Kauno apygardos teismo nutartis

2024-11-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1716-896/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-12
Bylos Nr.
e2S-1716-896/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07220-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Pareiškėjas
V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1716-896/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07220-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11.; 3.5.1.
(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundus dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, akcinė bendrovė „Linas Agro“.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis Arminas Naujokaitis vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03215 vykdo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2VP-618-569/2018 dėl neįvykdytos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. patvirtintos taikos sutarties likusios dalies – 333 721,23 Eur sumos ir 10 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pavėluotos sumokėti pinigų sumos, už laikotarpį nuo prievolės atsiradimo iki visiško tos prievolės įvykdymo dienos, išieškojimo iš skolininkės V. R. išieškotojos AB „Linas Agro“ naudai.

2. Pareiškėja V. R. kreipėsi su 2024 m. balandžio 28 d. ir 2024 m. gegužės 9 d. skundais dėl antstolio veiksmų, kuriais prašė: 1) panaikinti 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymą dėl turto vertintojo pasirinkimo Nr. S-24-157-13131 visa apimtimi; 2) įpareigoti antstolį nedelsiant vykdyti įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024; 3) panaikinti 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymus dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-24-157-13929 ir Nr. S-24-157-13961; 4) nušalinti nekilnojamo turto vertintojas L. B., R. S. ir A. J.–G..

Žemesnės instancijos teismas

3. Antstolis Arminas Naujokaitis 2024 m. gegužės 6 d. ir 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymais netenkino pareiškėjos skundų dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundus kartu su nurodytais patvarkymais bei vykdomosios bylos kopija teismui. Antstolis nurodė, kad, siekiant tinkamai įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį, antstolis patenkino išieškotojos prašymą ir paskyrė ekspertizę skolininkės turto vertei nustatyti, taip pat užklausė hipotekos kreditorius dėl įsiskolinimų likučių. Atlikus turto vertinimus ir gavus hipotekos kreditorių informaciją apie įsiskolinimų likučius, bus galima tinkamai įvykdyti nurodytą teismo nutartį, t. y. areštuoti skolininkės turtą neviršijant arešto masto. Vykdymo procese paskyrus ekspertizę, procese dalyvauja ir skolininkė, kuri gali teikti nušalinimus turto vertintojui, o nesutikdama su turto vertintojo nustatyta turto verte, galės prašyti skirti pakartotinę ekspertizę. Šiuo atveju ekspertizės paskyrimas pagal išieškotojos prašymą niekaip nepažeidžia proceso šalių pusiausvyros. Po Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo skolininkė į antstolį nesikreipė, turto vertintojų nepasiūlė, ekspertizės išlaidų neapmokėjo. Skolininkė taip pat nėra pateikusi antstoliui jos iniciatyva atliktų turto vertinimų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti turto rinkos vertę. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkei nuosavybes teise priklauso 19 objektų (visi jie yra įkeisti hipoteka). Dėl 5 įkeistų objektu yra pradėti veiksmai kitos antstolės kontoroje. Remiantis hipotekos registro duomenimis, visu turtu yra užtikrinti 2 225 983,07 Eur dydžio reikalavimai. Hipotekos sandoriuose įkeistas turtas įvertintas 1 558 668,09 Eur. VĮ Registro centro duomenimis vidutinė įkeisto turto vertė yra 518 494 Eur. Nurodyti duomenys kelia pagristų abejonių, ar viso skolininkės turto užtektų skolos padengimui, įskaitant hipotekos sandoriais užtikrintas prievoles. Tokiu atveju tik realus įkeisto turto rinkos vertės nustatymas ir hipotekos kreditorių patikslinta informacija apie hipotekos likučius gali leisti tinkamai įvertinti skolininkei priklausančio turto vertę ir areštuoti turtą, kuris neviršytų arešto masto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjos V. R. skundus dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų atmetė.

