Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) įgaliotai atstovei J. V. dalyvaujant nuotoliu, naudojant vaizdo ir garso perdavimo programą „Zoom“,

viešame teismo posėdyje žodinio mišraus proceso tvarka išnagrinėjo I. K. įgalioto atstovo advokato R. B. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Departamento vyriausiosios specialistės J. V. 2023 m. spalio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2911-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo bei

J. L. įgalioto atstovo advokato R. B. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Departamento vyriausiosios specialistės J. V. 2023 m. spalio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2917-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Departamento vyriausioji specialistė J. V. 2023 m. spalio 18 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2911-2023, kuriuo I. K., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 267 straipsnio 5 dalyje, 291 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir pažeidus Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginiai reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-187 (toliau – Reikalavimai), 12 punkto nuostatas bei Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 (toliau – Taisyklės), 9.1 punkto, 13² punkto 2 papunktį bei 10.1 punkto reikalavimus, kadangi jis nuo 2023 m. gegužės 22 d., 09.00 val. iki 2023 m. gegužės 22 d., 12.40 val., (duomenys neskelbtini), plaukiojo savaeige plaukiojimo priemone, motorine valtimi Nr. LT-15374 su varikliu „Suzuki“, Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiame vandens telkinyje, (duomenys neskelbtini), kai tai daryti draudžiama. Plaukiojo kartu su J. L.. Tuo savo veiksmais pažeidė Reikalavimų 12 punkto nuostatas. Žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamoje vietoje, iš motorinės valties (duomenys neskelbtini) tvarkymo plane nustatytoje vietoje nuo kranto. Žvejybos metu neturėjo mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti šiame vandens telkinyje. Žvejojo kartu su J. L., turėjo sugavę 7 lydekas ir 350 gramų ešerių. Tuo padarė 5 055,75 Eur žalą aplinkai (1 t., b. l. 35-42).

Departamento vyriausioji specialistė J. V. 2023 m. spalio 18 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2917-2023, kuriuo J. L., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu, padarius ANK 267 straipsnio 5 dalyje, 291 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir pažeidus Taisyklių 9.1 punkto, 13² punkto 2 papunktį bei 10.1 punkto reikalavimus, kadangi jis nuo 2023 m. gegužės 22 d., 09.00 val. iki 2023 m. gegužės 22 d., 12.40 val., Žuvinto biosferos rezervate, (duomenys neskelbtini) plaukiojo savaeige plaukiojimo priemone, motorine valtimi Nr. LT-15374 su varikliu „Suzuki“, Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiame vandens telkinyje, (duomenys neskelbtini), kai tai daryti draudžiama. Plaukiojo kartu su I. K.. Tuo savo veiksmais pažeidė Reikalavimų 12 punkto nuostatas. Žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamoje vietoje, iš motorinės valties (duomenys neskelbtini), ne Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane nustatytoje vietoje nuo kranto. Žvejybos metu neturėjo mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti šiame vandens telkinyje. Žvejojo kartu su I. K., turėjo sugavę 7 lydekas ir 350 gramų ešerių. Tuo padarė 5 055,75 Eur žalą aplinkai (2 t., b. l. 39-45).

Abiejų nagrinėjamų skundų turinys yra analogiškas, todėl pateikiami abiejų skundų pagrindiniai argumentai, kurias grindžiamas skundžiamų nutarimų neteisėtumas ir nepagrįstumas:

1) nors Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus (toliau – Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyrius) pareigūnai atliko tyrimo veiksmus (uždavė klausimus, atliko daiktų (transporto priemonės, valties, video kamerų, mobilaus telefono) ir asmens apžiūras, filmavo, fotografavo, vykdė daiktų paėmimą), bet nei vienas iš atvykusiųjų pareigūnų neprisistatė ir nepaaiškino patikrinimo priežasties. Vienintelis D. J., jau po kurio laiko pasikalbėjus bendromis temomis nurodė, jog „gavo pranešimą“ ir „centras liepė ir jus apžiūrėti“. Nei vienas pareigūnas neišaiškino asmenims, įtariamiems administracinių nusižengimų padarymu, jų turimų teisių ir pareigų. Nei vienas iš Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus darbuotojų, nei I. K., nei J. L. neįspėjo, kad naudojamos garso ir vaizdo įrašymo priemonės ir, kad daromas vaizdo ir garso įrašas, ir kad toks įrašas gali būti panaudotas administracinio nusižengimo byloje;

2) iš į bylą pateiktų vaizdo ir garso įrašų matyti kaip M. T. tikrina I. K. drabužius ir drabužių kišenes, tikrina J. L. tarnybinį automobilį, J. L. tarnybinę valtį, J. L. asmeninius daiktus buvusius automobilyje, J. L. automobilyje turėtų vaizdo kamerų įrašus, automobilio daiktų dėtuvę, bet apžiūros protokolų nesurašo;

3) vaizdo ir garso įrašai, fotografijos nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, privalo būti ir tyrimo veiksmų protokolas. Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas M. T. atliko I. K. asmens apžiūrą, kartu su D. J. atliko J. L. naudoto tarnybinio automobilio apžiūrą (salono, salono daiktadėžės, automobilio bagažinės), J. L. asmeninių daiktų, buvusių automobilyje, apžiūrą, M. T. atliko automobilyje buvusių vaizdo kamerų peržiūras, D. J. atliko J. L. mobilaus telefono įrašų peržiūrą, kiti Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai atliko valties apžiūrą (apžiūrų vykdymas matyti ir pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose), bet nei asmens apžiūros, nei daiktų apžiūros protokolai surašyti nebuvo, dėl ko tiek pati apžiūra, tiek daiktų paėmimas atlikti neteisėtai;

4) M. T., apskaičiuodamas žalą aplinkai, pritaikė tris kartus didesnį žuvų ištekliams padarytos žalos apskaičiavimo bazinį įkainį, nei įkainis taikomas tokio pobūdžio ežere (pritaikytas įkainis kaip gamtiniame rezervate, nors (duomenys neskelbtini)niekada tokiu nebuvo – tai botaninis-zoologinis draustinis, ir jame trigubas įkainis netaikomas (Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27, 11 punktas);

5) protokole nenurodyti tokie esminiai administracinio nusižengimo objektyviosios pusės sudėties požymiai, kaip tiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta – apsiribota bendru nurodymu (duomenys neskelbtini), kurioje tai ežero dalyje tariamai buvo žvejojama ir plaukiojama nenurodyta; tikslus administracinio nusižengimo padarymo laikas – apsiribota bendru įrašu nuo 2023 m. gegužės 22 d., 09.00 val. iki 2023 m. gegužės 22 d., 12.00 val., nors iš įrašo Nr. VID_20230522_115205(2).mp4 matyti, kad 2023 m. gegužės 22 d., 11.52 val., administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys jau yra krante ir prie valties transportavimo priekabos riša valtį. Iš tokių neteisingų įrašų protokole pašaliniam stebėtojui neteisingai susidaro įspūdis (informacija buvo paskelbta Aplinkos apsaugos departamento tinklalapyje), kad (duomenys neskelbtini)

administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo nieko daugiau nedarė, tik nuo 09.00 val. iki 12.40 val. plaukiojo ir žvejojo, nors protokolą surašęs pareigūnas apie pažeidimo padarymo laiką ir vietą neturi jokių objektyvių ir įrodymais patvirtintų duomenų, išvadą apie galimo nusižengimo padarymo laiką ir vietą, kaip ir apie patį pažeidimą, daro tik iš prielaidų ir spėlionių bei Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorės tarnybiniame pranešime subjektyviai nurodyto laiko – 09.00 val.;

6) asmenis kaltinant pagal ANK 267 straipsnio 5 dalį (plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama) nurodoma, kad buvo pažeisti Reikalavimų 12 punkto reikalavimai, kuriuose pasakyta, kad savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. <...>. (duomenys neskelbtini) nėra nei gamtinio rezervato, nei ornitologinio draustinio teritorijoje ir niekada tokia teritorija nebuvo, tad kaltinimas neteisėtu plaukiojimu gamtiniame rezervate ar ornitologiniame draustinyje visiškai nepagrįstas;

7) kaltinimas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį visiškai nepagrįstas ir neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Kaltinimas suformuotas neaiškiai ir nesuprantamai, viename kaltinime nurodyti dviejų administracinių nusižengimų požymiai. Nors asmenys yra kaltinamas žvejojęs draudžiamoje vietoje, tačiau ANK 291 straipsnio 4 dalyje atsakomybė numatyta, tik už žvejybą draudžiamu būdu ir draudžiamais įrankiais. Baigtinis draudžiamų žvejybos būdų sąrašas nurodytas Taisyklių 9.1 punkte, tačiau tokio būdo, kaip žvejyba iš valties, 9.1 punkte tarp draudžiamų nenurodyta. Byloje visiškai nėra nei liudytojų parodymų, nei vaizdo įrašų, nei kokių kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių patį žvejybos faktą, t. y., nėra duomenų kurioje ežero vietoje žvejota, kiek laiko žvejota, kiek asmenys sugavo žuvų, kur, kada ir kokią žuvį iš paimtųjų sugavo vienas ir kitas nubaustas asmuo, kuriuos įrankius ir masalus iš paimtųjų naudojo, kuriais įrankiais iš paimtųjų buvo sugautos žuvys, kuriais masalais iš paimtųjų buvo sugautos žuvys, kokius veiką kvalifikuojančius veiksmus valtyje asmenys atliko. Pas pačius nubaustus asmenis nebuvo surasta ir paimta jokių žvejybos įrankių ir priemonių. Valtyje surasti ir paimti įrankiai nepritaikyti žvejybai: yra dėkluose, supakuoti ir su nepritvirtintais masalais, ar išvis žvejyboje nenaudojami: kuprinė, dėžutė, daugiafunkcinis peilis, meškerės dėklas ir t. t. Kaltinime teigiama, kad I. K. su J. L. turėjo sugavę 7 lydekas ir 350 gramų ešerių, bet kaip, kokiu būdu, kokius įrankius ir masalus naudojant ir kiek iš jų yra sugavęs kiekvienas asmuo, nenurodyta. Žuvies matavimui naudotos juostos ir žuvies svėrimui naudotų svarstyklių, filmavimo ir fotografavimo priemonių nei pavadinimai, nei parametrai, nei metrologinės patikros duomenys protokole ar kitame procesiniame dokumente nenurodyta;

8) kai D. J. apie 15.35 val. atnešė I. K. surašytą administracinio nusižengimo protokolą susipažinimui, ir I. K. paprašė leisti susipažinti su visa bylos medžiaga, D. J. bylos medžiagos nepateikė (jo statusas administracinio nusižengimo bylos teisenoje visiškai nesuprantamas), bet atsakė, kad visa bylos medžiaga jau pateikta (el. paštu I. K. buvo gavęs neregistruotus poėmio protokolus ir žalos paskaičiavimą). D. J. paprašytas patikslino, kad visa bylos medžiaga jau yra pateikta ir daugiau nėra (įrašas Nr. 2023_0522_1534200000000_000000-001(3).MP4). Bet vaizdo ir garso įrašų, tarnybinių pranešimų, foto lentelių, schemų, kurie sudaryti po protokolo surašymo, taip ir nepateikė, ir negana to, po protokolo surašymo pareigūnai toliau atliko procesinius veiksmus, pildė dokumentus bei tęsė filmavimą. Kai buvo papildomai raštu Departamento paprašyta atsiųsti bylos medžiagą, daiktų paėmimo protokolai, R. S. tarnybinis pranešimas atsiųsti taip ir nebuvo;

9) nubausti asmenys jiems inkriminuojamų nusižengimų nepadarė. Aplinkosauginės priemonės metu buvo surasti neteisėtos žvejybos įrankiai bei žuvys, visi rasti daiktai buvo patalpinti į tarnybinę valtį. Surastos žuvys buvo sudėtos į valtyje buvusį rožinį polietileninį krepšį, kurie buvo nupirkti Departamento prieš eilę metų akcijai „Darom“ ir iki šios dienos naudojami kasdieniniuose inspektorių darbuose. J. L. radimo vietoje neįformino surastų įrankių bei žuvų, kadangi, tai ketino atlikti grįžęs į krantą. Po daiktų ir žuvų surinkimo, reidas buvo tęsiamas, jo metu buvo apiplauktas visas vandens telkinys, keliose vietose buvo užsiinkaruota ir išlipta į krantą, tačiau daugiau pažeidėjų nenustatyta. Dar pačio reido pradžioje tinklų paieškai buvo naudojama jų suradimo priemonė – „katė“. J. L., pagalvojęs, kad nėra surašytas daiktų paėmimo protokolas ir tai gali būti palaikyta tarnybiniu nusižengimu, pasakė, kad „gal vyrai nereikia, bus skandalas“ ar kažką pan. Daiktų paėmimo protokolo nesurašymas nedelsiant daiktų suradimo vietoje, nėra pažeidimas, kadangi jokiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose tokio pobūdžio veiksmus, nėra nurodyta, kuriuo momentu ir per kiek laiko šis proceso veiksmas turi būti atliekamas. Be to, J. L. užpildymui reikalingus procesinius dokumentus turėjo ir tą ketino atlikti, tačiau tai padaryti neturėjo galimybės, nes sutrukdė Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai.

