieškovės reikalavimas dėl 3 920 Eur dydžio nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas. Šalys preliminarioje sutartyje nebuvo susitarę dėl namo interjero projekto parengimo. Minėta sutartis sudaryta ne tarp bylos šalių, o tarp ieškovės ir UAB ,,Archimodulis“. Ši sutartis buvo įvykdyta ir namo projektas parengtas ir ieškovei pateiktas 2020 m. balandžio 3 d. Darbas pagal sutartį buvo atliktas ir perduotas ieškovei. Ieškovė elgiasi nesąžiningai neigdama, kad buvo atlikti papildomi darbai, šalys galutinai dėl papildomų darbų, kurie nenumatyti preliminarios sutarties priede, atlikimo susitarė tik po interjero projekto parengimo, nes tik turint projektą galutinai paaiškėjo, kas bus keičiama ir būtent po projekto parengimo šalys derino apmokėjimą už papildomai atliktus darbus. Ieškovės nesąžiningumą iliustruoja ir jos teiginiai dėl patiriamų nuostolių nuomojantis būstą, nors nuomos sutartis buvo sudaryta pardavus šeimos būstą, kuriame ieškovė gyveno ne viena. Nuomojame būste ieškovė gyveno ne viena, o su mama, kuri taip pat kaip nuomininkė pasirašė sutartį. Priešingai nei teigia ieškovė, pagrindinės sutarties sudarymo terminas nebuvo esminė sutarties sąlyga. Pagrindinė sutartis objektyviai negalėjo būti sudaryta iki 2020 m. gegužės 1 d. dėl ieškovės užsakytų papildomų darbų. Ieškovė, teikdama ieškinį, privalo įrodyti atsakovo nesąžiningumą, tačiau atsakovo nesąžiningumas byloje nėra įrodytas. Be to, šiuo atveju egzistuoja atsakovo atsakomybę šalinančios sąlygos, numatytos CK 6.212 straipsnyje, - nenugalima jėga (pandemija; nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje įvestas karantino režimas) ir nukentėjusio asmens (ieškovės) veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
9. Kaip minėta, 2019 m. gruodžio 17 d. tarp bylos šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią jos šalys susitarė iki 2020 m. gegužės 1 d. sudaryti pagrindinę dalies žemės sklypo ir nebaigto statyti namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį (sutarties 2.1, 2.3 punktai). Šia sutartimi atsakovas (būsimas pardavėjas) įsipareigojo iki pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dienos atlikti statybos darbus, nurodytus šios sutarties priede Nr. 4 (sutarties 4.7.2 punktas), taip pat įsipareigojo, kad iki 2020 m. gegužės 1 d. namo baigtumas bus ne mažiau kaip 85 proc. (sutarties 4.7.1, 4.1, 3.3, 43, 4.4 ir kt. punktai).
10. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis preliminarioje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta, kadangi atsakovas iki nustatyto termino (2020 m. gegužės 1 d.) neįvykdė sutarties 4.7.2 punkte numatytos pareigos – neatliko sutarties priede Nr. 4 numatytų darbų; namo baigtumas 2020 m. gegužės 1 d. datai buvo mažesnis nei 85 proc. (53 proc.). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
11. Šioje byloje paduotu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos sumokėtą 20 000 Eur avansą, 5 000 Eur baudą, taip pat priteisti 3 950 Eur nuostolius, kurie, ieškovės teigimu, viršija prašomos priteisti baudos dydį.
12. Atsakovo gynybinė pozicija grindžiama tuo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo, o dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų, be to, yra atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių, numatytų CK 6.212 straipsnyje, - dėl pandemijos šalyje įvestas karantinas, dėl ko atsakovas objektyviai negalėjo laiku atlikti darbų, taip pat pačios ieškovės (nukentėjusiojo asmens) nesąžiningi veiksmai.
13. Visų pirma, kaip pagrįstai pastebi ir ieškovė, atsakovo pozicija pareikšto ieškinio atžvilgiu yra iš dalies prieštaringa, nes civilinės atsakomybės nebuvimas ir civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės yra du skirtingi teisiniai institutai, kurie yra savarankiški ir pagal savo esmę negali būti taikomi kartu.
14. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, nei kad atsakovui nekyla civilinė atsakomybė dėl to, jog preliminarioje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis, nei kad yra atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių.
15. Vykdydama sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktus, ieškovė sumokėjo atsakovui 20 000 Eur avansą (2019 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. mokėjimo pavedimai).
16. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, avansas vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pavyzdžiui, pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir joje nurodyta teismų praktika). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021). Taigi preliminariosios sutarties pagrindu avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti, jei nėra sudaroma pagrindinė sutartis.
