Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. A. S. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 10000 Eur neturtinės žalos ir 621 Eur turtinės žalos atlyginimą (b.l. 4-7, 97,98, 100,101,178).

Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų 6 straipsnio 2 dalies 3 punktu, paskelbė Kauno miesto savivaldybės internetinėje svetainėje www.kaunas.lt įsiteisėjusius Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-819-428/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-1696/2014.

Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 26 d. rašto, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. sausio 27 d. raštas Nr. 62-3-137 buvo patalpintas oficialioje Kauno savivaldybės internetinėje svetainėje www.kaunas.lt 2015 m. sausio 28 d., tačiau, kaip nurodyta šiame rašte, per klaidą šio rašto antraštėje nebuvo užtušuoti pareiškėjo vardas ir pavardė.

Atsakovui viešinti pareiškėjo asmeninės privačios informacijos jis niekada neleido. Atkreipė dėmesys į tai, kad www.kaunas.lt dvi dienas t. y. 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. sausio 29 d., viešinant minėtame rašte pareiškėjo abu vardus ir pavardę, iš šio rašto turinio tapo aišku, kad būtent jam yra paskirta socialinė pašalpa vykdant jau minėtus teismo sprendimą ir nutartį. Taip pat tapo aišku, kad būtent jis yra pareiškėjas minėtame teismo sprendime ir teismo nutartyje.

Leidžiančių pilnai pareiškėją identifikuoti asmens duomenų paviešinimas pastarajam padarė 10000 Eur neturtinę žalą, kadangi iš paviešintų duomenų tapo aišku, kad jis gauna socialinę pašalpą, gyvena nepasiturinčiai. O tai visuomenės akyse menkina jo kaip (duomenys neskelbtini) autoritetą, daro gėdą, kadangi daugelis asmenų įvertinę tai gali suvokti, jog pareiškėjas yra nevykėlis, negabus (duomenys neskelbtini) , nesugebantis užsidirbti lėšų pragyvenimui.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jam padaryta žala dėl privačių jo asmens duomenų paviešinimo gali pasireikšti ir ateityje, kadangi valdininkai, susipažinę su atitinkama paviešinta informacija, ją įsimena, perduoda informaciją kitiems valdininkams, todėl į pareiškėją ilgą laiką gali būti žiūrima, kaip į skundiką, t. y. asmenį, teismams skundžiantį valdžios institucijas. O tai galimai turės neigiamos įtakos jei jis, kaip pretendentas, dalyvautų konkursuose į valstybės tarnybą Kauno savivaldybėje ar kitur. Taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Valstybinės duomenų inspekcijos sprendimų 2012 m. liepos 23 d. Nr. 3R-214 ( 2.131), 2012 m. gruodžio 14 d. Nr. 3R-329 (2.13.1), pareiškėjo asmens duomenys Kauno miesto savivaldybės jau anksčiau du kartus buvo neteisėtai paviešinti. Todėl pakartotinai, trečią kartą atsakovo padarytas pareiškėjo asmens duomenų paviešinimas, jo įsitikinimu, yra padarytas tyčia iš keršto, siekiant jį pažeminti, įskaudinti, pakenkti, o taip pat atsakovui galimai siekiant parodyti savo galią ir pareiškėjo bejėgiškumą.

Neturtinė žala pareiškėjui daroma, kadangi bylinėjimasis jį atitraukia nuo (duomenys neskelbtini) studijų universitete, nuo (duomenys neskelbtini) praktikos atlikimo, nuo (duomenys neskelbtini) kūrybos, gaišina laiką. Dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų viešinant pareiškėjo asmens duomenis, jo patirti išgyvenimai nėra trumpalaikiai, yra reikšmingi ir žymūs, todėl adekvačiai yra parinktas 10000 Eur prašomos priteisti neturtinės žalos dydis.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 621 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurią sudaro: 10 Eur už 2015 m. sausio 29 d. skundo surašymą, 320 Eur už 2015 m. gegužės 13 d. skundo surašymą, 20 Eur už prašymą, adresuotą savivaldybei, 3 Eur už 2015 m. sausio 6 d. raštą Kauno miesto savivaldybės administracijai, 3 Eur už prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, 5 Eur už prašymą bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje, 120 Eur už 2015 m. lapkričio 16 d. pareiškimą dėl skundo reikalavimų papildymo, 100 Eur už 2015 m. lapkričio 18 d. paaiškinimą, 40 Eur už dalyvavimą 2015 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje. Nurodė, jog turtinė žala atsirado dėl negautų pajamų, dėl šioje byloje pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) statusą turinčio asmens veiklos rengiant procesinius dokumentus, dalyvaujant teismo procese, rengiant kitus su šia byla susijusius dokumentus, pagal žalos dėl negautų pajamų paskaičiavimą. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas atsiliepimais į skundą ir patikslintą skundą su pareiškėjo skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 18-21, 119-122).

