- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- I-819-428/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00945-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- R. A. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Audriaus Grauželio, sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. S.skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir skunde prašo: 1. Įpareigoti Kauno savivaldybės administraciją paskirti pareiškėjui socialinę pašalpą už 2013 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius; 2. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimą 2013-07-11 Nr. 54632; 3. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atlyginti pareiškėjui padarytą 5000 litų neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2013-06-08 prašymu kreipėsi į atsakovą dėl socialinės pašalpos skyrimo už 2013 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius. Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2013-07-04 raštu Nr. 62-5-2598, vadovaudamasis LR socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 str. 6 d., į pajamas pareiškėjui įskaitė Kultūros ministro 2013-05-28 įsakymu Nr. ĮV- 392 paskirtą kūrybinės prastovos išmoką. Dėl to Socialinės paramos skyrius 2013-07-11 priėmė sprendimą Nr. 54632, kuriuo nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos nuo 2013-06-01 iki 2013-09-01. Toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Socialinė pašalpa yra būtina, kad užtikrinti būtiniausius pareiškėjo poreikius t.y. maisto, drabužių, asmens higienos ir pan. LR socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius. Be to, vadovaujantis minėto įstatymo 8 str. 1 d. 5 p. ir 6 p., pareiškėjo nuomone, jam priklauso socialinė pašalpa, nes jis registruotas darbo biržoje, o taip pat kartu gyvena su jo slaugoma 87 metų amžiaus teta S. D. . Išmoka už kūrybinę prastovą negali būti įskaitoma į pajamas, kadangi jos paskirtis yra tikslinė, t.y. ji skirta tam, kad galima būtų dirbti kūrybini darbą. Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pakeitimo įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. meno kūrėjas gali netekti meno kūrėjo statuso, jei jo kūrybinės veiklos rezultatų sklaida nepastebima visuomenės kultūros raidoje. Nepasiturinčio asmens, menininko egzistencijai palaikyti būtinus poreikius turi užtikrinti būtent socialinė pašalpa, o ne išmoka už meno kūrėjo kūrybinę prastovą. Todėl akivaizdu, kad išmoka už kūrybinę prastovą ir yra skiriama tam, kad meno kūrėjui būtų sudarytos sąlygos meninei kūrybai ir kūrybos sklaidai. Vadinasi išmoka už kūrybinę prastovą yra visiškai tikslinio pobūdžio, nesusijusi su minimalių poreikių tenkinimu. Socialinės paramos skyrius, priimdamas sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, motyvuoja tuo, kad jo pajamos viršija atitinkamą dydį, tačiau nenurodo, prie kokių konkrečių pajamų rūšies pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 15 str. 1 d. 1-22 punktus priskiria išmoką meno kūrėjui už kūrybinę prastovą. Vadovaujantis LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 12 str. 1 d. 8 p. skiriant socialinę paramą asmens turtu laikoma piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2000 litų. Pareiškėjo gauta išmoka už kūrybinę prastovą galėtų būti traktuojama ne kaip pajamos, o kaip nustatytos normos neviršijančios lėšos. Sodra pareiškėjo gautos išmokos už kūrybinę prastovą netraktuoja, kaip draudžiamas pajamas, todėl manytina, kad ir skiriant socialinę pašalpą ši išmoka neturėtų būti laikoma pajamomis. Neskiriant socialinės pašalpos padaryta žymi neturtinė žala. Neteisėtų veikslų pasėkoje pareiškėjas patyrė pažeminimą, yra priverstas gaišti laiką ir energiją atsitraukdamas nuo kūrybinio darbo skundams rašyti, bylinėtis. Dėl to pergyvena, kyla neigiamos pakankamai žymios emocijos, neigiami išgyvenimai, kurie nėra mažareikšmiai, nėra trumpalaikiai, nes jis ilgą laiką ( nuo 2009-05-01) gyveno iš socialinės pašalpos, kuri realiai neužtikrina būtinų minimalių egzistencinių poreikių patenkinimo, o juo labiau galimybės kūrybos sklaidai, kūrybai. Suprantama, kad, nepaskyrus socialinės pašalpos, neigiami išgyvenimai dar labiau padidėjo. Neskiriant socialinės pašalpos yra kėsinamasi į pareiškėjo, kaip piliečio pačius esminius, pačius būtiniausius išgyvenimui reikalingus poreikius. Skurde gyvendamas asmuo tampa socialiai neveiksniu. Kūrybos reikmėms skirtą išmoką dabar yra priverstas naudoti ne pagal paskirtį kūrybai, o maistui, drabužiams, tam, kad išgyventų. Pareiškėjo manymu, jei pareigūnai savo neteisėtais veiksmais daro žalą profesionaliam menininkui blogindami sąlygas jo kūrybai, tai tuo pačiu jie daro žalą ir nacionalinei kultūrai, valstybės įvaizdžiui (b.l. 5-8).
