Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-38-522/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-28
Bylos Nr.
1-38-522/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irina Serafin
Kaltinamasis
E. S., M. S., A. J., K. L. R., K. V.
Nukentėjusysis
T. L., A. G., S. G., L. G., D. G., E. N., A. K., P. L., P. K., M. Z.
Advokatai
Remigijus Uckus, Marta Matiukevič, Audrius Pėstininkas, Česlovas Bakasėnas, Mykolas Girdiušas, Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-38-522/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06740-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 28 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Ievai Rondomanskaitei,

kaltinamajam E. S. ir jo gynėjui advokatui Remigijui Uckui,kaltinamajam M. S. ir jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,kaltinamajam A. J. ir jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,kaltinamajam K. L. R. ir jo gynėjui advokatui Audriui Pėstininkui,kaltinamajam K. V. ir jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

nukentėjusiesiems T. L. (T. L.), A. G., S. G., S. G., L. G., D. G., E. N., A. K. (A. K.), P. L. (P. L.), P. K. (P. K.), M. Z. (M. Z.) ir jo atstovei advokatei Martai Matiukevič,

vertėjai Inai Laukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. S., (duomenys neskelbtini), irM. S., (duomenys neskelbtini), irA. J., (duomenys neskelbtini), irK. L. R., (duomenys neskelbtini), irK. V., (duomenys neskelbtini),

kaltinami, padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S., M. S., A. J., K. L. R. ir K. V., bendrininkaudami vienas su kitu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

E. S., laikotarpiu nuo 2019-02-16, 23.00 val. iki 2019-02-17, 03.00 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje – sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), krikštynų šventės metu, įžūliu elgesiu – pašalinių asmenų akivaizdoje, išvadino sėdėjusį prie stalo A. G. necenzūriniais žodžiais, griebė rankomis jį už kaklo, prispaudė jį prie sienos, sakydamas šiam, kad sumuš, po to po kelių minučių jis, matant kitiems šventės dalyviams, pribėgo prie atsitraukusio nuo stalo A. G., rankomis pastūmė jį prie sienos, sakydamas pastarajam, kad jam „bus pizda“, provokavo muštis. Taip pat po kurio laiko E. S. svečių akivaizdoje pirmo aukšto koridoriuje priėjo prie A. G. ir pasakęs šiam eiti su juo pasikalbėti, iš karto po šių žodžių dešiniuoju kumščiu vieną kartą sudavė A. G. į kairę veido pusę, po to apkabino jį abiem rankomis per liemenį, tačiau pats neišlaikė lygsvaros ir kartu su A. G. nugara krito ant lovos. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. S. pirmo aukšto salėje priėjo prie sėdėjusios ant kėdės prie stalo T. Z. ir įžūliai atsisėdo jai ant kelių, jos sūnui M. Z. priėjus prie jo ir išsakius jam žodinę pastabą dėl netinkamo elgesio su jo (M. Z.) motina, E. S. vieną kartą kumščiu sudavė M. Z. į nosies sritį, dėl to pastarasis prarado pusiausvyrą ir suklupo ant vienos kojos, po to tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu kiti svečiai juos išskyrė bei išstūmė įniršusį agresyvų E. S. į lauką, kur būdamas jis bandė dešiniuoju kumščiu smogti į veidą jam pasakiusiai išvažiuoti E. N., kurią apgynė A. G. ir P. K., ir E. S. rėkimu ir necenzūriniais žodžiais M. Z. ir kitų svečių atžvilgiu provokavo muštynes bei žadėjo atkeršyti sakydamas jiems, kad atvažiuos su savo draugais ir išsakė grasinimus: „visiems bus pizda“, „aš visus jus užmušiu, laukite, aš grįšiu“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, po konflikto su minėtais krikštynų šventės svečiais, 2019-02-17, apie 03.00 val. E. S. iš sodybos su draugo automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) prie troleibusų stotelės (duomenys neskelbtini) susitiko su kaltinamaisiais M. S., A. J. ir K. L. R., kuriems papasakojo apie įvykį sodyboje ir pakvietė juos nuvažiuoti į minėtą sodybą, kur liko nakvoti krikštynų šventės svečiai, bei atkeršyti jiems už E. S. inicijuotą ir kilusį konfliktą su krikštynų šventės svečiais. Pastariesiems sutikus važiuoti, kaltinamieji E. S., M. S. A. J., K. L. R. dviem draugų automobiliais nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) esančios „Circle K“ degalinės, kur E. S. susitiko su kaltinamuoju K. V., kuriam E. S. taip pat papasakojo apie konfliktą sodyboje su krikštynų šventės svečiais ir pakvietė K. V. važiuoti į minėtą sodybą, kur liko nakvoti krikštynų šventės svečiai, bei atkeršyti jiems už E. S. inicijuotą ir kilusį konfliktą su krikštynų šventės svečiais, ir K. V. sutikus važiuoti, visi kaltinamieji E. S., M. S., A. J., K. L. R. ir K. V. apie 2019-02-17 05.08 val. dviem draugų automobiliais atvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Veikdami benrininkų grupėje E. S., M. S., A. J., K. L. R. ir K. V. pro neužrakintas duris pateko į pobūvių namo vidų, kur lipant laiptais į antrą aukštą, kuriame miegojo svečiai, sutiko vieną iš svečių E. N. ir E. S. sakydamas jai: „Jau viena žertva yra“, tyčia ranka griebė pastarąją už plaukų ir papurškė šiai dujų balionėliu į veidą, po to ją paleido ir E. S. iš paskos kylantys laiptais M. S., K. V., A. J., K. L. R. kiekvienas taip pat papurškė E. N. dujų į veidą bei po suknele, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą akių srityje, duso. E. N. surikus miegojusiems antrame aukšte svečiams, kad atvyko svetimi, E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R., būdami pobūvių namo antrame aukšte esančiame svečių miegamajame, įžūliu elgesiu – pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdami bendrininkų grupėje, E. S. surikus: „Ką jūs achujeli?“, „Piderastai“, ir „Kur tas, kuris nuskriaudė mano merginą?“, tyčia, šioje patalpoje buvusiems svečiams - S. G., A. G., A. K., P. K., P. L., E. N. - papurškė dujų į veidus, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems S. G., A. G., A. K., P. K., P. L. ir E. N. fizinį skausmą. Tęsdami nusikalstamą veiką, E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R., veikdami bendrininkų grupėje, pastūmė šaukusią jiems, kad ji yra nėščia, E. N. ant lovos, dėl to ši priekiu krito ant lovos, griebė ją už plaukų, liepė jai užtilti bei spyrė pastarajai vieną kartą į pilvą, dėl to E. N. pajuto skausmą pilvo srityje, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. N. fizinį skausmą. Po to E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R. toje pačioje patalpoje, tuo pačiu metu, įžūliu elgesiu – pašalinių asmenų akivaizdoje, veikiant bendrininkų grupėje, atsikėlusiam iš lovos dėl triukšmo S. G., K. V. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, dėl to jis nugara krito ant lovos ir kritimo ant lovos metu pajuto skausmą kairėje šlaunyje – taip mažiausiai trimis trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam S. G. poodines kraujosruvas veide ir kairėje šlaunyje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tęsdami nusikalstamą veiką E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R., veikdami bendrininkų grupėje, toje pačioje patalpoje pribėgo prie sėdėjusio ant lovos A. K., kuris nuo papurkštų į akis dujų tuo metu juto skausmą, tyčia griebė jį už kojų, nutempė nuo lovos ant grindų bei ne mažiau penkių kartų spyrė A. K. į nugaros sritį ir kitas kūno vietas - taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą. Po to E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R., veikdami bendrininkų grupėje, toje pačioje patalpoje pribėgo prie gulėjusio lovoje P. L., kuriam nuo į veidą pripurkštų dujų graužė akis, griebė jį už kairės kojos, nutempė nuo lovos ant grindų ir sudavė P. L. tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip du smūgius bendrai į kairę veido pusę ir kairę nugaros pusę - taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam P. L. fizinį skausmą. Tęsdami nusikalstamą veiką, E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R., veikdami bendrininkų grupėje, toje pačioje patalpoje, bandžiusiam mosuojant šampano buteliu apsiginti nuo jų P. K., tyrimo nenustatytu daiktu vieną kartą smogė šiam į pakaušio sritį - taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam P. K. fizinį skausmą. Taip pat E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R., veikdami bendrininkų grupėje, ir būdami antro aukšto miegamojo patalpoje, veržėsi stumiant duris bei purškiant dujas po durimis į už šio miegamojo durų buvusią kito miegamojo patalpą, kurioje su vaikais buvo T. L., D. G., S. G., L. G. ir K. A. D., kurie E. S. žodžiais ramino, sakė jam, kad M. Z. čia nėra, o T. L. išėjus iš šios patalpos siekiant nuraminti E. S. ir jo bendrininkus, neleisti į patalpą, kur buvo vaikai, ir pasakius E. S., kad patalpoje yra vaikų, E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R., veikdami bendrininkų grupėje, papurškė T. L. dujų į veidą, bendrai sudavė T. L. ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, tai yra galvą, šonus, rankas, o E. S. dar ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė T. L. per galvą, sakydamas: „Supysiu visus, niekas mano merginos nelies“, taip pat jie (visi bendrininkai) bandžiusiam žodžiais juos raminti T. L. sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip du kartus į nugarą, galvą, papurškė dujų į veidą, o T. L. nuo patirtų smūgių prisėdus ant lovos, vieną kartą nenustatyta kūno dalimi ar daiktu sudavė jam į galvą, dėl to T. L. krito ant grindų bei ranka atsirėmė į grindis – taip bendrais veiksmais mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam T. L. poodines kraujosruvas liemenyje ir dešinėje rankoje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu atskirai ir visumoje, bei sukėlė fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką E. S., būdamas tame pačiame miegamajame, prišoko prie gulėjusio ant lovos A. G., kuriam prieš tai papurškė dujų į veidą, ir pasakęs šiam: „Tu dar čia?“ abejomis rankomis suėmęs A. G. už kaklo jį smaugė, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą.

Be to, K. V. pagrobė svetimą turtą.

K. V. 2019-02-17, laikotarpyje nuo 5.08 val. iki 5.44 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), įėjęs į namo vidų per neužrakintas pobūvių namo duris, pagrobė bendros 478 eurų vertės buvusį pirmame aukšte svetimą turtą, t. y. T. L. priklausančią 20 eurų vertės vyrišką dirbtinės odos rankinę, 80 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Meizu“, 2 eurų vertės SIM kortelę „Pildyk“ su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 15 eurų, 20 eurų vertės lazerinį atstumo matuoklį „Parkside“, 8 eurų vertės užrašų knygelę su jos viduje buvusiomis bevertėmis sąskaitomis už komunalines paslaugas, bendros 10 eurų vertės su UAB laidus „Acme“`, t. y. bendros 155 eurų vertės turtą; S. G. priklausančią 18 eurų vertės moterišką rankinę, 5 eurų vertės USB laidas, bevertės moteriškos higienos priemonės, t. y. bendros 23 eurų vertės turtą; S. G. priklausančius 290 eurų vertės pilką nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, 10 eurų vertės kompiuterio laidą - pakrovėją, t. y. bendros 300 eurų vertės turtą.