Skunduose yra išdėstyta daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą, todėl teismas jų nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus T. T. (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnams radus tarnybinės valties daiktadėžėje tarp kitų daiktų rausvame šiukšlių maiše žuvis, J. L. sutriko ir pradėjo nerišliai kalbėti: „vyrai gal nereikia, šita, šita, bus skandalas, sutariam draugiškai“ (vaizdo įrašas 2023-0522-115580000000-000000-001, 01.52 min). Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas D. J. paklausė: „kurio ir kiek lydekų“, J. L. jau besakant, I. K. pertarė, kad: „ne, J., ne, mes jų nepagavome, mes jas radom. Jeigu jau taip norit...“ „radom krepšy, plaukėme aplink ežerą“ (vaizdo įrašas 2023-0522-115580000000-000000-001, 02.35 min). Pasak, I. K., supratęs, jog atliekami tyrimo veiksmai jų atžvilgiu, patikslino J. L., kad žuvį rado priešingame krante. Paklausti, kurioje vietoje – I. K. nurodė, kad švendrėse, o J. L. nurodė, kad kitoje pusėje. Paklausti, apie esamas meškeres valtyje – I. K. atsakė: „matyti, kad kažkas paliko, kad rado ir meškeres“, o J. L.: „kad mėtėsi valtyje“. Iš abiejų asmenų pirminių parodymų matyti, jog parodymai skiriasi ir apie tai, jog kitame krante rasta žuvis ir meškerės, ši versija po truputį plėtojosi J. L. girdint I. K. atsakymus. Įvertinus tai, jog įvykio vietoje rasta žuvis rausvame šiukšlių maiše ir tokie patys maišai rasti tarnybiniame automobilyje patvirtina tai, jog J. L. ir I. K. juos panaudojo. Pirminiuose parodymuose I. K. nurodė, kad: „rado krepšy“, o bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad keliant žuvį į valtį, suplyšo maišas ir tuomet J. L. padavė rausvą šiukšlių maišą, o kur liko suplyšęs maišas neatsakė. Valtyje pareigūnai suplyšusio maišo nerado. Paklausti apie rastus daiktus (masalus ir kt.) valtyje, atsakymo tiesioginio nebuvo „tikriausiai“, “nežinau“. I. K. neteikė jokių paaiškinimų, tačiau girdėdamas J. L. atsakymus įsiterpdavo ir kryptingai pasukdavo atsakymą reikiama linkme, jog „reidas“ ir „žuvis rasta“.

Motyvuojamoji dalis

Iš vaizdo medžiagos matyti, kad pareigūnui J. L. atsakant į klausimą ar žvejojo, jis tarstelėjo, jog: „buvom užmetę“, o vėliau apžiūrint valtį, pareigūnai patikrino, jog inkaro virvė šlapia, o tinklų ieškojimo priemonės „katė“ virvė sausa, tuo metu, nei I. K., nei J. L. nepaaiškino šių aplinkybių. Tik bylos nagrinėjimo metu buvo iškelta versija, jog tik išplaukus į ežerą „katė“ buvo panaudota ir per plaukiojimo laikotarpį ji išdžiūvo, o inkaro virvė šlapia, nes I. K. buvo išlipęs krantą. I. K. bei J. L. nenurodė, kurioje vietoje rastos meškerės ir žuvys. Taigi, atsižvelgiant į tai, pareigūnai ir neturėjo galimybės išsiaiškinti tikslios radimo vietos, I. K. nepripažino, jog žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamoje vietoje (iš motorinės valties, (duomenys neskelbtini), ne Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane nustatytoje vietoje nuo kranto), tokios pat versijos tyrimo metu pradėjo laikytis ir J. L..

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad I. K. nuo 2023 m. gegužės 22 d., 09.00 val. iki 2023 m. gegužės 22 d., 12.400 val., Žuvinto biosferos rezervate, (duomenys neskelbtini), plaukiojo savaeige plaukiojimo priemone, motorine valtimi Nr. LT-15374 su varikliu „Suzuki“, Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiame vandens telkinyje, (duomenys neskelbtini), kai tai daryti draudžiama. Plaukiojo kartu su J. L.. Tuo savo veiksmais pažeidė Reikalavimų 12 punkto nuostatas. Žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamoje vietoje, iš motorinės valties (duomenys neskelbtini), ne Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane nustatytoje vietoje nuo kranto. Žvejybos metu neturėjo mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti šiame vandens telkinyje. Žvejojo kartu su J. L., turėjo sugavę 7 lydekas ir 350 gramų ešerių. Tuo padarė 5 055,75 Eur žalą aplinkai. Tuo savo veiksmais pažeidė Taisyklių 9.1 punkto, 13² punkto 2 papunktį bei 10.1 punkto reikalavimus. Protokole fiksuota, kad asmuo nurodo, jog „su man inkriminuotu nusižengimu nesutinku. Prašau atsiųsti bylos medžiagą“ (1 t., b. l. 43-45).

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad J. L. nuo 2023 m. gegužės 22 d., 09.00 val. iki 2023 m. gegužės 22 d., 12.400 val., Žuvinto biosferos rezervate, (duomenys neskelbtini) plaukiojo savaeige plaukiojimo priemone, motorine valtimi Nr. LT-15374 su varikliu „Suzuki“, Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiame vandens telkinyje, (duomenys neskelbtini), kai tai daryti draudžiama. Plaukiojo kartu su I. K.. Tuo savo veiksmais pažeidė Reikalavimų 12 punkto reikalavimus. Žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamoje vietoje, iš motorinės valties (duomenys neskelbtini), ne Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane nustatytoje vietoje nuo kranto. Žvejybos metu neturėjo mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti šiame vandens telkinyje. Žvejojo kartu su I. K., turėjo sugavę 7 lydekas ir 350 gramų ešerių. Tuo padarė 5055,75 eurų žalą aplinkai. Tuo savo veiksmais pažeidė Taisyklių 9.1 punkto, 13² punkto 2 papunktį bei 10.1 punkto reikalavimus. Protokole fiksuota, kad asmuo nurodo, jog „su pažeidimu nesutinku“ (2 t., b. l. 34-36).