Atsakovas atsiliepimuose nurodė ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, tačiau pareiškėjas nenurodė, kuo vadovaujantis kelia tokį reikalavimą. Skunde apsiribojama tik formaliu neturtinės žalos įvardijimu.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Civilinė atsakomybė gali atsirasti tik esant visetui sąlygų (neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, kaltė ir žala. Mano, kad šioje byloje nėra įrodymų, jog yra visi aukščiau nurodytų civilinės atsakomybės elementai, todėl mano, jog nesant visų civilinei atsakomybei būtinų sąlygų visumos, negali kilti ir civilinė atsakomybė.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-819-428/2014 (pareiškėjas R. A. S., atsakovai Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybės administracija) iš dalies tenkino pareiškėjo skundą - panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 54632 ir įpareigojo atsakovą paskirti pareiškėjui socialinę pašalpą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aukščiau nurodytą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. sausio 21 d. gavo pareiškėjo prašymus dėl aukščiau nurodytų sprendimo ir nutarties bei informacijos apie priemones, kurių Kauno miesto savivaldybės administracija ėmėsi dėl teisės pažeidimų, susijusių su pareiškėju, paskelbimo Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje. Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų 6 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgdama į pareiškėjo prašymus, 2015 m. sausio 21 d. paskelbė nuasmenintus įsiteisėjusius aukščiau nurodytus teismo sprendimą ir nutartį svetainėje www.kaunas.lt ir apie tai 2015 m. sausio 22 d. raštu Nr. (33.205)R-447 informavo pareiškėją. Aukščiau nurodytu raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad aukščiau nurodyti įsiteisėję teismo sprendimas ir nutartis pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui vykdymui, o aukščiau nurodyti teismo sprendimas ir nutartis bei informacija apie priemones, kurių buvo imtasi dėl teisės pažeidimų, bus paskelbti svetainėje www.kaunas.lt.

Informacija apie priemones, kurių Kauno miesto savivaldybės administracija ėmėsi dėl teisės pažeidimų, susijusių su pareiškėju, buvo pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. sausio 27 d. raštu Nr. 62-3-137 ir aukščiau nurodytas raštas buvo patalpintas svetainėje www.kaunas.lt 2015 m. sausio 28 d. Per klaidą aukščiau nurodyto rašto

pavadinime nebuvo užtušuoti pareiškėjo vardai ir pavardė, tačiau kitų asmens duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti pareiškėją, rašte nebuvo palikta. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. sausio 29 d. elektroniniu paštu gavusi pareiškėjo skundą dėl nenuasmenintos informacijos paskelbimo, tą pačią dieną ištaisė įsivėlusią klaidą ir užtušavo svetainėje www.kaunas.lt skelbiamos informacijos pavadinime esančius pareiškėjo vardus ir pavardę, taigi pareiškėjo vardai ir pavardė, be jokių adresų, asmens kodų buvo viešai paskelbta internetinėje svetainėje www.kaunas.lt tik vieną dieną. Taip pat pažymėjo, kad šis raštas buvo patalpintas Kauno miesto savivaldybės internetinėje svetainėje išimtinai pareiškėjo pageidavimu, t. y. jis du kartus (2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. sausio 21 d.) raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl aukščiau nurodytų teismo sprendimo ir nutarties bei informacijos apie priemones, kurių buvo imtasi dėl teisės pažeidimų, susijusių su pareiškėju, paskelbimo internetinėje svetainėje.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu - duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas ar keli asmeniui budinti fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Tačiau nei vienas iš šių duomenų nebuvo paviešintas, taip pat nenurodyta jo veikla bei kiti požymiai, todėl net nėra teisinio pagrindo teigti, kad vieną dieną buvo viešai paskelbti pareiškėjo asmens duomenys, kaip jie yra apibrėžti teisės aktuose.

