Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant ieškovei L. K., jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui E. K. bei advokatui Mindaugui Martinaičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė prašė ieškinį tenkinti, iš esmės rėmėsi motyvais, išdėstytais ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2003-05-19 darbo sutarties Nr. 2 pagrindu ieškovė L. K. neterminuotai buvo priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę kasininkės – kontrolierės pareigoms pusei etato (20 valandų per savaitę), mokant 215,00 Lt mėnesio algą, po to sutartis kelis kartus buvo keista – 2003-09-01 – keičiamas atlyginimo dydis – 225,00 Lt, nuo 2004-01-02 – pervesta dirbti vedėjos pareigose, nuo 2004-05-03 – didinamas atlyginimo dydis – mokama 250,00 Lt, 2004-07-01 – nurodant, kad priimama visam etatui su 500,00 Lt mėnesio atlyginimu, o nuo 2004-09-01 – nurodoma, pervedama dirbti į šešių dienų darbo savaitę, po to – nuo 2008-01-01 nustatant 1300,00 Lt atlyginimą - šiuos darbo sutarties pakeitimus ieškovė pasirašė – pažymėtina, kad 2004-07-01 pakeitimas įrašytas tame pačiame darbo sutarties puslapyje, kuriame nurodyta darbo bendrovėje pradžia, nors iki minėto pakeitimo buvo padaryti trys pakeitimai – tik jie yra darbo sutarties antrame priede (15-19 b.l.). Po to buvo daromi įrašai apie darbo sutarties keitimą – 2009 m. lapkričio mėn. mažinamas atlyginimas iki 800,00 Lt per mėnesį – tačiau nenurodoma konkreti data, pakeitimas nepasirašytas; nuo 2011-10-24 – pervesta dirbti po pusę darbo dienos vedėjos ir buhalterės pareigose; nuo 2012-03-01 – pervesta dirbti visai darbo dienai vedėjos pareigose (taip pat pateiktas įsakymas (21 b.l.)) – pažymėtina, kad šie pakeitimai ieškovės nebuvo pasirašyti. Paskutinis įrašas – kad 2013-07-01 darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 235 str. 2 d. 9 p. įsakymo Nr. 1-DSV pagrindu. Pagal pateiktą pažymą ieškovės L. K. vidutinis darbo užmokestis – 1000,00 Lt (20 b.l.). Taip pat patiektas Aktas dėl L. K. neatvykimo į darbą, kurį pasirašė E. K., G. V. bei S. Š. dėl to, kad L. K. be pateisinamos priežasties 2013-04-26 neatvyko į darbą (23 b.l.) bei 2013-05-23 aktas, pasirašytas tų pačių asmenų apie tai, kad L. K. skirta nuobauda, kad ji supažindinta su 2013-04-26 įsakymu Nr.1-ND, tačiau ji atsisakė pasirašyti (24 b.l.). Taip pat yra Aktas dėl L. K. neatvykimo į darbą, kurį pasirašė E. K., I. J. bei S. Š. dėl to, kad L. K. be pateisinamos priežasties 2013-05-30 nebuvo darbe ir atsisakė rašyti pasiaiškinimą (25 b.l.). Už pirmą pravaikštą ieškovei 2013-01-23 d. įsakymu Nr.1-DN paskirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas, nurodant LR DK 235 tr. 9 p. (26 b.l.), o 2013-06-28 įsakymu Nr. 1-DSN „Dėl L. K. atleidimo iš darbo“ vadovaujantis LR DK 136 str. 3d. 2 p. bei 235 str. 2 d. 9 p. už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus ieškovė nuo 2013-07-01 atleista iš darbo (27 b.l.). Byloje taip pat pateiki medicininis siuntimas bei Galvos smegenų spiralinė 64 kompiuterinė tomografija (40 b.l.), patvirtinantys, kad 2013-05-30 ieškovė L. K. buvo medicinos įstaigoje.

Šiuo atveju yra ginčijamas atleidimo teisėtumas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2013-06-28 įsakymo Nr. 1-DSN „Dėl L. K. atleidimo iš darbo“ pagrindu, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis LR DK 136 str. 3d. 2 p. bei 235 str. 2 d. 9 p. už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus ieškovė nuo 2013-07-01 atleidžiama iš darbo. Pažymėtina, kad atsakovė įsakyme nurodo „šiurkščius darbo drausmės pažeidimus“, tačiau nurodo, kad tai nuobauda už vieną šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes minimas yra tik 2013-05-30 Aktas, kuris buvo surašytas dėl ieškovės nebuvimo darbe tik 2013-05-30. Iš to teismas daro išvadą, kad tikrieji ketinimai buvo ieškovę atleisti pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už vieną šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t.y. neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties 2013-05-30.

