Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ atskirąjį skundą ir atsakovų M. R. bei A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2619-345/2018 (buvęs šios bylos Nr. e2-5364-603/2017) pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Faulana“, M. R. ir A. R. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirųjų skundų trūkumų ištaisymo

Ieškovė atsiliepime į atskiruosius skundus nurodė, jog atsakovės BUAB „Faulana“ vardu atskirąjį skundą pasirašė neįgaliotas asmuo – advokatas V. K., nes nebuvo nurodyta duomenų apie su juo susiklosčiusius atstovavimo santykius bei nepridėti tai patvirtinantys įrodymai. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-01-18 nutartimi nagrinėjamoje byloje taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir nustatė atsakovei BUAB „Faulana“ terminą jos atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti, ar byla apeliacinės instancijos teisme bus vedama per advokatą ir jeigu taip, pateikti įstatymo numatytus duomenis apie atstovą, pateikti dokumentą, įrodantį atstovo teises ir pareigas, įskaitytinai ir atskirojo skundo surašymo momentu (CPK 111 str. 2 d. 2 ir 3 p. ir 5 d.). Atsakovė BUAB „Faulana“, vykdydama šią teismo nutartį, 2018-01-19 teismui pateikė informaciją, jog bylą apeliacinės instancijos teisme ves pati ir pateikė bankroto administratoriaus pasirašytą atskirąjį skundą. Šios atsakovės atskirojo skundo trūkumų ištaisymo klausimas buvo išspręstas 2018-02-01 elektroninėje byloje teismo priimta rezoliucija (CPK 115 str. 1 d., 290 str. 5 d., 302 str.).Ta pačia Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2018-01-30 įskaitytinai ir atsakovės A. R. kartu su atsakovu M. R. paduoto atskirojo skundo trūkumams ištaisyti, nes šis skundas, kurį per EPP sistemą įkėlė ir pasirašė tik atsakovas M. R., nepateikęs jokio jo atstovavimo A. R. teisę patvirtinančio dokumento, pačios atsakovės A. R. nei elektroniniu parašu, nei įprastu parašu dokumente taip pat nebuvo pasirašytas. Kaip matyti iš šios elektroninės bylos proceso eigą LITEKO sistemoje fiksuojančios informacijos, atsakovė A. R. jos elektroniniu parašu pasirašytą identišką pirmosios instancijos teismo jau priimtam atskirąjį skundą pateikė Vilniaus apygardos teismui ir jį pasirašė 2018-01-30 18:13:31 val. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas M. R. ir A. R. atskirojo skundo priėmimo klausimą jau buvo išsprendęs ir atskirojo skundo medžiagą atsiuntęs nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartimi A. R. nustatyti atskirojo skundo trūkumai turėjo būti šalinami tinkamai pasirašytą atskirąją skundą pateikiant tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris ir buvo ją įpareigojęs atlikti procesinius veiksmus, o ne pirmosios instancijos teismui. Atsakovė A. R., juo labiau iš nutarties trūkumams šalinti žinodama, kad kitas apeliacinės instancijos teismo posėdis turi įvykti praėjus vos dviem dienoms nuo jai nustatyto procesinio termino pabaigos, nesilaikė atskirojo skundo trūkumų pašalinimo tvarkos. Kita vertus, trūkumus ji iš esmės pašalino ir skundą pasirašė, o šios bylos elektroninė forma leido apeliacinės instancijos teismui sulyginti anksčiau paduoto ir pasirašyto atsakovės atskirųjų skundų turinį (CPK 7 str. 1 d., 8 str.). Tokiu atveju vien aptartos atskirojo skundo trūkumų šalinimo tvarkos nesilaikymas nelemia išvados, kad trūkumai nebuvo pašalinti ir yra pagrindas apeliacinį procesą atsakovės A. R. atskirojo skundo dalyje nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. R. savo atskirojo skundo trūkumus ištaisė, taigi atskirasis skundas pripažintinas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną (CPK 115 str. 3 d., 290 str. 6 d., 302 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

Atsakovai M. R. ir A. R. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia pagrįsti gerą savo turtinę padėtį ir kartu paneigti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinus tai, kad nurodyti duomenys gali būti reikšmingi kilusiam procesiniam klausimui išspręsti, juolab kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos apie tai iš anksto atsakovams nepranešus ir atsakovams negalėjus pasinaudoti savo teise būti išklausytiems dėl tokių priemonių taikymo poreikio, taip pat tai, kad ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti ir pasisakyti dėl tokių duomenų įrodomosios reikšmės savo atsiliepime į atskiruosius skundus, atsakovų kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais (CPK 314 str.). Su atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovė taip pat pateikė naujų įrodymų – duomenis iš vykdomosios bylos, kuriais siekia pagrįsti nesėkmingą išieškojimą iš atsakovo M. R., vykdomą kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2276-345/2013 priimto sprendimo pagrindu, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1105/2014, kuria siekiama pagrįsti atsakovo M. R. nesąžiningą elgesį kitoje civilinėje byloje, sietiną su atskirojo skundo pavėluotu pateikimu. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės taip pat gali būti reikšmingos, vertinant atskirųjų skundų pagrįstumą, nes jomis siekiama atsikirsti į atskirųjų skundų argumentus, atsakovai su atsiliepimu ir jo priedais turėjo galimybę susipažinti, todėl ir ieškovės teikiami dokumentai pridėtini prie bylos (CPK 314 str.).

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, t. y. pripažino pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti buvimą. Atsakovai atskiruosiuose skunduose pastarosios teismo išvados neginčija, nesutikdami tik su teismo įvertinimu, jog egzistuoja taip pat ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad netaikius jiems jokių apribojimų būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos nustatymo pagrįstumo ir pasisako.Sutiktina su atsakovų M. R. ir A. R. pozicija, jog vien didelė ieškinio reikalavimo suma pati savaime besąlyginio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesudaro. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Kita vertus, tokios aplinkybės kaip ieškinio sumos dydis kartu su asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtine padėtimi ir / ar jos pokyčio perspektyvomis dėl konkretaus asmens galimo (labiau tikėtinai spėjamo) elgesio, taip pat turėtų būti įvertintos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes šio instituto taikymo klausimas teisingai gali būti išspręstas tik atsižvelgus į visas reikšmingas tokiam procesiniam klausimui išspręsti aplinkybes.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali pritarti atsakovų atskirojo skundo argumentams, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo nulemtas vien tik didelės ieškinio reikalavimo sumos. Priešingai, iš skundžiamos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas, nuspręsdamas pritaikyti šias priemones, rėmėsi ir aplinkybėmis, patvirtinančiomis atsakovo M. R. nesąžiningumą. Atsakovo M. R. teigimu, civilinėje byloje Nr. 2-2276-345/2013 konstatuotas jo nesąžiningumas tebuvo sąlyga actio Pauliana (Pauliano ieškinio) patenkinimui ir savaime nepatvirtina nei grėsmės nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui, nei jo ketinimų perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pirmiau įvardintoje civilinėje byloje, kurioje ieškinio reikalavimai buvo grindžiami įskaitytinai ir atsakovo M. R. nesąžiningu elgesiu, nustatytos faktinės aplinkybės dėl šio atsakovo nesąžiningumo per se (pačios savaime) nesudarytų pagrindo konstatuoti jo nesąžiningumą ir kitose bylose, tačiau atsižvelgus į kontekstą, kuriame buvo nustatytas atsakovo M. R. nesąžiningumas (t. y. į jo veiksmų pobūdį), nesąžiningu toje byloje pripažintas atsakovo elgesys neabejotinai charakterizuoja jo asmenį taip pat ir nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl laikinų ribojimų disponuoti turtu nustatymo poreikio. Teismų praktikoje asmens nesąžiningas elgesys iki civilinės bylos iškėlimo yra pripažįstamas viena iš aplinkybių, kartu su kitomis aplinkybėmis leidžianti įvertinti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-05 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2276-345/2013 buvo konstatuota, jog abiejų ginčo sandorio šalių veiksmai neatitinka elementarių sąžiningumo reikalavimų – BUAB „Faulana“ turimas reikalavimo teises M. R. perleido šiai įmonei jau esant nemokiai, tokiu būdu atsakovui M. R., BUAB „Faulana“ akcininkui ir vadovui, buvo suteiktas prioritetas prieš kitus įmonės kreditorius patenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš likvidaus įmonės turto. Nurodytos aplinkybės apie atsakovo M. R. elgesį iki civilinės bylos iškėlimo, sietiną su kreditorių teisių pažeidimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas gali elgtis nesąžiningai ir šios civilinės bylos kreditorės (ieškovės) atžvilgiu, jeigu ieškinys būtų patenkintas.Be to, ieškovė nurodė ir daugiau aplinkybių, skirtų pagrįsti atsakovo M. R. nesąžiningumą, dėl kurių atskirajame skunde atsakovas iš esmės nepasisako. Ieškovės pateikti duomenys, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.) leidžia įsitikinti, kad 2014-03-24 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 252 808,68 Eur sumos išieškojimo iš atsakovo M. R. minėto Vilniaus apygardos teismo 2013-03-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2276-345/2013 pagrindu, vykdymą pradėjo antstolis A. N., tačiau nėra duomenų, kad išieškojimas būtų užbaigtas ir teismui grąžintas įvykdytas vykdomasis raštas (CPK 179 str. 3 d., 631 str. 6 d.). Ši aplinkybė, atsižvelgus į paties atsakovo M. R. skundo argumentus, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir nesudaranti kliūčių būsimo teismo sprendimo įvykdymui, rodo beveik ketverius metus besitęsiantį atsakovo M. R. nenorą įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, vadinasi, ir realiai egzistuojančią nagrinėjamoje byloje priimto galimai jam nepalankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Be to, aptarta situacija, kai atsakovas M. R. yra skolingas BUAB „Faulana“ palyginti didelę, 252 808,68 Eur sumą, tačiau apie jos grąžinimą duomenų nėra, gali būti vertinama ir kaip paneigianti atsakovo M. R. argumentus apie gerą jo turtinę padėtį, kuri visuomet vertintina atsižvelgiant ne tik į turimo turto kiekį, bet ir į turimus įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Atsakovas M. R. pateikė neaktualius 2010 m. duomenis apie turimą gyvenamąjį namą, tačiau aktualūs Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šiam turtui nuo 2011 metų pritaikytas areštas, siekiant užtikrinti atsakovo M. R. įsipareigojimų minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2276-345/2013 įvykdymą (CPK 179 str. 3 d.). Atsakovų pateikti duomenys apie tai, jog 2011 metais UAB „Gudelių šilas“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimti nutarimai išmokėti dividendus bei sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant išmokėti lėšas akcininkams, taip pat nepatvirtina, jog šiomis lėšomis atsakovai disponuoja ir šiuo metu. Todėl atsakovų skundo argumentai, kad jų turtinė padėtis yra pakankamai gera būsimam teismo sprendimui, jeigu ieškinys būtų patenkintas, įvykdyti neįrodyti.Atsakovų M. R. ir A. R. teigimu, teismui patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį nagrinėjamoje byloje, teismo sprendimą galės įvykdyti ne tik jie, bet ir atsakovė BUAB „Faulana“. Tačiau šis atsakovų argumentas laikytinas hipotetiniu. Nors atsakovų pateikti duomenys patvirtina apie atsakovės BUAB „Faulana“ turimą vertingą nekilnojamąjį turtą, tačiau tai nereiškia, kad už atsakovų nurodytą šio turto kainą jį ir pavyks parduoti priverstinio realizavimo metu. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės bankroto byla Nr. B2-2627-345/2018 iki šiol nėra baigta. Įvertinus šios atsakovės, kaip jau bankrutavusios įmonės, statusą, atsakovų pateikti duomenys labiau tikėtinos išvados apie šios įmonės gerą turtinę padėtį nesuponuoja. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo pritarti ir tokiems atsakovų argumentams, kad ieškovės administratorius, žinodamas realią BUAB „Faulana“ finansinę padėtį bei prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams M. R. ir A. R., piktnaudžiauja jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Pripažintina, kad aptarti ir kiti atsakovų argumentai dėl geros jų (tiek fizinių asmenų, tiek bankrutavusios įmonės) turtinės padėties stokoja pagrįstumo. Įvertinus tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas M. R. gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, jeigu šis būtų jam nepalankus, šiam atsakovui laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai.Byloje pareiškus reikalavimus keliems asmenims, būtina įvertinti sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą atskirai kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir atsakovei A. R., atskirai jos (ne)sąžiningumo aspektu nepasisakė, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pagrindė ir šios atsakovės galimus nesąžiningus veiksmus, galimai vengiant būsimo teismo sprendimo įvykdymo.Ieškovė su ieškiniu pateikė duomenis, patvirtinančius, jog BUAB „Egvilta“ ir BUAB „Faulana“ buvo susijusios įmonės: atsakovai M. R. ir A. R. buvo jų akcininkais ir vadovais. Ieškiniu prašoma priteisti žala, nors šios aplinkybės dar turės būti įrodytos, siejama taip pat su abiejų atsakovų M. R. ir A. R. bendrai atliktais, suderintais nesąžiningais veiksmais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, taip pat atsižvelgiama į ieškinio faktinį pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-359-381/2017). Taigi ieškinio pagrindu nurodomos faktinės atsakovės A. R. elgesio iki civilinės bylos iškėlimo aplinkybės taip pat leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie egzistuojančią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ir šios atsakovės atžvelgiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas teisingai.