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose į skundą nurodė (b.l. 24-27; 60-62) bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 str. imperatyviai nurodo, jog bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui. Įstatymo 17 str. 1 dalyje nurodomos visos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas, kurios yra įskaitomos skiriant piniginę socialinę paramą. LR kultūros ministro 2013 m. gegužės 28 d įsakymu Nr. ĮV- 392 R. A. S. buvo paskirta 1 minimalios mėnesinės algos dydžio kūrybinės prastovos išmoka, kuri mokama 3 kalendorinius mėnesius (už 2013 m. birželį, liepą, rugpjūtį). Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 6 dalimi, kas mėnesį gaunamos išmokos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos. Įstatymo 13 str. 2 d. nurodyta, jog piniginei socialinei paramai apskaičiuoti taikomas valstybės remiamų pajamų dydis to mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos yra skiriamos. LR Vyriausybės 2008-06-05 nutarimu Nr. 538 patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis yra 350 litų per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui. Vadinasi pareiškėjo R. A. S. pajamos prašymo dėl socialinės pašalpos skyrimo metu (2013-06-08) viršijo valstybės remiamų pajamų dydį (350 Lt) vienam gyvenančiam asmeniui, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius priimdamas skundžiamą 2013-07-11 sprendimą Nr. 54623 neskirti jam socialinės pašalpos nuo 2013-06-01 iki 2013-09-01 dėl pareiškėjo neatitikimo Įstatymo 6 str. 2 d. sąlygoms, yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Pareiškimas grindžiamas motyvu, kad išmoka už kūrybinę prastovą yra visiškai tikslinio pobūdžio, nesusijusi su minimalių poreikių tenkinimu. Nesutikdami su šiuo motyvu, pažymi, kad Programos 12 str. nurodyta, jog išmoka už kūrybinę prastovą siekiama užtikrinti meno kūrėjams socialinę apsaugą ir būtų sudarytos geresnės sąlygos meno kūrybai ir jos rezultatų sklaidai. LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo paskirtis, kaip nurodoma 1 str. 1 d., yra nustatyti piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Vadinasi socialinė parama skiriama išskirtinai tais atvejais, kai asmuo neturi pakankamai pajamų išgyventi. Pareiškėjas, kreipdamasis į LR kultūros ministrą pasinaudojo kitomis pajamų gavimo galimybėmis ir ginčo laikotarpiu gavo didesnes išmokas nei gaudavo iki tol, vadinasi jam buvo sudarytos „geresnės sąlygos meno kūrybai ir jos rezultatų sklaidai“. Vadinasi ši išmoka nėra laikytina tikslinio pobūdžio. Pareiškėjas neteisingai interpretavo nurodytą Socialinės paramos skyriaus sprendimą, nes vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 6 dalimi, kas mėnesį gaunamos išmokos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos. Nuo 2013-09-01 pareiškėjas, jei atitiks Įstatymo sąlygas vėl galės gauti socialinę pašalpą. Todėl mano, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtas sprendimas neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos nuo 2013-06-01 iki 2013-09-01 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas. Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti neturtinę žalą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra konstatavęs, kad „neturtinė žala nėra bet koks net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis)“ . Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Kauno miesto savivaldybės administracija teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo skirti socialinę pašalpą ir ne tik neturtinė, bet ir turtinė žala pareiškėjui padaryta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 54623, kuriuo R. A. S. buvo nuspręsta neskirti socialinės pašalpos laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2013-09-01 bei iš jo kilusios neturtinės žalos atlyginimo.