5. Teismo vertinimu, vien tai, kad skundžiamame 2024 m. balandžio 26 d. patvarkyme antstolis terminą pateikti turto vertintojo duomenis nustatė tik išieškotojai, savaime nereiškia vykdymo proceso šalių lygiateisiškumo pažeidimo. Šiuo atveju skundžiamu patvarkymu pateikti turto vertintojo duomenis ir apmokėti ekspertizės išlaidas buvo įpareigota tik išieškotoja, nes būtent ji kreipėsi į antstolį su atitinkamu prašymu. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi antstoliui prašymą dėl ekspertizės skyrimo, siūliusi turto vertintojų kandidatūras, apmokėjusi ekspertizės išlaidas.

6. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad išieškotojos 2024 m. gegužės 3 d. prašymas dėl ekspertizės skyrimo nebuvo patalpintas Antstolių informacinėje sistemoje, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą patvarkymą ar pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Pati pareiškėja pripažįsta, kad nurodytas išieškotojos prašymas yra popierinėje vykdomosios bylos medžiagoje, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi antstoliui prašymą susipažinti su šiuo išieškotojos pateiktu dokumentu.

7. Teismas konstatavo, kad antstolis yra ėmęsis aktyvių veiksmų ir realiai vykdo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis, siekdamas įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, netrukus po šios nutarties priėmimo kreipėsi į hipotekos kreditorius, prašydamas pateikti informaciją apie hipotekos įsiskolinimų likučius, bei skyrė skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Teismo vertinimu, skolininkei priklausančio turto rinkos vertės ir hipotekos įsiskolinimų likučių nustatymas sudarys prielaidas parengti areštuoto turto apyrašą su patikslintu turto arešto ir areštuoto turto mastu bei panaikinti perteklinį skolininkei priklausančio turto areštą, tokiu būdu užtikrinant, kad nebūtų areštuota skolininkės turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

8. Teismas sprendė, kad buvo pagrindas antstoliui skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju antstoliui kilo abejonių dėl turto vertės, kadangi hipotekos sandoriuose įkeistas turtas įvertintas 1 558 668,09 Eur, o VĮ Registro centro duomenimis vidutinė įkeisto turto vertė yra 518 494 Eur. Įvertinęs nurodytus duomenis, taip pat aplinkybę, kad įkeistu skolininkės turtu yra užtikrinti 2 225 983,07 Eur dydžio hipotekiniai reikalavimai, antstolis priėmė patvarkymus dėl ekspertizės skyrimo.

9. Teismas pažymėjo, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje numatytas išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Atitinkamai CPK 583 straipsnis nustato, kad CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktas numato, kad areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytus reikalavimus. Pagal TVVPĮ 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo, atitinkantis TVVPĮ 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, o juridiniai asmenys turi būti įrašyti į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (TVVPĮ 12 straipsnis). Teismas nurodė, kad toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti TVVPĮ turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus.

10. Teismas nustatė, kad UAB „Verslavita“ turto vertintojos L. B., R. S. ir A. J.–G. turi galiojančius turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus ir yra įrašytos į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą Vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Taip pat nustatė, kad UAB „Verslavita“ yra įtraukta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad antstolis turėjo teisę pavesti atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę UAB „Verslavita“ turto vertintojoms L. B., R. S. ir A. J.–G..

11. Teismo vertinimu, pareiškėja, reikšdama nušalinimą antstolio paskirtoms turto vertintojoms (ekspertėms), nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja nors vienas eksperto nušalinimo pagrindų. Vien tai, kad antstolio paskirtos turto vertintojos nėra įrašytos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nelaikytinas pagrindu nušalinti turto vertintojas. Pareiškėjai nenurodžius jokių pagrįstų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl antstolio paskirtų turto vertintojų nešališkumo ir objektyvumo, teismas atmetė pareiškėjos prašymą nušalinti skundžiamais patvarkymais paskirtas turto vertintojas L. B., R. S. ir A. J.–G..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėja V. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-12020-1080/2024, ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjos 2024 m. balandžio 28 d. ir 2024 m. gegužės 9 d. skundus tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024 priėmė nutartį, kuria įpareigojo antstolį A. Naujokaitį panaikinti perteklinį pareiškėjos turtui taikytą areštą. Antstolis A. Naujokaitis už kiekvieną vykdomojoje byloje Nr. 01571/18/0321 vykdymo dieną gauna proporcingai paskaičiuotą atlygį, o išieškotojas atitinkamai gauna palūkanas, kurios yra skaičiuojamos už kiekvieną dieną. Antstolis A. Naujokaitis, siekdamas užtikrinti ne tik savo ar išieškotojo interesus, skundžiamą 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymą dėl turto vertintojo pasirinkimo turėjo priimti nedelsdamas, o ne tik praėjus daugiau nei savaitei nuo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties. Antstolis A. Naujokaitis šį patvarkymą priėmė tik gavęs išieškotojo prašymą, nors areštuoto turto įkainojimas yra išimtinai tik antstolio prerogatyva. 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymą antstolis A. Naujokaitis, siūlydamas išieškotojui ar skolininkui teikti ekspertų kandidatūras ir sumokėti ekspertizės vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą, turėjo priimti: 1) ne 2024 m. balandžio 26 d., o nedelsiant, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties įpareigojimus; 2) savo iniciatyva, o ne laukdamas proceso dalyvių užsakymų.

12.2. Siekiant nustatyti areštuoto turto vertę, buvo paskirta būtent ekspertizė, o ne turto vertinimas ir todėl turi būti rengiamas ekspertizės aktas, o ne turto vertinimo pažyma, kurią parengti turi teismo ekspertas, o ne turto vertintojai. Pateikti turto vertintojų kvalifikaciniai pažymėjimai bei paties juridinio asmens UAB „Verslavita“ licencija niekaip neįrodo šių subjektų galimybės atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertizės aktas yra griežtai apibrėžtos formos ir sudarymo tvarkos reikalavimus turintis dokumentas ir diskreciją skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta išimtinai antstoliui. Antstolio A. Naujokaičio nurodytos turto vertintojos neturi teisės ir tinkamos kvalifikacijos atlikti paskirtą ekspertizę, tačiau šios aplinkybės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. skundžiamoje nutartyje buvo nepagrįstai neįvertintos.

12.3. Išieškotoja sumokėjo 3000 Eur už turto vertinimą, tačiau nėra pateikta šios sumos detalizacija. Pagal CPK 611 straipsnį ir 682 straipsnio 3 dalį visa ši suma bus išieškoma iš pareiškėjos (skolininkės), todėl pareiškėja turi tiesioginį suinteresuotumą žinoti, kodėl būtent tokią sumą buvo reikalaujama sumokėti, kodėl buvo pasirinktas būtent tas subjektas atlikti turto vertės nustatymą, o ne kitas, kuris galimai galėjo tą pačią paslaugą suteikti už mažesnę kainą. Antstolis turi užtikrinti visų vykdymo proceso dalyvių teisėtus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