Pareiškėjo skunde nurodytas pažeidimas nėra konstatuotas, neturtinės žalos priteisimo reikalavimas yra kildinamas iš informacijos paviešinimo, tačiau trumpą laiką internetinėje svetainėje buvo skelbiamas tik pareiškėjo vardai ir pavardė, asmens kodo ir kitų asmens duomenų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai identifikuoti asmenį, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatyme, paskelbta nebuvo. Taigi, tiksliai identifikuoti pareiškėją negalėjo būti įmanoma.

Atsakovo atstovės nuomone, neturtinės žalos atsiradimo pagrindai yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir grindžiami tik pareiškėjo išvedžiojimais, į bylą nepateikta jokių įrodymų, jog dėl trumpą laiką internetinėje svetainėje nurodytų vardų ir pavardės (be jokių asmens duomenų, kaip tai numato teisės aktai), pareiškėjo nepriėmė į darbą ar neigiamai įtakojo jo, kaip (duomenys neskelbtini), buvusio (duomenys neskelbtini) autoritetą, valstybės tarnyboje jis nelaimėjo konkurso vien dėl to, kad yra socialinės pašalpos gavėjas ir panašiai.

Atsakovo atstovė pažymėjo, kad pareiškėjas apsiribojo tik formaliu turtinės žalos įvardijimu, išdėstė, kokiu piniginių lėšų dydžiu jis įvertina savo rengtus procesinius dokumentus šioje administracinėje byloje. Tačiau pareiškėjas turėtų žalos atlyginimą sieti su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, tačiau jis nepateikia duomenų, kokias pajamas iš (duomenys neskelbtini) veiklos gavo iki šios bylos atsiradimo teisme bei nepagrindžia jokiais įrodymais aplinkybės, kad jis iki šios bylos nagrinėjimo teisme gaudavo pajamas iš (duomenys neskelbtini) veiklos bei kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu šios pajamos sumažėjo dėl aukščiau minėtų priežasčių, nors šių aplinkybių įrodinėjimas yra pareiškėjo pareiga.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. teikdamas duomenis Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui apie savo turtą ir pajamas, prašymuose - paraiškose piniginei socialinei paramai gauti nurodydavo, jog negauna jokių pajamų, tame tarpe ir iš (duomenys neskelbtini) veiklos. Kadangi pareiškėjas yra asmuo, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, todėl laikytina, jog supranta, kad už galimai neteisingų duomenų pateikimą gali būti taikomos sankcijos, o užpildydamas prašymo - paraiškos 2 punktą, kuriame nurodoma, jog „tvirtinu, kad mano pateikta informacija teisinga'", patvirtina, jog paties pareiškėjo prašymuose - paraiškose pateikta informacija yra teisinga.

Byloje nėra pateikta absoliučiai jokių įrodymų, kad šios administracinės bylos eigos metu - būtent pareiškėją kažkas ketino už nurodytą atlygį samdyti (duomenys neskelbtini) , kad būtent dėl nurodyto proceso pareiškėjas buvo priverstas atsisakyti teikti tam tikras (duomenys neskelbtini) paslaugas ir panašiai, t. y. byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas galėjo gauti kokių nors pajamų iš (duomenys neskelbtini) veiklos ir jų negavo išimtinai dėl užimtumo šiame teisminiame procese.

Dėl išdėstytų argumentų mano, kad nepagrįstas patikslinto skundo motyvas, jog pareiškėjas negavo pajamų iš (duomenys neskelbtini) veiklos, kadangi reikėjo rengti procesinius dokumentus šiai administracinei bylai ir dėl šios priežasties patyrė 621 Eur nuostolių.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. S. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nuo 2009 metų yra socialinės paramos gavėjas, todėl jis neteisingai teigia, jog negauna pajamų. Mokamos socialinės pašalpos deklaruojamos VMI.

Skundas tenkintinas dalinai.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri kildinama iš atsakovo neteisėto pareiškėjo asmens duomenų (vardo ir pavardės) paviešinimo interneto svetainėje www.kaunas.lt, atlyginimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Kauno miesto savivaldybės veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjų nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-819-428/2014, pagal pareiškėjo R. A. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo Kauno savivaldybės administracijai paskirti pareiškėjui socialinę pašalpą už 2013 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius bei panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 54632, ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos atlyginti pareiškėjui padarytą 5000 Lt neturtinę žalą, 2014 m. vasario 17 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą - panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 54632 ir įpareigojo atsakovą paskirti pareiškėjui socialinę pašalpą (b.l.47-52). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A552-1696/2014 pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą paliko nepakeistą (b.l.53-58). Kauno miesto savivaldybės administracija gavo pareiškėjo R. A. S. 2015 m. sausio 6 d. (gautas 2015 m. sausio 6 d., reg. Nr.R13-6) ir 2015 m. sausio 20 d. (gautas 2015 m. sausio 21 d., reg. Nr.R13-141-6/2) prašymus dėl minėtų teismo sprendimo ir nutarties bei informacijos apie priemones, kurių Kauno miesto savivaldybės administracija ėmėsi dėl teisės pažeidimų, susijusių su pareiškėju, paskelbimo Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje (b.l. 23-26). Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų 6 straipsnio 2 dalies 3 punktu, bei atsižvelgdama į R. A. S. 2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. sausio 21 d. prašymus, 2015 m. sausio 21 d. paskelbė nuasmenintus įsiteisėjusius aukščiau nurodytus teismo sprendimą ir nutartį svetainėje www.kaunas.lt, ir apie tai 2015 m. sausio 22 d. raštu Nr. (33.205)R-447 informavo R. A. S. (b.l. 22). Šiuo raštu pareiškėjas R. A. S. taip pat buvo informuotas, kad aukščiau nurodyti įsiteisėję teismo sprendimas ir nutartis pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui vykdymui, o aukščiau nurodyti teismo sprendimas ir nutartis bei informacija apie priemones, kurių buvo imtasi dėl teisės pažeidimų, bus paskelbti svetainėje www.kaunas.lt. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė informaciją Kauno miesto savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriui apie priemones, kurių Kauno miesto savivaldybės administracija ėmėsi dėl teisės pažeidimų, susijusių su R. A. S., kuri buvo pateikta 2015 m. sausio 27 d. raštu Nr. 62-3-137 ir šis raštas buvo patalpintas svetainėje www.kaunas.lt (b. l. 32, 33). Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Seimo kontrolierių įstaigai 2015 m. sausio 29 d. elektroniniu paštu pateikė skundą dėl nenuasmenintos informacijos paskelbimo (b.l.31,32). Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo R. A. S. 2015 m. sausio 29 d. pateiktą skundą, 2015 m. liepos 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.2K-38(2.7), kuriuo buvo nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, paskelbdama 2015 m. sausio 27 d. raštą Nr. 62-3-137 „DĖL R. A. S.“, kuriame nurodyta „informuojame, kad vadovaujantis Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu Nr.I-819-248/2014 pareiškėjui paskirta socialinė pašalpa už 2013 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius“ svetainėje www.kaunas.lt 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. sausio 29 d. su pareiškėjo nenuasmenintais asmens duomenimis (vardas ir pavardė), šiuos pareiškėjo asmens duomenis paviešino neribotam skaičiui trečiųjų asmenų, nesilaikydama asmens duomenų apsaugos principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ir šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 214¹⁴ straipsnio 1 dalį (Asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų)(b.l. 78-83). Skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2015 m. sausio 27 d. raštą Nr. 62-3-137 „DĖL R. A. S.“ pasirašė Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja A. S., todėl vadovaujantis ATPK 260¹ straipsniu buvo pasiūlyta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S. per 10 dienų sumokėti 72 Eur dydžio baudą, kurią ji 2015 m. liepos 12 d. sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (b. l. 77, 84).

Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad dėl neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojų ir darbuotojų veiksmų vykdant Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą (Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje Vyriausybės nustatyta tvarka ir laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų turi būti skelbiami įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose konstatuojami teisės aktų pažeidimai įstaigoje, taip pat informacija apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės pažeidimų) Kauno miesto savivaldybės administracija, paskelbdama Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos A. S. pasirašytą 2015 m. sausio 27 d. raštą Nr. 62-3-137 „DĖL R. A. S.“, kuriame nurodyta „informuojame, kad vadovaujantis Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu Nr.I-819-248/2014 pareiškėjui paskirta socialinė pašalpa už 2013 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius“ svetainėje www.kaunas.lt 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. sausio 29 d. su pareiškėjo nenuasmenintais asmens duomenimis (vardas ir pavardė), pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas, tiesiogiai turėjęs įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, ir tarnautojams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.246 str.).