Bylos medžiaga nustatyta, jog 2013 m. birželio 8 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydamas skirti socialinę pašalpą už 2013 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog turi (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją ir, būdamas (duomenys neskelbtini) ir turėdamas meno kūrėjo statusą, daugiau nei dešimt metų negauna (duomenys neskelbtini) darbo, nuo 2009-05-01 gauna socialinę pašalpą (b.l. 9). Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus 2013-09-18 pažyma Nr. P19-2013-2618 patvirtina, jog pareiškėjas darbo biržoje reguliariai registruojasi nuo 2001-09-03 (b.l. 51). Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinio paramos skyriaus pateikti dokumentai patvirtina, jog socialinė pašalpa paskirta ir mokama nuo 2009-05-01 iki 2012-12-01 (b.l. 13), nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30 (b.l. 16), nuo 2013-09-01 iki 2013-12-01 (b.l. 47).
Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Minėto įstatymo 6 straipsnis apibrėžia subjektus, turinčius teisę į socialinę pašalpą nustatant, jog bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui socialinė pašalpa yra skiriama LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 2 punkto pagrindu (b.l.11, 24-25) ir ginčo dėl to, jog pareiškėjui socialinė pašalpa pagrįstai buvo mokama nuo 2009-05-01, nėra. Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo tuomet, kai LR kultūros ministro 2013 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. ĮV-392 R. A. S., vadovaujantis Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 316, 2 punktu ir šiuo nutarimu patvirtinto Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos administravimo tvarkos aprašo 21, 25 ir 26 punktais bei atsižvelgiant į meno kūrėjų socialinės apsaugos komisijos išvadas, buvo paskirta 1 minimalios mėnesinės algos dydžio kūrybinės prastovos išmoka nuo 2013 m. birželio 1 d. tris kalendorinius mėnesius (už 2013 m. birželį, liepą ir rugpjūtį) (b.l. 10). Dėl to byloje ginčijamu 2013 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 54623 (b.l. 11) už minėtąjį laikotarpį buvo atsisakyta skirti socialinę pašalpą pareiškėjui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjo R. A. S. reikalavimo įpareigoti atsakovą paskirti socialinę pašalpą pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, esminę reikšmę įgyja nustatymas aplinkybės, ar atsakovas paskirtosios kūrybinės prastovos išmoką pagrįstai įskaitė į pareiškėjo gaunamas pajamas. Tik teismui konstatavus, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neveikė taip, kaip ją įpareigoja veikti teisės aktai, būtina nustatyti, ar esama visų kitų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų (elementų).
Žemesnės instancijos teismas
LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos visos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, kurios yra įskaitomos skiriant piniginę socialinę paramą, 12 punkte nustatant, jog socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, subsidijas užimtumui remti, mokamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo , ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą). Atsakovo atstovo teigimu, kūrybinės prastovos išmoka, skirta pareiškėjui, negali būti priskirta prie minėtoje nuostatoje nurodytų išimčių, kurios nepriskirtinos asmens pajamoms, kadangi tai ne vienkartinė išmoka, nes ji mokama tris mėnesius, t.y. ji paskirta tam tikram laiko tarpui.