12.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi neįvertino vykdomosios bylos Nr. 01571/18/03215 medžiagos ir antstolio A. Naujokaičio pritaikyto turto arešto masto. Antstolis A. Naujokaitis papildomai nuo 2023 m. kovo 2 d. yra pritaikęs areštą ne tik visam pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, bet taip pat yra areštavęs ir pareiškėjos turtines teises. Pareiškėja 2024 m. birželio 13 d. skundu kreipėsi į antstolį prašydama vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį ir panaikinti perteklinį turto areštą, taikomą pareiškėjos turtinėms teisėms. Antstolis A. Naujokaitis 2024 m. birželio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-157-20910 „Patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti skolininkės skundą“ ir perdavė skundo nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2YT-14793-1110/2024, tačiau šioje byloje 2024 m. liepos 3 d. buvo priimta nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos 2024 m. birželio 13 d. skundą, kadangi klausimai dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties (ne)vykdymo jau yra nagrinėjami kitoje civilinėje byloje Nr. e2YT-12020-1080/2024 (t. y. šioje civilinėje byloje). Taigi klausimą dėl pritaikyto ir nenaikinamo turtinių teisių arešto nepagrįstumo buvo paliekama spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-12020-1080/2024. Antstolio A. Naujokaičio 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymuose Nr. S-24-157-13929 ir Nr. S-24-157-13961 nurodytais atliekamais veiksmais nėra siekiama nustatyti turtinių teisių areštu ribojamos turto vertės, šiais patvarkymais yra siekiama nustatyti tik pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Antstolis A. Naujokaitis yra areštavęs pareiškėjos turtines teises į nuomos teise valdomą turtą – valstybinį žemės sklypą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. sausio 22 d.) 49.1 papunktyje yra įtvirtinta, kad valstybės turto nuomininkas neturi teisės įkeisti nuomos teisės, perduoti jos kaip turtinio įnašo ar kitaip jos suvaržyti. Todėl turtinių teisių areštas turi būti panaikintas kaip akivaizdžiai pertekliniai taikomas apribojimas pareiškėjos turtui. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl turtinių teisių arešto. Klausimas dėl perteklinio turtinių teisių arešto išlieka neišspręstas ir šioje dalyje nėra vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą antstolis A. Naujokaitis prašo pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:

13.1. Skolininkės argumentai, kad antstolis turėjo nedelsdamas nustatyti turto vertę, o ne skirti turto vertinimo veiksmus nepagrįsti ir neatitinka nei CPK normų, reglamentuojančių turto vertės nustatymą, nei galiojančios teismų praktikos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus dėl ekspertizės skyrimo, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat konstatavo, kad antstolis yra ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundus atmetė kaip nepagrįstus.

13.2. Skolininkė deda visas pastangas, kad kuo greičiau būtų panaikinti apribojimai skolininkės nekilnojamam turtui, kuriam Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra taikoma hipoteka. Tokie skolininkės veiksmai turi aiškų tikslą, t. y. kad būtų panaikinti apribojimai turtui ir skolininkė nevaržomai galėtų turtą realizuoti išvengdama prievolės padengti įsiskolinimus.

13.3. Antstolio patvarkymu skiriamos ekspertizės tikslas buvo nustatyti skolininkės turto vertę ir patikslinti turto areštą ir jo mastą areštuojant turto, kurio vertės užtenka skolos padengimui, tačiau gavus vieno iš hipotekos kreditorių pranešimą apie padengtą įsiskolinimą ekspertizė šiuo atveju vykdymo procese toliau bus aktuali, nes nustačius turto vertę bus galima pradėti turto realizavimo veiksmus. Dėl šios priežasties skolininkė ir deda visas pastangas skųsdama visus antstolio veiksmus.

13.4. Išieškojimo procesas užsitęsė ne dėl antstolio veiksmų, bet dėl pačios skolininkės veiksmų, t. y. kiekvieno antstolio dokumento skundimo, nušalinimų teikimo, bandymo slėpti gautinas lėšas ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

15. Byloje kilęs ginčas dėl antstolio veiksmų.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024 antstolis A. Naujokaitis įpareigotas tinkamai įvykdyti CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, pateikiant areštuojamo turto apyrašą su patikslintu turto arešto ir areštuoto turto mastu, nustatytomis konkretaus areštuoto turto vertėmis bei panaikinti perteklinį skolininkei V. R. priklausančio turto areštą. 2024 m. balandžio 26 d. išieškotojas AB „Linas Agro“ antstoliui pateikė prašymą skirti ekspertizę turto vertės nustatymui skolininkės V. R. turtui – žemės sklypams (13 vnt.) ir buto. 2024 m. balandžio 26 d. antstolis priėmė patvarkymą Dėl turto vertintojo pasirinkimo Nr. S-24-157-13131, kuriuo tenkino išieškotojo prašymą ir nustatė 10 darbo dienų terminą išieškotojui pateikti turto vertintojo duomenis ir apmokėti ekspertizės vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėja (skolininkė), nesutikdama su antstolio 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymu Dėl turto vertintojo pasirinkimo Nr. S-24-157-13131 2024 m. balandžio 28 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymą dėl turto vertintojo pasirinkimo Nr. S-24-157-13131 visa apimtimi; įpareigoti antstolį nedelsiant vykdyti įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024. Antstolis Arminas Naujokaitis 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 17 d. skundžiama nutartimi pareiškėjos V. R. 2024 m. balandžio 28 d. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų atmetė.