Nustačius, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos A. S. pasirašytas 2015 m. sausio 27 d. raštas Nr. 62-3-137 „DĖL R. A. S.“ buvo paskelbtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Minėta, kad neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams, ir dėl tokio veikimo arba neveikimo atsiranda asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės), o reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-345/2013).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, prašančio atlyginti neturtinę žalą, nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryšiu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pareiškėjas skunde, rašytiniuose paaiškinimuose dėl neturtinės žalos nurodė ir bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad www.kaunas.lt dvi dienas t. y. 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. sausio 29 d. viešinant 2015 m. sausio 27 d. rašte Nr. 62-3-137 pareiškėjo vardą R., antrą vardą A. ir pavardę S., iš šio rašto turinio tapo aišku, kad būtent pareiškėjui yra paskirta socialinė pašalpa vykdant jau minėtus teismo sprendimą ir nutartį. Taip pat tapo aišku, kad būtent pareiškėjas minėtame teismo sprendime ir teismo nutartyje. Paviešinus jo du vardus ir pavardę pareiškėją galima tiksliai identifikuoti. Visų pirma, kaip matyti iš minėtų teismo sprendimo ir nutarties, juose yra rašoma apie pareiškėją, kaip apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turintį Lietuvos (duomenys neskelbtini) narį. Pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) atvaizdas yra publikuojamas ir jį lengvai galima rasti įvedus jo vardą ir pavardę paieškos sistemoje „Google". Todėl pareiškėją identifikuojančių asmens duomenų paviešinimas padarė dešimties tūkstančių eurų neturtinę žalą, kadangi iš paviešintų duomenų tapo aišku, kad pareiškėjas, būdamas Lietuvoje žinomas (duomenys neskelbtini) , Lietuvos (duomenys neskelbtini) narys, kuriam Kultūros ministro yra (duomenys neskelbtini) , ilgai gauna socialinę pašalpą, gyvena nepasiturinčiai. O tai visuomenės akyse menkina jo kaip (duomenys neskelbtini) autoritetą, daro gėdą, kadangi daugelis asmenų įvertinę tai gali suvokti, jog pareiškėjas yra nevykėlis, negabus (duomenys neskelbtini) , nesugebantis užsidirbti lėšų pragyvenimui. Tai kenkia pareiškėjo ir, kaip (duomenys neskelbtini) reputacijai, ir, kaip buvusio (duomenys neskelbtini) , kuriam buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) , garbei. Privati informacija apie pareiškėją paskleista dideliam ratui piliečių. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui padaryta žala dėl privačių jo asmens duomenų paviešinimo gali pasireikšti ir ateityje, kadangi valdininkai, susipažinę su atitinkama paviešinta informacija, ją įsimena, perduoda informaciją kitiems valdininkams, todėl į pareiškėją ilgą laiką gali būti žiūrima kaip į skundiką, t. y. asmenį, teismams skundžiantį valdžios institucijas. O tai galimai turės neigiamos įtakos jei pareiškėjas, kaip pretendentas, dalyvaus konkursuose į valstybės tarnybą Kauno savivaldybėje ar kitur (b. l. 4-7, 105-111).

Atsakovas gi atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjo R. A. S. skunduose nurodytas pažeidimas nėra konstatuotas, neturtinės žalos priteisimo reikalavimas yra kildinamas iš informacijos paviešinimo, tačiau trumpą laiką internetinėje svetainėje buvo skelbiamas tik pareiškėjo vardai ir pavardė, asmens kodo ir kitų asmens duomenų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai identifikuoti asmenį, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatyme, paskelbta nebuvo. Taigi, tiksliai identifikuoti pareiškėją negalėjo būti įmanoma. Pati neturtinė žala kildinama iš neva neigiamo visuomenės požiūrio į asmenis, kurie kreipiasi į teismą ar gauna socialinę paramą, tačiau tokie neturtinės žalos atsiradimo pagrindai yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir grindžiami tik pareiškėjo išvedžiojimais, ir į bylą nepateikta jokių įrodymų, jog dėl trumpą laiką internetinėje svetainėje nurodytų vardų ir pavardės (be jokių asmens duomenų, kaip tai numato teisės aktai), pareiškėjo nepriėmė į darbą ąr neigiamai įtakojo jo, kaip (duomenys neskelbtini) , buvusio (duomenys neskelbtini) autoritetą, valstybės tarnyboje jis nelaimėjo konkurso vien dėl to, kad yra socialinės pašalpos gavėjas ir panašiai.

Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra grindžiami tik subjektyvia paties pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl šie argumentai vertinami kaip nepakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Akcentuotina ir tai, jog atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl privataus gyvenimo neliečiamumo teisės tvarkant asmens duomenis, bei įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų trukmę (2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. sausio 29 d.) ir mastą (skiltį, kurioje skelbiama informacija apie Teismo sprendimus, aplankė 11 unikalių vartotojų) (b.l. 85, 92,93) galima teigti, kad pareiškėjas galėjo iš dalies patirti trumpalaikių neigiamų dvasinių išgyvenimų, tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, tačiau šie neigiami aspektai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs tyčia ar iš keršto atlikti neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo privataus gyvenimo neliečiamumo teisės tvarkant asmens duomenis pažeidimo.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytos privataus gyvenimo neliečiamumo teisės tvarkant asmens duomenis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.)( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinė byla Nr. A3394-502/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3229-552/2015).

Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu patikslino, jog jis patyrė 621 Eur turtinę žalą (10 Eur už 2015 m. sausio 29 d. skundo surašymą; 320 Eur už 2015 m. gegužės 13 d. skundo surašymą; 20 Eur už prašymą, adresuotą savivaldybei; 3 Eur už 2015 m. sausio 6 d. raštą Kauno miesto savivaldybės administracijai; 3 Eur už prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo; 5 Eur už prašymą bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje; 120 Eur už 2015 m. lapkričio 16 d. pareiškimą dėl skundo reikalavimų papildymo; 100 Eur už 2015 m. lapkričio 18 d. paaiškinimą; 40 Eur už dalyvavimą 2015 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje), kurią sudaro išlaidos ruošiant teismui procesinius dokumentus ir jų priedus, dalyvavimas teismo posėdžiuose (b.l. 97, 98, 100, 101, 178).

Pareiškėjas paaiškino, kad jeigu jis, būdamas (duomenys neskelbtini) , būtų ruošęs (rašęs) skundus teismui, prašymus Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, rašytinius paaiškinimus, atstovavęs teismo posėdžiuose, t. y. būtų teikęs šias paslaugas klientui, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) iš kliento būtinai būtų reikalavęs ir gavęs atlyginimą, o konkrečiu atveju už atliktus analogiškus teisinio pobūdžio veiksmus, kurie yra atlikti šioje byloje. Yra įsitikinęs, jog pareiškėjui iš atsakovo reikalaujant atlyginti nuostolius (negautas pajamas), reikalo iš esmės nekeičia ir ta aplinkybės, kad šiame teismo procese jis gina ne kliento, o savo paties pažeistas teises.

Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas. Teismas pažymi, kad byloje ginčas kilo dėl vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. dėl žalos atsiradimo fakto ir jos dydžio, nustatymo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą.

Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), viena sutartinės atsakomybės taikymo priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-641-313/2015).

Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) yra grindžiami tik subjektyvia paties pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl šie argumentai vertinami kaip nepakankami dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, nes pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo nurodytos minėtos faktinės aplinkybės ir nurodytas negautų pajamų dydis gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Pareiškėjas neįrodė nuostolių, patirtų negautos naudos forma, jų realumo, dydžio ir priežastinio ryšio su neteisėtais kalto asmens veiksmais, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 621 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, jog jis patyrė 7,52 Eur išlaidų dėl kelionių į bylos nagrinėjimo teismo posėdžius ir dėl procesinių veiksmų (įrodymų parengimo) atlikimo Kauno apygardos administraciniame teisme (b.l. 179, 180).

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Kadangi pareiškėjas teismui pateikė tik įrodymus dėl išlaidų atlyginimo, tačiau nepateikė prašymo, kuriame būtų konkrečiai nurodytos faktinės aplinkybės (pvz. dėl bylos dokumentų kopijavimo), todėl šis klausimas nespręstinas. Pažymėtina, jog šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui paduoti ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį prašymą dėl išlaidų atlyginimo ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2013-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1263/2013).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo R. A. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą privataus gyvenimo neliečiamumą tvarkant asmens duomenis buvo pažeista.

Pareiškėjo R. A. S. skundo reikalavimus dėl 10 000 Eur neturtinės žalos ir 621 Eur turtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.