- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-11
- Bylos Nr.
- 1-246-951/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51615-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- V. D., A. D.
- Advokatai
- Irma Bekerė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „A." direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2016 metų lapkričio 2 dieną apie 15.13 valandą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) (adr. (duomenys neskelbtini) g. 77) esančia nereguliuojama pėsčiųjų perėja, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Hyundai i30", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 127 punktų reikalavimus – tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat atsižvelgiant į pasirinktą važiavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, kad neatsitrenktų į jį, jeigu jis būtų stabdomas – ir dėl to, prieš pėsčiųjų perėją sustojus kitam automobiliui „VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam E. D., atsitrenkė į jį, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „VW Passat" keleiviui A. D. dėl stuburo slankstelių lūžių be stuburo kanalo stenozės buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o to paties automobilio keleivei V. D. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad eismo įvykis įvyko 2016 m. lapkričio 2 d. po 15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie gimdymo namų. Vairavo įmonės automobilį „Hyundai i30“. Nežino, kaip viskas įvyko. Viršyti greičio negalėjo, bet tikriausiai nepasirinko saugaus greičio. Sutinka su kaltinamajame akte nurodytais KET punktais, kuriuos pažeidė. Sutinka, kad V. D. buvo sukeltas fizinis skausmas, o A. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po eismo įvykio pats kvietė gydytojus, kuriuos pažįsta, kad greičiau būtų suteikta medicininė pagalba. Nuo pirmos akimirkos niekur nesišalino, nuolat buvo šalia. Susiskambindavo ir susitikdavo su nukentėjusiojo seserimi, kuri buvo derybų tarpininkė. Su nukentėjusiaisiais susitaikė, atlygino dalį žalos. 600 Eur pervedė į E. sąskaitą. Pinigai buvo skirti abiem nukentėjusiesiems kaip neturtinės žalos atlyginimas. 1500 Eur pervedė A. D.. 500 Eur už bylinėjimosi išlaidos, o 1000 Eur už neturtinę žalą. Sudarė su nukentėjusiaisiais susitaikymo protokolą. Mano, kad dėl civilinio ieškinio likusioje dalyje, nukentėjusieji pretenzijų jam neturi. Vairuotojo pažymėjimą įgijo 1983 metais. Vairavimo stažas virš 30 metų. Yra baustas už KET pažeidimus. Darbo specifika tokia, kad labai daug laiko praleidžia kelyje. Automobilis yra įrankis, kad išlaikytų įmonę. Prašo atsižvelgti į jo ir jo žmonos sveikatos būkles, į tai, kad vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas darbui ir neatimti jo. Atsiprašo nukentėjusiųjų už sukeltus nepatogumus.
Nukentėjusysis A. D. teisiamojo posėdžio metu apklaustas dėl civilinio ieškinio parodė, kad susitaikė ir daugiau pretenzijų kaltinamajam neturi. Be draudimo kompanijos išmokos, kaltinamasis jiems pervedė 2100 Eur. Turtinę žalą kaltinamasis atlygino. 600 Eur pervedė į sesers sąskaita už artimųjų lankymą ir avarijos metu sugadintus akinius. Po to pervedė 500 Eur už advokato išlaidas ir 1000 Eur už neturtinę žalą. Draudimo kompanija išmokėjo 3000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Todėl likusioje dalyje civilinio ieškinio jis atsisako. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, palieka spręsti teismui. Kaltinamajam atleido.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metų lapkričio 2 d. apie 15.15 val. automobiliu „VW Passat" važiavo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatve, link pietinio miesto rajono. Automobilį vairavo dukra E. D.. Šalia jos priekyje sėdėjo sūnus A. D., o šalia jos ant galinės sėdynės sėdėjo anūkė K. D.. Jie visi buvo prisisegę saugos diržus. Ties (duomenys neskelbtini) klinika per pėsčiųjų perėją ėjo žmonės, todėl sustojo prieš juos važiavęs automobilis. Jos dukra sustojo paskui tą automobilį ir staiga buvo smūgis į automobilio galą - į jų automobilį atsitrenkė paskui važiavęs automobilis. Po to dukra pradėjo šaukti susiėmusi galvą, o sūnus šaukė, kad negali pajudinti kaklo. Tada ji paskambino 112 ir iškvietė greitąją pagalbą. Aplink automobilį vaikščiojo avarijos kaltininkas. Atvažiavo du greitosios pagalbos automobiliai. Vienu automobiliu išvežė sūnų, o kitu automobiliu į ligoninę nuvežė ją ir anūkę (anūkė tik buvo išsigandusi, tačiau ji nebuvo sužalota). Po apžiūros iš ligoninės ją išleido (tik suleido vaistų nuo kraujo spaudimo, nes jis buvo pakilęs), daugiau ji pas jokius gydytojus nebuvo. Jai ir anūkei atvažiavus į ligoninės priėmimo skyrių, ligoninėje ji pamatė avarijos kaltininką, besikalbantį su gydytoju M.. Avarijos kaltininkas ligoninėje buvo priėjęs prie jos, kažką sakė, tačiau jai buvo šokas ir ji neprisimena, ką jis kalbėjo. Jos sūnų A. D. paguldė į ligoninę, o jos visos trys išvažiavo namo (1 t. 46-47 b. l.).