D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 22 d., apie 09.00 val., gautas tiesioginis pavedimas iš Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorės M. R. vykti i Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus kontroliuojamą teritorijoje esantį (duomenys neskelbtini), kuriame galimai mėgėjišką žūklę vykdo aplinkos apsaugos pareigūnai. Buvo organizuotas reidas. Nuvykus į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta plaukianti metalinė valtis su motoriniu varikliu (juodos spalvos). Kateryje buvo matyti du vyriškos lyties asmenys. Vienas asmuo apsirengęs šviesios (smėlio) spalvos marškinėliais, kitas mėlynai baltos spalvos bliuzonu. Po kurio laiko kateris prisišvartavo krante. Privažiavus prie ežero pakrantės pastebėjo, kaip iš ežero išvažiuoja tarnybinis automobilis „Isuzu D-Max“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo prikabinta priekaba, ant kurios užkeltas anksčiau minėtas metalinis kateris (tarnybinis laivas), kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie asmenų, paaiškėjo, kad prie tarnybinio automobilio vairo sėdėjo Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas J. L. (buvo uniformuotas), šalia automobilio stovėjo asmuo apsirengęs civiliais drabužiais. Kaip paaiškėjo tai buvo Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas I. K.. Paklausus, ką asmenys veikia (duomenys neskelbtini), asmenys paaiškino, kad buvo vykdomas reidas, ieškoma ežere nemėgėjiškos žūklės įrankių ir nelegaliai žvejojančių asmenų. Valtyje asmenys neturėjo reikiamų priemonių (dokumentų, kompiuterio), kurie reikalingi įforminti neteisėtos žvejybos atvejus. Taip pat valtyje nebuvo rastos taktinės liemenės. Valtyje buvo pastebėti mėgėjiškos žūklės įrankiai. Asmenims buvo užduotas klausimas, ar jie vykdė mėgėjišką žūklę. J. L. patvirtino, kad taip „buvom užsimetę“. Tęsiant valties apžiūrą, buvo patikrinta, valties priekyje esanti daiktadėžė. Joje rastas dar vienas mėgėjiškos žūklės įrankis, 7 vnt. lydekų, 3 vnt. ešerių. Taip pat valtyje rastas didelis kiekis masalų skirtų plėšrioms žuvims gaudyti, t. y., sukriukės, vobleriai, mikro masalai, blizgės, guminukai. Po valties daiktadėžės patikrinimo abu asmenys sutriko. I. K. nurodė, kad mėgėjiškos žūklės įrankius rado priešingame ežero krante ir paėmė, kaip neteisėtus žūklės įrankius. Išrašas iš video įrašo „Ne, J., mes čia jų nepagavome, mes jas radome“, nurodė I. K. pokalbyje apie sugautas žuvis. J. L. paprašė neforminti šio įvykio, nes dėl to gali sulaukti neigiamų pasekmių. Vėliau tęsiant valties apžiūrą, pastebėtas savadarbis metalinis įrankis su svoriu, prie kurio pririšta virvė. Šis įrankis skirtas nemėgėjiškos žūklės įrankių paieškai vandens telkinyje. Apžiūrėjus įrankį ir virvę akivaizdžiai matėsi, kad jis tą dieną nebuvo naudotas, nes įrankis ir virvė buvo sausa. Šalia buvęs valties inkaras ir virvė buvo šlapia. Tai tik įrodo, kad asmenys vykdė mėgėjišką žūklę įleidę inkarą, o nemėgėjiškos žūklės įrankių neieškojo. Paprašius pateikti mėgėjišką žūklę suteikiančius leidimus, asmenys jų pateikti negalėjo. J. L. paprašius parašyti paaiškinimą, jame nurodė anksčiau išdėstytas I. K. aplinkybes, kad žvejybos įrankius rado. Rašant paaiškinimą neigė žvejojęs. Paaiškinime nurodė, kad žuvis rasta pakrantėje prie mėgėjiškos žūklės įrankių raudonos spalvos maiše. Tačiau tokius pačius maišus radome ir tarnybiniame automobilyje. I. K. paprašius parašyti paaiškinimą, jis tai daryti atsisakė (2 t., b. l. 129-130).

Žalos aplinkai paskaičiavime nurodyta, kad bendra aplinkai padaryta žala yra 5 055,75 Eur (1 t., b. l. 100-101; 2 t., b. l. 144-145).

Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, kad protokolas surašytas 2023 m. gegužės 22 d., paėmimas pradėtas 12.40 val., baigtas – 13.34 val. Daiktų ir dokumentų paėmimo atliko T. G. ir D. M.. Asmuo, pas kurį atliktas daiktų ir dokumentų paėmimas – J. L. ir I. K.. Paimti daiktai – kurpinė, voblerių dėžutė, guminukų pakuotė, plūdė ir kt. (2 t., b. l. 52).

Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, kad protokolas surašytas 2023 m. gegužės 22 d., paėmimas pradėtas 12.40 val., baigtas – 13.39 val. Daiktų ir dokumentų paėmimo atliko T. G. ir D. M.. Asmuo, pas kurį atliktas daiktų ir dokumentų paėmimas – J. L. ir I. K.. Paimti daiktai – voblerių dėžutė, dėžė su vobleriais, guminukais ir kt. (2 t., b. l. 53).

Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, kad protokolas surašytas 2023 m. gegužės 22 d., paėmimas pradėtas 12.40 val., baigtas – 13.39 val. Daiktų ir dokumentų paėmimo atliko T. G. ir D. M.. Asmuo, pas kurį atliktas daiktų ir dokumentų paėmimas – J. L. ir I. K.. Paimti daiktai – daiktadėžė, daugiafunkcinis peilis ir kt. (2 t., b. l. 54).

Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, kad protokolas surašytas 2023 m. gegužės 22 d., paėmimas pradėtas 12.40 val., baigtas – 13.39 val. Daiktų ir dokumentų paėmimo atliko T. G. ir D. M.. Asmuo, pas kurį atliktas daiktų ir dokumentų paėmimas – J. L. ir I. K.. Paimti daiktai – tašė per juosmenį, dėžė su guminukais ir kt. (2 t., b. l. 55).

Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, kad protokolas surašytas 2023 m. gegužės 22 d., paėmimas pradėtas 12.40 val., baigtas – 13.39 val. Daiktų ir dokumentų paėmimo atliko T. G. ir D. M.. Asmuo, pas kurį atliktas daiktų ir dokumentų paėmimas – J. L. ir I. K.. Paimti daiktai – meškerės dėklas, spiniginė meškerė ir kt. (2 t., b. l. 56).

Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, kad protokolas surašytas 2023 m. gegužės 22 d., paėmimas pradėtas 12.40 val., baigtas – 13.39 val. Daiktų ir dokumentų paėmimo atliko T. G. ir D. M.. Asmuo, pas kurį atliktas daiktų ir dokumentų paėmimas – J. L. ir I. K.. Paimti daiktai – dviejų dalių spiniginė meškerė, lydekos, ešeriai ir kt. (2 t., b. l. 56).

Vandens transporto priemonės būklės aprašymo ir paėmimo protokole nurodyta, kad 2023 m. gegužės 22 d, Ežero g., Paželsvių k., Marijampolės sav., paimta transporto priemonė (2 t., b. l. 142-143).

Vaizdo įraše 2023-0522-115580000000-000000-001 fiksuota, kad Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnai, išlipę iš tarnybinių automobilių, I. K. ir J. L. neprisistato. 2.25 min. vienas iš pareigūnų pasako „mes ne veltui atvažiavom, mums buvo nurodymas“. 3.31 min. I. K. pasako, kad „ne ne, J.i, mes jas (žuvis) radom, Radom krepšyje, plaukdami aplink ežerą“. I. K., atsakydamas į pareigūnų klausimą, ar jie gali parodyti poėmio aktą, nurodo, kad ne, kadangi „dar valtis nefiksuota“, pareigūnas replikuoja ir sako „žuvis pakrauta ir slepiama“. Pareigūnas asmenins užduoda klausimą „ką jus čia veikiate“, J. L. atsako „tikriname, reidas“. Pareigūnas paprašo J. L. parodyti reido dokumentus. J. L. paduoda lagaminą su dokumentais. Toliau vaizdo įraše matyti vykdoma įvykio vietoje rastų daiktų apžiūra. 9.15 min. pareigūnas asmenų klausia „kam žūklės rankis“, I. K. atsako, kad „matyt kažkas plaiko“. Pareigūnas replikuoja „taigi sakėte, kad tik žuvį radote“, I. K. atsako „neklausėte“. I. K. nurodo, kad rado žuvis ir meškeres. J. L. nurodo, kad meškeres radome „neužmestas“.

Vaizdo įraše 2023_0522_1534200000000_000000-001(3).MP4 fiksuota, kad 1.34 min. I. K. paprašė leisti susipažinti su visa bylos medžiaga, D. J. atsakė, kad visa bylos medžiaga jau pateikta (el. paštu I. K. buvo gavęs neregistruotus poėmio protokolus ir žalos paskaičiavimą). D. J. paprašytas patikslino, kad visa bylos medžiaga jau yra pateikta ir daugiau nėra.

I. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis informuoja vadovą R. S., kad šiandien suplanavo vykdyti mėgėjų žvejybos kontrolės reidą (duomenys neskelbtini). Apie planuojamą reidą telefonu informavo skyriaus vedėją R. S. ir šis leido vykdyti reidą. Kadangi pirmadienį skyriuje dirbo tik vienas, į pagalbą pasikvietė kolegą I. K.. Iš darbovietės išvyko 08.10 val. Prie ežero atvykau apie 09.00 val. Nusileido valtį ir pradėjo plaukti ežero pakrante. Patikrino vieną žveją, leidimą turėjo. Ežeras didelis jį apiplaukti užtruko daugiau nei dvi valandas. Plaukiant, prie taip vadinamo „spanguolyno“ (vieta, kur eina be valties prieiti prie ežero), pastebėjo ištryptą krantą, todėl priplaukė arčiau patikrinti. Pakrantėje rado bešeimininkius rausvą maišą su 7 lydekom ir 3 ešeriais ir kuprinėse žvejybos įrankius, meškerės, guminukai, blizgės. Žvejai matomai išgirdę valties motoro garsą pasišalino. Maišas su žuvimi buvo suplyšęs, todėl žuvis perdėjo į šiukšlių maišą (jų stengiasi turėti valtyje būtent tokiems atvejams) ir kartu su kitais daiktais paėmė į valtį tolimesniam aiškinimuisi ir plaukė toliau ieškodami žvejų ar nelegalių tinklų. Daiktų paėmimo protokolą ketino užpildyti reido pabaigoje, kai paieškos bus užbaigtos. Parplaukus į krantą ir tik išlipus iš valties, nespėjus net jos pritvirtinti, privažiavo Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai, kurie apkaltino neteisėta žvejyba. Į argumentus, kad žuvis ir žvejybos įrankiai rasti reido metu, nekreipė dėmesio, užpildyti daiktų paėmimo protokolo neleido, paėmė žuvį ir įrankius, surašė protokolus ir be jokio pagrindo paėmė tarnybinę valtį S. H. 420 (3 t., b. l. 20).

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 22 d. visi J. L. kolegos darbe turėjo laisvą dieną, jam reikėjo pagalbos vykstant prie (duomenys neskelbtini), todėl į pagalbą pasikvietė atostogaujantį I. K.. Pagal galiojančią tvarką, ryte (apie 08.00 val.) savo tiesioginiam vadovui R. S. perdavė informaciją, kad organizuoja (duomenys neskelbtini)patikrinimą. L. R. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2023 m. gegužės 22 d., ryte, jam paskambino J. L. ir informavo, jog ketina apvažiuoti (duomenys neskelbtini), galbūt palikti kamerą. Jis neprieštaravo. Jeigu nėra numatytų konkrečių užduočių, pareigūnai savarankiškai sprendžia, kur vykti dirbti. Važiuoja ne vienas asmuo, jeigu nėra laisvų inspektorių, pasiima neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius. L. R. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad J. L. nei vykdydamas į reidą, nei į jį kartu pasiimdamas I. K., jokio pažeidimo nepadarė.

Teismo vertinimu, nurodytoje faktinėje situacijoje J. L. įvykio metu vykdė savo darbines funkcijas, kadangi buvo jo darbo diena, apie planuojamą vykimą informavo tiesioginį vadovą, buvo su darbo apranga, prie (duomenys neskelbtini) vyko tarnybiniu automobiliu, turėjo darbo priemones. I. K. savo kasmetinių atostogų metu vyko kartu su J. L., pastarojo paprašytas jam padėti. Byloje nėra duomenų, kad dėl nurodyto darbo organizavimo įvykio dieną ir darbo funkcijų vykdymo J. L. ir I. K. būtų gavę drausmines nuobaudas dėl darbo tvarkos ir (ar) taisyklių pažeidimų.

Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, skundžiamuose nutarimuose fiksuoti šie asmenų veiksmai, traktuoti kaip administraciniai nusižengimai – 1) plaukiojimas motorine valtimi su varikliu Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiame vandens telkinyje, (duomenys neskelbtini), kai tai daryti draudžiama; 2) žvejojimas draudžiamu būdu ir draudžiamoje vietoje, iš motorinės valties (duomenys neskelbtini) ne Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane nustatytoje vietoje nuo kranto; 3) neturėjimas mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti šiame vandens telkinyje.

ANK 267 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 450 Eur iki 850 Eur.

Pažymima, kad ANK 267 straipsnio 5 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą (kitus) teisės aktą (aktus).

Reikalavimų 12 punkte (suvestinė redakcija nuo 2022-07-01 iki 2023-06-05) numatyta, kad savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad asmenys nubausti už tai, jog 2023 m. gegužės 22 d., 09.00 val. iki 2023 m. gegužės 22 d., 12.40 val., Žuvinto biosferos rezervate, (duomenys neskelbtini)plaukiojo savaeige plaukiojimo priemone, motorine valtimi Nr. (duomenys neskelbtini) su varikliu „Suzuki“, Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiame vandens telkinyje, (duomenys neskelbtini), kai tai daryti draudžiama.

Nurodytame Reikalavimų 12 punkte įtvirtinta, kad savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose. Tuo tarpu, (duomenys neskelbtini)yra (kaip nurodyta skundžiamuose nutarimuose) biosferos rezervato teritorijoje. Taigi, ne gamtinio rezervato ir ornitologinio draustinio teritorijoje. Teismo vertinimu, asmenys pagal ANK 267 straipsnio 5 dalį nubausti nepagrįstai.

Kaip minėta, J. L. ir I. K. pripažinti padariusiais vieną iš administracinių nusižengimų dėl to, kad žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamoje vietoje, iš motorinės valties (duomenys neskelbtini), ne Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane nustatytoje vietoje nuo kranto.

ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 120 Eur iki 300 Eur.

Pažymima, kad ANK 291 straipsnio 4 dalies dispozicija taip pat yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą (kitus) teisės aktą (aktus).

Taisyklių 9.1. punkte numatyta, kad draudžiama veikla žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant plūdrius mėgėjų žvejybos įrankius, kurie nepritvirtinti prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką (išskyrus žvejybą nuo ledo), naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama, ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 11 punkto reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai.

Taisyklių 13² punkto 2 papunktyje numatyta, kad (duomenys neskelbtini) botaniniame-zoologiniame draustinyje leidžiama žvejoti tik ant ledo ir biosferos rezervato planavimo schemoje (tvarkymo plane) nustatytose vietose nuo kranto.

Teismo vertinimus, svarbu nustatyti, ar byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių I. K. ir J. L. žvejojimo faktą, kadangi minėti asmenys teigia, kad jie nežvejojo, o įvykio metu rastos žuvys ir žvejybai reikalingi įrankiai yra ne jų, o rasti krante ir priklauso nenustatytiems asmenims.

D. M. tarnybiniame pranešime fiksuota, jog „nuvykus į nurodytą vietą prie (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav., buvo pastebėti du asmenys, kurie plaukiojo (duomenys neskelbtini)naudojant metalinę valtį su motoriniu varikliu. Po kurio laiko minėta valtis priplaukė prie kranto“ (1 t., b. l. 92-93, 2 t., b. l. 132-133). E. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nuvykus prie (duomenys neskelbtini) buvo pastebėta plaukianti metalinė valtis su motoriniu varikliu (juodos spalvos). Valtyje buvo matyti du asmenys (1 t., b. l. 95-96, 2 t., b. l. 135-136). T. G. tarnybiniame pranešime parašyta, kad atvykus prie (duomenys neskelbtini)buvo pastebėta plaukianti valtis su motoriniu varikliu. Kateryje buvo matyti du vyriškos lyties asmenys. Po kurio laiko kateris su asmenimis prisišvartavo krante (1 t., b. l. 98; 2 t., b. l. 139-140). M. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pastebėjo plaukiančią valtį, kurioje buvo du asmenys. Kitų asmenų, ar jų veiklos žymių, ežero pakrantėje ties kur pastebėta plaukianti valtis ir ~1 km atstumu į visas puses nuo tos vietos, nepastebėta, teritorija apžiūrėta naudojant droną. Pastebėjo, kad asmenys išlipo į krantą ties (duomenys neskelbtini) nuvyko ten (1 t., b. l. 98; 2 t., b. l. 138). D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į nurodytą vietą Marijampolės sav., prie (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta plaukianti metalinė valtis su motoriniu varikliu (juodos spalvos). Kateryje buvo matyti du vyriškos lyties asmenys. Vienas asmuo apsirengęs šviesios (smėlio) spalvos marškinėliais, kitas mėlynai baltos spalvos bliuzonu. Po kurio laiko kateris prisišvartavo krante (2 t., b. l. 129-130).

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad atvykę įvykio vietą, matė vandenyje plaukiojančią motorinę valtį. Nematė, kad valtyje buvę asmenys žvejojo. L. M. T. teismo posėdžio metu parodė, kad atvykę į įvykio vietą, iš pradžių sustojo ne toje vietoje, kurioje stovėjo nubaustų asmenų automobilis, tačiau kitoje ežero pusėje. Pastebėjo du asmenis, plaukiančius link palikto automobilio. Ką asmenys darė tuo metu – nematė. L. T. G. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini)matė plaukiančią valtį, kurioje buvo du asmenys. Jis pats nemetė, kad asmenys žvejojo. Liudytojas E. L. teismo posėdžio metu parodė, kad nuvykus į įvykio vietą, buvo pastebėta plaukianti valtis, kurioje sėdėjo du asmenys.

Taigi, kaip matyti iš tarnybiniuose pranešimuose fiksuotų duomenų ir iš liudytojų teismo posėdžio metu duotų parodymų, nei vienas iš į įvykio vietą atvykusių ir patikrinimą atlikusių Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus darbuotojų nematė, kad J. L. ir (ar) I. K. būtų žvejoję. Bylos nagrinėjimo metu jokiais objektyviais duomenimis nebuvo paneigta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų versija, kad jie tiek žuvis, tiek žvejybos reikmenis rado krante, kad patys nežvejojo ir, kad rasti žūklei skirti įrankiai ir masalai yra ne jų.