Įrodymai

Kaltinamasis E. S. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino savo chuliganiškus veiksmus ir nepripažino kaltės dėl vagystės. Parodė, kad S. G. pas jį dirbdavo, jų santykiai buvo glaudūs. D. G. irgi pažįsta labai gerai. S. G. aptariamą dieną paprašė nuvežti juos į sodybą, prieš tai pakvietė ir į krikštynų šventę. Apie 23 val. grįžo į tą sodybą. Visi buvo girti, žmonių prie stalo buvo nedaug. Padovanojo vokelį D. G., kuris jį perdavė L. G., o kur ji vokelį padėjo, nežino. Vokų stalo nebuvo. Atsisėdo, išgėrė vieną stikliuką. Šalia sėdėjo S., D. G. tėvo brolis. Jis jam (E. S.) pradėjo rodyti vidurinį pirštą į veidą. Jį sudrausmino. Jis jį(E. S.) pasiuntė. A. G., negirdėjęs konflikto pradžios, nieko nematęs, užstojo jį. Tarp jų įsižiebė nesutarimas. Jis laikė pyktį ant jo (E. S.), eidavo, užkabindavo jį (E. S.). Girdėjo, kaip kitam asmeniui kalbėjo, kad „Pats nesupranta, kas jam bus. Aš vis tiek su juo susidorosiu“. Jį provokavo. Jis jam (E. S.) pasiūlė nueiti į kitą kambarį išsiaiškinti. Nuėjus į kitą kambarį, pokalbis nesirišo, abu susistumdė. Jokių muštynių nebuvo. Įsikišo kiti asmenys. Jau buvo išsikvietęs sau automobilį, kad paimtų iš sodybos. D. G. įkalbėjo pasilikti. Kažkiek laiko buvo ramu, bet vis tiek buvo įtampa. Įvyko konfliktas tarp A. D. patėvio. Įvyko muštynės. Jose dalyvavo M. Z. ir visi D. G. draugai. Jis mėgino juos išskirti ir tada visi prieš jį stojo. Atbėgo D. G., visiems nurodė, kad jei jie pradės, jis eis su juo -E. S.. Praėjus apie 10 minučių, visaip rėkė ant jo (E. S.). Jie susirinko su I. N. daiktus, jau buvau paskambinęs, kad jo atvažiuotų, nes buvo nevaldoma situacija. Išėjo per kitas duris. Iš sodybos einant, pradėjo bėgti didelė masė žmonių, 8-9 žmonės. Pats gavo pirmą smūgį iš M. Z. spyrį. Žolė buvo slidi, todėl nukrito ir tada jį spardė kojomis. Abdukcijoje matyti, kiek pas jį buvo žaizdų ant kūno. Buvo ausis praskelta, lūpa praskelta, dantys. Dar ir dabar jam reikia pas odontologus vaikščioti, breketus reikia statyti. Gulint sąmonės neprarado, bet stotis nemėgino. Po kokių 2-3 minučių gulėdamas girdėjo, kaip I. N. spiegė: „Ką jūs darot, ar jūs normalūs“. Pagulėjo, I. N. nutilo. Gulėdamas per šoną pamatė, kad ir I. N. spardo. Bijojo stotis, nes kai šeši žmonės spardo, tai labai nedrąsu stotis. Tik jiems nuėjus, išdrįso atsistoti. Galva labai svaigo. I. N. priėjo prie jo ir jie nuėjo į A. K. automobilį. Grįžo į (duomenys neskelbtini), išleido I. N., pasakęs, kad tuoj ir pats grįš. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten sutiko M. S. ir M. N.. Vėliau atvažiavo A. J. su K. R.. Jie pamatė jo veido nubrozdinimus, ištinusį veidą, lūpą, ausį praskeltą. Bendru nutarimu, nežino kam kilo mintis, nusprendė nuvažiuoti išsiaiškinti dėl jo ir merginos mušimo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) sutiko K. V., kuris panoro važiuoti kartu, bet nesimušti, pasišnekėti. Nuvažiavo iki sodybos. Buvo atrakintos vienos durys. Į sodybą pateko jis, M. S., K. R., A. J. ir K. V.. Pats ėjo pirmas, nes buvęs baliuje žinojo, kur įėjimai, laiptai. A. K. su M. N. nėjo į vidų. Įėję pro tas atidarytas duris, ant laiptų sutiko kažkokią merginą. Ji pradėjo spiegti, užlipo greit ant laiptų, atsigulė į lovą. Ten visur čiužiniai buvo sudėti, kad kuo daugiau žmonių atsigultų. Jai pradėjus rėkti, spiegti, visi žmonės pradėjo kilti iš lovų. Pats jis ėjo pirmas, gale jo K. V. pradėjo visiems purkšti dujomis. Gavę dujų, žmonės jau nesikėlė. Buvo, kas ir atsikėlė. Su kažkuo jis pasistumdė. Baliaus metu matė, kad šviesus vaikinas turėjo šautuvą, kuris buvo metalinis, metalinėmis kulkomis, buvo dujinis šautuvas. Pamatęs tą vaikiną, kad jis kažką bando traukti, šoko ant jo. Jam dar dujų užpurškė. Dujų užpurškė K. V.. Tik jis turėjo dujų. Toje patalpoje jis priėjo vos ne iki to kambario, kur buvo vaikai. Iš jo išbėgo T., (duomenys neskelbtini). Kažką mosikuodamas mėgino trenkti jam (E. S.), kartu su juo nukrito. Išėjo D. G.. Jis jo paklausė, kam jie I. N. spardė. Atsakė, kad čia M. Išėjęs D. G. pasakė, kad čia vaikai. Pats irgi susimąstė, tačiau viskas nesąmoningai gavosi. Jis visiems nurodė šalintis iš ten, nes ir taip „košės privirė“. Pats išėjo kartu su M. S., A. J. ir K. R.. Išeinant nepamatė K. V.. Atsisėdo į automobilį pas M. S., po 15-30 sekundžių įsėdo A. J. su K. R. ir jie pradėjo važiuoti iš sodybos. Kelionės metu gavo skambutį iš D. G., kad dingo daiktai. Iš pradžių nesuprato, kokie daiktai. Pagalvojo paskambinti į kitą automobilį. M. S. paskambino M. N., paklausė, ar nėra daiktų pašalinių. Jiems atsakė, kad yra ten rankinės, planšetinis. Pats buvo nustebęs, nes vagystė jam yra nesuprantamas dalykas. Buvo įjungę garsiakalbį, per kurį jis liepė, kad visus daiktus grąžintų į (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ten namas senos statybos ant kalniuko, žalia tvora, įėjimas į koridorių, kur bus spintelė, ant kurios paliktų daiktus. Kiek žino, daiktus visi nukentėjusieji atgavo. Jį patį nuvežė į (duomenys neskelbtini), paleido, ir jis nuėjo miegoti. Nepripažįsta savo kaltės dėl vagystės, nes jokių daiktų neėmė. D. G. minėjo, kad ant stalo kažkur gulėjo pinigai. Mano, kad 15 vokų būtų tikrai pamatęs. Pažymėjo, kad tikrai nevažiavo muštis, bet norėjo išsiaiškinti. Pripažįsta, kad sukėlė sąmyšį. Neigė, kad buvo atsisėdęs M. Z. motinai ant kelių. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Su M. Z. buvo tik žodinis konfliktas, muštynių nebuvo, nepripažįsta, kad jį sužalojo. Pripažįsta, kad užšoko ant vieno ir sudavė kelis smūgius. Prieš A. G. smurto nebuvo. Nepripažįsta ir dėl E. N.. Po įvykio gavo grasinančių žinučių. Iš E. N. gavo žinutę, kad ji per jį vaiką prarado. Pirmą smūgį nuo M. Z. gavo į nosį. Aplink I. N. matė 2-3 žmones. Matė, kaip M. Z. jai spyrė. Žino, kad E. N. buvo šalia jos. Nepastebėjo, kas išvartė stalus. Gali būti, kad jie ten jau buvo išvartyti. Patikslino, kad su M. Z. patalpoje nebuvo fizinio kontakto, fizinis kontaktas buvo lauke, kai gavo iš jo smūgį ir buvo spardomas. M. Z. ir kitų pyktį sukėlė tai, kad jis (E. S.) užstojo D. patėvį. Atvykus apie 23 val. į šventę. M. Z. marškiniai buvo su dėmėmis, panašiomis į kraują. Pripažįsta, kad sudavė tam vaikinui, kuris traukė ginklą, smūgiai buvo per patalynę. E. N. galėjo apsirikti, kad jis purškė jai po sijonu, nes jis dujų neturėjo. Be to, E. N. tą vakarą buvo su džinsais, o ne su sijonu. Buvo nuvažiavęs pas D. G. ir S. G.. Jie nurodė, kad daiktai grąžinti ir dėl daiktų pretenzijų neturi. Jie nurodė, kad buvo ir laidas, bet sakė, kad gal jie patys sodyboje pametė. Kai jam paskambino, D. G. apie pinigus nieko neminėjo, jo motina šaukė kažką dėl pinigų. Kai D. G. paklausė telefonu, kokie pinigai dingo, jis atsakė, kad jokie pinigai nedingo ir nurodė grąžinti tik daiktus. K. V. pravardė „F.“. Jiems grįžtant iš sodybos, daiktai buvo pas K. V.. Pirtyje su kaltinamaisiais buvo 2-3 minutes.

Kaltinamasis M. S. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino chuliganiškus veiksmus ir nepripažino kaltės dėl vagystės. Nurodė, kad A. J. yra jo pusbrolis, E. S. geriausias draugas (vaikystės draugas), su K. V. irgi vos ne nuo vaikystės bendrauja. Aptariamos dienos vakare išvažiavo dirbti (duomenys neskelbtini), apie 23 val. susitiko su draugais. Kartu buvo M. N., kuris irgi dirbo (duomenys neskelbtini). Pats buvo susitaręs susitikti su pusbroliu A. J.. Iki jų atvažiavo E. S., naktį, apie 2 val., su A. K.. E. S. buvo visas sudaužytas, veidas buvo patinęs, praskelta lūpa, ausis, turėjo nubrozdinimų. Paklausus, kas nutiko, jis pasakojo, kad buvo krikštynose, kilo konfliktas. Tada jie nusprendė nuvažiuoti pasikalbėti, nes merginą spardyti, mušti, tikrai negerai. Važiuodami pakeliui prie (duomenys neskelbtini), prie degalinės sutiko K. V., kuris irgi norėjo kartu važiuoti. Nuvažiavę iki tos sodybos nusprendė nueiti į vidų. Ėjo jis, E. S., K. V., A. J. ir K. R.. M. N. ir A. K. liko automobilyje. Įėję į vidų, pasuko į kairę, kur iš karto buvo laiptai. Laiptais kažkokia mergina leidosi į apačią. Pamačiusi juos, ji pradėjo rėkti ir bėgti į viršų. Jie pakilo paskui ją. Dėl jos riksmų visi, kas ten miegojo, šoko iš lovų. Iš karto vos ne puolė juos. K. V. iš karto, kad nuraminti, pradėjo purkšti juos dujomis. E. S. pradėjo rėkti, kad galimai vienas gali turėti ginklą. Pamatė, kad kažkuris iš karto lindo į kuprinę ar į rankinę kažkokią. Neatsimena kas, E. S. ar A. J. iš karto nustūmė jį. Nustūmus jį, buvo nemažai pripurkšta dujų. Matė, kad iš lovų atsikėlę du jaunuoliai sudavė E. S. po smūgį. Atsisukęs E. S. irgi sudavė vieną smūgį. Tada jo (M. S.) pusbrolis pradėjo rėkti, ką jie čia daro, siūlė pasikalbėti ramiai. Ten neįmanoma buvo pasikalbėti. Tada ant jo (M. S.) prišoko vienas. M. S. irgi jį nustūmė. Tada iš kito kambario, pro duris kažkuris iš nukentėjusiųjų norėjo E. S. suduoti, lyg tai sudavė. E. S. norėjo išvengti, abu parkrito. Tada jis pradėjo rėkti: „E., čia gi aš, čia gi aš“. E. S. nurodė gulėti, kad jie atvažiavo nesimušti. Po to girdėjo daug moteriškų balsų, kad čia vaikai. Jie nusprendė, kad reikia pasišalinti. Sukėlė tokią situaciją, kad ji buvo nebevaldoma. Jie nusileido į pirmą aukštą. Išėjo keturiese. K. V. nebuvo. Nuėjo link automobilio. Galvojo jo palaukti, bet nutarė važiuoti, nes jis galės sėsti pas A. K. ir M. N.. Kaip tik išėjo K. V., matė, kad jis nešėsi daiktus, bet nematė, ką. Atsisėdus į automobilį ir pradėjus važiuoti, E. S. pradėjo kažkas skambinti iš sodybos, klausė, kodėl jie paėmė daiktus. E. S. paklausė, kokius daiktus, nurodė, kad niekas nieko neėmė. Tada nusprendė paskambinti A. K., ar M. N. pasiklausti, gal K. V. paėmė tuos daiktus, nes pats matė, kad kažką nešėsi. Paskambinus, jam atsakė, kad yra tie daiktai. Tada E. S. nurodė, kur nuvežti tuos daiktus. Kiek žino, jie nuvežė tuos daiktus. Pats nuvežė A. J. namo ir K. R. pakeliui. Pažymėjo, kad nevažiavo konfliktuoti, muštis. Jokių lazdų neturėjo. Nurodė, kad užtruko 2-3 minutes. Pats nematė, kas purškė dujas. Nuo dujų truputį pats nukentėjo, pradėjo graužti akis. Iš sodybos atgal važiavo su E. S., A. J. ir K. R.. A. K. ir M. N. pranešė, kad daiktai grąžinti į (duomenys neskelbtini), jie nuvežė, su jais važiavo K. V.. Apie dingusius pinigus vėliau išgirdo. E. S. minėjo, kad nukentėjusieji teigė, jog dingo 1000 Eur. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino. Parodė, kad aptariamą dieną buvo su K. R. mieste, norėjo nueiti į klubą, bet nuvažiavo pas brolį pabendrauti. Atvažiavo sumuštas E. S. su A. K.. Nežino, kaip nusprendė ten nuvažiuoti, pakeliui paėmė K. V. ir nuvažiavo link tos pirties. Nuėjo ten, lipo į viršų, mergina ėjo į viršų ir pradėjo rėkti, šviesa buvo įjungta, visi pradėjo keltis. Prasidėjo sumaištis, chaosas, dujų purškimai. Nepastebėjo, kas purškė. E. S. pradėjo mušti. Jie bandė skirti. Pats kažkokį vyrą pastūmė, jis nukrito nugara ant lovos ir gulėjo. Pats skyrė kitus žmones, kad nebūtų sumušimų, nes jie atėjo pakalbėti, o ne muštis. Jie norėjo pakalbėti dėl E. S. merginos sumušimo. Buvo daug dujų pripurkšta. Jie su E. S., M. S., K. R. nuėjo į apačią ir išėjo į lauką. Po kažkiek laiko atbėgo K. V.. Jie atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Nepamena, bet lyg K. V. kažką turėjo rankoje. Nurodė, kad civilinio ieškinio nepripažįsta. Ten užtruko apie 2-3 minutes. Pats nebuvo vartojęs alkoholio. Iš jų visų tik E. S. buvo išgėręs.

Kaltinamasis K. L. R. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino. Parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik A. J.. Su juo buvo mieste, ketino eiti į naktinį klubą. Sulaukė skambučio, kaip dabar žino, iš savo pusbrolio, kuris pasiūlė susitikti. Jie nuvažiavo susitikti su juo, nes A. J. sakė, kad seniai matėsi, nori pabendrauti. Susitikus, kaip dabar žino, atvažiavo E. S.. Iš karto jie pastebėjo, kad jis patinęs, turi įbrėžimų ant veido, bet pats labai nesigilino, nežiūrėjo. Kalbėjo, kad buvo šventė, kažkas atsitiko. Nebuvo kažkieno vieno iniciatyva važiuoti. Tiesiog nusprendė nuvažiuoti, pasišnekėti, dėl ko taip įvyko ir kodėl buvo prieš merginą pakelta ranka. Sėdus į automobilius važiuoti, pamena, kad sutiko dar vieną pažįstamą, kaip dabar supranta, K. V., kurį kartu pasiėmė. Nuvykus, užėjo į pirties vidų, ant laiptų sutiko merginą, kuri turbūt išsigando, bėgdama į viršų pradėjo rėkti. Jie kilo irgi į viršų. Kai pakilo, nuo jos rėkimo buvo atsikėlę žmonės. E. S. pakeltu tonu kalbėjo, kad nori pasišnekėti. Tuo metu prasidėjo dujų purškimas, iš karto pradėjo graužti akis. Prasidėjo chaosas, kažkas nukrito, buvo sunku jau įžiūrėti. Priėjo E. S. ir nurodė: „Viskas, einame iš čia, ten vaikų yra kambaryje“. Nusileido į pirmą aukštą, išėjo iš tos pirties. Nuėjo link automobilių, bet pamatė, kad vieno asmens, kuris buvo su jais, nėra, kaip dabar supranta, K. V.. Pradėjus važiuoti M. S. ar E. S. sulaukė skambučio, ar jie neturi kažkokių daiktų su savimi. Apsižiūrėjo, kad nieko neturi. Paskambino į kitą automobilį. Pats labai nesiklausė, ką ten šnekėjo, bet suprato, kad kažką turėjo. Buvo pasakyta, kad reikia atiduoti tuos daiktus. Nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) ir po to M. S. nuvežė jį ir A. J.. Pats jokių veiksmų neatliko, nieko nedarė, tik stovėjo prie laiptų pirtyje. Tuo metu nepagalvojo, kad ten išgėrę asmenys ir kad naktis, ir kad gali kažkoks kivirčas kilti. E. S. buvo nusiteikęs gražiai šnekėti, nebuvo jokių agresijų. Kaip supranta, jis norėjo išsiaiškinti, kodėl buvo suduota merginai. Pats stovėjo prie laiptų ir nelabai matė, ką kiti darė. Arčiausiai jo stovėjo M. S.. Niekas nebuvo su ginklais. Pats nenukentėjo, jam nesudavė nei smūgio. Išsigando, nes niekada nebuvo tokioje situacijoje. Iš karto suprato, kad prasidėjo chaosas ir kad taip neturėjo būti. Kai užlipo į antrą aukštą šviesa buvo įjungta. Mergina, kurią sutiko, jau buvo viršuje. Jai nebuvo purškiamos dujos po sijonu. Nematė, kokius veiksmus atliko E. S..

Kaltinamasis K. V. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino. Parodė, kad aptariamą dieną jam paskambino E. S., kurį pažįsta, kartu ėjo į mokyklą, ir paklausė, ar jis gali jam padėti, sakė, kad jį sumušė. Nurodė jam atvažiuoti. Jis atvažiavo su M.. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į žiedą. Ten buvo gal 5 žmonės. Sutarė ir nuvažiavo į tą sodybą. Paliko du automobilius ant kelio ir nuėjo į tą sodybą. Jis (K. V.) ėjo pirmas su E. S., kuris nubėgo į viršų, jis (K. V.) paskui jį. Pamatęs, kiek ten žmonių, iš išgąsčio jis dujų pripurškė. E. S. paspardė ten kažką. Iš visų buvusių vyriausias vyras norėjo užsimoti, jis (K. V.) jį pastūmė ir jis atgal atsisėdo į savo lovą. Dujų pripurškė, jokio konflikto ten nebuvo. Ten viskas labai greitai įvyko. Tikslas buvo nuvažiuoti pakalbėti, išsiaiškinti, kodėl E. S. merginą sumušė. Pats pradėjo purkšti dujas, nes išsigando, ten buvo suaugę vyrai, jie tik dviese su E. S. buvo. Išsigando, kad užpuls, nes sakė, kad ginklas pas juos yra. Jokių daiktų neėmė ir nenešė. Be to, ten nelabai kas matėsi, buvo naktis, tamsu, o automobiliai buvo už 300 m. Vėliau jį E. S. su M. nuvežė iki kazino ir jis jų paprašė 5 Eur. Atgal automobilyje važiavo su M. (vėliau nurodė, kad M. S.) ir E. S.. Savo kaltę pripažįsta, kad pripurškė dujų. Kai leidosi į apačią, kažkas iš jų nubėgo prie stalo. Jis jiems pasakė nieko nedaryti, negriauti, nes vėliau bus didelių problemų. Nematė, kas vartė stalus. Kiti kaltinamieji nurodė, kad jis kitame automobilyje važiavo, nes jie galėjo susitarti, nes jie visi pažįstami. Niekas neturėjo su savimi ginklo. Pats tik savigynai balionėlį turėjo. Dujų purškimas buvo gynybai, kad išvengti didelių problemų. Gali būti, kad kai jie atėjo, E. S. turėjo rankose medinį pagalį. Nurodė, kad nustūmė S. G.. Nepamena, ar galėjo pataikyti į veido sritį. Jie nesitarė, kad jis panaudos dujas. Kitų kaltinamųjų nepažįsta, jie jį apkalba, kad jis paėmė daiktus; apie viską sužinojo tik iš policijos. Nežino, kas grąžino daiktus. Važiavo į kazino, 5 Eur ten pakako, daugiau pinigų neturėjo. Nežino, kodėl jie jį apkalba, gal susitarė. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Z. teisiamajame posėdyje nurodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik E. S.. Parodė, kad įvykio dieną -2019-02-16, dalyvavo krikštynų šventėje, buvo pakviestas krikšto tėvu. Bažnyčioje pakrikštijo D. G. dukrą. Buvo atvažiavęs ir E. S.. Po bažnyčios važiavo į sodybą, kur buvo pobūvio salė, šventė krikštynas. Arčiau nakties laiko, šokių metu, pats šoko su L. G. ir pastebėjo, kad E. S. sėdi jo motinai ant kelių. Priėjęs prie jo, pasakė jam pastabą, nurodęs, kad tai yra nenormalu, nes motina yra garbaus amžiaus. Jam pasirodė, kad jis jį išgirdo ir pats nusisukęs nuėjo toliau šokti. Tuomet pajuto smūgį į nosį ir, praradęs pusiausvyrą, parklupo. Kažkas iš žmonių minios priėjo patraukti nuo jo E. S., bet nematė, kas. Po to jį išvedė ir jis nuėjo praustis. Visi marškiniai buvo kraujuoti. Nusiprausęs išėjo į lauką, nes trūko oro, ir pamatė, kad E. S. veržėsi vėl muštis su juo, vadino visokiais žodžiais. Matė E. S. agresyvumą jo atžvilgiu, kažkas net jį laikė, kad jis jo (M. Z.) nepultų. Grįžo į salę, kur vyko šventė. Po to atėjo sutuoktinė ir nurodė, kad girdėjo telefono pokalbį, kad E. S. renka žmones ir atvažiuos jam (M. Z.) keršyti. Mėgino išsikviesti taksi, kad iš ten išvažiuotų, nes suprato, kad pasilikti būtų neteisinga. Labai bijojo dėl savo šeimos, nes žmogus buvo išgėręs, agresyvus, o pats buvo su sutuoktine, vaikais. Taksi neatvažiavo, todėl pats nusprendė vairuoti, nes buvo nedaug išgėręs. Pats išvažiavo ir nematė, kas vyko toliau. Pakeliui jį sustabdė policijos pareigūnai, surašė protokolą, nuvežė į narkologinį centrą kraujo tyrimui atlikti ir po to – į komisariatą, kur jis išbuvo iki ryto. Jis prarado daug darbo laiko, dirbo užsienyje - (duomenys neskelbtini), bet buvo priverstas vykti į apklausas. Jis yra vienintelis maitintojas šeimoje. Jam sunku morališkai, iki šiol labai jaudinasi, jaučia stresą. Moralinę žalą vertina 3 000 Eur ir prašo ją priteisti iš E. S.. Be to, prarado dvi savaites darbo laiko, po 40 val. per savaitę, kas sudaro turtinę žalą 1 734 Eur. Bilietas kainavo 224 Eur į vieną pusę ir tokia pati suma atgal. Be to, jam buvo paskirta 300 Eur bauda už vairavimą esant neblaiviam, 1 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir dabar jam sunku vėl ją išlaikyti, o darbas susijęs su vairavimu. Kas vyko toliau, sužinojo ryte iš kaimyno S., kuris viską papasakojo. Jis nurodė, kad buvo atvažiavęs E. S. su draugais, ieškojo jo (M. Z.), norėjo sumušti. Pasakojo, kad prapuolė kažkokie daiktai. Nežino, kodėl E. S. buvo agresyviai prieš jį nusiteikęs. Prieš tai jokių konfliktų su E. S. neturėjo, yra su juo mažai bendravęs. E. S. neturėjo pagrindo jo mušti. Nematė, ar E. S. konfliktavo su kitais asmenimis. Nematė, kas mušė A. D. patėvį. Nematė, kas mušė E. S. draugę. Negali nurodyti, kas mušė E. S., pats su juo nesimušė, nematė jo sužalojimų. Po šio įvykio pats į medikus nesikreipė. Žalą prašo priteisti iš E. S.. Kitų kaltinamųjų nepažįsta ir jie jam nieko nepadarė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik E. S.. Dalyvavo draugo vaiko krikštynose. Pats apie vidurnaktį nuėjo miegoti. Atsikėlė, kai į kambarį įbėgo vienas iš svečių, atrodo T., ir paminėjo, kad atvyko E. S. su draugais, pripurškė dujų, o N. prirėmė prie gerklės peilį. Atrodo, kad T. laikė duris ir tada kažkas pradėjo veržtis. Už durų girdėjo, kad žmonės vaikšto, laksto, riksmus. Kambaryje buvo du mažamečiai vaikai, todėl negalėjo staigiai išeiti pro duris, nes kilo pavojus, jie galėjo nepamatyti vaikų. Radęs momentą išeiti ir pasakyti, kad kambaryje yra vaikai, išėjo. Nuėjęs ten, kur vyko veiksmas, pamatė daug žmonių. Atsistojo ir iš karto vienas asmuo (parodė į K. V.) jam pripurškė dujų į akis. Po to jis (T. L.) sušuko E. S., kuris buvo po kaire puse, ką jis daro, kad yra vaikai. E. S. necenzūriniais žodžiais nurodė, kad jam „į viską nusispjauti“, gaus visi ir jį (T. L.) užpuolė, trenkė ranka kelis kartus, daugiau nei 3 smūgius. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Priešintis niekaip negalėjo, buvo gavęs dujų ir nieko nematė. Pagrindinis dujų srautas buvo papurkštas jam į kairę akį, dešine akimi dar matė. Matė, kad smūgius jam sudavė E. S. - jis buvo arčiausiai jo. Po tų smūgių prie jo priartėjo vienas asmuo su lazda, po dešine puse. Negali nurodyti, koks asmuo buvo su lazda. Dar trečias asmuo mėgino prie jo prieiti, bet dėl grūsties nepriėjo. To asmens nurodyti negali. Vėliau pajuto iš nugaros smūgį su lazda. Priklaupė ir tada gavo dar vieną dozę dujų, jos pateko į dešinę akį ir nuo tada visas vaizdas išsiliejo. Tada nieko nematė, tik siluetą, parklupo. Jo užduotis buvo neįleisti žmonių į kambarį, kur buvo vaikai. Bet matė, kaip E. S. atidarė duris ir ištiesė ranką, kažką sušuko, bet negali nurodyti, ar buvo papurkšta į kambarį dujų. Tuomet išgirdo kažką sakant : „Viskas, varom“ ir jie visi pabėgo. Viso buvo 5-6 asmenys. Aukštas vyras sudavė S. G.. Konflikto metu girdėjosi, kaip pirmame aukšte vartėsi baldai, tarsi kažkas stalą nuvertė, bet nematė, kiek jų buvo apačioje. E. S. jam sudavė kumščiais daugiau nei 3 smūgius, į įvairias kūno vietas; pataikė į galvos sritį, pilvo sritį. Su lazda jam sudavė į pakaušį - 1 smūgį. Teismo ekspertizei nesikreipė, tačiau tos dienos vakare kreipėsi į (duomenys neskelbtini) - pateiktas 2019-02-17 išrašas. Buvo kraujosruva, nubrozdinimas; gydytojas užfiksavo ir gumbą nuo kieto, buko daikto (tai buvo smūgis su lazda). Buvo padaryta galvos rentgenograma. Dėl galvos kreipėsi į gydytojus, jam visą laiką skaudėjo tą vietą. Lašiukais gydėsi akis nuo pripurkštų dujų. Nurodė, kad jo niekas neatsiprašė. Prašo priteisti patirtą 1 500 Eur neturtinę žalą iš E. S., K. V. ir asmens, trenkusio jam į galvos sritį su lazda. Dėl veiksmų prieš S. G. parodė, kad viduryje kambario stovėjo liekno kūno sudėjimo, aukštesnis vyras, kuris atsisuko į S. G. pusę ir ranka trenkė į veido sritį, ir po smūgio S. G. nukrito ant žemės. Negali nurodyti, kuris asmuo tai padarė. Nurodė, kad tą vakarą iš jo dingo rankinukas, nešiojamas per petį, darbų knyga. Rankinuke buvo nedidelis kiekis pinigų, telefono laidai, bet šiuos daiktus vėliau grąžino. S. G. paskambino jam (T. L.) nežinomas asmuo, siūlė suorganizuoti susitikimą ir vėliau S. G. jam nurodė grąžinti daiktus. Po pokalbio jie nurodė, kad visus vogtus daiktus atveš prie S. G. namų, ką ir padarė. Daiktai dingo tuo metu, kai viršuje vyko muštynės. Pinigų pas jį buvo 15-20 Eur, tikrai ne daugiau kaip 100 Eur. Pabaigoje, kai pats jau ėjo miegoti, E. S. jau buvo gerokai išgėręs. Jo elgesys buvo keistas, provokuojantis, linkęs į konfliktus. Taip pat parodė, kad įvykio naktį nusileidęs į apačią priėjo prie E. S. draugės ir nurodė, kad tam, kad nebūtų problemų, E. S. reikia važiuoti. Ji patvirtino, kad jie važiuoja, norėjo surinkti savo daiktus. Išeinant pro šonines duris, pamatė, kaip E. S. draugė paėmė E. N. už plaukų. Tarp merginų prasidėjo grumtynės. Tada ėjo prie jų ir jos baigė muštis. Tuomet išgirdo kaip iš lauko pusės kažkas rėkauja. Eidamas ten matė, kad E. S. yra kovinėje stovėsenoje, o priešais jį buvo M. Z.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atpažinęs asmenį, kuris sudavė S. G.. Buvo momentas, kai E. S. liepė jo neliesti, nes jis (duomenys neskelbtini), bet jis jau buvo gavęs dujų. Dėl vagystės paaiškino, kad jo daiktai buvo sudėti už baro, ten krovėsi telefonas. Kad įvyko vagystė suprato iš atsegtos moteriškos rankinės, kurioje viskas buvo išvartyta. Apžiūrėjus rankinę, joje nebuvo pinigų. Dėl dingusių daiktų pretenzijų neturi, daiktai buvo grąžinti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad dalyvavo draugo šventėje. Praeidinėjo prie stalo palei sieną ir E. S. jį užkabino. Su juo vyko žodinis konfliktas. Abu nuėjo į šoną ir E. S. jam trenkė vieną kartą. Norėjo jam trenkti atgal. E, S. jį apsikabino ir abu nukrito ant lovos.Tuo metu nusileido T. L. ir paragino važiuoti namo. Kai pats išėjo į lauką, E. S. kivirčijosi su E. N.. Pastūmė E. S.. Tuomet išėjo P. K. ir jie dviese pradėjo stumdytis. E. S. jam trenkė vieną kartą į dešinį žandą. Kažkiek skaudėjo, žymės nebuvo. Prie T. L. buvo 3 vyrai, tarp kurių buvo E. S., o kitų nepažįsta. Tie vyrai buvo apsupę T. L., mušė rankomis. Pats buvo išgėręs, išsimiegojęs. Pamena smurtinius veiksmus prieš S. G.. Atsikėlęs iš lovos, pasisuko į kairę, kur miegojo S. G., nurodydamas jam pažiūrėti, kas vyksta. Jis nespėjo išlipti iš lovos, iš karto gavo smūgį ir krito atgal. Jam sudavė aukštas vyras, kumščiu, į veido sritį. Prie jo (A. G.) prišoko E. S., suėmė už pečių ar už kaklo, tuo momentu nemušė. Jam (A. G.) dar papurškė ir dujų, bet nežino, kas. Nuo ašarinių dujų negalėjo savaitę akių atmerkti. Nepamena, kairė ar dešinė akis buvo visa ištinusi, raudona, sužalota. Norėtų, kad jam būtų priteista žala iš tų, kurie jį apipurškė dujomis ir iš E. S. už smūgį. Prašo priteisti 1 500 Eur neturtinę žalą. Paskaičiavo tai, kiek jam buvo sukelta skausmo, moralinę žalą ir tai, kad negalėjo dirbti apie 2 savaites. Jo niekas neatsiprašė. Dėl nedidelio ūgio vaikino, stovėjusio prie laiptų su beisbolo lazda, mano, kad tai buvo M. S.. Jam M. S. nieko nepadarė. Mano, kad dujų papurškė vienas iš trijų vaikinų, buvusių prie T. L., bet tiksliai negali nurodyti. Įvykio vietoje matė penkis svetimus žmones. Trise mušė T. L., vienas stovėjo aukštesnis, o vienas vyras žemesnis su beisbolo lazda. Tie penki asmenys buvo nusiteikę agresyviai. Ketvirtas trenkė S. G., o penktas tik stovėjo su beisbolo lazda. Matė, kad veiksmus atliko tik 4 asmenys. Nežino, kiek laiko viskas vyko, gal apie 10-20 min. Kai išvažinėjo, E. S. šaukė, kad susidoros. Su E. S. atvykę jaunuoliai kai kurie buvo užsidengę veidą, su kaukėmis ar šalikais. Po jų išvykimo dingo daug daiktų. Dingo vokai su pinigais, dovanotais krikštynoms. Pinigų suma turėjo būti nemaža, nes su draugais dėjo po 100 Eur. Jam pačiam (A. G.) dingo piniginė, kurioje buvo apie 20-30 Eur, pasas (turėjo darytis naują), dokumentai, kortelės. Prašo priteisti 1 500 Eur neturtinę žalą ir 65 Eur turtinę. Matė, kaip salėje E. S. atsisėdo M. Z. motinai ant kelių. Iš pradžių prasidėjo žodinis konfliktas, po to visi atsistojo, pradėjo stumdytis. Kažkas ėmė laikyti E. S., kažkas – M. Z.. Matė, kaip E. S. trenkė M. Z. ir jam bėgo kraujas. Po to D. G. M. S. išstūmė į lauką. Matė S. G. brolio S. G. nepadorius veiksmus, adresuotus E. S., tarp jų įvyko kažkoks kivirčas. Negali nurodyti, kas buvo iš asmenų, esančių bylos nagrinėjimo metu teismo salėje, atpažįsta tik E. S.. Nurodė, kad tikslina civilinį ieškinį. Jam nebuvo jokie daiktai grąžinti. Niekas iš jų neturėjo daikto, panašaus į šaunamąjį ginklą, išskyrus du žaislinius šautuvus, naudotus žaidimui.

Nukentėjusysis A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta tik E. S., yra vieną kartą jį matęs. Aptariamo įvykio metu buvo neblaivus. Nuėjo į viršų pamiegoti. Atsikėlęs nuėjo į apačią, kur vyko konfliktas. Pirmą įėjusį pamatė E. S., ant laiptų. Antras žmogus, kurio veido nepamena, apipurškė jį dujomis. Tas žmogus vidutinio ūgio, apie 180 cm. Nuo dujų pradėjo bėgti ašaros, skaudėjo. Daugiau nieko nematė. Paskui jį paėmė už kojos, nustūmė nuo lovos ir pradėjo mušti, su koja, ranka. Pataikė į veidą. Gavo apie 3-5 smūgius. Nepamena, ar buvo mėlynės. Negali nurodyti asmenų, kurie jį mušė. Ieškinio nepareiškė. Buvo smūgis ir į nugarą. Matė tris svetimus žmones ant laiptų kartu su E. S.. Kai atvažiavo svetimi žmonės, veiksmas vyko 10-20 min., gal apie pusvalandį. Iš daiktų jam niekas nedingo. Matė M. Z. kruviną veidą, bet nematė, kaip jis buvo sužalotas. Kai E. S. grįžo, buvo apie 3-4 val. nakties. Nežino, kas buvo tie žmonės, su kuriais jis atvyko, nepamena kaip jie buvo apsirengę. Po įvykio į medikus nesikreipė.

Nukentėjusysis P. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik E. S.. Ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia. Aptariamo įvykio metu vyko konfliktas, muštynės. Matė, kaip E. S. konfliktavo su M. Z., tarp jų vyko muštynės, mušė vienas kitą, smūgių buvo apie 3-4 vienas kitam, kumščiais, kojomis. M. Z. buvo sužalota nosis. Konfliktas truko apie 5-10 min. Lauke taip pat vyko konfliktas. Konfliktas baigėsi tuo, kad juos išskyrė. E. S. mėgino trenkti ir jam, bet nežino, už ką. Visi šventės dalyviai buvo girti. Pats buvo blaivus, taip pat ir E. N., nes ji buvo nėščia. Kai juos išskyrė, M. Z. išvažiavo namo, taip pat E. S. su drauge. E. S. ir M. Z. išvykus, jie dar pasėdėjo prie stalo. Norėjo važiuoti namo, bet nepavyko, todėl nusprendė likti šventėje. Nuėjo į viršų miegoti, apie 5-6 val. ryto. Miegojo viršuje su E. N. vienoje lovoje, kambaryje dar miegojo A. G., M. G., P. L., A. M., D. G. tėvai. Paryčiui atvažiavo E. S. su draugais. E. N. nusileido žemyn ir jis išgirdo, kaip ji pradėjo rėkauti. Pats priėjo prie laiptų. Tuomet kažkas pakilo ir papurškė dujų. Pajuto deginimą akyse, skaudėjo. Kai jam papurškė dujų į akis, jis paėmė butelį į ranką, gal norėjo trenkti, mosikavo juo. Paskui gavo į galvą ir nukrito. Nepajautė skausmo. Atsikėlęs pradėjo bėgti. Negali nurodyti, kas sudavė. Bėgo į kambarį pas D. G., nurodė, kad gavo dujų. D. G. pradėjo raminti E. S., sakydamas, kad čia nėra M. Z., yra vaikai. Jis apsiramino. Vėliau išėjo į lauką, ėmė plauti veidą ir atvažiavus policijai, pradėjo matyti. Nematė, kiek žmonių atvažiavo su E. S.. Negali nurodyti, su kuo jam sudavė per galvą, galimai su beisbolo lazda. Mano, kad buvo du automobiliai nepažįstamų žmonių, bet automobilių nematė. Pagal balsus sprendžia, kad buvo daug nepažįstamų žmonių. Pats dalyvavo muštynėse lauke, kai E. S. mušėsi su M. Z.. Tuo metu ir E. S. draugė buvo lauke. Ji vėliau mušėsi su E. N.. Pats tų muštynių nematė. Šventėje buvo žaislinis pistoletas, naudojamas konkursui, konflikto metu jis nebuvo naudojamas. Šventės metu matė žmonių daiktus: kompiuterį, kolonėles, telefonus, pinigines, striukes, rankines. Jam pačiam niekas nedingo.

Nukentėjusysis P. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl įvykio pretenzijų neturi. Iš kaltinamųjų pažįsta tik E. S.. Nurodė, kad šventė krikštynas. Šventės metu konfliktavo M. Z. ir E. S.. Pats jų konflikto nematė, buvo lauke. Vėliau miegojo antrame aukšte, alkoholio nedaug vartojo. Naktį atvažiavo E. S. draugai ir purškė dujas. Pats jų nematė, nes miegojo. Pabudo nuo triukšmo, buvo apipurkštas dujomis ir daugiau nieko nematė. Jam graužė akis. Mėgino atsistoti, bet nukrito ant grindų. Konfliktai prasidėjo dėl to, kad E. S. pradėjo kibti prie M. Z. motinos, atsisėdo jai ant kelių. Matė, kaip E. S. dešiniuoju kumščiu smogė A. G.. Apie dingusius daiktus nieko nežino.

Nukentėjusioji E. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta E. S., krikštynose matė K. V.. Kai pati ėjo į lauką, konfliktas buvo beprasidedantis. Matė, kaip L. G. gulėjo lauke prie durų, mėgino kažką išskirti Pati buvo antrame aukšte ir kai nusileido girdėjo triukšmą tarp M. Z. ir E. S.. Matė, kaip bėgo kraujas. Jie ginčijosi. Po to įvyko nesusipratimas tarp A. G. ir E. S., jie ginčijosi. Matė, kaip E. S. prispaudė A. G. prie sienos. Kai visi buvo lauke, visi E. S. liepė išvažiuoti. Jis į tai pradėjo rodyti agresiją. Pati taip pat jam nurodė išvažiuoti, nes visiems atsibodo. Jis jai pradėjo grasinti kumščiais, pakėlė ranką ir norėjo smogti. Jis nepataikė, nes ją užstojo A. G.. Po to kažkas pasakė P., jis atėjo ir ją užstojo, tarp jų įvyko muštynės. E. S. draugė patempė ją už plaukų, todėl mėgindama save apginti taip pat jai patempė už plaukų ir įvyko nedidelis konfliktas. Ją atstūmė nuo savęs ir po to kažkas iškvietė policiją. Pati alkoholio nevartojo, nes laukėsi. Po to E. S. su drauge ir M. Z. su šeima išvažiavo. Visi kiti liko nakvoti. Praėjus kelioms valandoms kažkas mėgino laužtis į duris. Pati buvo antrame aukšte, lovoje. Išgirdusi triukšmą, nusileido žemyn ir pamatė E. S. su draugais. Tiksliai nepamena, kiek jų buvo. Jai iš karto papurškė dujų. Įsiminė E. S. ir K. V., apytiksliai buvo 8 žmonės. E. S. patraukė ją už plaukų, pastūmė ir išvadino necenzūriniais žodžiais, pavadino „žertva“. Iš karto jai papurškė dujų, matė, kad tai padarė E. S.. Paskui kiti apipurškė. Jie pakilo į viršų, ji girdėjo triukšmą, lipo iš paskos. Kai ji pakilo į antrą aukštą, kažkas ją nustūmė ant lovos. Pradėjo stipriai verkti, sušuko jiems, kad laukiasi ir kad jie paliktų ją ramybėje, bet tai jų nesustabdė ir kažkuris iš jų spyrė jai į pilvą. Po to E. S. šaukė, kad kažkas sumušė jo merginą ir ieškojo M., su kuriuo prieš tai turėjo konfliktą. Po to D. G. pro duris pradėjo šaukti, kad M. Z. nėra ir tuomet E. S. su visais išvažiavo. Pati nepamena, bet jai paskui nurodė, kad ją rado ant grindų be sąmonės. Dujų poveikis praėjo po 3-4 dienų. Gavusi smūgį į pilvą, išsigando dėl savo padėties ir vaiko, sužalojimų dėl to nebuvo. Be to, tuo metu, kai pasakė, kad laukiasi ir ją paliktų ramybėje, kažkas jai po suknele papurškė iš balionėlio. Visi, kurie lipo laiptais jai purškė dujų. Kai ji nusileido žemyn, matė ir kažką panašaus į lazdą. Tiksliai nepamena, kaip jie buvo apsirengę, bet kažkas buvo su kauke, gal trys asmenys. Be to, matė kastetus, lazdas. Nurodė, kad iš pradžių M. Z. buvo ramus, bet įvykus konfliktui su E. S., pasidarė agresyvus. Jis stovėjo kruvinas, bet ji nematė, kas jam sudavė. Matė dujų balionėlį E. S. rankose - jis pirmas ją apipurškė. Pas kitus asmenis nematė rankose balionėlio, tik jautė, kad ją apipurškė. Kai jai purškė dujas, ji gynėsi, pritūpė, stūmė juos nuo savęs, rankomis dengėsi veidą. Keturis kartus tikrai jautė, kaip jai papurškė dujas jiems kylant į viršų. Kitų kaltinamųjų, be E. S. ir K. V., neatpažįsta. Kastetai prieš ją nebuvo panaudoti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik E. S.. Aptariamą dieną šventė brolio dukros krikštynas. E. S. buvo atvykęs prie bažnyčios pasveikinti. Jis buvo pakviestas atvažiuoti vėliau į sodybą, kur vyko šventė. Visiems nuvažiavus švęsti, po kurio laiko atvažiavo ir E. S. su drauge. Vėliau jis pradėjo pyktis su M. Z.. Jie pykosi dėl M. Z. motinos, kai E. S. prie jos kažko prisikabino. Jie pykosi žodžiais, vėliau kieme susistumdė. E. S. kabinėjosi ir prie A. G.. Tuomet ji paprašė A. G. nesivelti į konfliktą ir jį nusivedė. Ji paprašė M. Z. ir E. S., kad jie paliktų sodybą ir negadintų šventės. Po kurio laiko išvažiavo M. Z., taip pat E. S.. Visi nuėjo miegoti. Vėliau išgirdo, kaip į viršų užbėga daug žmonių, prasidėjo riksmas, pasijautė stiprus dujų kvapas. Su ja kambaryje buvo brolis D. G., motina, T. L. ir trys vaikai. Tik pravėrus duris, matė, kaip T. L. kažkas sudavė per galvą su medine lazda, bet nematė, kuris iš kaltinamųjų. Tada pro duris pradėjo veržtis E. S. ir dar keli asmenys. E. S. šaukė, kad atidarytų duris. Jai pradėjus šaukti, kad kviečia policiją ir kambaryje yra vaikai, visi greitai išbėgo. Ji iškvietė policiją, pareigūnams nurodė, kad pavogti daiktai. Iš jos pavogė rankinę, kurioje buvo 100 Eur, kvepalai, pakrovėjas. Rankinę vėliau rado. Paskambino E. S. ir nurodė, kad visi daiktai grąžinti. Ryte, kai grįžo su policija namo, rado daiktus, padėtus koridoriuje. Rado rankinę ir motinos kompiuterį. Dingo 100 Eur ir kvepalai, apie 150-155 Eur vertės. Prašo priteisti turtinę žalą. Nežino, kas pagrobė jos rankinę. Prašo žalą priteisti iš kaltų asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu vieną asmenį atpažino.Matė kaip E. S. puolė prie A. G. norėdamas jam suduoti. Pirmas konfliktas tarp M. Z. ir E. S. buvo salėje, kai jie susimušė, o antras konfliktas kieme, bet ten viskas vyko greitai, buvo ir smūgiai tarp jų. Jos tėvui smogė vieną kartą ir jis nukrito. Matė, kaip dujas purškė aukštas vaikinas (parodė į K. V.), jis stovėjo prie pat jų durų. Viso prie jų durų stovėjo 4 žmonės – E. S. ir trys jo draugai; vienas buvo su dujų balionėliu, kitas su lazda, trečias rankose nieko neturėjo. Tuo metu, kai E. S. veržėsi į jų kambarį, buvo didelis tarpas, per kurį ji ir matė E. S. ir tris jo draugus. Atpažino jį tamsoje, nes jis buvo prie pat jų durų, nuo lango sklido šiek tiek šviesos. Pati buvo blaivi ir gerai įsimena veidus. Krikšto proga vaikui dovanojo 150 Eur.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad aptariamą dieną šventė krikštynas. Pats miegojo antrame aukšte. Išgirdęs triukšmą, prabudo, pradėjo keltis ir gavo smūgį į veidą. Nežino, kas sudavė smūgį, nes nematė. Nuo smūgio parkrito. Nežino, ar užsigavo. Su sutuoktine krikštynoms dovanojo 200 Eur ar 150 Eur. Nežino, kiek iš viso pinigų buvo padovanota. Po visų įvykių, paskambino E. S. ir paklausė, kur visi daiktai. Jis iš pradžių nurodė, kad niekas nieko neėmė, o paskui, kad viską nuvežė pas juos į koridorių. Grąžino kompiuterį, rankinę. Po įvykio jo niekas neatsiprašė. M. S. atpažino, nes jis buvo su E. S.. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Nurodė, kad kambaryje buvo 3-4 nepažįstami jaunuoliai ir E. S.. Civilinio ieškinio atsisakė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik E. S., M. S. porą kartų matė su E. S. kitoje aplinkoje. Nurodė, kad įvykio dieną prasidėjo konfliktas tarp E. S. ir M. Z. dėl šio motinos. Jie iš pradžių konfliktavo žodžiu, paskui susimušė. E. S. sudavė smūgį M. Z. į galvą. Kai miegojo, išgirdo riksmus. Pamatė, kaip E. S. su kitais asmenimis bėga, buvo maždaug 6-7 nepažįstami asmenys. Pats tuo metu buvo kambaryje su vaikais ir seserimi. Pats fizinio skausmo nepatyrė, bet patyrė turtinę žalą, neteko apie 1 500 Eur vaiko pinigų, padovanotų vokeliuose, ir prašo šią sumą priteisti. Nurodė, kad įvykio metu jautė stiprų dujų kvapą, jam į akis nebuvo papurkšta, nes buvo kitame kambaryje. Nematė, kokie veiksmai buvo atlikti prieš kitus. Į šventę E. S. atvyko su drauge, buvo neblaivūs - atvažiavo iš kažkokios šventės. Konfliktą iniciavo E. S.. Dar buvo konfliktas tarp E. S. ir A. G., girdėjo, kaip jie žodžiavosi, bet muštynių nematė. E. S. sudavė į galvą M. Z., po ko jam pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Matė, kaip smogė tėvui į veidą, bet negali atpažinti žmogaus. Žino, kad atsirado kompiuteris, rankinė - jie pas juos į koridorių viską sudėjo po to, kai tėvas kalbėjo su E. S.. Negali pagrįsti dovanotos pinigų sumos. Vokai buvo padėti salėje ant saldaus stalo, pinigų nebuvo įsidėjęs į kišenę. Po įvykio kovo mėn. pas juos buvo atvykęs E. S., aiškinosi tik dėl pinigų, dėl daiktų nurodė, kad ką paėmė, viską atgal padėjo, atsiprašė, kad buvo girtas, kad negerai padarė.

