Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „LIT-INVEST“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi byloje skyrė parengiamąjį teismo posėdį 2015 m. rugpjūčio 11 d., 9.30 val. Vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, tenkinant ieškovo atstovės prašymą, nutarta parengiamąjį teismo posėdį atidėti iki 2015 m. rugsėjo 29 d., 10.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė, atsižvelgdama į bylą nagrinėjančios teisėjos laikinąjį nedarbingumą, 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi 2015 m. rugsėjo 29 d. parengiamąjį teismo posėdį atidėjo nenustatydama kitos parengiamojo teismo posėdžio datos. Atsižvelgiant į šalių pateiktus prašymus, byla 2015 m. spalio 13 d. nutartimi buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2015 m. lapkričio 4 d., 11.00 val. (b. l. 56). Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka šalys informuotos 2015 m. spalio 13 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo UAB „LIT-INVEST“ pagal lizingo sutartį naudojama transporto priemonė Renault Premium 460.19T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino padangą BEL-175, priklausančią UAB „Beltyre“ (b. l. 4-6, 8-9). Transporto priemonę Renault Premium 460.19T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu vairavo atsakovo darbuotojas I. T., ginčo byloje dėl šios aplinkybės nėra (b. l. 4, 8). Atsakovo darbuotojas ir apgadinto turto savininkas įvykio metu (2015 m. gegužės 8 d.) užpildė Eismo įvykio deklaraciją, kurioje atsakovo darbuotojas I. T. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir patvirtino, kad jis yra atsakingas už padarytą žalą (b. l. 4, 8). Dėl padarytos žalos atlyginimo apgadinto turto savininkas UAB „Beltyre“ kreipėsi į „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiantį per „ERGO Insurance SE“ filialą (b. l. 7, 9).

Tarp Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro ir UAB „ERGO Lietuva“ 2002 m. kovo 29 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 11, kuria UAB „ERGO Lietuva“ įsipareigojo atlikti Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme bei Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse Biuro kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokos trečiajam asmeniui mokėjimą (sutarties 1.1. punktas). Biuras įsipareigojo kompensuoti bendrovės faktiškai išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims, turtintiems teisę jas gauti iš biuro, neviršijant transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytų draudimo sumų (sutarties 2.1.3 punktas) (b. l. 10-14).

Padangos BEL-175 apgadinimai yra užfiksuoti Turto techninės apžiūros protokole (b. l. 15-16). Pirkimuose pagal dokumentus su pridėtinėm išlaidom nurodyta padangos BEL-175 kaina (b. l. 21), kurią kaip draudimo išmoką „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas išmokėjo nukentėjusiam dėl turto apgadinimo UAB „Beltyre“ (b. l. 22-23). Ieškovui nurodžius, kad automobilis Renault Premium 460.19T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas kreipėsi į ieškovą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui kompensavo išmokėtą draudimo išmoką (b. l. 24). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, ieškovas 2014 m. spalio 29 d. Pretenzija Nr. S-12891-(4.11.) ir 2014 m. gruodžio 8 d. Pakartotine pretenzija Nr. S-14486-(4.11.) kreipėsi į atsakovą dėl 1 080,87 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka (b. l. 25-26). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas iš esmės nesutinka atlyginti padarytą žalą motyvuodamas tuo, kad jo transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo kompanijoje JSIC „ERGO Russ“ ir dėl to, jog iš tiesų dėl žalos atsiradimo yra kaltas pats nukentėjęs asmuo UAB „Beltyre“, todėl teismas pasisako dėl šių atsakovo argumentų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagrindinis nacionalinės Lietuvos teisės aktas, reglamentuojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius, yra TPVCAPDĮ, priimtas įgyvendinant ES direktyvas. Civilinės atsakomybės draudimo tikslas yra draudėjo siekis perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, riziką draudikui, t. y. visiškai ar iš dalies išvengti savo turto sumažėjimo. Šiame kontekste TPVCAPDĮ ypatumas – įstatymų leidėjas tokiam draudimui suteikia privalomąjį pobūdį. Draudėjai negali pasirinkti, sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį ar ne. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2010).

Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, o kai transporto priemonė naudojama pagal lizingo sutartį – asmuo, kuris naudoja transporto priemonę pagal lizingo sutartį (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Atsakovas automobilį Renault Premium 460.19T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo pagal lizingo sutartį, todėl atsakovas yra atsakingas už šio automobilio valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo.

Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 dalies 1 punktą atsakovo transporto priemonės Renault Premium 460.19T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kadangi Lietuvos Respublikoje ši transporto priemonė yra įregistruota (naudotojas – UAB „LIT-INVEST“, savininkas – UAB „Swedbank lizingas“, Lietuvos Respublikos nuolatinis valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis remiantis TPVCAPDĮ 2 straipsnio 9 dalimi, 18 dalimi, 41 straipsnio 3 ir 8 dalimi, turi būti sudaryta pagal TPVCAPDĮ reikalavimus įmonėje, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra draudikų biuro narė. Tokia įmonė turi būti įsteigta arba Lietuvoje, arba kitoje ES valstybėje narėje, arba gali būti Lietuvoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovas, būdamas transporto priemonės Renault Premium 460.19T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri įregistruota Lietuvoje, valdytoju, turėjo pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį pagal TPVCAPDĮ reikalavimus būtent su Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nariu arba kitos ES valstybės narės draudimo įmone ar filialu.

Iš esančių byloje įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 7 d. transporto priemonė Renault Premium 460.19T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta Rusijos draudimo įmonės JSIC „ERGO Russ“.

Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų, paskelbtų su Europos bendrijų komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas biuras įgalioja savo narius išduoti žalias kortas tik tiems jų apdraustiems asmenims, kurių transporto priemonės yra registruotos jo veiklos šalyje. Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad biuras nesuteikia savo garantijos, jei žalia korta išduota transporto priemonei, kuri nėra teisiškai įregistruota to biuro šalyje, išskyrus 7 straipsnio 3 dalyje išvardintas aplinkybes, t. y., jei biuras įgaliojo savo narį išduoti žalias kortas apdraustiems asmenims be kurioje šalyje, kurioje nėra biuro, jei narys yra įsisteigęs toje šalyje. Byloje nėra duomenų, kad tarptautinio transporto priemonių savininkų atsakomybės draudimo liudijimas RUS/015/09557680 (b l. 34) buvo išduotas esant Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų 7 straipsnio 3 dalyje išvardintoms aplinkybės. Pažymėtina, kad Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija yra nurodžiusi, kad Rusijos draudimo tarpininkų tarptautinių automobilio draudimo kortelių (žaliųjų kortelių) išdavimas Lietuvos Respublikoje įregistruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms ir Lietuvos teisės aktams ir yra neteisėta veikla (b. l. 48-51), todėl visos nuo 2011 m. sausio 1 d. pagal transporto priemonės identifikavimo numerį išduotos žaliosios kortelės laikomos suklastotomis/neteisėtai išduotomis (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1771-392/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1819-611/2014). Iš Rusijos draudimo įmonės JSIC „ERGO Russ“ išduoto tarptautinio transporto priemonių savininkų atsakomybės draudimo liudijimo RUS/015/09557680 matyti, kad šis liudijimas išduotas po 2011 m. sausio 1 d. (laikotarpiui nuo 2013 m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 7 d.) pagal automobilio identifikavimo numerį ((duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad žalioji korta atsakovui buvo išduota pažeidžiant žaliosios kortelės sistemos taisykles ir Lietuvos teisės aktus bei laikytina neteisėtai išduota, todėl darytina išvada, kad atsakovo transporto priemonė Renault Premium 460.19T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra apdrausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl eismo įvykio metu padarytą žalą privalo atlyginti atsakovas.

Atsakovas taip pat nurodo, kad jis neturi pareigos atlyginti padarytą žalą, o tokia pareiga kyla UAB „Beltyre“, kadangi buvo nesilaikyta saugumo technikos reikalavimų pakrovimo/iškrovimo vietose, rampose, t. y. važiuojant atbulomis į pasikrovimo/išsikrovimo vietą, vairuotojas neturi galimybės matyti galinės transporto priemonės dalies, todėl privalo būti signalininkas, kuris rankų ženklais reguliuoja transporto priemonės parkavimą iškrovimo/pakrovimo vietose, rampose, o už saugumo technikos reikalavimų vykdymą yra atsakinga UAB „Beltyre“. Teismas, vertindamas šiuos atsakovo argumentus, sprendžia, kad šioje byloje pagrindas atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla būtent dėl to, jog atsakovo transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas, ginčydamas savo civilinės atsakomybės sąlygas, tik nurodo teisės aktų reikalavimus, tačiau įrodymų, kad UAB „Beltyre“ nesilaikė saugumo technikos reikalavimų nepateikė, t. y. pvz. byloje nėra byloje įrodymų, kad nebūtų buvęs reguliuojamas parkavimas, kad atsakovo vairuotojas pageidavo, kad tas būtų daroma, pareiškė pretenziją dėl to, kad jis apgadino padangą būtent dėl to, jog nematė vaizdo ir pan. (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovo vairuotojas ir dėl turto apgadinimo nukentėjęs asmuo užpildė Eismo įvykio deklaraciją, kurioje atsakovo vairuotojas pripažino savo kaltę, jokių pastabų neteikė. Minėta Eismo įvykio deklaracija yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl teismas neturi pagrindo teigti, kad žalą privalo atlyginti kitas asmuo, o ne atsakovas. CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Ginčo byloje dėl to, kad I. T. eismo įvykio metu buvo atsakovo darbuotojas ir žalą padarė eidamas darbines pareigas, kaip jau buvo minėta, nėra. Pažymėtina, kad šiuo atveju, būtent atsakovui pareiga atlyginti žalą kyla dėl to, jog konstatuota, kad jis neįvykdė pareigos laikantis teisė aktų reikalavimų apdrausti transporto priemonę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kai priešingu atveju žalą nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginęs draudikas.

Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas atlyginęs „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo nukentėjusiam asmeniui UAB „Beltyre“ išmokėtą 1 080,87 Eur dydžio žalą įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų ieškovo išmokėtą sumą (CK 6.111 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu transporto priemonė Renault Premium 460.19T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal TPVCAPDĮ reikalavimus (neteisėtas neveikimas) bei tai, kad UAB „Beltyre“ turtui dėl atsakovo darbuotojo, kuris pripažino kaltę, neapdairių veiksmų buvo padaryta žala (neteisėtas veikimas, priežastinis ryšys ir žala), kurią išmokėjo ieškovas, nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio ir nepaneigus atsakovo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ieškovo reikalavimas dėl 1 080,87 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.270 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje 2 dalyje nurodyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 080,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 32 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „LIT-INVEST“, juridinio asmens kodas 121276661, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai 1 080,87 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimties eurų ir 87 euro centų) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 080,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur (trisdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.