- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-1771-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31639-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- UAB „Transtira“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Transtira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė teismui ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Transtira“ 2 171,4 Lt nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 404 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-11-08 Prancūzijoje dėl transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip to reikalauja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 3 ir 8 dalys. Ieškovas nurodė, kad tuo atveju, kai eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims; atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje įregistruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybes pavalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė ieškovui 628,88 EUR (2 171,4 Lt) reikalavimą. Vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. 5 d., ieškovas nurodytą sumą Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo ir tokiu būdu pagal TPVCAPDĮ 23 str. įgijo teisę šios sumos reikalauti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Transtira“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Taip pat prašė „Rosgosstrach“ Ltd ir G. B. įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Pažymėjo, kad 2011-11-08 Prancūzijoje dėl transporto priemonės VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo G. B. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Nurodė, jog transporto priemonės VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu „Rosgosstrach“ Ltd, kurios buveinė yra Rusijoje. Su šia bendrove buvo sudaryta įprastinė draudimo sutartis, visą šios sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse, suteikianti tokią draudimo apsaugą kiekvienoje ES valstybėje narėje, kokios reikalauja tos ES valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai. Ši draudimo sutartis galiojo nuo 2011-09-03 iki 2012-09-02, t. y. ir eismo įvykio metu. Kadangi transporto priemonės VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu „Rosgosstrach“ Ltd, tai ši bendrovė ir turi atlyginti padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-20 sprendimu ieškinį patenkino visiškai – ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo UAB „Transtira“ priteisė 2 171,4 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 404 Lt bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad eismo įvykio metu galiojusi tarptautinė atsakovo naudojamos transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo kortelė (Žalioji kortelė) buvo išduota Rusijos Federacijoje draudimo bendrovės „Rosgosstrach“ Ltd, o nurodyta transporto priemonė įregistruota Lietuvoje. Remdamasis TPVCAPDĮ 10 str. 1 d., teismas pažymėjo, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta Lietuvos Respublikoje esančios draudimo įmonės. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovas, kaip transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, pagal TPVCAPDĮ 4 str. būdamas atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, transporto priemonės apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip to reikalauja TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalys, 6 straipsnio 4 ir 6 dalys, 41 straipsnio 8 dalis, nebuvo. Be to, Rusijos nacionalinis draudikų biuras nurodęs, jog rusiškos žaliosios kortelės gali būti išduodamos tik Rusijoje įregistruotoms transporto priemonėms, o rusiškų žaliųjų kortelių išdavimas Lietuvos Respublikoje įregistruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms ir Lietuvos teisės aktams bei yra vertintinas kaip Rusijos draudimo tarpininkų ir Lietuvos vežėjų neteisėta veika. Todėl teismas taip pat netenkino atsakovo prašymo trečiuoju asmeniu įtraukti į bylą Rusijos draudimo bendrovę „Rosgosstrach“ Ltd. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., CK 6.280 str. 1 d., konstatuota, kad ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, dėl 2011-11-08 Prancūzijoje įvykusio eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas atsakovo UAB „Transtira“ darbuotojas, transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. B., metu padarytos žalos Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėjęs 2 171,4 Lt, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti išmokėtą sumą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Transtira“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad pagal TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu privalo būti apdraustos Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės, tačiau eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, t. y. transporto priemonė buvo naudojama ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl atsakovą galima bausti tik už tai, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta, kaip to reikalauja TPVCAPDĮ. Tačiau, kadangi UAB „Transtira“ transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė „Rosgosstrach“ Ltd buvo apdrausta tarptautiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, suteikiančiu tokią draudimo apsaugą kiekvienoje ES valstybėje narėje, kokios reikalauja tos ES valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, tai ieškovas turėjo atsisakyti atlyginti žalą ir nurodyti Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui kreiptis į draudimo bendrovę „Rosgosstrach“ Ltd arba į Rusijos draudikų nacionalinį biurą arba atlyginęs žalą reikalauti iš draudimo bendrovės „Rosgosstrach“ Ltd arba iš Rusijos draudikų nacionalinio biuro atlyginti nuostolius. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymų įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis Rusijos draudimo bendrovę „Rosgosstrach“ Ltd ir vairuotoją G. B. bei tokiu būdu užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui. Nurodyta Rusijos draudimo bendrovė galimai įvykdytų prievolę atlyginti žalą. Net jai ir nesutinkant atlyginti žalą, UAB „Transtira“ turėtų pagrindą pareikšti regresinį ieškinį. Taip pat turėtų pagrindą pareikšti regresinį ieškinį ir vairuotojui G. B., kadangi eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Taigi teismas pažeidė CPK 327 str. 1 d. ir neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje esančius įrodymus bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalimas.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu prašė apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalis, 6 straipsnio 4, 6 dalis, dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. y. dėl transporto priemonių, įregistruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės. Biurų taryba (Council of Bureaux), žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekanti institucija, vienijanti visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurus, nurodžiusi, jog rusiškos žaliosios kortelės (tarptautiniai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimai) gali būti išduodamos tik Rusijoje įregistruotoms transporto priemonėms. Be to, ir Rusijos nacionalinis draudikų biuras (?????????? ???? ????????????????) informavęs, kad rusiškų žaliųjų kortelių išdavimas Lietuvos Respublikoje įregistruotoms transporto priemonėms yra Rusijos draudimo tarpininkų, kurie, siekdami pasipelnyti, su tam tikrais Lietuvos vežėjais sudarė susitarimą, nusikalstama veika. Todėl tokiomis transporto priemonėmis padarytą žalą atlyginti turi patys vežėjai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (TPVCAPDĮ 28 straipsnis) duomenimis eismo įvykio dieną nė vienas draudikas – Biuro narys - nebuvo sudaręs VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutarties. Apeliantas, veikdamas kaip juridinis asmuo, kuriam keliami daug aukštesni rūpestingumo, apdairumo, protingumo standartai, turėjo ir galėjo išsiaiškinti (pvz., www.cab.lt), kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDĮ nuostatas atitinkančią draudimo apsaugą Lietuvos Respublikoje įregistruotoms transporto priemonėms. Atsakovui UAB „Transtira“ turėjo būti žinoma, kad Rusijos draudimo bendrovė „Rosgosstrach“ Ltd nėra ES valstybės narės draudimo įmonė (TPVCAPDĮ 10 straipsnio 3 dalis) ir nėra bei niekada nebuvo Biuro nare. Taigi apeliantas, pasirinkdamas Rusijos draudimo bendrovės pasiūlytą tariamą draudimo apsaugą, veikė savo rizika ir atsakomybe. Ieškovas nurodė, kad teismas, konstatuodamas, jog transporto priemonė nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ atitinkančiu draudimu, pasisakė ne dėl Rusijos draudimo bendrovės „Rosgosstrach“ Ltd, o dėl apelianto teisių ir pareigų. Apelianto neteisėti susitarimai su trečiaisiais asmenimis šios bylos nagrinėjimui neturi jokios įtakos, ir tokių asmenų įtraukimas į bylą prilygtų proceso principų – koncentracijos, ekonomiškumo - pažeidimams (CPK 7 str.). Apelianto darbuotojo G. B. neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nepažeidžia apelianto regreso teisės į savo darbuotoją, nes ją galima įgyvendinti remiantis darbo teisės normomis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Byloje nustatyta, kad 2011-11-08 Prancūzijoje dėl transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo G. B. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-41). Padarytos žalos dydį pagrindžia ekspertizės ataskaita (b. l. 34-37). Iš VĮ „Regitra“ LR Kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, jog eismo įvykio dieną atsakovas UAB „Transtira“ buvo transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį. Šios transporto priemonės registracijos šalimi nurodyta Lietuva (b. l. 17). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis transporto priemonė VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo drausta (b. l. 18, 19). Iš tarptautinės automobilio draudimo kortelės matyti, jog atsakovo naudojama transporto priemonė VOLVO FH, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-09-03 iki 2012-09-02 buvo apdrausta Rusijos draudimo bendrovės „Rosgosstrach“ Ltd (b. l. 66-67). Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija nurodė, kad visos nuo 2011-01-01 pagal transporto priemonės identifikavimo numerį išduotos žaliosios kortelės laikomos suklastotomis/neteisėtai išduotomis (b. l. 84-86, 96-98). Prancūzijos centrinis biuras, sureguliavęs ir atlyginęs nukentėjusiam asmeniui 628,88 EUR žalą, kreipėsi į ieškovą (b. l. 28, 29), kuris 2013-01-21 eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui pervedė reikalaujamą sumą (b. l. 20, 26, 27). 2013-03-19 ieškovas, pasinaudodamas atgręžtinio reikalavimo teise, kreipėsi į atsakovą su pretenzija 2 171,40 Lt sumai (b. l. 21).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindinis nacionalinės Lietuvos teisės aktas, reglamentuojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius, yra TPVCAPDĮ, priimtas įgyvendinant ES direktyvas. Civilinės atsakomybės draudimo tikslas yra draudėjo siekis perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, riziką draudikui, t. y. visiškai ar iš dalies išvengti savo turto sumažėjimo. Šiame kontekste TPVCAPDĮ ypatumas – įstatymų leidėjas tokiam draudimui suteikia privalomąjį pobūdį. Draudėjai negali pasirinkti, sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį ar ne. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2010).
Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1,2,3 dalyse nustatytą reglamentavimą transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013), t. y. jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi tam, kad tiek Lietuvos Respublikoje, tiek bet kurioje kitoje ES valstybėje narėje galiotų transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga, Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sudarant sutartį su draudiku – LR Transporto priemonių draudikų biuro nariu (TPVCAPDĮ 29 str. 1 d.) arba kitos ES valstybės narės draudimo įmone ar filialu (TPVCAPDĮ 10 str. 3 d.).
Atsakovas UAB „Transtira“ apeliaciniame skunde nurodė, kad jis savo transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę eismo įvykio metu buvo apdraudęs Rusijos draudimo bendrovėje „Rosgosstrach“ Ltd, todėl atsakovo transporto priemone trečiajam asmeniui padarytą žalą turi atlyginti ne atsakovas, o būtent nurodyta Rusijos draudimo kompanija. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Kadangi Rusijos draudimo bendrovė „Rosgosstrach“ Ltd, apdraudusi atsakovo UAB „Transtira“ transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę, nėra LR Transporto priemonių draudikų biuro narė ir nėra kitos ES valstybės narės draudimo įmonė ar filialas, tai konstatuotina, jog jos išduota tarptautinė automobilio draudimo kortelė (žalioji kortelė) nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos, ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 str. 3 d. ir 8 d. reikalavimų. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad 2011-11-08 Prancūzijoje dėl atsakovo UAB „Transtira“ pagal lizingo sutartį naudojamos transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo G. B. kaltės įvykusio eismo įvykio metu atsakovas nebuvo įvykdęs TPVCAPDĮ 4 str. jam nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Todėl, vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų dėl jo naudojama transporto priemone padarytos žalos išmokėtą sumą.
Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija yra nurodžiusi, jog Rusijos draudimo tarpininkų Tarptautinių automobilio draudimo kortelių (žaliųjų kortelių) išdavimas Lietuvos Respublikoje įregistruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms ir Lietuvos teisės aktams bei yra neteisėta veika. Todėl visos nuo 2011-01-01 pagal transporto priemonės identifikavimo numerį išduotos žaliosios kortelės laikomos suklastotomis/neteisėtai išduotomis. Kaip matyti iš atsakovui UAB „Transtira“ Rusijos draudimo bendrovės „Rosgosstrach“ Ltd išduotos tarptautinės automobilio draudimo kortelės (žaliosios kortelės), ji buvo išduota būtent pagal transporto priemonės VOLVO FH identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir turėjo galioti nuo 2011-09-03 iki 2012-09-02 (b. l. 66, 67). Atsakovas šią kortelę įsigijo 2011-06-17 (b. l. 69-74), t. y. po 2011-01-01. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ši kortelė atsakovui buvo išduota pažeidžiant žaliosios kortelės sistemos taisykles ir Lietuvos teisės aktus, bet laikytina neteisėtai išduota. Vadinasi, transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta ne tik transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal TPVCAPDĮ reikalavimus, bet ir jokiu kitu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl apelianto argumentas, kad transporto priemone VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui padarytą žalą turi atlyginti ne jis, o būtent Rusijos draudimo kompanija „Rosgosstrach“ Ltd, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymų įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis Rusijos draudimo bendrovę „Rosgosstrach“ Ltd ir vairuotoją G. B. bei tokiu būdu užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Teismas, konstatuodamas, kad apeliantas eismo įvykio metu nebuvo įvykdęs pareigos apdrausti transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu pagal TPVCAPDĮ, todėl privalo grąžinti dėl tokia transporto priemone padarytos žalos išmokėtą sumą, pasisakė dėl apelianto neįvykdytos pareigos. Taigi Rusijos draudimo bendrovės „Rosgosstrach“ Ltd pareigoms tai įtakos neturi. Dėl atsakovo darbuotojo G. B., ieškovo išreikalauta draudimo išmokos suma gali būti vertinama kaip darbdavio, t. y. UAB „Transtira“, nuostoliai ir priteisiama, pilnai ar dalinai, iš dėl eismo įvykio kalto vairuotojo, jei jo kaltė būtų nustatyta, vadovaujantis darbo teisės normomis. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, minėtų asmenų neįtraukdamas į bylą trečiaisiais asmenimis, civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.
Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutarė:
Atsakovo UAB „Transtira“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.