- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- e2-30075-235/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- I. K.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės A. J. ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 020 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. liepos 21 d. Vilniuje, tarp ieškovės A. J. ir atsakovės I. K. skolos grąžinimo užtikrinimui, kylančios iš 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nuomos sutarties, buvo sudarytas Paprastasis vekselis, pagal kurį atsakovė I. K. 2017 m. liepos 21 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovei A. J. 1 020 Eur. Šiame 2017 m. liepos 21 d. Paprastajame vekselyje buvo numatyta, jog pinigai bus sumokėti tiesiogiai A. J. 2017 m. lapkričio 30 d. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d., t. y. Paprastajame vekselyje numatytų pinigų sumokėjimo dieną, atsakovė pinigų ieškovei nesumokėjo. Pasibaigus minėtam pinigų sumokėjimo terminui, ieškovė A. J. ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę I. K. dėl pinigų sumokėjimo, tačiau atsakovė į prašymus nereagavo ir minėtų pinigų iki šios dienos nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria atsaklovė įsipareigojau ieškovei mokėti už buto nuomą po 270 eurų per mėnesį (4.1. punktas). Už komunalines paslaugas mokėjo atskirai pagal ieškovės apskaičiuotas sumas, kurios neretai keldavo abejonių (pvz.: už „gyvatuko“ mokestį vasaros metu esu sumokėjusi 50 eurų). Nurodė, kad 2017 m. liepos 21 d. atsakovė buvo nesumokėjusi nuomos mokesčio už du mėnesius (270 eurų) ir komunalinių mokesčių, todėl, atsakovės įsitikinimu, ieškovei liko skolinga apie (270+270=540 + komunaliniai) 600 eurų. Teigė, kad su ieškove yra tolimos giminaitės ir jų santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, nuomos mokestį mokėjo grynaisiais pinigais nereikalaudama jokių raštiškų patvirtinimų, dėl šios priežasties tiesiogiai pagrįsti savo atsikirtimų negali, tačiau juos grįs nuomos sutartyje ieškovės įsipareigojimu mokėti 15% GPM (4.6 punktas). Tam, kad apskaičiuoti tikslią sumokėtą nuomos mokesčio sumą, teismo prašė išreikalauti iš VMI A. J. 2016-2017 (jeigu jau pateikta) mokesčių deklaracijas (ar jų dalį, susijusią su minėtu mokesčiu). Taip pat prašė teismo įpareigoti ieškovę pateikti duomenis už nuomos laikotarpį apie nuomojamame bute sunaudotą elektros energiją, vandenį ir pan. Kadangi ieškovė nurodo, kad paprastasis vekselis buvo „sudarytas skolos užtikrinimui“, yra būtina nustatyti tikrąjį skolos dydį anksčiau paminėtu būdu.
Teismo posėdžio metu ieškovės A. J. atstovas advokatas Romualdas Mikliušas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
A. I. K. ir jos atstovas advokato padėjėjas A. M. teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. liepos 21 d. Vilniuje, tarp ieškovės A. J. ir atsakovės I. K. skolos grąžinimo užtikrinimui, kylančios iš 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nuomos sutarties, buvo sudarytas Paprastasis vekselis, pagal kurį atsakovė I. K. 2017 m. liepos 21 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovei A. J. 1 020 Eur. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 30 d., t y. Paprastajame vekselyje numatytų pinigų sumokėjimo dieną, atsakovė pinigų ieškovei nesumokėjo. Byloje yra pateikta šalių 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nuomos sutartis ir 2017 m. liepos 21 d. Paprastasis vekselis.
Motyvai ir teisiniai argumentai
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Civilinio kodekso 6.576 straipsnis). Taigi atsakovė įgijo pareigą mokėti nuomos mokestį už butą, esantį adresu Žirmūnų g. 93-100, Vilniuje, ir mokesčius už komunalines paslaugas (Civilinio kodekso 6.576 straipsnis). Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalis; 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (Civilinio kodekso 1.71 straipsnis). Taip jos šalys objektyvia forma išreiškia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Šalys, sudariusios sutartį, gali laisvai keisti jos turinį.
Pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nuomos sutartį ieškovė perdavė atsakovei nuomos teise naudotis gyvenamąja patalpa - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovė įsipareigojo naudoti patalpas ir mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius sutartyje aptarta tvarka ir terminais.
Šalys 2017 m. liepos 21 d. sudarė Paprastąjį vekselį dėl 1 020 Eur sumos. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 1.105 nustato, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai. sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vekselio išrašymas - abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas - vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmes teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nustatyta, kad vekselio atsiradimo pagrindas - jo išrašymas; šis valinis veiksmas yra vienašalis sandoris, nes, išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria tam tikras teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui, mokėtojui). Kartu pabrėžtina tai, kad, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas - vertybinis popierius, kuris gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje. Vekselio abstraktumas reiškia, kad prievolė pagal vekselį nepriklauso nuo jo atsiradimo pagrindo ir ši prievolė yra be išlygų.
Ieškovo paskaičiavimu atsakovė liko skolinga už nuomą viso 1 020 Eur sumą. Atsakovė 2018 m. spalio 11 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu.
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/201663, 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017). Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad remiantis įrodymais ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 020 Eur skolos.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją - procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 020 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).
Nustatyta, kad ieškovė šioje byloje patyrė 23 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistina ieškovei 23 Eur žyminio mokesčio.
Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinantįjį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau - Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne -tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
Teismas, spręsdamas dėl priteistinų išlaidų už advokato teisinę pagalbą (nagrinėjamu atveju ji praktiškai pasireiškė ieškinio parengimu, atstovavimu viename teismo posėdyje) dydžio, sprendžia, kad nors jos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, tačiau šiuo atveju nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, byla nėra didelės apimties, teismui pateiktas dažno pobūdžio ieškinys, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, neanalizuojama teismų praktika, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos iki 300 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 259, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 020 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų) skolą, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 020 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 Eur Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 300 Eur (tris šimtus eurų) už teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.