- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-493-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-01956-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kretingos grūdai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kretingos grūdai“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 1) 21 039,15 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už 2023 m. mokestinį laikotarpį; 2) 37,87 Eur delspinigių, susidariusių mokestinio laikotarpio nepriemokai, skaičiuojant 0,03 proc. delspinigius nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki ieškinio pateikimo; 3) 0,03 proc. delspinigius, mokestinio laikotarpio nepriemokai, skaičiuojant po ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo (priėmimo), bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. gegužės 15 d. imtinai; 4) 5 procentų procesines palūkanas. Nurodo, kad ieškovė administruoja valstybinio žemės mokesčio sumokėjimą, o atsakovė yra valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Nurodo, kad atsakovė nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir pagal parengtas žemės nuomos mokesčio deklaracijas yra skolinga valstybinės žemės nuomos mokestį ir delspinigius.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-508-826/2023 leido atsakovei naudoti 51 800,86 Eur per mėnesį didžiausią sumą einamosioms įmokoms mokėti ir priimant šią nutartį į einamuosius mokėjimus nebuvo įtraukta žemės nuomos mokesčio suma. Atsakovės turtinė padėtis šiuo metu nėra gera ir atsakovė susidariusį įsiskolinimą galėtų sumokėti per 11 mėnesių, dėl ko prašo išdėstyti skolos sumokėjimą. Sutinka, kad yra pažeidusi prievolę ir turi mokėti netesybas. Nesutinka su ieškovės prašymu priteisti 0,03 proc. delspinigius mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant po ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo šioje byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. gegužės 15 d. imtinai, bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, nes mano, kad negali būti skaičiuojamos ir kompensuojamosios palūkanos, ir delspinigiai. Nurodo, kad kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 328,12 Eur delspinigių ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo teismo sprendimo priėmimo (2024 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei ir kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad atsakovė yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio sklypo nuomininkė pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Nuomos pradžia – 2011 m. sausio 26 d., pabaiga – 2099 m. sausio 26 d.. Atsakovei Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla. Atsakovės žemės nuomos mokesčio skola už 2023 m. mokestinį laikotarpį 2023 m. lapkričio 15 d. sudarė 21 039,16 Eur ir už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d. imtinai, tai yra 6 dienas, priskaičiuota 37,87 Eur delspinigių, skaičiuojant po 0,03 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė po civilinės bylos iškėlimo, tai yra 2024 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 21 039,16 Eur žemės nuomos mokestį už 2023 m. ir 2024 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 37,87 Eur delspinigių.
3.2. Dėl nuomos mokesčio ir delspinigių teismas nurodė, kad atsakovė po bylos iškėlimo įvykdė ieškinio 1 ir 2 punktų reikalavimus, o atsisakymas nuo ieškinio šioje dalyje nebuvo negautas. Teismas atsisakė priimti ieškovės reikalavimus dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kadangi atsakovei įvykdžius ieškiniu keliamus reikalavimus, ieškovė turėjo atsisakyti ieškinio, o ne priskaičiuoti naujas sumas. Dėl po bylos iškėlimo sumokėtų sumų įskaitymo nurodo, kad atsakovė sumokėjo ir žemės mokestį ir delspinigius, tačiau ieškovė gavusi atsakovės atliktas įmokas atliko perskaičiavimą už delspinigių laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki skolos sumokėjimo ir juos padengė iš atsakovės sumokėtos nuomos mokesčio sumos. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė esant ginčui teisme atliko mokėjimus pagal ieškinio reikalavimus, o atsakovė atliko kitokį įmokos paskirstymą, sprendė, kad ieškovės atliktas įskaitymas ydingas ir proceso aspektu, nesąžiningas.
3.3. Dėl delspinigių po ieškinio pateikimo ir procesinių palūkanų nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,03 proc. delspinigių po ieškinio pateikimo ir 5 procentų procesines palūkanas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ginčo dėl delspinigių dydžio byloje nėra, į tai, kad tiek delspinigiai, tiek procesinės palūkanos atlieka kompensacinę funkciją, teismas nutarė priteisti ieškovei 328,12 Eur delspinigių ir 5 procentų metines palūkanas, atsižvelgiant į prievolės susiformavimo laikotarpį, bylos eigą bei procesinių palūkanų paskirtį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti ieškovės ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad atsakovė yra valstybei priklausančio sklypo nuomininkė pagal 2021 m. birželio 18 d. žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Pagal Sutarties 11 punktą, nuomos mokėjimo tvarką nustato apeliantė. Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo pagrindu patvirtintu valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 45 punktu, mokesčio mokėtojo sumokamos sumos įskaitomos anksčiausiai atsiradusiai prievolei padengti, o pagal aprašo 48 punktą, kai mokesčio mokėtojui yra apskaičiuoti delspinigiai, pirmiausia iš sumokamos sumos dengiami delspinigiai ir likusia įmokos suma dengiamas nuomos mokestis.
4.2. Nurodo, kad apeliantė ieškiniu reikalavo 21 039,15 Eur nesumokėto žemės nuomos mokesčio už 2023 m. mokestinį laikotarpį bei atitinkamų delspinigių. Po ieškinio pateikimo atsakovė padengė didžiąją dalį nepriemokos. Teigia, kad reikalavimo vykdymas po bylos iškėlimo vertintinas kaip ieškinio pripažinimas, tačiau teismas atsakovės mokėjimus nepagrįstai vertino taip, lyg tai būtų eiliniai mokėjimai iki bylos iškėlimo. Nurodo, kad apeliantė nebūdama sutarties šalimi, gautas įmokas paskirstė aprašo nustatyta tvarka, tai yra pirmiausia dengė delspinigius, o vėliau likusią skolos nepriemoką, dėl ko tikslino ieškinio reikalavimą, kurį teismas nepagrįstai atsisakė priimti, nurodydamas, jog apeliantė turėjo atsisakyti dalies ieškinio, kam apeliantės atstovas neturėjo įgaliojimų. Mano, kad teismas išėjo už bylos ribų, vertindamas žemės mokesčio surinkimo tvarką, nukrypo nuo sutartyje nustatytų įmokų paskirstymo tvarkos, netinkamai vertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Nurodo, kad apeliantė pateikė ieškinį, kuriuo reikalavo 21 039,15 Eur skolos, 37,87 Eur delspinigių, 0,03 proc. delspinigių, mokestinio laikotarpio nepriemokai ir 5 procentų procesines palūkanas. Atsakovė po civilinės bylos iškėlimo sumokėjo skolą ir delspinigius. Apeliantė apeliaciniame skunde pripažino, kad nėra nuomos sutarties šalis, o tik administruoja mokesčio surinkimą, dėl ko apeliantės aprašas neturi imperatyvo atsakovei. Nagrinėjamu atveju atsakovė patenkino ieškinio reikalavimus, tačiau kaip pagrįstai nustatė teismas, apeliantė gavusi atsakovės įmokas, padengė naujai paskaičiuotas, tai yra ieškinyje neįtrauktas, sumas.
5.2. Nurodo, kad apeliantė gavusi atsakovės įmoką, kurioje aiškiai buvo nurodyta mokėjimo paskirtis „žemės nuomos mokestis už 2023 m.“, turėjo teisę atsisakyti priimti apeliantės įmoką. Apeliantė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog nuomos sutartyje šalys būtų susitarusios, jog atsakovei nevykdant savo prievolės, jų mokėjimas po bylos iškėlimo nenutrūksta. Taigi ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog ieškovė turėjo teisinį pagrindą, naujai priskaičiuotas sumas, padengti iš atsakovės sumokėtų sumų. Teigia, kad teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ieškinio reikalavimų pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
8. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, jog apeliantė administruoja žemės mokesčio sumokėjimą ir gavusi atsakovės įmokas po bylos iškėlimo jas paskirstė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Aprašo nustatyta tvarka. Pažymi, kad pagal Žemės nuomos sutarties 11 punktą mokėjimo tvarką nustato apeliantė, o minėtame apraše nustatyta, kad mokesčio mokėtojo sumokamos sumos įskaitomos anksčiausiai atsiradusiai prievolei padengti, o pagal aprašo 48 punktą, kai mokesčio mokėtojui yra apskaičiuoti delspinigiai, pirmiausia iš sumokamos sumos dengiami delspinigiai ir likusia įmokos suma dengiamas nuomos mokestis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio patikslinimą, išėjo už bylos ribų, vertindamas žemės mokesčio surinkimo tvarką, nukrypo nuo sutartyje nustatytų įmokų paskirstymo tvarkos, netinkamai vertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
9. Pirmiausia, nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog atsakovė yra valstybinio žemės sklypo nuomininkė, kuri laiku nevykdė valstybinės žemės nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra laiku nesumokėjo žemės mokesčio už 2023 metus. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, be kita ko, prašydama priteisti apeliantei iš ieškovės 21 039,15 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už 2023 metų mokestinį laikotarpį ir 37,87 Eur delspinigių, susidariusių mokestinio laikotarpio nepriemokai, skaičiuojant 0,03 proc. delspinigius nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki ieškinio pateikimo. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantės reikalaujamas priteisti 21 039,15 Eur žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas apskaičiuotas remiantis 2023 metų deklaracijos duomenimis, o 37,87 Eur delspinigių įsiskolinimas apskaičiuotas mokesčių mokėtojo kortelės duomenimis, už laikotarpį iki 2023 m. lapkričio 15 d.. Apeliantė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2023 m. lapkričio 21 d..
10. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu, tai yra 2024 m. sausio 15 d. pateikė rašytinius įrodymus, kad 2024 m. sausio 12 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo apeliantės ieškiniu reikalaujamą priteisti valstybinės žemės nuomos įsiskolinimą, tai yra 21 039,15 Eur ir 2024 m. sausio 15 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 37,87 Eur apeliantės ieškiniu reikalaujamą priteisti delspinigių įsiskolinimą. Ieškovė 2024 m. sausio 18 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, prašydama priteisti 328,53 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2023 metų mokestinį laikotarpį, 0,30 Eur delspinigių už 2023 metų mokestinį laikotarpį, susidariusių mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 procento delspinigius nuo 2024 m. sausio 15 d. iki šio ieškinio reikalavimo pateikimo/patikslinimo, 0,03 procento delspinigius už 2023 m. mokestinį laikotarpį, mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant po šio ieškinio reikalavimo pateikimo/patikslinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. gegužės 15 d. imtinai ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantė pateikė mokesčio mokėtojo kortelę, kurios duomenimis atsakovė už laikotarpį iki 2023 m. lapkričio 15 d. yra skolinga 328, 53 Eur žemės nuomos mokesčio. Apeliantė nurodo, kad ieškovės gautas įmokas, tame tarpe ir gautas už prašomą priteisti skolą, paskirstė esančių delspinigių dengimui, dėl ko liko iš dalies nesumokėtas žemės nuomos mokestis už 2023 metų laikotarpį.
11. Valstybinės žemės nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551-6.552 straipsniai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, kuriuo nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai, sąlygos bei numatyta, kad konkretų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-91 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; o šio aprašo 45 punktas nustato, kad mokesčio mokėtojo sumokamos sumos įskaitomos anksčiausiai atsiradusiai prievolei padengti.
12. Nors apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės įmokų sumokėjimo paskirstymą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio reikalavimo patikslinimą, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ieškinyje suformuluoti reikalavimai patvirtina, jog atsakovė po bylos iškėlimo visiškai patenkino ieškinio reikalavimus tiek dėl 21 039,15 Eur žemės nuomos mokesčio skolos, tiek ir dėl 37,87 Eur delspinigių priteisimo, kurie buvo paskaičiuoti iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra iki 2023 m. lapkričio 15 d. (Apeliantė į teismą kreipėsi 2023 m. lapkričio 21 d.). Ta aplinkybė, jog apeliantė paskirstė atsakovės gautas įmokas, ne įsiskolinimui padengti, o vėliau nei ieškinyje nurodytiems delspinigiams apmokėti, nesudaro pagrindo kitaip vertinti fakto, jog ieškinys, pareikštų reikalavimų ribose dėl įsiskolinimo ir delspinigių apmokėjimo buvo patenkintas.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas bei atsiliepimuose į ieškinį ir į priešieškinį nurodyti atsikirtimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą būtent bylos šalių nustatytose ginčo ribose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-220-381/2023). Be kita ko, bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).
14. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė patenkino ieškinio reikalavimus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumokėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės 2024 m. sausio 18 d. pateikti patikslinti reikalavimai, kuriais reikalaujama to pačio įsiskolinimo dalies (už 2023 metais nesumokėtą žemės nuomos mokestį), kai ši skola faktiškai tenkinant ieškinio reikalavimus teismo proceso metu buvo sumokėta atsakovės 2024 m. sausio 12 d. mokėjimo pavedimu, nėra tinkami civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu (CPK 265 straipsnio 2 dalis), ta aplinkybė, jog apeliantė paskirstė atsakovės gautas įmokas pripažinus ieškinio dalį dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio, nesudaro pagrindo spręsti, jog šis ieškinio reikalavimas nebuvo patenkintas pilna apimtimi. Priešingu atveju susiklostytu situacija, kad atsakovei bylos metu sumokėjus ir 2024 m. sausio 18 d. patikslintame reikalavime nurodytą skolą ar jos dalį, gautos įmokos būtų pirmiausia naudojamos ne prašomai priteisti skolai sumokėti, o būtų dengiami proceso metu susidarę delspinigiai, dėl ko sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei įvykdžius ieškinyje nurodytus reikalavimus dėl žemės nuomos mokesčio skolos ir delspinigių sumokėjimo, apeliantė negalėjo naujai priskaičiuoti sumas, dėl kurių ieškiniu pareikštas savarankiškas išreikštas tik procentine išraiška (nutarties 1 punktas).
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinio reikalavimų patikslinimą, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu patenkino ieškinio reikalavimus dėl žemės nuomos mokesčio už 2023 metus skolos (21 039,15 Eur) ir delspinigių (37,87 Eur) priteisimo ir teismo sprendimą priėmė nepažeisdamas įrodymų vertimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, nutariama, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties.
16. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės nuostatas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju apeliacinio skundo motyvais pagrindu nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė duomenų, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.