Nukentėjusysis A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metų lapkričio 2 d. apie 15.15 val. jis kartu su sese E. D., mama ir sesės dukra automobiliu „VW Passat" važiavo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta link pietinio miesto rajono. Automobilį vairavo sesuo. Jis sėdėjo priekyje, o mama ir sesers dukra sėdėjo ant galinės sėdynės. Jie visi buvo prisisegę saugos diržus. Ties (duomenys neskelbtini) per pėsčiųjų perėją ėjo žmogus, todėl priekyje važiavęs automobilis sustojo jį praleisti. Jie taip pat sustojo paskui. Važiuodamas jis visą laiką į kelią nežiūrėjo, tik kartais pakeldavo akis į kelią. Daugiau naršė telefonu internete. Jiems jau sustojus prie perėjos, staiga buvo smūgis į automobilio galą, o kas buvo po to, jis neatsimena, trumpam prarado sąmonę. Po to girdėjo, kaip mama kvietė greitąją pagalbą, matė aplink vaikštantį vyrą. Tuo metu jam labai skaudėjo galvą ir kaklą. Po to atvažiavę greitosios pagalbos medikai jam uždėjo kaklo įtvarą ir išvežė į ligoninę. Į ligoninę buvo atėjęs avarijos kaltininkas, jis atsiprašė. Avarijos metu sudužo jo akiniai (1 t. 52-54 b. l.).
Liudytoja E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 2 d. apie 15.13 val. ji automobiliu „VW Passat" važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link miesto pietinio rajono. Automobilis registruotas A. B. vardu (jos draugo tėvas). Automobilį vairavo ji. Kartu važiavo brolis A. D., kuris sėdėjo priekyje, o automobilio gale sėdėjo mama V. D. ir dukra K. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jie su broliu buvo prisisegę saugos diržus. Taip pat saugos diržus buvo prisisegusios ir gale sėdėjusios mama ir dukra. Ji važiavo neviršydama leistino greičio antra eismo juosta. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje per gatvę ėjo pėstieji, todėl prieš ją važiavęs automobilis sustojo praleisti einančių žmonių. Ji taip pat sustojo paskui tą automobilį, iki kurio dar paliko saugų atstumą. Jai jau sustojus, staiga į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis. Jis automobilį stumtelėjo, tačiau prieš ją stovėjusio automobilio nekliudė. Po to prie jos automobilio priėjo vyriškis, t. y. atsitrenkusio automobilio vairuotojas. Paklausė, ar yra sužeistų, pasakė, kad nežino, kaip viskas įvyko. Po įvykio brolis pradėjo sakyti, kad jam skauda galvą, todėl mama paskambino 112 ir iškvietė greitąją pagalbą. Apsisukusi grįžo moteris, kuri prieš įvykį buvo sustojusi prieš ją praleisti einančių žmonių. Dar neatvykus medikams, atvyko policijos pareigūnai, kurie paprašė vairuotojo pažymėjimo ir davė pūsti į alkotesterį. Po to jai gražino teises. Per tą laiką jau buvo atvykę du greitosios pagalbos automobiliai, kurie išvežė brolį. Kitu automobiliu išvažiavo mama ir jos dukra. Dukra jokių nusiskundimų neturėjo, tačiau ji važiavo kartu su močiute. Kai greitosios pagalbos automobiliai išvažiavo, kaltininkas paklausė policininkų, ar gali patraukti automobilius, kad netrukdytų eismui. Policininkai leido automobilius patraukti. Ji dar jų perklausė, ar tikrai galima patraukti automobilius, policininkai pasakė „taip", todėl automobilius nuvairavo į šoninį keliuką. Po to kaltininkas įsėdo į draugo automobilį (tas vyriškis atsirado greitai po įvykio) ir jie išvažiavo. Ji liko prie automobilių viena. Po to atvažiavo kitas policijos pareigūnų ekipažas, kuris pradėjo matuoti ir braižyti stovinčius automobilius. Ji pasakė, kad automobiliai jau patraukti, tai jie pasakė, kad kitos įvykio vietos jie neturi. Vėliau ji nuvažiavo į policijos komisariatą, ten užpildė dokumentus. Po to iš policijos komisariato ji nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, tačiau jai jokių sužalojimų nenustatyta. Jos dukra eismo įvykio metu sužalota nebuvo. Dėl eismo įvykio ji kreipėsi į savo draudimą „Lietuvos draudimas", o jai liepė skambinti į „Ergo draudimą". Ji užregistravo eismo įvykį (1 t. 39-40 b. l.).