LR DK 237 straipsnyje nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje ieškovei buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos – griežtas papeikimas ir atleidimas iš darbo. Ieškovė ginčija tik drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo.

Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje ieškovei drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo skirta už tai, kad ji 2013-05-30 be pateisinamos priežasties nebuvo darbe. Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta ši drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal LR DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009). Pagal LR DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu, kuriame darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė. Šiuo atveju atsakovas 2013-06-28 įsakymu Nr. 1-DSN „Dėl L. K. atleidimo iš darbo“ paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, vadovaudamasis LR DK 235 str. 2 d. 9 p. bei 2013-05-30 akto pagrindu.

LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas, įtvirtinta nuostata, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovė į darbą neatvyko dėl pateisinamos priežasties, nes turėjo siuntimą atlikti sveikatos patikrinimo procedūrą bei realiai atliko paskirtą sveikatos patikrinimo procedūrą. Atsakovė, nors ir surašiusi aktą apie L. K. nebuvimą darbe 2013-05-30 be pateisinamos priežasties, turėjo aktą panaikinti gavusi duomenis apie tai, kad ieškovė buvo medicinos įstaigoje dėl sveiktos problemų. Atsakovo teiginys, kad ieškovė po sveikatos patikrinimo procedūrų privalėjo grįžti į darbą atmestinas kaip nemotyvuotas ir niekuo nepagrįstas, nes įstatymo leidėjas tokios pareigos sveikatą besitikrinančiam asmeniui nenustatė, be to tai nėra darbdavio prerogatyva spręsti – ar asmuo, tikrinęsis sveiktą bei atlikęs tam tikras sveikatinimo ar profilaktinio patikrinimo procedūras, gali ir pajėgia, o be to ar jam leido medikai eiti į darbą.

Dėl darbo drausmės pažeidimo sunkumo ir sukeltų padarinių. Šiuo atveju nustatyta, kad neigiamų padarinių ieškovė savo veiksmais nepadarė, todėl šiuo atveju negalima konstatuoti, kad ieškovė padarė pažeidimą, sunkumu adekvatų parinktai drausminei nuobaudai – atleidimui iš darbo. Dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo kyla klausimas ir ta prasme, kad darbuotojams taikomas skirtingas vertinimas, nes, kaip parodė liudytojomis apklaustos G. V. ir I. J., joms užtekdavo tik paskambinti dėl to, jog negalės atvykti į darbą, be to darbo tvarkos taisyklėse nėra įtvirtinta pranešimo apie susirgimą tvarka. Taip pat neaišku, kodėl atsakovė, skirdama drausminę nuobaudą neatsižvelgė į tai, kad asmuo turėjo ir pateikė duomenis apie tai, kad buvo sveikatos patikrinimo įstaigoje. Darytina išvada, kad atsakovė nenurodė konkrečių faktinių ir teisinių šios drausminės nuobaudos taikymo pagrindų ir ieškovės neatvykimas į darbą dėl to, kad ji turėjo pateisinamą priežastį –siuntimą atlikti sveikatos patikrinimo procedūrą, negali būti pripažįstama darbo drausmės pažeidimu. Esant nurodytoms aplinkybėms 2013-06-28 įsakymu Nr. 1-DSN „Dėl L. K. atleidimo iš darbo“ paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo - naikinama.

Teismas taip pat pasisako ir dėl atsakovės teiginio, kad ieškovė buvo atleista už sistemingus darbo drausmės pažeidimus t.y. ieškovė neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties 2013-04-26 ir 2013-05-30.

Darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, privalo laikytis visų LR DK XVI skyriuje nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (LR DK 136 straipsnio 4 dalis), taip pat ir LR DK 238 straipsnio, reglamentuojančio drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus, reikalavimų, t.y. turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo iki darbo drausmės pažeidimo padarymo. Šiuo atveju vien tik iš surašyto Akto dėl L. K. neatvykimo į darbą, kurį pasirašė E. K., G. V. bei S. Š. dėl to, kad L. K. be pateisinamos priežasties 2013-04-26 neatvyko į darbą bei 2013-05-23 akto, pasirašyto tų pačių asmenų apie tai, kad L. K. skirta nuobauda, kad ji supažindinta su 2013-04-26 įsakymu Nr.1-ND, tačiau ji atsisakė pasirašyti negalima teigti, kad ieškovė tą dieną nebuvo darbe iš viso ar kokią dalį dienos, nes aktą pasirašė asmenys, tiesiogiai priklausantys nuo atsakovės – jie turi būti lojalūs darbdaviui, be to apklausiant liudytojomis teismo posėdžio metu G. V. nurodė, kad ji dirba tik pusę dienos ir aktą pasirašė tik už pusę dienos - ji nesidomėjo – ar ieškovė buvo atėjusi tomis valandomis, kai ji nedirbo. Duomenų, kad ieškovė blogai dirbo neišreiškė ir nepateikė nei atsakovė, nei liudytojai, tik patvirtino ieškovės iškeltą versiją, kad tai gali būti susiję su santuokos nutraukimo ir turto bei verslo pasidalinimo tarp sutuoktinių priežastimis. Atsakovė visą laiką savo versiją apie ieškovės nebuvimą darbe grindė videomedžiaga, tačiau iš pateiktos medžiagos negalima daryti neatmetamos ir pagrįstos išvados, kad tą dieną ieškovės nebuvo darbe, nes iškvietus ir liudytoju apklausus V. Š., jis tik patvirtino aplinkybes, kad prieš dešimt metų montavo videokameras – o ar jos veikia, ar nebuvo klastojami įrašai ir kokioje būklėje yra techninė įranga dabar – nieko pasakyti negalėjo. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos - prieš skirdama drausminę nuobaudą, atsakovė turėjo raštu pareikalauti, kad ieškovė raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (LR DK 240 str. 1 d.), tačiau tokių duomenų byloje nepateikta. Atsakovė vėl surašo aktą apie tai, kad ieškovė atsisako pasirašyti, kad supažindinta su įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo, o įsakymu paskiriama nuobauda – griežtas papeikimas, nors tokios drausminės nuobaudos įstatymo leidėjas nenumato, esant tokioms aplinkybėms ir ši drausminė nuobauda būtų pripažinta paskirta neteisėtai, net neminint to, kad nebuvo vertinama nei drausmės pažeidimo sunkumas, nei sukelti padariniai, nei darbuotojos kaltė, nei aplinkybės, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, nei tai, kaip darbuotoja dirbo iki darbo drausmės pažeidimo padarymo.

Čia svarbu pažymėti, kad atleidimas iš darbo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (LR DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (LR DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Atleidimo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas. Pripažinus nepagrįsta ir neteisėta ieškovei skirtą drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą, nebūtų galima taikyti darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo principo atleidžiant ieškovę iš darbo pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes, remiantis teismų praktika, panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, išnyksta LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos (nebėra vieno juridinio fakto iš juridinių faktų sudėties), todėl darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus”, bylos Nr. 3K-3-299/2004).

Esant nurodytoms aplinkybėms, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo naikintina ir ieškovė grąžintina į uždarąją akcinę bendrovę „Saulės amuletas“ dirbti vedėjos pareigose.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Aiškindamas ir taikydamas šias materialinės teisės normas, Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009). Darbo santykiuose neturtinė žala fiziniam asmeniui padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Pažymėtina, kad neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š., V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė, prašydama priteisti 25 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškinyje nurodė, kad neturtinė žala jai buvo padaryta tuo, kad buvo atsakovės pažeminta darbuotojų akyse, nes iš darbo buvo išvaryta policijos pagalba, buvo įskaudinta, įžeista. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl atleidimo ir kitų nurodytų aplinkybių ieškovė patyrė netikėtų ir neadekvačių stiprių neigiamų išgyvenimų. Taip pat ieškovė nenurodė jokių jai padarytos neturtinės žalos neigiamų pasekmių, todėl konstatuojama, kad nėra jokių pagrindų atlyginti neturtinę žalą.

Iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei L. K. priteistina vidutinis darbo užmokestis (1000,00 Lt neatskaičius mokesčių (20 b.l.)) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2013-06-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Sprendimas dalyje dėl grąžinimo į darbą ir vieno mėnesio vidutinio užmokesčio išieškojimo nukreiptinas skubiam vykdymui (LR CPK 282 str. 2 d. 2 p., 283 str. 1 d. 4 p.).

Iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 10,00 Lt valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

panaikinti 2013-06-28 įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo;

pripažinti, kad ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai bei nepagrįstai ir grąžinti ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti vedėjos pareigose;

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., ieškovės L. K. naudai vidutinį darbo užmokestį (1000,00 Lt neatskaičius mokesčių) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2013-06-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

Teismo sprendimą dalyje dėl grąžinimo į darbą ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (1000,00 Lt neatskaičius mokesčių) išieškojimo nukreipti skubiam vykdymui.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)k., Klaipėdos r., 10,00 Lt valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.