17. Šiuo atveju atsakovas savo prievolę grąžinti ieškovei jos sumokėtą 20 000 Eur avansą pripažįsta iš dalies, sutikdamas grąžinti 13 177 Eur avanso dalį. Atsakovo teigimu, likusi avanso dalis ieškovei neturi būti grąžinta, kadangi dėl ieškovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį atsakovas patyrė tiesioginių nuostolių (atliko darbus pagal ieškovės individualius pageidavimus; sumokėjo brokeriui už nekilnojamojo turto pirkėjo suradimą).
18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo nesutikimas su kita ieškinio dalimi (išskyrus atsakovo prievolę grąžinti ieškovei 13 177 Eur avanso dalį, kurią atsakovas pripažįsta), grindžiamas tuo, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pačios ieškovės kaltės, be to, šiuo atveju yra atsakovo atsakomybę šalinančios aplinkybės – nuo 2020 m. kovo 16 d. įvestas karantino režimas, dėl ko ieškovas neturėjo objektyvių galimybių tęsti darbų, taip pat pačios ieškovės (nukentėjusio asmens) veiksmai (CK 6.212 straipsnis).
19. Taigi byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių vertinimo preliminariosios sutarties nuostatų kontekste, t. y. dėl vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – kaltės nustatymo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2020 m. gegužės 1 d., nebuvo pasirengęs sudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove, t. y. nebuvo atlikęs preliminarioje sutartyje numatytų darbų, namo baigtumas buvo mažesnis nei 85 proc.
20. Kaip minėta, preliminarioje sutartyje šalys susitarė, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2020 m. gegužės 1 d. Preliminarioje sutartyje nustatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas šalių susitarimu nebuvo pakeistas – kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas siūlė pratęsti preliminariojoje sutartyje nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2020 m. birželio 1 d., tačiau ieškovė nesutiko. Taigi 2019 m. gruodžio 17 d. preliminarios sutarties pakeitimai nebuvo padaryti (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ir ginčo byloje dėl to nėra. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovas iki nustatyto termino neįvykdė preliminarios sutarties 7.7.2 punkte įtvirtintos pareigos – iki nurodyto termino neatliko preliminarios sutarties priede Nr. 4 nurodytų darbų.
21. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atlikti visų darbų negalėjo dėl pačios ieškovės veiksmų – užsakytų papildomų darbų, reikalavimo baigti namo įrengimą iki 100 proc., tačiau kaip matyti iš ikiteisminio šalių susirašinėjimo, pats atsakovas 2020 m. balandžio 25 d. ieškovei siųstame 2020 m. balandžio 24 d. prašyme pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą pripažino, jog sutartyje numatytų darbų atlikti nepavyko dėl nepalankaus oro pastato šiltinimui ir paskelbto karantino, tokias pačias laiku neatliktų darbų priežastis atsakovas nurodė ir 2020 m. gegužės 5 d. ieškovei siųstame el. laiške, taip pat jau bylos nagrinėjimo metu 2020 m. birželio 15 d. ieškovei siųstame pasiūlyme.
22. Teismo vertinimu, byloje neturi esminės teisinės reikšmės klausimas, ar preliminarioje sutartyje nurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas (2020 m. gegužės 1 d.) buvo esminė sutarties sąlyga ieškovei. Preliminarioje sutartyje jos šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2020 m. gegužės 1 d.; šis terminas šalių susitarimu nebuvo pratęstas (CK 6.192 straipsnio 4 dalis), nustatytu terminu atsakovas nebuvo pasirengęs sudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties, kadangi neįvykdė preliminarioje sutartyje nurodytų darbų. Atsakovo nurodytos aplinkybės – pandemija dėl Covid-19, nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje įvestas karantino režimas, priešingai nei teigia atsakovas, nėra nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės (CK 6.212 straipsnis).
23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo atsakovui 20 000 Eur avansą, pagrindinė nekilnojamojo turto sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas neturi teisinio pagrindo naudotis nurodytais pinigais, todėl jie priteistini ieškovei iš atsakovo (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Tai, jog atsakovas, vykdydamas preliminarią sutartį, patyrė išlaidų, nesudaro pagrindo šiomis išlaidomis mažinti ieškovei grąžintino avanso dydį. Kaip minėta, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl jis neturi teisės į nuostolių, susijusių su preliminarios sutarties vykdymu, atlyginimą. Juo labiau, kad kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo nekilnojamasis turtas 2020 m. spalio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi buvo perleistas kitam pirkėjui už didesnę kainą nei būtų perleistas ieškovei, todėl atsakovas nepatyrė nuostolių, susijusių su atitinkamų darbų, atliktų ieškovės pageidavimu, atlikimu.
24. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
25. Preliminarioje sutartyje šalys susitarė, kad jei būsimas pardavėjas iki 2020 m. gegužės 1 d. neparduotų minėto žemės sklypo dalies su nebaigtu statyti namu, kurio baigtumas ne mažiau kaip 85 proc., būsimam pirkėjui, būsimas pardavėjas įsipareigoja per 3 darbo dienas grąžinti būsimam pirkėjui visą jo sumokėtą kainą ir papildomai sumokėti 5 000 Eur baudą, kuri laikoma iš anksto šalių nustatytais nuostoliais (sutarties 3.3 punktas). Preliminarioje sutartyje įtvirtintas analogiškas netesybų dydis (5 000 Eur) ir būsimai pirkėjai (ieškovei), tuo atveju, jei pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebūtų pasirašyta dėl būsimos pirkėjos (ieškovės) kaltės (sutarties 3.4 punktas).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 42 punktą). Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad ieškovė prisidėjo prie to, kad pagrindinė sutartis iki 2020 m. gegužės 1 d. nebuvo sudaryta; taip pat nenustatyta atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių.
27. Pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės.
28. Šiuo atveju, teismo vertinimu, mažinti šalių sutartų netesybų (5 000 Eur), kurios tokio paties dydžio numatytos abiejų šalių atžvilgiu, pagrindo nėra. Netesybų suma palyginti su parduodamo turto verte nelaikytina neprotingai didele (sudaro 3,4 proc.), be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė patyrė ir realių nuostolių, pavyzdžiui, sumokėjo už ginčo namo interjero projektą, kuris suprojektuotas konkrečiam namui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl sutartinių netesybų – 5 000 Eur baudos – priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
29. Kita vertus, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl 3 950 Eur nuostolių priteisimo, kurios sudaro ieškovės sumokėta suma UAB ,,Archimodulis“ už namo interjero projekto parengimą. Įstatyme įtvirtinta, kad kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė teigia, kad prašoma priteisti 5 000 Eur bauda tik iš dalies padengia jos realiai patirtus nuostolius, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jos faktiškai patirti nuostoliai būtų didesni nei priteista bauda. Ieškovė iš esmės įrodinėja, kad priteista bauda padengia tik jos patirtas išlaidas (nuostolius) dėl namo nuomos pagal byloje pateiktą 2019 m. gruodžio 6 d. nuomos sutartį. Kaip teisingai pastebi atsakovas, minėta nuomos sutartis sudaryta ne tik su ieškove, bet ir su jos mama, kaip nuomininke, todėl negalima teigti, kad visas nuomos mokestis, mokėtinas po 2020 m. gegužės 1 d., laikytinas ieškovės patirtais nuostoliais. Ieškovės argumentas, kad jai neįsigijus būsto iki 2020 m. gegužės 1 d., ji prarado teisę, remiantis nuomos sutarties 3.1 punktu, atgauti 3 600 Eur vienkartinį įsikraustymo mokestį, sumokėtą nuomotojui, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, kadangi nuomos sutarties 3.1 punktas reglamentuoja tokią situaciją, kai nuomos sutartis nutraukiama anksčiau termino nuomotojui pardavus nuomojamą būstą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jos faktiškai patirti nuostoliai dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, viršija 5 000 Eur, todėl papildomi 3 950 Eur nuostoliai nepriteistini.
30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteistinas 20 000 Eur avansas ir 5 000 Eur bauda, o materialinis ieškinio reikalavimas dėl 3 950 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas.
31. Tenkinus ieškinį ir esant ieškovės prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas – ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (25 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovo prašymas nepriteisti procesinių palūkanų, atsižvelgiant į tai, kad byla užsitęsė dėl pačios ieškovės kaltės (ieškovės atstovas nesutiko dėl 2021 m. sausio 11 d. posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu, todėl minėtas posėdis buvo atidėtas), netenkintinas. Procesinių palūkanų priteisimui būtinos ir pakankamos dvi sąlygos – ieškovės piniginio reikalavimo tenkinimas ir ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Šiuo atveju abi sąlygos egzistuoja. Pažymėtina, kad atsakovas finansinių nuostolių, susijusių su procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, priteisimu, galėjo iš dalies išvengti sumokėdamas neginčijamą avanso dalį ieškovei, tačiau to nepadarė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi, kuria areštuotas atsakovo turtas ieškinio sumai, atsakovui buvo leista areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su ieškove.
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju ieškinys patenkintas 86 proc., todėl pagal šią proporciją šalims paskirstytinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 12 265,04 Eur, iš kurių – 11 222,75 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių bendra suma 11 222,75 Eur, neatitinka atliktų procesinių veiksmų pobūdžio ir bylos sudėtingumo, todėl mažintinos iki 7 000 Eur (CPK 98 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė turėtų teisę į 8 042,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi, kaip minėta, ieškinys tenkintas iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos pagal pirmiau nurodytą proporciją: ieškovei iš atsakovo 6 916,37 Eur (8 042,29 Eur x 86 proc.); atsakovui iš ieškovės 392 Eur (2 800 Eur x 14 proc.). Įskaičius šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas tarpusavyje, ieškovei iš atsakovo priteistina 6 524,37 Eur (6 916,37 Eur - 392 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) avansą, 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (25 000 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 524,37 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.