Liudytoja E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metų lapkričio 2 d. apie 15.13 val. ji automobiliu „Ford Fiesta" važiavo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatve link pietinio miesto rajono. Važiavo antra eismo juosta, leistino greičio neviršijo. Ties (duomenys neskelbtini) per pėsčiųjų perėją norėjo pereiti žmonės, todėl ji sustojo prieš perėją praleisti pėsčiuosius. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad paskui ją važiavęs automobilis „VW Passat" sustojo už jos (staigaus stabdymo nebuvo, nes tas automobilis važiavo normaliai, be to, ji pradėjo stabdyti iš toliau, todėl paskui važiavęs automobilis taip pat stabdė). Po kelių sekundžių išgirdo smūgio garsą ir pažiūrėjusi pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė į paskui ją stovėjusio „VW Passat" galą atsitrenkusį kitą automobilį. Kadangi „VW Passat" nuo jos automobilio buvo palikęs atstumą, po smūgio „VW Passat" į jos automobilį neatsitrenkė, o žmonės tuo metu jau buvo ant žaliosios vejos, skiriančios eismo juostas, jie taip pat nenukentėjo. Kadangi eismo įvykio metu ji nenukentėjo, nuvažiavo ir apsisukusi grįžo atgal. Policijos pareigūnams pasakė, kad yra eismo įvykio liudytoja. Pasakė savo duomenis. Dėl eismo įvykio kaltas į „VW Passat" įvažiavusio automobilio vairuotojas (1 t. 68-69 b. l.).
Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-11-02 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. J. ekipaže šaukiniu „Alksna 30". Apie 15.15 val. važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve link pietinio miesto rajono, ties (duomenys neskelbtini) pastebėjo eismo įvykį, kur buvo susidūrę du automobiliai. Jie sustojo, automobilio „Hyundai" vairuotojas savo kaltę pripažino, t. y. jis, važiuodamas antra eismo juosta, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį. Kaltininkas važiavo vienas, o automobilyje „VW Passat" buvo keleivių, iš kurių vyriškis skundėsi skausmu. Kadangi automobilių vairuotojai ruošėsi pildyti deklaraciją, jie pasakė, kad jei yra sužeistų, deklaracijos jau pildyti nebereikia, bus pradėtas tyrimas. Automobilių vairuotojams buvo nustatytas girtumas (jie buvo blaivūs). Tada jie pasitarė ir pasakė, kad sužeistų nėra. Po kurio laiko prie jų priėjo moteris ir pasakė, kad yra eismo įvykio liudininkė, kad ji matė, kaip „Hyundai" įvažiavo į „VW Passat" automobilio galą. Po to automobilio „VW Passat" keleivis vėl pradėjo skųstis skausmais, todėl jie racija apie įvykį pranešė Šiaulių AVPK budėtojams, kad jie atsiųstų Kelių policijos tarnybos patrulius. Dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje susidarė automobilių spūstis. Kadangi dėl šio eismo įvykio kaltininkas buvo aiškus, jis savo kaltę pripažino, todėl automobilių vairuotojus jie paprašė automobilius patraukti iš gatvės, kad sumažėtų spūstis ir nebūtų kitų eismo įvykių. Po to automobilių vairuotojams jie pasakė, kad lauktų atvykstančių kelių policijos pareigūnų, o patys išvažiavo. Išvažiuodami matė atvykstančius kelių policijos pareigūnus (1 t. 71-72 b. l.).