Nukentėjusioji L. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik E. S., kurio tą dieną paprašė, kad juos nuvežtų į bažnyčią, po to į patalpas, kurias nuomavo pobūviui. Po bažnyčios nuvyko ten, pakvietė ir E. S. prie jų prisijungti. Jis atvažiavo vėliau su savo drauge. E. S. ėmė konfliktuoti su A. G.. Jie konfliktavo ir kieme, stumdėsi, kur juos išskyrė. Ji šoko su M. Z., kai prie jo pribėgo ir pranešė, kad E. S. konfliktuoja su jo motina. Atsisukusi pamatė, kad E. S. sėdėjo ant kelių T. Z.. Pagalvojo, kad tai juokais ir nekreipė dėmesio. Po to ištisai vyko konfliktai. Ramino tai E. S., tai M. Z.. Po tų muštynių E. S. buvo liepta išvažiuoti ir jis pagarsindamas, kad dabar jiems bus, su drauge išvažiavo. E. S. vieną kartą smūgiavo A. G.. Kai kažkas brovėsi į patalpą, kur buvo jie su vaikais, dukra, sūnus šaukė „E., ką tu darai, čia vaikai“. O šis atsakė, kad jam nesvarbu, kad bus visiems. Bet pradėjus šaukti, kad M. Z. ten nėra, o dukra šaukė, kad kviečia policiją, tada viskas baigėsi. Dingo jos ir vyro kompiuteris su pakrovėju, dukters rankinė, kvepalai, pinigai, anūkei dovanoti pinigai. Buvo surinkta maždaug apie 1 500 Eur. Sutuoktinis paskambino E. S. ir liepė atiduoti daiktus, o jis atsakė, kad jokių daiktų neėmė. Po kurio laiko paskambinęs E. S. nurodė, kad daiktai bus palikti namo koridoriuje. Atsirado kompiuteris, be pakrovėjo, dukters rankinė. Nemano, kad pinigų palikimas ant stalo buvo neatsakinga.

Liudytoja K. A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną, pirmoje įvykių dalyje jos nebuvo, nes ji didžiąją dalį laiko praleido su vaiku. Naktį, kai E. S. atvažiavo su draugais, pati buvo kambaryje su vaikais, užsirakinę miegojo. Išgirdo triukšmą kitame kambaryje. Kiek girdėjo, pas juos į kambarį laužėsi E. S., rėkdamas ir klausdamas, kas sumušė jo merginą. Po to jie purškė dujas. Nematė, kas purškė dujas, nes durys buvo užrakintos. Jautėsi dujų kvapas, perštėjo akis, vaikai verkė, kad peršti akis. Mėgino uždengti vaikus. Po to jos vyras su draugu laikė duris, kad pas juos neįsilaužtų, sakė, kad yra vaikai. Po to vyras su draugu išėjo pro duris, o juos išvedė savininkė į kitas patalpas su vaikais. Paaiškino, kad durys buvo užrakinamos kabliuku ir kai jas atidarinėjo, per plyšį matėsi E. S.. Matė dar du vaikinus, vienas iš jų buvo apsirengęs tamsiai, neaukšto ūgio, ir kitas, kuris smogė jos sutuoktinio tėvui, buvo vyresnis, aukštesnis, tačiau negali parodyti kurie. Po suduoto smūgio sutuoktinio tėvas nugriuvo; matė jo sužalojimus - ant nosies, ar ant dantų. Po įvykio dingo daug daiktų, visos dovanos. Dingo kompiuteris, rankinė -ne jos daiktai. Nežino, kiek buvo surinkta pinigų, bet apytiksliai 1 000 Eur. Vienas iš konfliktų buvo, kai atvažiavo jos patėvis R. S.. Kai antrą kartą nusileido apačion, vyrai kažko pykosi su E. S., bet muštynių ji nematė. E. S. išvažiuodamas grasino, kad grįš. Kad buvo muštynės, sprendžia iš to, kad buvo triukšmas, riksmai, daužymasis. Patikslino, kad pinigai buvo sudėti ant dovanų stalo, salėje pirmame aukšte.

Liudytoja Ž. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad praėjus daugiau nei 2 metams, nieko nepamena. Nurodė, kad yra sodybos, kurioje vyko aptariamas įvykis, bendrasavininkė. Jai paskambino moteris ir pranešė, kad iškvietė policiją. Nuėjo pas juos į vidų. Matė, kad dalis žmonių lauke: kas čiaudėjo, kas kosėjo, kas verkė. Prieš tai buvo informuota, kad muštynės pasibaigė ir tie, su kuriais mušėsi, išvažiavo. Patalpoje jautėsi aštrus kvapas. Viršuje buvo dalis žmonių ir kūdikis su mama, nuvedė juos į saugią vietą. Iš nuomininkų žodžių suprato, kad atvyko tie, su kuriais mušėsi, apipurškė viską ašarinėmis dujomis, apvertė stalus. Pati matė salėje apverstus stalus. Muštynės vyko lauke, priešais sodybą, merginos irgi dalyvavo, bet negali nurodyti, ar jos mušėsi, ar skirstė besimušančius. Buvo 2.30 -3 val. nakties. Muštynes matė iš antro aukšto, 20-25 m. atstumu. Negalėtų atpažinti nei vieno asmens, kuris dalyvavo muštynėse.

Liudytoja T. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad aptariamą dieną dalyvavo krikštynose - kaimynė, vaiko močiutė, paprašė padėti pasirūpinti stalu. Atvažiavo svečias E. S., kuris pradėjo kabinėtis prie jaunimo. Jis su ja elgėsi negražiai, atsisėdo jai ant kelių. Tuomet jos sūnus pasakė jam pastabą. Sūnus nuėjo, o tas pradėjo vytis ir priėjęs sudavė smūgį į veidą. Pati matė tik kraują, smūgio nematė arba neatsimena. Po to vaikinai pradėjo juos skirti. Pati išėjo į virtuvę, kad jai nekliūtų, daugiau muštynių nematė. Girdėjo, kai išeidinėjo E. S., skambino telefonu, kad iškviestų savo draugus, piktas barėsi, rėkė. Girdėjo grasinimus, kuriuos sakė E. S. negražiais žodžiais. Sūnus M. Z. smūgio nesitikėjo, po to labai pergyveno, prarado teisę vairuoti, nes gelbėjo šeimą. Mano, kad jei jie ten būtų likę, būtų visus nužudę. Teisę vairuoti jis prarado važiuojant iš tos sodybos, ji važiavo kartu. Nežino, kodėl neišvažiavo su taksi. Nematė konflikto tarp jos sūnaus ir E. S. lauke. Jai pasakojo, kad buvo pavogti pinigai.

Liudytoja A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad aptariamą dieną viso konflikto nematė. Turėjo atskirą įėjimą į antrą aukštą. Atsibudo nuo triukšmo. Nusileidusi į apačią, matė kruviną M. Z., o S. ir L. valė nuo jo kraują. Tolumoje girdėjo, kaip E. S. neramiai kalbėjo telefonu, jo draugė jį ramino. Nusileidusi į apačią išgirdo, kaip E. S. nurodė, kad visiems bus negerai. Po kurio laiko atėjo M. Z., nurodė ruošti vaikus, kad važiuos namo. Jie išvažiavo. Pavažiavus 3-4 km, juos sustabdė policijos pareigūnai. Vairavo M. Z.. Ji yra M. Z. sugyventinė. Jis priėmė sprendimą vairuoti, saugodamas šeimą, nes jiems reikėjo išvažiuoti. Prašė iškviesti taksi, bet taksi nevažiavo, tuomet M. Z. nusprendė pats vairuoti. Naktį jis praleido policijoje. Jis buvo nusiminęs, neteko teisės vairuoti, negalėjo normaliai dirbti - darbas buvo užsienyje. Turėjo nusipirkęs bilietus, bet negalėjo išskristi, nes buvo užvesta byla. Jis puolė į depresiją, užsidarė savyje. Jos atlyginimas minimalus, iš esmės gyveno iš sugyventinio atlyginimo.

Liudytojas M. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo pakviestas į šventę. Buvo kilęs žodinis konfliktas tarp A. G. ir E. S., bet nežino dėl ko. Jie konfliktavo žodžiu prie stalo, bet nesusimušė. Po to jis išvažiavo - apie 3 val. nakties.

Liudytoja I. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta S. G. ir jo šeimą. Iš kaltinamųjų nepažįsta K. V. ir K. L. R.. Nurodė, kad E. S. yra jos sužadėtinis. D. G. paskambino E. S. ir pakvietė į pirtį. Vakare nusprendė nuvažiuoti, nes buvo ir krikštynų šventė. Užėjus į tą patalpą, pastebėjo, kad M. Z. marškiniai buvo ištepti krauju. Jie atsisėdo už stalo. Vienoje pusėje sėdėjo draugai D. G.. Už E. S. tolėliau sėdėjo S. G. brolis, kuris miegojo pasikniaubęs ant stalo ir pakėlęs galvą, atsisukęs į kairę pusę, į juos, parodė pirštų kombinaciją E. S.. E. S. jam nurodė, kad nereikia taip rodyti šventės metu. Priešais sėdėjęs A. G. atsakė E. S., ko jis čia aiškina jam. Toliau A. G. nuolat kabinėjosi, įvyko žodiniai konfliktai. Vienu momentu buvo nuėję nuo stalo, planavo važiuoti namo, nes A. G. vis prie jo kabinėdavosi. D. G. vis ramindavo, kad jie pabūtų. A. G. mėgino E. S. pastumti. Juos taip pat išskyrė D. G.. A. G. nuolatos grasino necenzūriniais žodžiais. Visi konfliktai buvo ne iš E. S. pusės, o iš A. G. pusės. Priešais ją, kitoje stalo pusėje sėdėjusi M. Z. motina konfliktavo su šalia jos sėdėjusiu vyru, turbūt A. G. patėviu. Pati M. Z. motina galimai buvo girta, nes neadekvati matėsi, puolė ant to vyro ir tada M. Z. šoko mušti tą vyrą. E. S. įsikišo į tą jų konfliktą, užstojo tą vyrą, bet iki muštynių nepriėjo. Tuomet su E. S. nusprendė važiuoti namo, jis iškvietė taksi. Jie surinko daiktus ir išėjo per kiemo duris. Ėjo link automobilių aikštelės ir staiga per pagrindines duris išbėgo D. G. draugai, puolė E. S.. Tarp jų buvo M. Z., kuris trenkė smūgį E. S., kuris nukrito ant žemės ir tada visi draugai jį spardė. Pati tuo metu verkė, šaukė, prašė pagalbos. Užbėgo už namo kampo. Ten stovėjo S., vos „kojos jį laikė“, rūkė. Prašė jo pagalbos, bet jis nereagavo. Grįžo atgal, į tą vietą, kur buvo mušamas E. S.. Iš galo, už dešinės rankos ją griebė E. N., prieš tai pasakydama žodžius: „Nu dar ir tu čia žiurke“ ir kadangi buvo ledas, ji parkrito. Parkrito ant dešinio šono ir tada ji pradėjo ją spardyti. Gulėjo ant šono, buvo šalia medelis ir su ranka laikėsi, kad negautų smūgių į veidą, o kita ranka už medelio, nes buvo labai slidu. Gavo 10 smūgių į įvairias kūno dalis. Jautė, kad ne viena E. N. ją spardė, dar buvo kažkoks vyras. Viskas vyko labai greitai. Ji rėkė, šaukė pagalbos, bet jokios pagalbos iš nieko nesulaukė. Jie baigė ir visi nuėjo į tą sodybą. Ji, E. S. atsistojo, jis buvo sumuštas. Jam svaigo galva, nes smūgius gavo į įvairias kūno vietas. Po viso šito įvykio jie atsisėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Pati buvo labai sukrėsta, jai skaudėjo, buvo šoko būsenos. E. S. nurodė eiti namo, sakydamas, kad pats tuoj ateis. Ji grįžo namo, nuėjo miegoti, atsikėlė ryte. Buvo atlikta medicinos ekspertizė, užfiksuoti visi sumušimai, mėlynės. E. N. buvo ne su sijonu, o su kelnėmis ir visą vakarą sėdėjo gale stalo ir gėrė šampaną. Ją spardė du žmonės. Prie E. S. buvo 6-7 žmonės. M. Z. sudavė E. S. į galvos sritį. Iniciatorius buvo M. Z.. Jis labai agresyviai išbėgo iš tos sodybos.

Liudytojas M. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad aptariamą dieną susitiko su M. S.. Paskui atvažiavo A. J. su K. L. R.. Jie bendravo, paskui atvažiavo A. K. su E. S.. Jie pamatė E. S. visą sumuštą. Jis nurodė, kad įvyko konfliktas ir jie nusprendė nuvažiuoti pasikalbėti. Pats važiavo su A. K., A. J. ir K. L. R.. Kitame automobilyje važiavo E. S. su M. S.. Važiuodami jie sutiko K. V., kuris nusprendė važiuoti kartu, įsėdo į automobilį pas M. S. ir E. S.. Atvažiavus, jie nuėjo, jis su A. K. liko automobilyje. Jis buvo tik dėl kompanijos. Praėjus maždaug 3 minutėms, E. S., K. L. R., M. S. ir A. J. išėjo iš sodybos. Praėjus minutei išbėgo K. V. ir rankose kažką nešė. Po to jie išvažiavo. M. S. ar E. S. paskambino į mesendžerį ir paklausė, ar jie neturi kokių daiktų. Jie atsigręžė ir pamatė, kad buvo kompiuteris, rankinė; nurodė, kad tuos daiktus reikia nuvežti į (duomenys neskelbtini). Kompiuteris ir rankinė atsirado automobilyje, nes juos atnešė K. V.. Jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į seną namą ir jiems buvo paaiškinta, kad ten bus koridorius, kur stovi spinta ir ten reikės įdėti. Tai pasakė arba E. S., arba M. S.. K. V. sunešė šiuos daiktus. Jis paprašė užvežti jį į (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) jį išleido. Dar jis paprašė 5 Eur, kuriuos jam davė. Jį išleido ir nuvažiavo namo. Atgal automobilyje važiavo jis, K. V. ir A. K.. K. L. R. ir A. J. išvažiavo kitu automobiliu nuo sodybos. Nurodė, kad nesikalbėjo apie tai, kieno tie daiktai, kuriuos K. V. atnešė iš sodybos, nekalbėjo apie pinigus. Po įvykio daugiau nesimatė su E. S..

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad aptariamą dieną žinojo, kad E. S. švęs kažkokį įvykį, ir buvo susitarę, nes pats dirbo (duomenys neskelbtini), kad jis jam paskambins ir praneš, kada galėtų pasiimti. Pirmą kartą jis paskambino apie 1 val. nakties, kad jį pasiimtų, bet už kelių minučių nurodė, kas nereikia, nes jį įkalbėjo likti. Po to jis paskambino apie 3-4 val. nakties ir nurodė, kad reikia staigiai jį pasiimti. Suprato, kad kažkas nutiko, nes buvo labai įsitempęs balsas. Su juo bekalbant girdėjo kažkokį triukšmą. Labai greitai pas jį nuvažiavo. Atvažiavus prie tos pirties, į kiemą neįvažiavo, nes pamatė, kad kažkokia kompanija žmonių pradėjo kažką mušti ir du žmonės gulėjo ant žemės. Po to pamatė, kad tai buvo E. S. su I. N.. Toliau pamatė dar porą smūgių jiems, po to ta kompanija išėjo į kelio pusę. Kai jie įsėdo į automobilį, pamatė, kad jų veidai buvo sužaloti. Paklausus, kas atsitiko, jis nurodė, kad įvyko kažkoks konfliktas ir paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini), nuvežė I. N.. Paskui nuvažiavo į žiedą, kur dažnai susitinka su savo draugais. Atvažiavus į žiedą, ten jau buvo M. S. ir M. N.. Pats pasiliko sėdėti automobilyje, E. S. išėjo ir jie su M. S. ir M. N. pradėjo apie kažką diskutuoti. Po kažkiek tai laiko, atvažiavo M. S. brolis A. su draugu. Jie irgi ten pabendravo ir pačioje pabaigoje nusprendė, kad reikia sugrįžti į pirtį ir išsiaiškinti, kas ten įvyko. Nusprendė važiuoti 2 automobiliais, su jo (A. K.) automobiliu ir M. S. automobiliu. Jo (A. K.) automobilyje važiavo M. N. ir A. Kitu automobiliu važiavo M. S., E. S. ir draugas A. Važiuojant prie degalinės jie sustojo, nes M. S. ir E. S. sutiko bendrą draugą, kuris atsisėdo į jų automobilį. Pats jį porą kartų matė, jo pravardė „F.“. Po to jie nuvažiavo į tą pirtį. Atvažiavus, buvo pasakyta, kad jis (A. K.) ir M. N. neitų į pirtį, o liktų automobilyje ir jų laukti. Į pirtį nuėjo M. S., E. S., A., A. draugas ir „F.“. Už penkių minučių iš pirties išėjo E. S., M. S., A. ir A. draugas, įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Dar už kelių minučių išėjo „F.“, kažką nešėsi rankose, bet tiksliai nematė, ką. Jis įsėdo į automobilį ir jie nuvažiavo ta pačia kryptimi, kur nuvažiavo ir M. S.. Važiuojant kažkas M. N. paskambino ir šnekėdamas telefonu atsisuko į mus ir paklausė: „Kam tu ėmei kažkokius ten daiktus?“. „F.“ nutylėjo, nieko nesakė. Po pokalbio M. N. nurodė, kad šiuos daiktus reikia grąžinti ir, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), namo numerio nepamena. Atvažiavus šiuo adresu „F.“ išėjo ir nuėjo link to namo. Už kelių minučių jis sugrįžo ir įsėdo vėl į automobilį. Po to jis paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini). Privažiavus, paprašė jį išleisti prie kazino. Paprašė jų su M. N. paskolinti jam 5 Eur, jie susimetė pinigais ir davė jam 5 Eur. Po to jis M. N. nuvežė namo ir pats taip pat nuvažiavo namo.

2019-02-17 Vilniaus AVPK NVRS tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06740-19 pagal BK 284 straipsnį. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-02-17 apie 05.30 val. (duomenys neskelbtini), sodyboje švenčiant krikštynas, į sodybą įsiveržė iš matymo pažįstamas E. S. su dar penkiais nepažįstamais asmenimis. Patalpoje pripurškė ašarinių dujų, grasino beisbolo lazdomis sumušė patalpoje buvusius žmones (1 t., b. l. 4).

2019-02-17 T. L. pareiškime nurodyta, kad 2019-02-17 apie 05.30 val. (duomenys neskelbtini), į sodybą įsiveržė iš matymo pažįstamas E. S. su dar penkiais nepažįstamais asmenimis. Patalpoje pripurškė ašarinių dujų, grasino beisbolo lazdomis, pripurškė jam dujų, mušė jį rankomis, spardė. Taip pat mušė kitus patalpoje buvusius žmones (1 t., b. l. 5-6).

2019-03-04 gautas dar vienas T. L. pareiškimas, kad 2019-02-17 naktį, nuo 5.00 val. iki 5.45 val., iš neužrakintos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pavogta jo vyriška juoda rankinė su joje buvusiais daiktais, kuri buvo palikta pirmame aukšte prie baro: 1) vyriška dirbtinės odos rankinė „Fila“, 20 Eur vertės; 2) Mobilaus ryšio telefonas „Meizu“, 80 Eur vertės (įsigijimo dokumentų neturi) su jame buvusia kortele „Pildyk“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2 Eur; 3) 15 Eur; 4) lazerinis atstumo matuoklis „Parkside“, 20 Eur vertės; 5) raudonos spalvos užrašų knygutė, 8 Eur vertės, su joje buvusiomis sąskaitomis už komunalines paslaugas (be vertės); 6) 2 balti USB laidai „Acme“, bendros 10 Eur vertės (kiekvienas po 5 Eur). Veidrodinis fotoaparatas „Nikon“ pavogtas nebuvo, jis atsirado. Dėl pavogtų daiktų jam padaryta 155 Eur žala (1t., b. l. 7).

2019-02-19 S. G. pareiškime nurodyta, kad 2019-02-17 naktį sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), dingo palikta prie baro jos juoda lakuota rankinė (18 Eur vertės), kurioje buvo: moteriški kvepalai „Roberto Cavalli“ 100 ml (pilnas buteliukas 60 Eur vertės), 85 Eur (kupiūromis po 50, 20, 10 ir 5 Eur), lūpų dažai „Inglot“ (10 Eur vertės), USB laidas (5 Eur vertės), moteriškos higienos priemones (bevertės). Viso buvo pavogta jos daiktų už 178 Eur (1 t., b. l. 8-9).

2019-02-21 gautas D. G. pareiškimas, kad 2019-02-17 naktį iš neužrakintos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur buvo švenčiamos jo (duomenys neskelbtini) dukros krykštinos, nuo pirmame aukšte esančio stalo pavogti vokai, kuriuose buvo dukrai svečių dovanoti 1 500 Eur (bendra suma). Pinigus galimai pavogė E. S., kuris buvo svečių tarpe, o taip pat vėliau atvykę jo draugai, kurių nežino (1 t., b. l. 10).

2019-02-28 gautas S. G. pareiškimas, kad 2019-02-17 sodyboje (duomenys neskelbtini), pavogtas jo pilkas nešiojamasis kompiuteris „Asus“, 290 Eur vertės ir jo laidas - pakrovėjas, 10 Eur vertės. Įtaria, kad daiktus pavogė E. S. kartu su savo draugais. Vėliau kartu su policija rado kompiuterį (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo spintelėje, tačiau E. S. negrąžino laido - pakrovėjo, 10 Eur vertės. Jam padaryta 10 Eur turtinė žala. Dėl sugadintos krikštynų šventės padaryta bendra 1 010 Eur žala. Tokiai sumai reikš civilinį ieškinį (1 t., b. l. 11-12).

2019-03-05 gautas A. G. pareiškimas, kad 2019-02-17 naktį, nuo 5.00 val. iki 5.45 val., iš neužrakintos sodybos (duomenys neskelbtini), buvo pavogta jo vyriška juoda odinė piniginė, 15 Eur vertės, kurioje buvo 50 Eur įvairiomis kupiūromis, jo asmens tapatybės kortelė be vertės, jo „Swedbank“ mokėjimo kortelė be vertės, jo sambo nario pažymėjimas be vertės. Tą pačią dieną dienos metu adresu (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje atsirado tik jo asmens tapatybės kortelė bei sambo nario pažymėjimas. Neatsirado pati piniginė, 50 Eur, bei „Swedbank“ kortelė. Jam buvo padaryta 65 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 13).

2019-02-17 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – sodybos, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Iš įvykio vietos paimtos stiklo šukės. Apžiūros objektas yra vieno aukšto su palėpe medinis pirties pastatas. Sodybos teritorija neaptverta, matomų vaizdo stebėjimo kamerų nėra, įvažiavimas į teritoriją iš (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į teritoriją kairėje pusėje yra pirties pastatas. Pastatas turi du įėjimus, vienas iš kiemo pusės, kitas iš terasos, terasa įrengta dešinėje pastato pusėje. Abiejų įėjimų durys tvarkingos, spynos nepažeistos, įėjus pro duris iš kiemo pusės, patenkama į koridorių, kur tiesiai yra spinta su stumdomomis durimis, spintoje kabo drabužiai ir guli avalynė. Koridoriaus kairėje yra praėjimas linkt tualeto ir pirties patalpų, minėtos patalpos tvarkingos. Koridoriaus dešinėje yra įėjimas į svetainę. Svetainėje dešinėje pusėje stovi minkštų baldų komplektas, šalia jo medinis staliukas, ant sofos guli drabužiai, ant staliuko pintas krepšelis su gėlėmis, mėlynos spalvos rankšluostis, tuščias bulvių traškučių įpakavimas. Svetainėje kairėje pusėje yra baras – prekystalis, už prekystalio ant grindų išmėtyti du tušti buteliai ir raudonos spalvos gesintuvas. Svetainėje už baro yra įėjimas į salę. Salėje dešinėje pusėje yra išėjimas į terasą, tiesiai prie lango yra du stalai, vienas nuverstas, ant grindų išmėtyti maisto gaminiai. Salėje kairėje pusėje yra stalas, ant jo sudėti tortas ir kiti įvairūs saldumynai. Svetainėje už sofos yra mediniai laiptai į palėpę. Palėpėje yra dvi patalpos, pirmoje patalpoje yra penkios lovos, ant jų suversta patalynė ir išmėtyti rūbai. Antroje patalpoje yra trys lovos su patalyne, kambarys tvarkingas. Lauke terasoje stovi minkšta sofa, medinis stalas ir du suolai. Terasa klota trinkelėmis. Šalia stalo ant trinkelių guli sudaužyti stikliukas ir stiklinė, taip pat šalia įėjimo iš kiemo pusės ant trinkelių yra sudaužytas stiklinis butelis, ant stiklo šukės yra lipdukas su užrašu „Bajorų degtinė“. Stiklo šukės šalia minėto įėjimo surinktos ir įpakuotos į voką Nr. 1. 2019-02-18 stiklo šukės nutarimu perduotos saugoti (1 t., b. l. 39-52).

2019-02-17 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), prieangis. Spintelėje rasta: nešiojamasis kompiuteris „Asus“, moteriška juoda rankinė su jos viduje buvusiais adapteriu ir moteriškos higienos priemonėmis, juoda vyriška rankinė su užrašu „Fila“ su viduje buvusiais dviem adapteriais, 2 Eur, „Swedbank“ kortele, lazeriniu atstumo matuokliu „Parkside“, mokėjimo čekiais, kvitais už komunalines paslaugas, darbo kalendoriumi, USB bei mobiliuoju telefonu „Meizu“. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad kontaktiniai pėdsakai, palikti ant nešiojamojo kompiuterio „Asus“, moteriškos ir vyriškos rankinių yra dinaminiai, su paslydimais, tad šie pėdsakai nėra tinkami asmens tapatybei nustatyti. Minėti daiktai buvo paimti iš įvykio vietos (1 t., b. l. 53-64).

2019-02-19 daiktai, paimti įvykio vietoje - prieangyje (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėti, nufotografuoti (1 t., b. l. 65-69).

Tyrimo metu nustatyta, kad 2019-02-17 į BPC iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įvykio sodyboje skambino T. L. ir S. G.. Padarytas garso įrašų aprašymas (1 t., b. l. 71-75).

2019-02-20 atlikta trijų garso įrašų iš BPC apžiūra (iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). 1) Garso įraše 2019-02-17, 3.24 val., trukmė – 1.51 min., girdėti, kaip vyras anonimiškai praneša apie neblaivų vairuotoją, važiuojantį nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), automobiliu Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2) Garso įraše 2019-02-17, 5.45 val., trukmė – 0.02 min., pokalbis nevyksta. 3) Garso įraše 2019-02-17, 5.45 val., trukmė – 1.23 min., skambinanti mergina, prisistačiusi S. G., praneša, kad juos užpuolė, adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotoje sodyboje krikštynoms; atvažiavo, konfliktinę situaciją sukėlė prieš tai, buvo juos išvarę ir visi miegojo; atvažiavo 10 žmonių, juos užpuolė, dujų pripurškė; išvažiavo, bet žino, kas tokie, automobilis Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taksi, sidabrinė (1 t., b. l. 72-75).

VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodyta, kad automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76).

2019-02-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis T. L., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: 1. T. L. nustatytos poodinės kraujosruvos liemenyje ir dešinėje rankoje. 2. T. L. nustatytos poodinės kraujosruvos liemenyje ir dešinėje rankoje mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. 3. Nustatytų sužalojimų makromorfologinis vaizdas labai panašus, todėl tikėtina, kad jie padaryti neilgai trukus vienas po kito. 4. T. L. nustatytos poodinės kraujosruvos liemenyje ir dešinėje rankoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu kiekvienas atskirai ir visumoje. 5. T. L. nustatytos poodinės kraujosruvos padarytos mažiausiai dviem atskirais traumuojančiais daiktais. 6. T. L. nustatytos poodinės kraujosruvos liemenyje ir dešinėje rankoje padaryti kietais bukais daiktais. Brūkšnio pavidalo poodinė kraujosruva klubo srityje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu pailgą formą. 7. T. L. nustatytos poodinės kraujosruvos liemenyje ir dešinėje rankoje galėjo susidaryti ir nukentėjusiam atsitrenkiant eilę kartų į kietus bukus daiktus, nors jų išsidėstymas nėra tam būdingas. 8. T. L. nustatytos poodinės kraujosruvos liemenyje ir dešinėje rankoje padaryti 3-5 paros iki nukentėjusiojo apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku. 9. Susidarant poodinėms kraujosruvoms traumos metu jaučiamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 86-87).

2019-03-04 pagal pakvitavimą T. L. buvo grąžinti rasti jo daiktai (1 t., b. l. 91).

2019-02-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis A. G., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą: A. G. mechaninių sužalojimų nėra (1 t., b. l. 129-130).

2019-02-19 S. G. pakvitavimu buvo grąžinti rasti jos daiktai (2 t., b. l. 12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1. S. G. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir kairėje šlaunyje. 2. S. G. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir kairėje šlaunyje mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. 3. S. G. poodinės kraujosruvos veide ir kairėje šlaunyje tikėtina padaryti 3-5 paros iki nukentėjusio apžiūros galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. S. G. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir kairėje šlaunyje yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl tikėtina, kad yra padaryti neilgai trukus vienas po kito. 4. S. G. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir kairėje šlaunyje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu kiekviena atskirai ir visumoje. 5. S. G. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir kairėje šlaunyje padarytos kietais bukais daiktais ar daiktu. 6. Specifinių žalojančio įrankio požymiai kūne neužsifiksavo. 7. S. G. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir kairėje šlaunyje griuvimui nebūdingos. 8. S. G. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir kairėje šlaunyje tikėtina padaryti 3-5 paros iki nukentėjusio apžiūros. 9. Trauminių poodinių kraujosruvų susidarymo metu jaučiamas fizinis skausmas (2 t., b. l. 58-59).

2019-02-28 S. G. pakvitavimu buvo grąžintas jo nešiojamasis kompiuteris „Asus“ (2 t., b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemą, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Valstybės nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina, kad visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių – kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).???

Išnagrinėjus bylą neginčytinai nustatyta, jog E. S. pirmoje šventės dalyje atliko jam kaltinime inkriminuotus veiksmus. Nors pats E. S. savo kaltės nepripažino teigdamas, kad būtent A. G. provokavo konfliktą, o tarp šventės dalyvių kilus muštynėms jis tik juos išskyrė, o jį patį lauke užpuolė M. Z., tačiau šiuos jo parodymus paneigia teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų ir liudytojų duoti parodymai. Nukentėjusieji ir liudytojai S. G., S. G., L. G., D. G., E. N., A. K., M. Z., P. K., P. L., A. D., T. Z. ir kt. parodė, kad į šventę E. S. atvažiavo jau būdamas neblaivus bei konfliktavo su šventės dalyviais, norėdamas juos išprovokuoti. Kaltinamojo E. S. veiksmus atliktus prieš A. G., o būtent kad jis griebė rankomis A. G. už kaklo, stūmė pastarąjį prie sienos bei trenkė jam kumščiu į veidą, patvirtino pats A. G., taip pat nukentėjusysis P. L., E. N., L. G.. Analogiškai kaltinamojo E. S. veiksmus prieš M. Z., t. y. smūgį kumščiu į nosies sritį, patvirtino pats M. Z. bei tai matę A. G., D. G., T. Z., P. L. ir P. K.. A. K. apklaustas parodė, kad matė, jog M. Z. veidas buvo kruvinas. Taip pat E. N. ir A. G. apklausti patvirtino, kad būdamas lauke E. S. bandė trenkti E. N.. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai vienareikšmiškai patvirtino, kad E. S. išvedus į lauką, šis, rėkdamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius M. Z. ir kitų svečių atžvilgiu, provokavo muštynes bei grasino atkeršyti.

Atsižvelgiant į tai, jog nuo įvykio praėjo nemažai laiko, natūralu, kad tam tikros nukentėjusiųjų ir liudytojų išsakytos įvykio aplinkybės, pvz. dėl veiksmų eiliškumo, taip pat ar buvo suduotas smūgis, ar tik bandyta trenkti, gali skirtis. Tačiau nepaneigiama yra ir tai, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų, dalyvavusių šventėje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodytos esminės aplinkybės dėl to, kad būtent E. S., atvykęs į šventę kaip svečias, buvo neblaivus, provokavo konfliktus, atliko smurtinius veiksmus bei išvykdamas, grasino atkeršyti, sutampa.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina ir tai, kad byloje yra ir duomenų apie smurtą prieš E. S. bei I. N.. E. S. ir I. N. parodymai dėl šio įvykio buvo įvertinti 2019 m. liepos 26 d. prokuroro nutarime nutraukti priešpriešinį ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06811-19. Teismas sutinka, kad galimas smurtas prieš E. S. ir I. N. sukėlė neigiamas emocijas kaltinamajam, tačiau tai niekaip nepateisina jo priimto sprendimo grįžti į sodybą, aiškintis santykių bei vartoti aukščiau nurodytus veiksmus prieš nukentėjusiuosius, kurie teisingai kvalifikuoti nusikalstamais.

Taip pat ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog E. S., M. S., A. J., K. L. R. ir K. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes jie bendrininkaudami vienas su kitu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016, 2K-194-895/2020).

Visi kaltinamieji parodė, kad jie, susitikę (duomenys neskelbtini), nutarė nuvažiuoti į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), neva tik pasikalbėti dėl smurto prieš E. S. ir I. N.. Šiuos jų parodymus apie neva planuojamą eilinį pasikalbėjimą, pabendravimą paneigia nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei pačių kaltinamųjų parodymai apie jų atliktus veiksmus, jų suvokimą bei faktinės įvykio aplinkybės. Į minėtą sodybą penki kaltinamieji vyko kartu su liudytojais M. N. ir A. K., taigi iš viso vyko septyni asmenys. Jie važiavo dviem automobiliais, viduryje nakties. Atvykę į minėtą sodybą, kur prieš tai buvo švenčiama asmeninė nepažįstamų žmonių šventė ir kaltinamieji nebuvo kviesti, o visi svečiai ir mažamečiai vaikai jau miegojo, jie apie 2019-02-17, 05.08 val., užėjo be leidimo į sodybos vidų. Kartu pažymėtina ir tai, kad kaltinamųjų pasirinktas paros laikas, o būtent tamsus paros laikas, naktis, kuomet natūralu, kad žmonės po šventės miega, rodo tai, kad kaltinamųjų tikslas buvo įgyvendinti anksčiau E. S. išsakytus grasinimus, o ne „pasikalbėti“, kas, kaip sąvoka, įprastai vartojama gražiai įvardinti savo ketinimus. Be to, nukentėjusieji nurodė, kad kai kurie kaltinamieji su savimi turėjo tam tikrus įrankius (lazdas, kastetus, dujų balionėlį), kai kurie iš jų buvo su kaukėmis ar veidus dengė kitais objektais.

Kaltinamųjų M. S., A. J., K. L. R. ir K. V. veiksmai patvirtina, kad jų paskatos buvo taip pat aiškiai chuliganiškos, nepriimtinos visuomenėje galiojančioms teisės normoms, nes jie kartu su neva nuskriaustuoju E. S. atvažiavo į sodybos teritoriją dėl su jais visiškai nesusijusio, galimai prieš tai kilusio konflikto.

Kaltinamųjų įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad lipdami į antrą aukštą jie papurškė dujų ant laiptų stovėjusiai E. N., o E. S. dar ir tampė jai už plaukų. Būtent E. N. parodė, kad visi kaltinamieji praeidami jai purškė dujas, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat ji patvirtino, kad kažkuris iš kaltinamųjų spyrė jai į pilvą, tuo taip pat sukeldamas jai fizinį skausmą. E. N. parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, todėl nėra pagrindo jais abejoti. Be to, šventės metu ji buvo blaivi, kadangi tuo metu buvo nėščia. Aplinkybę, kad sodyboje likusiems nakvoti nukentėjusiesiems ir liudytojams į akis buvo pripurkšta dujų ir tai jiems sukėlė fizinį skausmą patvirtino nukentėjusieji T. L., A. G., A. K., P. K., P. L.. Taip pat kad jiems perštėjo akis nurodė ir nukentėjusieji bei liudytojai, kurie miegojo kitame kambaryje, t. y. S. G., K. A. G.. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamieji sodyboje miegojusiems nukentėjusiesiems pripurškė dujų, nors pastarieji jų atžvilgiu neatliko jokių priešiškų veiksmų. Bendrais kaltinamųjų veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas A. K., P. K., o T. L. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. A. K. nurodė, kad po to kai jį apipurškė dujomis, kažkas paėmė jį už kojos, nustūmė nuo lovos ir mušė ranka bei koja, P. K. parodė, kad gavo smūgį į galvą, o T. L. parodė, kad K. V. jam pripurškė dujų, E. S. sudavė 3 smūgius, o kažkas dar trenkė lazda per galvą. A. G. parodymai patvirtina, kad T. L. mušė trys vyrai, o ketvirtas sudavė smūgį S. G.. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis K. V. parodė, kad pastūmė vyriausią vyrą buvusį patalpoje. S. G. parodė, kad jį sužalojo aukštas vyras. Jo parodymus apklausų metu patvirtino ir S. G., A. G., T. L. nurodę, kad matė, kaip aukštas vyras ranka trenkė S. G. į veidą. Fizinio smurto prieš T. L. panaudojimo faktą patvirtino ir S. G.. Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad S. G. kaltinamojo K. V. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi pačių kaltinamųjų parodymais patvirtinta tai, kad jie visi buvo įvykio vietoje, visi kartu atvažiavo nieko neverčiami jų bendram tikslui įgyvendinti - „pasikalbėti“, kuris teismo įvertintas aukščiau, kad visi kaltinamieji dalyvavo atliekant nusikalstamus veiksmus, darytina išvada, kad visi kaltinamieji atliko BK 284 straipsnyje dispozicijoje numatytus veiksmus. Byloje nustatyta, kad visi kaltinamieji veikė kartu, savo konkliudentiniais veiksmais pritardami vienas kito smurtiniams veiksmams, t. y. veikė bendra tyčia. Jie tiek patys suduodami smūgius nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, tiek matydami vienas kito smurtą ir veiksmus, pritarė tokiems vieni kitų veiksmams, jų nestabdė, nesistengė suteikti nukentėjusiesiems pagalbos, vadinasi, suvokė bendrais veiksmais daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to kils padariniai, bet jų nedetalizavo. Veiksmų kvalifikacijai neturi esminės reikšmės, kas kokius veiksmus bendrų chuliganiškų veiksmų kontekste atliko. Kaltinamieji nėra teisiami už pavienius smurtinius veiksmus konkretiems asmenims atlikimą, jie teisiami už chuliganizmą. Vėliau kaltinamųjų dalyvavimo intensyvumas bus įvertinta, skiriant jiems bausmes.

Kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pirmiausia dėl E. S. veiksmų šventės metu, nutrūko pati šventė, dalis šventės dalyvių išvažiavo baimindamiesi jo išsakytų grasinimų. Dėl kaltinamųjų bendrai atliktų veiksmų buvo nutrauktas šventėje dalyvavusių asmenų poilsis, prieš juos panaudotas fizinis smurtas, kilo sumaištis, asmenims sukeltas išgąstis, stresas dėl jų pačių ir vaikų saugumo. Visi nukentėjusieji pasijautė šokiruoti, pažeminti.

Įvykio vieta pripažintina vieša vieta, nes konfliktas vyko nuomojamoje sodyboje. Šioje vietoje buvo daug asmenų, kurie šventė krikštynas. Nekelia abejonių ir tai, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, suprasdami pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėdami taip veikti, t. y. smurtauti prieš šventės dalyvius.