Meno kūrėjų socialinės apsaugos programoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 316, yra nustatyta, jog kūrybinės prastovos išmoka yra minimaliosios mėnesinės algos dydžio išmoka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka mokama per kūrybinę prastovą meno kūrėjui iš Meno Kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšų, kuri mokama 3 mėnesius (2, 12 p.). Jos tikslas – užtikrinti meno kūrėjų socialinę apsaugą (10 p.). Programos uždaviniai: sumokėti mažas ir nereguliarias pajamas turinčių meno kūrėjų valstybinio socialinio draudimo įmokas; sumokėti mažas ir nereguliarias pajamas turinčių meno kūrėjų privalomojo sveikatos draudimo įmokas ; taip pat mokėti kūrybinės prastovos išmokas laikinai kūrybinę prastovą patiriantiems kūrėjams (11 p.). Įgyvendinat programoje numatytą tikslą ir uždavinius, meno kūrėjams būtų užtikrinta socialinė apsauga ir sudarytos geresnės sąlygos meno kūrybai ir jos rezultatų sklaidai (12 p.). Atsižvelgiant į minėtąjį teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, kūrybinės prastovos išmoka, kadangi jos konkretus dydis ir mokėjimo terminas yra griežtai nustatytas teisės aktų, o išmokos skyrimą lemia vieningas tikslas – meno kūrėjo socialinės apsaugos užtikrinimas bei minėta išmoka yra traktuojama kaip priemonė sudaryti sąlygas meno kūrybai bei rezultatams pasiekti, yra laikytina vienkartine išmoka, be to, ji turi ir kitą išimčiai taikytiną požymį, t.y. kaip patvirtina LR kultūros ministerijos 2014-01-15 raštas Nr. S2-130, yra išmokėta iš valstybės biudžeto asignavimų. Todėl, vadovaujantis LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktu, darytina išvada, jog LR kultūros ministro 2013 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. ĮV-392 pareiškėjui R. A. S. skirta kūrybinės prastovos išmoka nelaikytina pajamomis, kurios įkaitomos į pajamas, sprendžiant piniginės socialinės paramos skyrimo klausimą, nes jos sudaro socialinio pobūdžio pajamų išimtį ( vienkartinė išmoka, mokama iš valstybės biudžeto). Tai suponuoja išvadą, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ginčijamu 2013-07-11 sprendimu Nr. 54632 nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė neskirti socialinės pašalpos pareiškėjui, todėl šis sprendimas yra naikintinas, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija yra įpareigotina paskirti pareiškėjui socialinę pašalpą už 2013 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius.
Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti 5000 litų neturtinę žalą, kurią R. A. S. patyrė atsakovui neskyrus socialinės pašalpos. Ji pasireiškė pažeminimu, pergyvenimu, kilo neigiamos pakankamai žymios emocijos, neigiami išgyvenimai.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.249 str. 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų bei jų pareigūnų, tarnautojų ar kitokių šių institucijų darbuotojų veiksmų ar neveikimo, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Tai reiškia, kad žala atlygintina neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.).
Civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (Civilinio kodekso 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 str.). Tačiau Civilinio kodekso 6.271 str. 4 ir 1 dalyse nustatyta, kad atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo kaltės nustatymas nebūtinas. Nesant bent vienos likusių civilinės atsakomybės sąlygų, nėra ir civilinės atsakomybės.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, kaip jau minėta, šioje byloje nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ginčijamu 2013-07-11 sprendimu Nr. 54632 nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė neskirti socialinės pašalpos pareiškėjui. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą ir neigiamą patirtį grindžia tik žodiniais paaiškinimais. Įrodymų, jog dėl gilių išgyvenimų ir neigiamų emocijų būtų kreipęsis į specialistus, nėra. Byloje taip pat nenustatyta bei pats pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, jog apie jo, kaip kūrėjo, sudėtingą socialinę padėtį žinios būtų pasklidę viešojoje erdvėje, kas tiesiogiai sąlygotų pareiškėjo , kaip kūrėjo, orumo pažeidimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas savo skundo teiginių dėl neturtinės žalos atsiradimo pagrįstumo neįrodė, todėl Kauno miesto savivaldybės civilinė atsakomybė nekyla. Dėl šios priežasties nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo R. A. S. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p. ir 2 p. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-07-11 sprendimą Nr. 54632 bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją paskirti pareiškėjui socialinę pašalpą už 2013 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius.
Pareiškėjo skundą dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.