Departamentas asmenų kaltę grindžia vaizdo įraše Nr. 2023-0522-115580000000-000000-001 fiksuotu epizodu, kad pareigūnui J. L. atsakant į klausimą ar žvejojo, jis tarstelėjo, jog: „buvom užmetę“. Skunde nurodoma, kad J. L. atsakė, kad „buvome užsimetę“, kadangi kalba tuo metu sukosi apie tinklus ir žuvų nerštą, I. K. suprato, jog J. L. ar juokauja, ar kalba apie tinklų ieškojimo priemonę – „katę“, tačiau suprasdamas, jog J. L. atsakymas gali būti suprastas nevienareikšmiai, I. K. patikslino, jog nežvejojama, o yra atliekamas reidas, kurio metu buvo rasta ir paimta daiktų. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jokiais objektyviais duomenimis taip pat nebuvo paneigta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų versija, kad J. L. pasakęs frazę „buvom užmetę“ mintyje turėjo tai, kad nubausti asmenys patys žvejojo.

Departamento atsiliepime asmenų kaltė taip pat grindžiama vaizdo įraše Nr. 2023-0522-115580000000-000000-001 fiksuotu J. L. pasakymu: „vyrai gal nereikia, bus skandalas“, I. K. frazemis: „ne, (duomenys neskelbtini), ne, mes jų nepagavome, mes jas radom“, „radom krepšy, plaukėme aplink ežerą“. Institucija nurodo, kad paklausti, kurioje vietoje – I. K. nurodė, kad švendrėse, o J. L. nurodė, kad kitoje pusėje. Paklausti, apie esamas meškeres valtyje – I. K. atsakė: „matyti, kad kažkas paliko, kad rado ir meškeres“, o J. L.: „kad mėtėsi valtyje“.

Teismas atkreipia dėmesį, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyviosios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismo vertinimu, institucijos atsiliepime esantys vaizdo įrašuose fiksuoti nubaustų asmenų pasisakymai negali būti vertinami, kaip savaime suponuojantys asmenų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusižengimų, nes kaip minėta, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Departamento atsiliepime akcentuota tai, kad apžiūrint valtį, pareigūnai patikrino, jog inkaro virvė šlapia, o tinklų ieškojimo priemonės „katė“ virvė sausa. Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad inkaras buvo naudotas. Nei „katė“, nei virvė nebuvo šlapi. Tai rodo, kad asmenys vykdė mėgėjišką žūklę. Teismas nesutinka su aptariama pozicija, kad nurodytos faktinės aplinkybės įrodo faktą, jog I. K. ir J. L. vykdė mėgėjišką žūklę. Tuo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog tik išplaukus į ežerą „katė“ buvo panaudota ir per plaukiojimo laikotarpį ji išdžiūvo, o inkaro virvė šlapia, nes I. K. buvo išlipęs krantą. Nurodyta asmenų versija vėlgi nėra paneigta byloje esančiais objektyviais duomenimis.

Bylos nagrinėjimo metu akcentuota tai, jog įvykio vietoje buvę J. L. ir I. K. nebuvo užpildę jokių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota tai, kad jie žuvis ir žūklės įrankius rado paliktus kitų nenustatytų asmenų. Nubausti asmenys bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad J. L. radimo vietoje neįformino surastų įrankių bei žuvų, kadangi tai ketino atlikti grįžęs į krantą. Rašyti dokumentus valtyje nėra patogu, be to buvo tęsiamas reidas siekiant surasti galimus pažeidėjus. Po daiktų ir žuvų surinkimo, reidas buvo tęsiamas, jo metu buvo apiplauktas visas vandens telkinys, keliose vietose buvo užsiinkaruota ir išlipta į krantą, tačiau daugiau pažeidėjų nenustatyta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog liudytojas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teisės aktuose nėra numatyta, kur turi būti surašomas paimtų daiktų protokolas. Teismo nuomone, tai, kad J. L., radęs žuvis ir žvejybos įrankius, iš karto nesupildė dokumentų (pvz. paimtų daiktų protokolo), o ketino tą padaryti grįžęs į krantą, neįrodo asmenims inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo fakto. Be to, kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų ir kitų duomenų, Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai į įvykio vietą atvyko iš karto, kai tik administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys grįžo į krantą, todėl net neturėjo galimybės pradėti pildyti reikiamus dokumentus, kadangi iš karto buvo pradėtas vykdyti jų atliktų veiksmų tyrimas.

ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Taisyklių pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus nusižengimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 10 iki 60 Eur.

Pažymima, kad ANK 291 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą (kitus) teisės aktą (aktus).

Taisyklių 10.1. punkte įtvirtinta, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę. Vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama ir kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai.

Dėl minėto nusižengimo padarymo teismas atkreipia dėmesį į tai, kad institucijai neįrodžius asmenų žvejybos fakto, negalima asmenims inkriminuoti žvejybos, neturint mėgėjų žvejybos leidimo. Pažymima ir tai, jog žvejo mėgėjo bilietą I. K. turėjo (1 t., b. l. 74), o J. L. neprivalėjo minėto dokumento pateikti, kadangi vykdė darbines funkcijas, o ne užsiėmė mėgėjiška žvejyba.

Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukimas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą tenka institucijai (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę, padarius šį nusižengimą, privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Nepakanka vien tik manyti, kad teisės pažeidimą galėjo įvykdyti atitinkamas asmuo. Asmuo kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo gali būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Teismas konstatuoja, kad šioje byloje nepašalintos abejonės, kurios turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų naudai, ir nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad J. L. ir I. K. padarė jiems inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 267 straipsnio 5 dalyje, 291 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje.

Skunde daug dėmesio skiriama ANK reglamentuotoms administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procedūroms bei surašomiems dokumentams.

Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos reidų organizavimo instrukcijos, patvirtintos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. AD1-236, 17 punkte numatyta, jog pareigūnas, kreipdamasis į asmenį, turi pasisveikinti, pasakyti institucijos, kurioje dirba, pavadinimą, savo pareigas, vardą, pavardę, išdėstyti kreipimosi priežastį ir tikslą. Pildant pažeidimų dokumentus ar asmenims, įtariamais padarius pažeidimus, taikant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, išaiškinti jų teises ir pareigas, numatytas ANK, nurodyti jų padarytų pažeidimų esmę.

