- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-293-167/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51615-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alfredas Vilbikas, Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
- Nukentėjusysis
- A. D., V. D.
- Advokatai
- Irma Bekerė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alfredo Vilbiko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laisvydo Zederštremo, Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, V. P. susitaikius su nukentėjusiais A. D. ir V. D. ir baudžiamoji byla V. P. atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (225,96 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
V. P. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleistas BK 38 straipsnio pagrindu už tai, kad 2016 metų lapkričio 2 dieną apie 15.13 valandą (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) esančia nereguliuojama pėsčiųjų perėja, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Hyundai i30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 127 punktų reikalavimus – tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat atsižvelgiant į pasirinktą važiavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, kad neatsitrenktų į jį, jeigu jis būtų stabdomas – ir dėl to, prieš pėsčiųjų perėją sustojus kitam automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. D., atsitrenkė į jį, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „VW Passat" keleiviui A. D. dėl stuburo slankstelių lūžių bei stuburo kanalo stenozės buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o to paties automobilio keleivei V. D. buvo sukeltas fizinis skausmas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendį panaikinant vieną iš paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą vairuoti transporto priemones 1 metams. Skunde nurodoma, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad V. P. eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, iš įvykio vietos nepasišalino, neturi teistumo, charakterizuojamas teigiamai, kaltę pripažino iš karto, tyrėjams nurodė visas įvykio aplinkybes, padėjo atskleisti bei tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Teigiama, kad V. P. labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiųjų ne kartą nuoširdžiai atsiprašė, nukentėjusieji V. D. ir A. D. atleido V. P., pykčio nelaiko, kaltininkas ir nukentėjusieji susitaikė, V. P. savo noru atlygino nukentėjusiesiems visą padarytą žalą. Pažymi, kad netrukus po autoįvykio jis pervedė nukentėjusiesiems 600 Eur žalos atlyginimui, vėliau dar 1000 Eur nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimui ir 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, nukentėjusieji V. P. pretenzijų dėl 2016 m. lapkričio 2 d. eismo įvykio metu patirtos turtinės ir/ar neturtinės žalos ar su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neturi. Nurodo, jog teismas nustatė net dvi V. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino nukentėjusiesiems visą padarytą žalą) ir nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl turėjo į tai atsižvelgti skirdamas baudžiamojo poveikio priemones.Be to, skunde pažymima, kad V. P. labai svarbus yra vairuotojo pažymėjimas, nes teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina tiesioginėms jo darbo funkcijoms atlikti, nes jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, todėl privalo išsaugoti ne tik savo, bet ir 15 įmonėje dirbančių asmenų darbo vietas, t. y. vystyti verslą. Nurodoma, kad įmonė užsiima didmenine prekyba statybinėmis medžiagomis, todėl V. P. darbo pobūdis yra susijęs su nuolatinėmis kelionėmis, organizuojant susitikimus su tiekėjais bei užsakovais, įmonės prekybiniai taškai yra išsidėstę ne tik po Lietuvos didžiuosius miestus, bet įvairius miestus ir miestelius, V. P. privalo šiuos taškus nuolat lankyti (teismui yra pateikęs savo kelionių maršrutus), kadangi už prekes yra atsiskaitoma tik jas realizavus, o realizaciją būtina nuolat kontroliuoti. Pažymima, kad (duomenys neskelbtini) buveinė yra (duomenys neskelbtini), o V. P. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone, vairuotojo pažymėjimas taip pat reikalingas kiekvieną dieną nuvykti laiku į darbą, dėl darbo specifikos, jis daug laiko praleidžia kelyje, dėl ko nepavyksta išvengti kelių eismo taisyklių pažeidimo. Teigiama, kad teismas nustatė, kad V. P. nuo 2000 metų padarė 61 Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o per 2016 metus - 8 administracinius teisės pažeidimus, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad ne visi šie pažeidimai yra padaryti asmeniškai jo, tai būtų neįmanoma, nes įmonei priklauso 9 automobiliai ir jais kasdien važinėja įmonės darbuotojai, kurie taip pat padaro administracinės teisės pažeidimus, todėl dažni atvejai, kai nėra galimybės nustatyti automobilį vairavusio asmens, tuomet nuobauda skiriama automobilio savininkui - t. y. įmonės vadovui V. P., jis sumokėdavo baudas už įmonės darbuotojus, kad šie galėtų tęsti darbus ir nemanė, kad tokia situacija jam pačiam gali kaip nors pakenkti. Skunde teigiama, kad teismas ypač neigiamai įvertino kaltinamojo asmenybę nustatęs, jog kaltinamajam nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. buvo taikomas specialiosios teisės atėmimas, o įvykis įvyko 2016 m. lapkričio 2 d., t. y. jis vairavo transporto priemonę nepaisydamas jam skirtos administracinės nuobaudos. Nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė šias aplinkybes ir dėl to nepagrįstai neigiamai įvertino kaltinamojo asmenybę. Pabrėžiama tai, jog V. P. 2016 m. lapkričio 2 d. vairavo transporto priemonę nežinodamas apie jam taikytos administracinės nuobaudos įsigaliojimą, nes Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą rašytinio proceso tvarka, V. P. gavo tik 2016 m. lapkričio 3 d., t. y. jau po įvykio, apie tai liudija pašto vokas su spaudu. Teigiama, kad dėl nurodyto, V. P. nepagrįstai teismo buvo charakterizuojamas ypač neigiamai, nes tyčia, žinodamas apie teisių atėmimą, jis tikrai nebūtų vairavęs, tačiau jis apie tai nežinojo.Nurodoma, kad netekus vairuotojo pažymėjimo labai pasunkės V. P. darbinė, finansinė bei šeimos padėtis. Pažymima, jog V. P. pripažinta išeminė širdies liga - sutrikusi vainikinių arterijų kraujotaka ir dėl to pažeista širdis - atlikti širdies aortos stentavimai, V. P. privalo reguliariai lankytis pas kardiologus Vilniuje, Klaipėdoje. Pažymi, jog netekęs vairuotojo pažymėjimo jis negalės pasirūpinti sunkiai sergančiu artimu šeimos nariu - žmonos mama, S. B., kuriai nustatytas gimdos kaklelio vėžys, moteris gyvena (duomenys neskelbtini), yra vieniša, šiuo metu ligai sustabdyti yra taikomas švitinimas, cheminė ir radioterapija, ligonė dažnai turi lankytis gydymo įstaigose, todėl jis privalo padėti jai laiku nuvykti pas gydytojus, o po procedūrų parvežti atgal, rūpintis jos gerbūviu, ką lyg šiol nuolat darydavo. Teigiama, kad V. P. ją dažnai lanko ir padeda buityje, o vykti pas ją jam labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas.Skunde nurodoma, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padarytos nusikalstamos veikos, t. y. teisės normų pažeidimo, ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teigiama, kad Šiaulių apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ypač neigiamai paveiktų ir V. P., ir jo šeimos narių interesus, nepagrįstai būtų apribota ir suvaržyta jo galimybė dirbti, išsaugoti turimą darbo vietą ir užsidirbti lėšų pragyvenimui bei galimybė rūpintis tiek savo paties, tiek šeimos narių sveikata bei poreikiais, todėl teisė vairuoti transporto priemonę V. P. yra objektyviai ir pagrįstai reikalinga buitinių, socialinių bei medicininių poreikių tenkinimui.Pažymima, kad draudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nurodoma, kad sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad V. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką būdamas blaivus, pripažino ir neginčijo nusikalstamos veikos padarymo fakto, atlygino visą padarytą žalą, be to, dėl neatsargia nusikalstama veika padarytų nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymų neatsirado sunkių pasekmių, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiesiogiai vykdant darbines funkcijas, o šios teisės atėmimas užkirstų kelią jam toliau dirbti, pasirūpinti tiek savimi, tiek artimaisiais.Apelianto manymu, nebuvo realaus pagrindo jam uždrausti naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismo V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas - yra pernelyg griežta, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų ir jos įgyvendinimas pažeistų proporcingumo reikalavimą, atsižvelgiant į tai, kad teismas skyrė V. P. ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą -, ir ne pačią švelniausią, kuri padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl šiuo atveju V. P. yra pakankamai nubaustas ir dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas jau yra nebetikslingas ir perteklinis.
Teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
V. P. apeliacinis skundas atmestinas.
V. P. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, o tik prašo panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones 1 metams, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę. Be to, teismų praktikoje nurodoma, jog vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga).Pažymėtina ir tai, kad vienintelė būtina BK 68 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato, taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas asmeniui naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones - taikymas nėra siejamas su tuo, ar kaltininkas blaivus ar neblaivus vairavo automobilį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, 2K-599/2012).Šiuo atveju iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad sprendimą taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą – lėmė tai, kad V. P. sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja KET. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. nors nėra teistas (1 t., b. l. 116), tačiau nuo 2000 metų yra padaręs net 61 Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kuriuos jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos, 3 kartus taikyti administraciniai nurodymai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažymėtina, kad V. P. ne kartą baustas tiek dėl viršyto leistino greičio, tiek dėl neįskaitinių eismo įvykių sukėlimų, nusikalstamą veiką padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 127-149), dėl eismo įvykio nukentėjo net du asmenys. Nors apeliantas teigia, kad dalį pažeidimų padarė ne jis, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos V. P. teiginius. Taigi eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. D. sveikata bei sukeltas fizinis skausmas V. D., buvo dėsningas, daugelio metų neatsakingo V. P. vairavimo padarinys. Dėl to teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas V. P. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. Pažymėtina ir tai, kad nors V. P. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį gavo tik 2016 m. lapkričio 3 d., t. y. jau po įvykio, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tai nepaneigia kitų V. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, bei neatleidžia nuo pareigos visuomet laikytis Kelių eismo taisyklių, be to, apylinkės teismo sprendimas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę nebuvo siejamas išimtinai tik su priimtu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje, dėl V. P. apeliacinio skundo. Aplinkybė, kad V. P. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu ir kad netekęs teisės vairuoti jo darbinė, finansinė padėtis pablogės, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas atsisakyti skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų V. P., nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-502/2011, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-85/2010). Taigi ir kiti apelianto argumentai, jog netekęs vairuotojo pažymėjimo jis negalės pasirūpinti sunkiai sergančiu artimu šeimos nariu - žmonos mama, taip pat bus apsunkinta galimybė nuvykti pačiam apeliantui pas medikus, neduoda pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, kai kiti bylos duomenys patvirtina jos skyrimo reikalingumą. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad V. P. paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas neabejotinai turės taisomąjį poveikį V. P., nes padės jam suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus, jos vertę bei tokią teisę turinčio asmens atsakomybę.Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino ir gailisi, atlygino padarytą žalą, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, sunkių padarinių nekilo, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir nė vienos sunkinančios aplinkybės, nagrinėjamu atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymo V. P.. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad jis buvo nubaustas pakankamai. Pažymėtina, kad V. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiais (BK 38 straipsnis), todėl V. P. apskritai nebuvo nubaustas. Baudžiamojo poveikio priemonė nėra laikoma bausme, o nagrinėjamu atveju BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslas, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, yra prevencinis – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad V. P. atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam įstatymo numatytam laikui – vieneriems metams. Todėl atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo reikalavimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžio.