Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties, kuria ieškovo E. R. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovo P. V. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas E. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. V. (toliau – atsakovas), trečiasis asmuo – J. R., kuriame prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovo E. R. ir atsakovo P. V. 2013 m. gruodžio 24 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 72 405 Eur, taip pat 18 667,66 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ginčijamos sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovo 2010 m. gamybos horizontaliai nukreipto gręžimo mašiną TRACTO-TECHNIK GRUNDODRILl 15XP (toliau – įrenginys). Už įsigytą įrenginį sumokėjo atsakovui dviem mokėjimo pervedimais 250 000 Lt (72 405 Eur). Įsigytą įrenginį 2014 m. sausio 2 d. nuomos sutarties pagrindu išnuomojo UAB „DETAS“ už 1 800 Lt (521,32 Eur) per mėnesį. Išnuomoto įrenginio naudojimosi metu UAB „DETAS“ ėmėsi jį remontuoti bei iš viso patyrė 64 455,71 Lt be PVM (18 667,66 Eur) remonto išlaidų, kurios pagal sutartį buvo išskaitomos iš nuomos mokesčio (3.2 punktas). Įrenginio remonto vykdymo metu paaiškėjo, kad būtina keisti įrenginio kompiuterinę techniką. Susisiekus su įrenginio gamintoju ir pateikus įrenginio identifikavimo numerį DRI10040016, pastarasis informavo, kad jo duomenų bazėje nėra įrenginio su tokiu identifikavimo numeriu. 2014 m. pradžioje ieškovas gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato tyrėjos pranešimą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 306¹ straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. turto pasisavinimo, transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo, neteisėto sunaikinimo ar pakeitimo. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai buvo apribotos nuosavybės teisės į įsigytą įrenginį, įrenginys pateiktas ekspertų apžiūrai. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad įrenginio identifikavimo numeris DRI10040016 yra suklastotas, pakeičiant originalią lentelę su nurodytu identifikavimo numeriu neoriginalia, tikrasis įrenginio identifikavimo numeris yra DRI10040015. 2015 m. gegužės 27 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimo pagrindu įrenginys buvo grąžintas Vokietijos draudimo bendrovei „R+V Versicherung“. Tokiu būdu ieškovas neteko įrenginio ir patyrė 72 405 Eur (250 000 Lt) žalos. Be to, dėl įrenginio grąžinimo turėjo atlyginti UAB „DETAS“ patirtas 18 667,66 Eur (64 455,71 Lt) dydžio remonto išlaidas. Ikiteisminiame tyrime prašymas pripažinti nukentėjusiuoju buvo atmestas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui P. V. priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir turtines teises 91 072,66 Eur sumai, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (įkeisti jį, išnuomoti, ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį), o, neradus pakankamai turto pareikštam reikalavimui užtikrinti, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose neviršijant 91 072,66 Eur sumos, laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsakovui nepranešus.Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti rašytiniais įrodymais, atsakovo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto vertė sudaro 12 639 Eur, pareikšto ieškinio reikalavimų dydis kelis kartus viršija atsakovo nuosavybės teise valdomo turto vertę, todėl tai sudaro pagrindą manyti, jog, nesiėmus ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo E. R. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui P. V. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančius pas jį arba trečiuosius asmenis, bendrai 91 072,66 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o jų nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, ieškinio sumai, uždraudžiant jomis disponuoti. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškinyje aiškiai suformuluotas atsakovo prievolės atsiradimo faktinis pagrindas, atskleisti teisiniai atsakovui reiškiamų reikalavimų argumentai, pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais įrodinėjamos ieškinyje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Teismas taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareikšti ieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti iš atsakovo 91 072,66 Eur suma yra pakankamai didelė, atsakovo nuosavybės teise valdomo turto vertė 12 639 Eur, t. y. daugiau kaip 7 kartus mažesnė, nei reiškiami turtiniai ieškinio reikalavimai, sprendė, jog ieškinio reikalavimų suma atsakovo atžvilgiu laikytina didele, todėl tai objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Teismas konstatavo, kad pats ieškinio faktinis pagrindas (tai, kad atsakovas ieškovui pardavė horizontaliai nukreipto gręžimo mašiną su suklastotu įrenginio identifikavimo numeriu, pakeičiant originalią lentelę su nurodytu identifikavimo numeriu neoriginalia) suponuoja grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra fizinis asmuo, kas taip pat gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pripažintina, jog teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju užtikrinti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes neuždraudus atsakovui disponuoti jam priklausančiu turtu, atsakovas turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

A. P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį.Atsakovo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pareikšdamas tokį prašymą ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad, nesiėmus ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams, be to, abiem proceso šalims galinčios padidinti bylinėjimosi išlaidas bei kitokio pobūdžio suvaržymus.Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo nuosavybės teise valdomo turto vertė yra daugiau kaip 7 kartus mažesnė, nei reiškiamų ieškinio reikalavimų suma, todėl tai sudaro pagrindą manyti, jog, nesiėmus ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovo finansinė būklė yra stabili. Atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 40,28 kv. m. ploto dviejų kambarių gyvenamąjį namą bei 0,0499 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių reali rinkos vertė yra gerokai didesnė, nei nurodyta nekilnojamojo turto registre. Tai patvirtina nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt duomenys, remiantis kuriais prastai įrengtas 1933 m. statybos 40 kv. m. ploto dviejų kambarių namas Vilijampolės mikrorajone Kaune kainuoja 39 000 Eur, 1 aro namų valdos paskirties žemės sklypo Vilijampolės mikrorajone Kaune vidutinė rinkos kaina yra 8 206,78 Eur. Minėti duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertė, nurodyta nekilnojamojo turto registre, neatitinka realios turto rinkos vertės. Reali atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, inžinerinių statinių bei žemės sklypo) rinkos kaina yra ne mažesnė kaip 80 130,83 Eur. Be to, atsakovas turi pastovias pajamas, kurios yra pakankamos pragyvenimui bei turimo turto išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pats ieškinio faktinis pagrindas suponuoja grėsmę, jog byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, neatsižvelgė į aplinkybes, kad per dvejus metus, kol Kauno apygardos prokuratūroje vyko šiai bylai reikšmingas ikiteisminis tyrimas, atsakovas nesiėmė jokių priemonių bandydamas paslėpti ar perleisti kitiems asmenims jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra pagrįstų įrodymų, patvirtinančių grėsmę ieškovo turtiniams interesams, kurie liudytų, kad atsakovas imasi ar ateityje imtųsi nesąžiningų priemonių, dėl kurių ieškinio reikalavimų įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Ieškovas E. R. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.Ieškovo atsiliepimas į atsakovo atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti rašytiniais įrodymais, t. y. susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, ar įrodinėjamas faktas egzistuoja (rašytinė pirkimo - pardavimo sutartis; įrenginio pirkimo kaina buvo pervesta tiesiogiai atsakovui į jo banko sąskaitą; šio įrenginio vagystės faktas yra įrodinėjamas kompetentingos teisėsaugos institucijos rašytiniais įrodymais ir pan.).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio suma yra didelė, o tai pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką yra vienas iš pagrindinių kriterijų, į kurį atsižvelgiama teismams sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.Priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, atsakovas neturi turto, pakankamo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas nepagrįstai jam nuosavybės teise priklausančio turto vertę grindžia nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose nurodytomis kainomis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsakovui priklausantis gyvenamasis namas masinio vertinimo būdu buvo įvertintas 2016 m. balandžio 6 d. (6 110 Eur verte), žemės sklypas masinio vertinimo būdu buvo įvertintas 2016 m. balandžio 7 d. (12 700 Eur verte). Atsakovui priklauso tik 1/2 dalis žemės sklypo, atitinkamai jo valdomo žemės sklypo dalies vertė – 6 350 Eur. Kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įvertinimas atliktas 2016 m. pavasarį, kainos per tokį pakankamai trumpą laikotarpį negalėjo ženkliai pasikeisti, todėl yra realios. Atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas (žemės sklypas bei kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (kiemo aikštele, stoginė, tvora, lauko tualetas) yra bendroji dalinė nuosavybė, todėl negali būti lyginamas su kainomis nekilnojamojo turto, kuris yra atskiras ir savarankiškas turto vienetas, kadangi tokį turtą atidalinti reikalingos papildomos lėšos. Atsakovo nurodomo jo turimam analogiško nekilnojamojo turto pardavimo skelbime matyti, kad lyginami namai yra skirtingi, t. y. skelbime nurodomas namas turi visus patogumus, atsakovui priklausančiame name tualetas (kurio priklauso tik 1/2 dalis) yra lauke. Be to, skelbime esantis turtas yra suremontuotas ir tvarkingas, t. y. pakeisti langai, apšiltintos grindys. Tuo tarpu duomenų apie atsakovui priklausančio turto remontą byloje nėra.Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad per dvejus metus, kol Kauno apygardos prokuratūroje vyko šiai bylai reikšmingas ikiteisminis tyrimas nesiėmė jokių veiksmų bandydamas paslėpti ar perleisti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl tikimybės, kad stengsis turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims nėra. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise įgijo tik 2016 m. balandžio 21 d. (2016 m. balandžio 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu), todėl būtent nuo šio momento atsirado grėsmė, kad atsakovas paslėps arba perleis turtą, kuris gali būti skirtas skolai padengti.Atsakovas, teigdamas, kad turi pastovias pajamas, kurios pakankamos pragyvenimui ir turimo nekilnojamojo turto išlaikymui, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Trečiasis asmuo J. R. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti.Trečiojo asmens atsiliepimas į atsakovo atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra niekuo pagrįstas ir motyvuotas. Pareikšdamas tokį prašymą, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nesiėmus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pirmosios instancijos teismas negalėjo patenkinti tokio formalaus prašymo, todėl privalėjo jį atmesti.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai – ir piniginių lėšų areštas yra neproporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams, be to, abiem proceso šalims galinčios padidinti bylinėjimosi išlaidas bei kitokio pobūdžio suvaržymus.Atsakovo turtinė padėtis yra gera, o tikimybės, kad vien dėl ieškovo pareikšto ieškinio atsakovas imtųsi priemonių turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip jį suvaržyti, nėra. Esant tokiems duomenims, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nėra.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

A. P. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt skelbimo ištrauką, kuriais įrodinėja, kad jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, neatitinka realios šio turto rinkos vertės. Naujai pateiktus įrodymus atsakovas prašo priimti bei juos vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą.Ieškovas E. R., atsikirsdamas į atsakovo atskirajame skunde nurodytus argumentus, taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt skelbimo ištrauką, kurį prašo priimti ir vertinti atskirojo skundo nagrinėjimo metu.Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas neinformuojant apie tai atsakovo, kad su naujai pateiktais įrodymais byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti bei pateikti savo nuomonę dėl jų priėmimo, kad naujai pateikti įrodymai susiję su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumu bei jų faktiniu ir teisiniu įvertinimu, sprendžia, jog ieškovo ir atsakovo nauji rašytiniai įrodymai priimami bei vertinami nagrinėjant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui pagrįstumo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, tačiau kelia klausimą dėl ieškovo prašymo taikyti jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones tinkamo pagrindimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinyje aiškiai suformuluotas atsakovo prievolės atsiradimo faktinis pagrindas, atskleisti teisiniai reiškiamų reikalavimų argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais įrodinėjamos ieškinyje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad, nesiėmus ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, taip pat įrodymų, kad atsakovas ketina perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims. Nurodytais argumentais atsakovas iš esmės ginčija antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – realios grėsmės būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – buvimą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinosios sąlygos, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovui pareikštų ieškinio reikalavimų bendra suma (91 072,66 Eur) kelis kartus didesnė už jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertę (12 639 Eur be inžinerinių statinių), kas objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė taip pat remdamasis byloje esančiais duomenimis, patvirtinančiais, kad atsakovas, parduodamas ieškovui vertingą daiktą, galimai elgėsi nesąžiningai.Atsakovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė, pirmosios instancijos teismo nustatyta remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neatitinka realios šio turto rinkos vertės, kuri yra ženkliai didesnė. Šias aplinkybes atsakovas įrodinėja apeliacinės instancijos teismui pateiktais nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt duomenimis, remiantis kuriais, anot jo, panašaus nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, inžinerinių statinių bei žemės sklypo) vertė yra ne mažesnė kaip 80 130,83 Eur.Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų apelianto argumentų, pažymi, kad spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grindžiamas didele ieškinio suma, teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovo įsipareigojimais, yra didelė. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015; 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-189-407/2016). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis), turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių minimaliomis sąnaudomis paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl ieškinio sumos dydžio reikšmės atsakovui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, atsakovo atžvilgiu pareikštų ieškinio reikalavimų bendra suma yra 91 072,66 Eur. Atsakovas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Duomenų apie kitus jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus ar kitą turtą atsakovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Kaip teisingai nurodyta ieškovo atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, inžinerinių statinių ir žemės sklypo) vertę nustatė remdamasis Nekilnojamojo turto registre nurodytomis vidutinėmis rinkos kainomis, kurios nustatytos 2016 m. balandžio mėnesį atlikto masinio vertinimo būdu. Remiantis nurodytais duomenimis, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 6 110 Eur, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 12 700 Eur, atitinkamai ½ dalies žemės sklypo – 6 350 Eur, inžinerinių statinių – 358 Eur, atitinkamai ½ dalies inžinerinių statinių – 179, bendra atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertė – 12 639 Eur. Apelianto teigimu, bendra jam nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra ne mažesnė kaip 80 130,83 Eur, nes tokios panašaus nekilnojamojo turto kainos dominuoja rinkoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien atsakovo su atskiruoju skundu pateikta nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt skelbimo ištrauka nepatvirtina, kad jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra ne mažesnė kaip 80 130,83 Eur. Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo, atsakovui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra 1936 m. statybos, 40,28 kv. m. bendro ploto, 28,50 kv. m. gyvenamojo ploto, su krosniniu šildymu. Tuo tarpu atsakovo pateikto nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt skelbimo duomenimis, parduodama 40,00 kv. m. gyvenamojo namo dalis su 4,5 arų žemės sklypu, name įrengtas autonominis dujinis šildymas, įrengtos tualeto ir dušo patalpos. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, lyginami nekilnojamieji daiktai iš esmės yra skirtingi, nekilnojamojo turto portale www.aruodas.lt parduodamas turtas akivaizdžiai vertingesnis už atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, kadangi parduodamas kartu su visu pastatams priskirtu žemės sklypu bei visomis komunikacijomis. Tokio nekilnojamojo turto pardavimo kainos prilyginimas atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų ir žemės sklypo vertei nėra pagrįstas bei jokiu būdu nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad bendra atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra kelis kartus mažesnė už jam pareikštų ieškinio reikalavimų vertę. Atsakovas kitų įrodymų, patvirtinančių, kad jam nuosavybės teise priklausančio turto vertė didesnė, nei buvo nustatyta 2016 m. balandžio mėnesį atlikto masinio vertinimo metu, nepateikė. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, dalies inžinerinių statinių ir žemės sklypo) vertę, pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registre nurodytomis vidutinėmis rinkos kainomis, nustatytomis 2016 m. balandžio mėnesį atlikto masinio vertinimo būdu, bei sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, pareikštų ieškinio reikalavimų suma yra didelė, kas objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Be to, net ir vadovaujantis atsakovo deklaratyviais teiginiais, kad jam nuosavybės teise priklausančio turto bendra vertė yra ne mažesnė kaip 80 130,83 Eur, tokios vertės turto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju nepakaktų 91 072,66 Eur ieškinio reikalavimų patenkinimui, kas sudaro pagrindą išvadai, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.Pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Sutiktina taip pat su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats ieškinio faktinis pagrindas (tai, kad atsakovas ieškovui pardavė horizontaliai nukreipto gręžimo mašiną su galimai suklastotu įrenginio identifikavimo numeriu, pakeičiant originalią lentelę su nurodytu identifikavimo numeriu neoriginalia) suponuoja grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Šios išvados nepaneigia atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad per dvejus metus, kol Kauno apygardos prokuratūroje vyko šiai bylai reikšmingas ikiteisminis tyrimas, jis nesiėmė jokių veiksmų bandydamas paslėpti ar perleisti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl tikimybės, kad bandys turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, nėra. Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, nekilnojamąjį turtą, esantį Vežėjų g. 9, Vilniuje, atsakovas nuosavybės teise įsigijo tik 2016 m. balandžio 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, todėl nurodytos apelianto aplinkybės nepaneigia galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.