Dėl atsakovės BUAB „Faulana“ kreditorių interesų pažeidimo

Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti atsakovės BUAB „Faulana“ atskirojo skundo argumentams, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra trukdoma vykdyti bankroto procedūrą, pažeidžiamos kitų BUAB „Faulana“ bankroto proceso dalyvių teisės. Nors įvertinus atsakovui M. R. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį – draudimą perleisti jam priklausančią turtinę teisę į BUAB „Faulana“ tretiesiems asmenims bei apriboti jo teisę gauti šio turtinio reikalavimo patenkinimą atsakovės BUAB „Faulana“ bankroto byloje – galima situacija, jog atsakovės bankroto procedūros negalės būti užbaigtos dėl tokio pobūdžio suvaržymų, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtent tokia situacija ir susiklostė bei yra reali grėsmė pažeisti bankroto bylos operatyvumo principą ar BUAB „Faulana“ bankroto proceso dalyvių teises. Be to, būtina atsižvelgti ir į ieškovės, turinčios tokį patį bankrutavusios įmonės statusą, kreditorių interesus. Įvertinus šioje nutartyje jau aptartus duomenis apie atsakovų turtinę padėtį ir turimam turtui taikytus suvaržymus, abejotina atsakovės BUAB „Faulana“ nurodoma galimybe veiksmingai užtikrinti šioje byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą areštuojant tik atsakovams M. R. ir A. R. priklausantį registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys kurio nors atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą, atsižvelgiant į CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę prašyti teismo pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.