Iš byloje esančių duomenų (vaizdo įrašų, liudytojų parodymų) nustatyta, kad į įvykio vietą atvykę Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai I. K. ir J. L. neprisistatė, kadangi, pasak teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų, nubausti asmenys ir taip turėjo suprasti, kas atvyko. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad įvykio vietoje buvo pareigūnai pildant pažeidimų dokumentus ar asmenims, įtariamais padarius pažeidimus, taikant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, neišaiškino J. L. bei I. K. teisių ir pareigų, numatytų ANK, nenurodė jų padarytų pažeidimų esmės.

ANK 598 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dėl asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo atlikimo surašomas protokolas.

Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad įvykio vietoje esantys Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai tikrina I. K. drabužius ir drabužių kišenes, tikrina J. L. tarnybinį automobilį, J. L. tarnybinę valtį, J. L. asmeninius daiktus buvusius automobilyje, J. L. automobilyje turėtų vaizdo kamerų įrašus, tačiau apžiūros protokolai nėra surašomi. Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali atsakyti, kodėl nubaustus asmenis tikrinantys pareigūnai neužpildė apžiūros protokolų. L. M. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad patikrinimą atlikę pareigūnai apžiūros protokolų nepildė, nes nebuvo paimta jokių reikšmingų duomenų.

Teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, be kita ko, vadovaujamasi teisingo proceso principu (ANK 566 straipsnio 1 dalis)

ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: <...> laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo <...>.

Teismas sutinka su skunduose išsakyta nuomone, kad administracinių nusižengimų protokoluose nebuvo nurodyti šie esminiai administracinio nusižengimo objektyviosios pusės sudėties požymiai, t. y., tiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta – apsiribota bendru nurodymu (duomenys neskelbtini), o kurioje tai ežero dalyje tariamai buvo žvejojama ir plaukiojama nenurodyta; tikslus administracinio nusižengimo padarymo laikas – apsiribota bendru įrašu nuo 2023 m. gegužės 22 d., 09.00 val. iki 2023 m. gegužės 22 d., 12.40 val. 40 min., nors iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad 2023 m. gegužės 22 d., 11.52 val., J. L. ir I. K. jau yra krante.

Svarbu paminėti ir tai, kad tiek administracinių nusižengimų protokoluose, tiek skundžiamuose nutarimuose yra nurodyta, kad J. L. ir I. K. savo veiksmais padarė 5 055,75 Eur žalą aplinkai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareigūnai pritaikė tris kartus didesnį žuvų ištekliams padarytos žalos apskaičiavimo bazinį įkainį, nei įkainis taikomas tokio pobūdžio ežere (pritaikytas įkainis kaip gamtiniame rezervate, nors (duomenys neskelbtini) niekada tokiu nebuvo – tai botaninis-zoologinis draustinis, ir jame trigubas įkainis netaikomas. Toks reglamentavimas nustatomas Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27, 11 punkte (redakcija nuo 2020-09-08). Netinkamai apskaičiuotos žalos dydį teismo posėdžio metu patvirtino ir Departamento įgaliota atstovė.

Administracinių nusižengimų protokoluose ir skundžiamuose nutarimuose fiksuota, kad I. K. su J. L. buvo sugavę 7 lydekas ir 350 gramų ešerių, bet kaip, kokiu būdu, kokius įrankius ir masalus naudojant ir kiek iš jų yra sugavęs kiekvienas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nenurodyta. Teismas pažymi, jog NK 636 str. 5 d. pasakyta, kad nutarimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje nurodoma, <…> iš kokio asmens, kokiam asmeniui ir kokio dydžio priteisiamas turtinės žalos atlyginimas; <…>. ANK nereglamentuoja bendrininkų atsakomybės, todėl asmenims surašomi atskiri administracinių nusižengimų protokolai, kiekvienam neteisėtos veikos dalyviui veika turi būti inkriminuota individualiai, tačiau nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesiniai dokumentas, kuriuose formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentai, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimo. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

Vaizdo įraše 2023_0522_1534200000000_000000-001(3).MP4 fiksuota, kad 1.34 min. I. K. paprašė leisti susipažinti su visa bylos medžiaga, D. J. atsakė, kad visa bylos medžiaga jau pateikta (el. paštu I. K. buvo gavęs neregistruotus poėmio protokolus ir žalos paskaičiavimą). D. J. paprašytas patikslino, kad visa bylos medžiaga jau yra pateikta ir daugiau nėra. Skunde nurodyta, kad vaizdo ir garso įrašai, tarnybiniai pranešimai, fotolentelės, schemos, kurios sudarytos po protokolo surašymo, asmenims nebuvo pateikto ir po protokolo surašymo pareigūnai toliau atliko procesinius veiksmus, pildė dokumentus bei tęsė filmavimą. Kai buvo papildomai raštu Departamento paprašyta atsiųsti bylos medžiagą, daiktų paėmimo protokolai, R. S. tarnybinis pranešimas atsiųsti taip ir nebuvo. Teismas pažymi, kad skunde aptariamos aplinkybės dėl procesinių veiksmų atlikimo bylos nagrinėjimo metu paneigtos nebuvo.

Taigi, kaip matyti iš nurodytų visų faktinių aplinkybių ir Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnų veiksmų, tiriant J. L. ir I. K. galimai padarytus administracinius nusižengimus, buvo padarytas ne vienas ANK įtvirtintas procesinis pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šią administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija (pareigūnai), pažeidė teisingo proceso principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, kaip to reikalaujama ANK 567 straipsnyje, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnio 5 dalis), nevertino įrodymų patikimumo aspektu, rėmėsi prieštaringais įrodymais, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo (ANK 566 straipsnio 1 dalis), nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir pagrįstų abejonių dėl nubaustų kaltės, taip pažeidė in dubio pro reo principą, be to, neužtikrino administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų procesinių teisių.

Dėl nurodytų priežasčių advokato R. B. skundai tenkinami – panaikinami Departamento vyriausiosios specialistės J. V. 2023 m. spalio 18 d. priimti nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. AM-AAD-ANR_N-2911-2023 bei Nr. AM-AAD-ANR_N-2917-2023 ir administracinių nusižengimų teisenos pagal ANK 267 straipsnio 5 dalį, 291 straipsnio 4 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį I. K. bei J. L. atžvilgiu nutraukiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Advokato R. B. skundus tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. V. 2023 m. spalio 18 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2911-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 267 straipsnio 5 dalį, 291 straipsnio 4 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį I. K. atžvilgiu nutraukti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. V. 2023 m. spalio 18 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2917-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 267 straipsnio 5 dalį, 291 straipsnio 4 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį J. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.