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-11-02 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. V. ekipaže šaukiniu „Alksna 30". Apie 15.15 val. važiuodami Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatve link pietinio miesto rajono, ties (duomenys neskelbtini), prie pėsčiųjų perėjos pastebėjo eismo įvykį, kur buvo susidūrę du automobiliai. Jie sustojo. Automobilio „Hyundai" vairuotojas savo kaltę pripažino, kad jis, važiuodamas antra eismo juosta, atsitrenkė į priekyje sustojusį „VW Passat" automobilį. Kaltininkas važiavo vienas, o automobilyje „VW Passat" buvo keleivių, iš kurių vyriškis skundėsi skausmu. Kadangi automobilių vairuotojai ruošėsi pildyti eismo įvykio deklaraciją, jiems buvo pasakyta, kad jeigu yra sužeistų, deklaracijos jau pildyti nebereikia, bus pradėtas tyrimas. Tada jie pasitarė ir pasakė, kad sužeistų nėra. Automobilių vairuotojams buvo nustatytas girtumas (jie abu buvo blaivūs). Po kurio laiko prie jų priėjo moteris ir pasakė, kad yra eismo įvykio liudininkė, kad ji matė, kaip „Hyundai" automobilis įvažiavo į „VW Passat" automobilio galą, jie užsirašė jos duomenis. Po to automobilio „VW Passat" keleivis vėl pradėjo skųstis skausmais, todėl per raciją pranešė apie įvykį Šiaulių AVPK budėtojams, kad jie atsiųstų Kelių policijos tarnybos patrulius įvykio įforminimui. Į įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos automobilis, kurį iškvietė kažkas iš įvykio dalyvių. Dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje susidarė automobilių spūstis. Kadangi dėl šio eismo įvykio kaltininkas buvo aiškus, jis savo kaltę pripažino, todėl automobilių vairuotojus jie paprašė automobilius patraukti iš gatvės, kad sumažėtų spūstis ir nebūtų kitų eismo įvykių. Po to automobilių vairuotojams pasakė, kad lauktų atvykstančių kelių policijos pareigūnų, o patys išvažiavo, išvažiuodami matė atvykstančius kelių policijos pareigūnus (1 t. 74-75 b. l.).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti eismo įvykio metu apgadinti automobiliai, stovintys Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini) g. 77) (1 t. 9-19 b. l.).
Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad V. P. po eismo įvykio (2016-11-02 15.15 val.) buvo blaivus (1 t. 22 b. l.).
Transporto priemonės techninės apžiūros aktuose bei apžiūros protokole nurodyti automobilių „Hyundai i30", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo požymiai (1 t. 23, 24, 81-94 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. G 1564/2016(04) nurodyta, kad V. D. kūne sužalojimų nenustatyta (1 t. 65 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. G 1578/2016(04) nurodyta, kad A. D. buvo padaryti sužalojimai: kaklinės stuburo dalies II slankstelio lanko ir VII slankstelio skersinės ataugos lūžiai be stuburo kanalo stenozės. A. D. dėl stuburo slankstelių lūžių be stuburo kanalo stenozės buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 66 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklausti nukentėjusieji, liudytojai, taip pat tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog V. P., vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „VW Passat" keleiviui A. D. dėl stuburo slankstelių lūžių be stuburo kanalo stenozės buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o to paties automobilio keleivei V. D. buvo sukeltas fizinis skausmas, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų bei su jais susitaikė, tai patvirtina teismo posėdyje pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame kaltinamasis bei nukentėjusieji nurodė, jog V. P. nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino padarytą žalą, bei sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad atsiprašė nukentėjusiųjų, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. P. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką būdamas neteistas (1 t. 116 b. l.), tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 127-149 b. l.), dirbantis (1 t. 122-123 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir V. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais.
Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Jis įvykdė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nukentėjusiajam A. D. buvo nesunkiai sužalota sveikata, nukentėjusiajai V. D. sukeltas fizinis skausmas. Ši jo veika pasireiškė tuo, kad jis, vairuodamas transporto priemonę – automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, ir taip sukėlė eismo įvykį. Vien tai, kad V. P. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl jo sveikatos būklės, nes dažnai tenka važiuoti pas gydytojus, taip pat ši teisė reikalinga darbe ir kasdieninėje veikloje, negali būti pagrindu neskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad nors BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nuo 2000 metų padarė net 61 Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kuriuos buvo paskirtos administracinės nuobaudos, taip pat per šį laikotarpį 3 kartus buvo taikyti administraciniai nurodymai už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vien 2016 metais buvo padaryti net 8 administraciniai teisės pažeidimai, kai konstatuotas Kelių eismo taisyklių nesilaikymo faktas. Dar daugiau, baudžiamojoje byloje esantis išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus rodo, kad V. P. ne kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo taikomas specialiosios teisės atėmimas, jis ne kartą buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016-12-31) 127 straipsnio 2 dalį, t. y. už neįskaitinio eismo įvykio sukėlimą. Svarbu paminėti ir tai, kad šioje byloje eismo įvykis įvyko 2016-11-02, tuo tarpu byloje esanti asmens baustumų pažyma rodo, kad kaltinamajam nuo 2016-10-31 iki 2016-12-30 buvo taikomas specialiosios teisės atėmimas. Tokios aplinkybės rodo, kad asmuo, nepaisydamas jam taikomos administracinės nuobaudos, vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį. O tai ypač neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Įvertinus šias aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, V. P. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise. Kas teismo nuomone, neabejotinai turės taisomąjį poveikį kaltinamajam, nes padės suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o tuo pačiu ir tokią teisę turinčio asmens atsakomybę. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nusikalstamos veikos padarymo atvejų, KET pažeidimų bei siekis pataisyti kaltinamąjį nusveria jo patiriamus nepatogumus.
Be to, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, V. P. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).
Nukentėjusysis A. D. teismo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė priteisti 200 eurų advokato paslaugoms apmokėti. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl V. P. padarytos nusikalstamos veikos, jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nuo 2016-11-02 iki 2016-11-14 jis buvo gydomas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, po to taikyta reabilitacija. Jam padarytą turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos sanatorijos laikotarpiu, pakartotiniai vizitai pas neurochirurgus, reabilitacija ir kitos išlaidos. Dėl šio eismo įvykio ir jo sukeltų pasekmių jis tapo iš dalies nedarbingu, 2017-03-29 išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Ieškinyje nurodoma, kad nors kaltinamasis iškart po eismo įvykio pervedė 600 eurų, tačiau liko neatlyginta 500 eurų patirta turtinė žala. Tiek jis, tiek jo šeima patyrė emocinį sukrėtimą, sunkius dvasinius išgyvenimus. Iki šiol jis patiria didelę įtampą, depresiją, nerimo jausmą. Negali lankyti sporto klubo, padėti tėvams ūkyje, miško darbuose, dėl to kenčia nepilnavertiškumo jausmą. Dėl patirtų sužalojimų nebegali piešti, sportuoti, užsiimti kita mėgstama veikla, kuria užsiimdavo iki eismo įvykio. Iki šiol patiria skausmus, turi vartoti vaistus. Atsižvelgdamas į sužalojimo pobūdį, laipsnį ir pasekmes jo sveikatai, į jo ir jo šeimos patiriamus dvasinius išgyvenimus, laikinai prarastą darbingumą, taip pat vertindamas susidariusią situaciją teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pagrindu, jam padarytą neturtinę žalą vertina 6 000 eurų sumai. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad draudimo bendrovė jam atlygino 774 eurus neturtinės žalos, todėl dar liko neatlyginta 6 000 eurų.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam draudikas ir civilinis atsakovas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas išmokėjo draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti – 3 000 Eur, bei 93,50 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro kaklo įtvaras ir kelionės išlaidos (2 t. 2-4 b. l.).
Kaltinamasis teismui paaiškino, jog jis nukentėjusiesiems sumokėjo 600 Eur kaip neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 1500 Eur pervedė A. D., iš jų 500 Eur kaip bylinėjimosi išlaidas, o 1000 Eur kaip neturtinę žalą. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. D. patvirtino, kad gavo pinigus tiek iš draudimo kompanijos, tiek iš kaltinamojo, taip pat teigė, kad kaltinamajam daugiau jokių pretenzijų nereiškia, likusioje dalyje civilinio ieškinio jis atsisako, advokato išlaidos jam taip pat atlygintos. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo A. D. civilinio ieškinio atsisakymas likusioje dalyje priimtinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
automobilis „Hyundai i30", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „A.", grąžintas saugoti V. P., paliktinas neribotai savininko nuosavybei;automobilis „VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. B., grąžintas saugoti E. D., paliktinas neribotai savininko nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
V. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiesiems A. D. ir V. D. susitaikius ir baudžiamąją bylą V. P. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti susitaikymo protokolą tarp V. P. ir A. D. bei V. D., kuriame užfiksuota, kad V. P. susitaikė su nukentėjusiaisiais, atlygino jiems padarytą 1600 eurų neturtinę žalą bei 500 eurų patirtas bylinėjimosi išlaidas, A. D. bei V. D. pretenzijų kaltinamajam neturi bei nereikš ateityje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (225,96 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priimti civilinio ieškovo A. D. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio likusioje dalyje dėl reikalavimo V. P..
Išaiškinti V. P., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
automobilį „Hyundai i30", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „A.a", grąžintą saugoti V. P., palikti neribotai savininko nuosavybei;automobilį „VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. B., grąžintą saugoti E. D., palikti neribotai savininko nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.