17. Atskirajame skunde pareiškėja V. R. nurodo, jog antstolis patvarkymą dėl vertintojo parinkimo turėjo priimti nedelsiant po Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo, be to savo iniciatyva, o ne laukdamas proceso dalyvių prašymų.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinė aplinkybė, jog antstolio patvarkymas buvo priimtas gavus išieškotojo prašymą, o ne antstolio inciatyva, nesudaro pagrindo antstolio veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Pažymėtina ir tai, jog antstolio patvarkymas buvo priimtas 2024 m. balandžio 26 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir pateiktas išieškotojo prašymas (2024 m. balandžio 26 d.), ir praėjus 5 darbo dienoms po Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo. Pažymėtina, kad nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas yra visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai). Kadangi į antstolį su prašymu skirti ekspertizę turto vertei nustatyti kreipėsi išieškotoja, kuri nurodė sutinkanti apmokėti ekspertizės išlaidas, antstolis tokį prašymą patenkino priimdamas patvarkymą. Kaip teisingai nurodė, pirmosios instancijos teismas, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi antstoliui prašymą dėl ekspertizės skyrimo, siūliusi turto vertintojų kandidatūras, apmokėjusi ekspertizės išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2024 m. liepos 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos V. R. 2024 m. balandžio 28 d. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų.

Dėl turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo

19. Atskirajame skunde nurodoma, jog turto vertės nustatymo ekspertizę turi atlikti teismo ekspertai, įtraukti į Teisingumo ministerijos patvirtintą teismo ekspertų sąrašą. Antstolio A. Naujokaičio nurodytos turto vertintojos neturi teisės ir tinkamos kvalifikacijos atlikti paskirtą ekspertizę, tačiau šios aplinkybės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. skundžiamoje nutartyje buvo nepagrįstai neįvertintos.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, susijusias su turto vertintojo(-jų) parinkimu, bei pagrįstai padarė išvadą, jog antstolis turėjo teisę pavesti atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę UAB „Verslavita“ turto vertintojoms L. B., R. S. ir A. J.–G..

21. Bendroji CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad teismas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylantiems klausimams, reikalaujantiems specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. CPK 212 straipsnio 2 dalis numato, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti; teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme; kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. CPK 682 straipsnio 6 dalis numato, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, numatytas išimtis. Taigi CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese, ir bendrosios CPK normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai.

22. Pažymėtina ir tai, kad CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, o jų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančiose specialiosiose teisės normose numatyta, kad kaip ekspertui kviečiamam turto vertintojui taikytini reikalavimai nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo veikla gali užsiimti tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys, atitinkantys šiame įstatyme nurodytus reikalavimus. Įvertinus aptartas normas darytina išvada, kad ekspertizę vykdymo procese vykdyti galima pavesti ne tik teismo ekspertams, bet ir turto ar verslo vertintojams, turintiems atitinkamas licencijas. Tokios pozicijos dėl ekspertų skyrimą vykdymo procese reglamentuojančių nuostatų aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1556-656/2016).

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Verslavita“ turto vertintojos L. B., R. S. ir A. J.–G. turi galiojančius turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus ir yra įrašytos į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą Vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Taip pat nustatė, kad UAB „Verslavita“ yra įtraukta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą.

24. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog išieškotoja sumokėjo 3000 Eur už turto vertinimą, tačiau nėra pateikta šios sumos detalizacija.