Iš kaltinimo dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo šalintinas epizodas susijęs su galimai neteisėtai atliktais veiksmais nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, nes šis nukentėjusysis nevyko į teismo posėdžius ir jo parodymai nebuvo ištirti teisme.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, kaltinamųjų E. S., M. S., A. J., K. L. R., K. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnis). Kaltinamųjų E. S., M. S., A. J., K. L. R., K. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl vagystės

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto grobimas - tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas su tikslu pasisavinti ir juo naudotis kaip savu. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Nors dėl svetimo turto pagrobimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaltinimas buvo pareikštas visiems kaltinamiesiems, t. y. E. S., M. S., A. J., K. L. R., K. V., tačiau išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog būtent K. V. pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamieji E. S., M. S., A. J., K. L. R. apklausų metu parodė, kad jie iš sodybos išėjo keturiese ir sėdo į automobilį. Tuo metu su jais K. V. nebuvo, o jis iš sodybos išėjo po kelių minučių. Liudytojai M. N. ir A. K., kurie laukė kaltinamųjų automobilyje, parodė, kad K. V. išėjo iš sodybos nešinas daiktais. Taip pat liudytojai M. N. ir A. K. parodė, kad kai jiems važiuojant į (duomenys neskelbtini) iš kito automobilio paskambino M. S. ir paklausė, ar pas juos yra daiktų, atsisukę jie pamatė, kad automobilyje yra kompiuteris bei rankinės. Šiuos daiktus jiems buvo nurodyta nuvežti į (duomenys neskelbtini), į seną namą ir įdėti į koridoriuje stovinčią spintą. 2019-02-17 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), prieangyje esančioje spintelėje rastas nešiojamasis kompiuteris „Asus“, moteriška juoda rankinė su jos viduje buvusiais adapteriu ir moteriškos higienos priemonėmis, juoda vyriška rankinė su užrašu „Fila“ su viduje buvusiais dviem adapteriais, 2 Eur, „Swedbank“ kortele, lazeriniu atstumo matuokliu „Parkside“, mokėjimo čekiais, kvitais už komunalines paslaugas, darbo kalendoriumi, USB bei mobiliuoju telefonu „Meizu“.

Taigi aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent K. V. ir tik jis vienas pagrobė nukentėjusiųjų daiktus iš sodybos. Kitų kaltinamųjų veiksmų įvykdant vagystę nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo K. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu E. S., M. S., A. J., K. L. R. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio dalį išteisintini neįrodžius, jog jie padarė šią nusikalstamą veiką.

Iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pašalinama aplinkybė dėl D. G. priklausančių vokų, kuriuose buvo svečių dovanoti krikštynų proga galimai 1500 eurų įvairiomis kupiūromis, pagrobimo, kadangi nėra įrodyta, kad pinigai buvo pagrobti, o pats nukentėjusysis D. G. negalėjo pagrįsti dovanotos pinigų sumos. Jo teigimu, tokią sumą jis suskaičiavo apklausęs kitus šventės dalyvius, kiek šie dovanojo pinigų.

Taip pat iš kaltinimo pašalinamos aplinkybės dėl S. G. ir A. G. priklausančių daiktų vagystės, nes jie nebuvo rasti, t. y. S. G. priklausiusių 60 eurų vertės 100 ml talpos moteriškų kvepalų „Roberto Cavalli“, 85 eurų įvairiomis kupiūromis, 10 eurų vertės lūpų dažų „Inglot“, A. G. priklausiusių 15 eurų vertės vyriškos odinės piniginės, kurioje buvo 50 eurų įvairiomis kupiūromis, A. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, „Swedbank“ mokėjimo kortelė, A. G. vardu išduotas sambo klubo nario pažymėjimas. Tokiu būdu iš kaltinimo dėl vagystės šalinami visi nesurasti daiktai, nes juos negalima inkriminuoti tik dėl to, kad jie dingo chuliganizmo metu. Byloje taip pat nustatyta, kad patalpos, kur vyko šventė buvo neužrakintos, daiktai palikti be priežiūros, šventėje buvo nemažai neblaivių svečių, pačių nukentėjusiųjų, kas rodo, kad turtas nebuvo tinkamai apsaugotas ir tik dėl to, kad įrodyta, kad dalį daiktų K. V. neteisėtai pasisavino ir vėliau gražino, kad pavogė ir kitus dingusius daiktus. Teismas negali savo išvadų grįsti abejonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, tokiu būdu kompensuojant chuliganizmo sukeltus nepatogumus, turto praradimą.

Kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59, 60 straipsniai).

Dėl bausmių skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis E. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, o būtent į tai, kad E. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (4 t., b. l. 170-171), dirba, yra jauno amžiaus, nevedęs. Nors jis iš esmės papasakojo įvykio aplinkybes, tačiau nebuvo sau iki galo savikritiškas, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Jis buvo nusikaltimo iniciatorius ir pagrindinis veikėjas.

Kaltinamasis M. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. M. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (4 t., b.l. 198), nevedęs, nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jis taip pat iš esmės papasakojo įvykio aplinkybes, dėl kurių iš dalies kritiškas, suprato ir įvertino, tačiau nukentėjusiųjų taip pat neatsiprašė.

Kaltinamasis A. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. A. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (5 t., b.l. 28), nevedęs, dirba.

Kaltinamasis K. L. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. K. L. R. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (5 t., b.l. 59), nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs.

Kaltinamasis K. V. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, yra baigti. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo. Tuo tarpu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. K. V. anksčiau teistas 4 kartus, tačiau teistumai yra išnykę, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (5 t., b.l. 132-133), nevedęs, nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taip pat skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimas, numatytas, BK 284 straipsnyje, padarytas iš chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės dingsties be jokio pagrindo nukentėjusiesiems pripurškiant dujų bei suduodant smūgius rankomis, kojomis, ir lazda. Kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu nebuvo intensyvūs, truko trumpą laiką (apie penkias minutes), padaryta veika nesukėlė neatitaisomų pasekmių nukentėjusiųjų sveikatai.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį padės pasiekti kaltinamiesiems paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydis parenkamas atsižvelgiant į kaltinamųjų veiksmų intensyvumą nusikalstamos veikos darymo metu.

Kaltinamajam E. S. skirtinas ilgesnės trukmės laisvės apribojimas nei kitų kaltinamųjų, kadangi jis buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, jo veiksmai buvo intensyviausi, truko ilgesnį laiką, be to jam nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam E. S. skiriamas laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams.

Kaltinamiesiems M. S., A. J. ir K. L. R. skiriamas laisvės apribojimas 1 metams, nes jų veiksmai buvo mažiau intensyvūs.

Kaltinamajam K. V. skiriamas laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, bei laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą. K. V. skirtinas ilgesnės trukmės laisvės apribojimas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą nei kaltinamiesiems M. S., A. J. ir K. L. R., kadangi jo veiksmai buvo intensyvesni.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, K. V. skirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir jam skirtina galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, o 4 dalyje - kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui skirti išvardintus įpareigojimus.

Nagrinėjamos bylos atveju teismas kaltinamiesiems skiria tokius įpareigojimus, kurie yra susiję su padarytomis nusikalstamomis veikomis bei jų sukeltomis pasekmėmis.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala. Kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

S. G. civilinio ieškinio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsisakė.

S. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 155 eurų turtinės žalos atlyginimo.

D. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų turtinės žalos atlyginimo.

A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos ir 65 eurų turtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad dėl įvykio patyrė fizinį skausmą stresą, didelius išgyvenimus, baimę, buvo šokiruotas, daiktai jam nebuvo grąžinti.

T. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašė priteisti iš E. S., K. V. ir asmens, trenkusio jam į galvos sritį su lazda.

M. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam 2482 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad turtinę žalą sudaro lėktuvų bilietų kainos (224 Eur x 2), 1734 Eur negautų pajamų, kurių jis negavo dėl dalyvavimo apklausose, 300 Eur bauda, kurią jis gavo už tai, kad po konflikto su E. S. neblaivus važiavo iš sodybos namo. Dėl E. S. chuliganiško elgesio jis jautėsi blogai, buvo paniekintas, pažemintas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis turėjo dalyvauti apklausose, gaišti laiką. Taip pat dėl to, kad po konflikto su E. S. neblaivus važiavo iš sodybos namo siekdamas apsaugoti savo artimuosius nuo galimos būsimos grėsmės, jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atimta teisė vairuoti.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinimo K. V. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo pašalintos aplinkybės dėl S. G. ir A. G. priklausiusių daiktų, kurie nebuvo rasti, vagystės, nėra pagrindo tenkinti S. G. ir A. G. civilinių ieškinių dėl turtinės žalos priteisimo, todėl jie atmestini.

Civilinio ieškovo D. G. civilinis ieškinys dėl 1500 eurų turtinės žalos priteisimo, kurią sudaro svečių padovanoti pinigai vokeliuose, taip pat atmetamas. Kaip jau buvo minėta, nėra įrodyta, kad pinigai buvo pagrobti, nukentėjusysis D. G. negalėjo pagrįsti dovanotos pinigų sumos. Ši suma yra tik apytikslė, jos dydis nustatytas apklausus šventėje dalyvavusius asmenis dėl jų padovanotų sumų. Be to, K. A. G. nurodė, kad galėjo būti surinkta apytiksliai tik 1000 Eur.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. LAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje LAT nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Pagal besiformuojančią teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 738 Eur.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusysis M. Z. dėl E. S. jam suduoto vieno smūgio šventės metu, nukentėjusysis A. G. dėl E. S. suduoto smūgio šventės metu ir papurkštų į veidą dujų patyrė fizinį skausmą, o T. L. dėl papurkštų dujų bei bendrai visų kaltinamųjų ir atskirai E. S. suduotų smūgių, t. y. mažiausiai septynių trauminių poveikių, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas.

Teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusieji dėl aukščiau nurodytų kaltinamųjų veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su patirtais sužalojimais ir bylos nagrinėjimu. Tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams (A. G., T. L. ir M. Z. įvykio metu padaryti sužalojimai ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, nusikalstama veika truko neilgą laiką) ir neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pagal anksčiau paminėtą teismų praktiką, atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 145 Eur iki 1 738 Eur, tai yra kur kas mažesnės pinigų sumos, nei prašo priteisti civiliniai ieškovai. Atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, 200 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui M. Z., A. G. ir T. L. būtų proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiųjų patirtiems nepatogumams, nesukėlusiems rimtesnių liekamųjų pasekmių). Teismo nuomone, priteistinos neturtinės žalos dydžio mažinimas neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams ir nusistovėjusiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

Taigi T. L. ir A. G. civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies ir jiems solidariai iš visų kaltinamųjų priteistina po 200 Eur neturtinės žalos.

Tuo tarpu M. Z. 200 Eur neturtinės žalos priteistina iš kaltinamojo E. S., kadangi tuo metu, kai M. Z. buvo suduotas smūgis kiti kaltinamieji nedalyvavo, o smūgį sudavė būtent E. S..

Sprendžiant M. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, konstatuotina, kad nepagrįstas ir netenkintinas yra ieškinio dalies reikalavimas dėl 300 Eur priteisimo už M. Z. paskirtą administracinę baudą. Vairuoti automobilį neblaiviam buvo paties M. Z. apsisprendimas, todėl jam paskirta nuobauda turi įgyvendinti nuobaudos paskirtį, t. y. atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas.

BPK 103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad M. Z. nurodyta turtinė žala, kurią sudaro lėktuvų bilietų kainos (224 Eur x 2), 1734 Eur negautų pajamų, kurių jis negavo dėl dalyvavimo apklausose, yra ne turtinė žala dėl padaryto nusikaltimo, o būtent proceso išlaidos.

Teismas pažymi, kad nukentėjusysis M. Z. neįrodė, kad jis patyrė 448 Eur kelionės išlaidas. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinyje nurodyta, kad M. Z. pirko lėktuvo bilietus kelionei, tačiau kartu su civiliniu ieškiniu yra pateikti du kelto bilietai, kurių vieno kaina yra 253,50 Eur, o kito 418 Eur. Toliau analizuojant pateiktus kelto bilietus matyti, kad M. Z. vyko ne vienas, o kartu su kitais asmenimis. Maršrutu (duomenys neskelbtini) kartu vyko du asmenys, o maršrutu (duomenys neskelbtini) kartu vyko trys asmenys. Be to, matyti, kad už bilietą (duomenys neskelbtini) mokėjo ne M. Z., o J. Z.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima nustatyti, kokias kelionės išlaidas patyrė būtent M. Z., todėl jo kelionės išlaidos nepriteistinos.

M. Z. nurodytos negautos pajamos nėra tiesiogiai susijusios su jo atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika. Nusikalstamos veikos metu jam buvo suduotas tik vienas smūgis, dėl kurio jis nebuvo nedarbingas. Kaip jau minėta aukščiau, M. Z. nurodytos negautos pajamos yra proceso išlaidos - pinigai, skirti atlyginti už atitraukimą nuo įprastinio darbo (BPK 103 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors šios proceso išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltinamojo E. S., tačiau svarbu pažymėti tai, kad M. Z. negavo dalies pajamų, kadangi turėjo atvykti į apklausą kitame ikiteisminiame tyrime dėl jo paties galimai padarytos nusikalstamos veikos E. S. ir I. N. atžvilgiu (b. t. 6, b.l. 17). Todėl šios proceso išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama baudžiamąja byla ir yra nepriteisiamos. Be to, iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad M. Z. apklausoje šioje byloje dalyvavo tik vieną dieną, t. y. 2019-04-18, todėl nėra pateisintas jo nedarbas 17 dienų, nes akivaizdu, kad į darbą jis galėjo grįžti ir anksčiau. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, M. Z. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas. Byloje yra (9 tomas, 169-170 lapai) M. Z. pateiktos sąskaitos apie patirtas išlaidas atstovo advokato pagalbai apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą jas apmoka pats. Jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.). Nurodytos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jos yra pagrįstos, todėl 600 Eur priteistini iš E. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. S. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog jis padarė šią nusikalstamą veiką.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. S. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog jis padarė šią nusikalstamą veiką.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. J. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog jis padarė šią nusikalstamą veiką.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

K. L. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

K. L. R. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog jis padarė šią nusikalstamą veiką.

K. L. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę K. V. skirti laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

K. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinių ieškovų S. G. ir D. G. civilinius ieškinius atmesti.

Civilinio ieškovo A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam solidariai iš kaltinamųjų E. S., M. S., A. J., K. L. R. ir K. V. priteisti 200 Eur neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo T. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam solidariai iš kaltinamųjų E. S., M. S., A. J., K. L. R. ir K. V. priteisti 200 Eur neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo M. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš kaltinamojo E. S. priteisti 200 Eur neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti M. Z. iš E. S. 600 Eur proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 2019-02-18 nutarimu stiklo šukes, paimtas 2019-02-17 įvykio vietos apžiūros metu, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktų saugojimo kamerą (2019-02-19 kvitas, Nr. VRPK003289 - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2) CD su garso įrašais iš BPC; CD su nepilnamečio nukentėjusiojo P. K. apklausos garso ir vaizdo įrašu; CD, kurioje E. S., I. N. telefonų priklausomybės informacija ir IMSI kontrolė; CD su M. S. tel. Nr. išklotinėmis iš „Telia Lietuva“; CD, kuriame atsakymas iš „Tele2“ dėl A. K. ir T. M. telefonų numerių su informacija apie įeinančius, išeinančius skambučius ir celes; CD su T. M. darbo tel. Nr. išklotinėmis – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą

Teisėja Irina Serafin