25. 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymu Dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-24-157-13929 paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė V. R. priklausančiam nekilnojamajam turtui – 13-ai žemės sklypų, 3000 Eur išieškotojo įmokėtos į antstolio depozitinę sąskaitą ekspertizės išlaidos bus sumokėtos turto vertintojui po ekspertizės atlikimo. Nors 3000 Eur suma nėra detalizuota, tačiau įvertinus, jog turto vertė bus nustatoma 13 nekilnojamojo turto objektų, tai vienam žemės sklypui įvertinti išlaidos sudarytų apie 230 Eur. Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. gegužės 6 d. patvarkyme Dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-24-157-13961, kuriuo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė V. R. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ekspertizės išlaidos numatytos 200 Eur. Dėl šių išlaidų dydžio apeliantė nuomonės neišreiškė. Apeliantė, teigdama, jog galimai galėjo būti parinktas kitas vertintojas, kuris galimai galėjo tą pačią paslaugą suteikti už mažesnę kainą, tokių savo argumentų nepagrindė, nepasiūlė savo vertintojo kandidatūros, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl arešto, taikomo skolininkės turtinėms teisėms

26. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2024 m. liepos 17 d. nutartyje visiškai nepasisakė dėl turtinių teisių arešto, klausimas dėl perteklinio turtinių teisių arešto išlieka neišspręstas ir šioje dalyje nėra vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis.

27. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) nustatyta, kad pareiškėja V. R. 2024 m. birželio 13 d. padavė skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja skunde prašė: 1) panaikinti skundžiamą antstolio 2024 m. gegužės 7 d. patvarkymą Nr. S1-158934; 2) pakartotinai prašė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. įsiteisėjusią nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024 ir panaikinti perteklinius apribojimus; 3) kaip konstatuota 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024 – prašė antstolį įpareigoti atlikti nutartyje nurodytus veiksmus; 4) kadangi 2024 m. gegužės 6 d. priimtuose patvarkymuose Nr. S-24-157-13929 ir Nr. S-24-157-13961 skirti ekspertizę nėra siekiama nustatyti turtinių teisių areštu ribojamos turto vertės, prašė turtinių teisių areštą, vykdant įsitesėjusios Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024 nuostatas, panaikinti kaip nepagrįstą ir perteklinį; 5) konstatuoti, kad turtinių teisių areštas yra pritaikytas dėl tęstinių antstolio procesinės veiklos pažeidimų ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. įsiteisėjusios nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024 nevykdymo. Antstolis A. Naujokaitis 2024 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-24-157-20910 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė pareiškėjos skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. e2YT-14793-1110/2024. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos V. R. vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03215 2024 m. birželio 13 d. skundo 2–5 reikalavimus; pareiškėjai V. R. nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutarties 1 punkte nurodyto reikalavimo (panaikinti skundžiamą antstolio 2024 m. gegužės 7 d. patvarkymą Nr. S1-158934) trūkumus. 2024 m. birželio 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos 2024 m. birželio 13 d. skundo 2–5 reikalavimus, pareiškėja V. R. neskundė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos V. R. vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03215 2024 m. birželio 13 d. skundo reikalavimą panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2024 m. gegužės 7 d. patvarkymą Nr. S1-158934. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties pareiškėja taip pat neskundė.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjos 2024 m. balandžio 28 d. ir 2024 m. gegužės 9 d. teiktuose ir šioje byloje nagrinėjamuose skunduose, kuriais buvo prašoma panaikinti 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymus dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-24-157-13929 ir Nr. S-24-157-13961; panaikinti 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymą dėl turto vertintojo pasirinkimo Nr. S-24-157-13131 visa apimtimi; įpareigoti antstolį nedelsiant vykdyti įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024, nebuvo keliamas klausimas dėl perteklinio turtinių teisių arešto panaikinimo. Panaikinti turtinių teisių areštą pareiškėja prašė 2024 m. birželio 13 d. skundo 4 punkto reikalavimų, kurį, kaip nurodyta šios nutarties 27 punkte, 2024 m. birželio 25 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2024 m. liepos 17 d. nutartimi neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl turtinių teisių arešto panaikinimo, kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl perteklinio turtinių teisių arešto panaikinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika