Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-06-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1556-656/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-23
Bylos Nr.
2S-1556-656/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09684-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Pareiškėjas
IDS Borjomi Beverages Co
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2S-1556-656/2016Teisminio proceso Nr.2-68-3-09684-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4., 3.5.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) IDS Borjomi Beverages Co. N.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo IDS Borjomi Beverages Co. N.V. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė B. P., BUAB „Accuratus“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

pareiškėjas IDS Borjomi Beverages Co. N.V. kreipėsi skundu prašydamas: 1) panaikinti antstolės B. P. 2015-12-10 patvarkymo „Dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“ Nr. 0171/15/01053/EKSP/B2 dalį, kuria turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę atlikti pavedama ekspertui/turto vertintojui UAB „Marleksa“; 2) įpareigoti antstolę iš naujo spręsti eksperto skyrimo atlikti ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti klausimą. Pareiškėjo tvirtinimu, jam nuosavybės teise priklausančių UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijų rinkos vertės ekspertizę atliksiančiu asmeniu turėjo būti paskirtas teismo ekspertas, pasirinktas iš ekspertų, numatytų Teismo ekspertizės įstatyme. Antstolė ekspertizę pavesdama atlikti į teismo ekspertų sąrašą neįrašytam UAB „Marleksa“, pažeidė CPK 212 straipsnio reikalavimus. Nurodė, kad UAB „Marleksa“ negalėjo būti parinktas ir dėl to, kad yra juridinis asmuo, kai tuo tarpu pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą nepriklausomu turto arba verslo vertintoju (išorės turto arba verslo vertintoju) laikytinas tik fizinis asmuo, turintis turto arba verslo vertintojo kvalifikacinį pažymėjimą. Antstolė savo patvarkyme nepagrindė, kodėl akcijų rinkos vertės vertintoju parinktas būtent UAB „Marleksa“, nepasiteiravo vykdymo proceso dalyvių nuomonės dėl eksperto kandidatūros ar ekspertizės įstaigos parinkimo, tuo pažeisdama CPK 212 straipsnio reikalavimus.

2016-03-15 Patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Antstolės manymu, ji, parinkdama areštuoto turto rinkos vertės ekspertizę atlikti UAB „Marleksa“, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Suinteresuotas asmuo BUAB „Accuratus“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolė ekspertą turto vertei nustatyti paskyrė nepažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai remiasi CPK 212 straipsnio norma dėl eksperto kandidatūros parinkimo, nes ši norma laikytina bendrąja norma. Pagal CPK 682 straipsnio 6 dalį ekspertizė vykdymo procese atliekama ne pagal analogiškas taisykles, o pagal CPK taisykles, reglamentuojančias vykdymo procesą. CPK 682 straipsnio 1 dalyje, kaip specialioje normoje CPK 212 straipsnio 2 dalies atžvilgiu, nėra nurodyta, kad ekspertizę vykdymo proceso metu turi teisę atlikti tik į teismo ekspertų sąrašą įrašytas asmuo. Pagal CPK 583 straipsnio 1 dalį, CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato, be kita ko, ir Sprendimų vykdymo instrukcija. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte (aktuali redakcija, kuri galioja šiuo metu ir galiojo antstolei priimant ginčijamą patvarkymą) nustatyta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas gali būti kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad vykdymo proceso metu turto rinkos vertinimui atlikti gali būti skiriamas ne tik teismo ekspertas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo. Nurodė, kad tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnyje bei 12 straipsnyje įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo veikla gali užsiimti tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys, atitinkantys šiame įstatyme nurodytus reikalavimus. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba jo filialai ar nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, finansų ministro patvirtintose Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašo sudarymo, tvarkymo ir skelbimo taisyklėse nustatyta tvarka įrašomi į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą ir laikomi atitinkančiais šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus kitą dieną po paskelbimo apie jų įrašymą į šį sąrašą Priežiūros įstaigos interneto tinklalapyje. Turto vertintojų priežiūros tarnybos interneto tinklalapyje www.atvi.lt skelbiamais duomenimis, UAB „Marleksa“ pagal Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012-07-31 įsakymą Nr. B1-38 nuo 2012-08-01 yra įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Taigi UAB „Marleksa“, kaip turto ar verslo vertinimo įmonė, antstolės skundžiamos patvarkymo dalies priėmimo metu (2015-12-10) turėjo teisę užsiimti išorės turto ar verslo vertinimo veikla. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenustato antstolio pareigos, pavedant ekspertizę atlikti ekspertinei įstaigai, turinčiai reikiamą kvalifikaciją, vadovautis tam tikrais papildomais kriterijais ir/ar metodikomis dėl konkrečios ekspertinės įstaigos skyrimo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti UAB „Marleksa“ kvalifikacija išorės turto ir verslo vertinimo srityje (CPK 178 straipsnis). Pažymėjo, kad UAB „Marleksa“ interneto tinklalapyje www.vertintojas.lt nurodoma, kad įmonė užsiima nekilnojamojo, kilnojamojo verslo (įskaitant akcijas) vertinimu. UAB „Marleksa“ 2015-12-14 raštas Dėl reikalingų dokumentų ir informacijos vertinant akcijas, kuriame nurodomi konkretūs UAB „Marleksa“ reikalingi duomenys siekiant atlikti UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijų vertinimą, patvirtinta, kad UAB „Marleksa“ suprato antstolės pavedimą dėl ekspertizės akcijų rinkos vertei nustatyti bei turi žinių tinkamam tokio pavedimo atlikimui. Pritarė antstolės argumentui, kad pareiškėjas, nesutinkantis su turto vertintojo/turto vertinimo įmonės kandidatūra, turi pareigą įrodyti turto vertintojo/turto vertinimo įmonės nekompetenciją ar kitas aplinkybes, dėl kurių turto vertintojas negalėtų būti paskirtas vertinti konkretaus asmens turto. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių abejoti UAB „Marleksa“ kvalifikacija, teisės atlikti pareiškėjo turto vertinimą turėjimu, pajėgumu atlikti objektyvų pareiškėjo turto vertinimą, nušalinimo ekspertui/turto vertintojui UAB „Marleksa“ per CPK nustatymą terminą nepareiškė (CPK 178 straipsnis).

Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad pareiškėjo turtui vertinti galėjo būti paskirtas tik fizinis, o ne juridinis asmuo. CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolio patvarkyme dėl ekspertizės paskyrimo turi būti nurodyta ekspertas arba ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę, t.y. antstolis turi diskreciją pasirinkti, ar ekspertizę pavesti atlikti fiziniam asmeniui ekspertui ar ekspertizės įstaigai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8, 12 straipsnius, galimybė įgyti teisę atlikti turto arba verslo vertinimą yra suteikta tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga, antstoliui, parenkant ekspertizės įstaigą, nurodyti ir konkretų ekspertizės įstaigos darbuotoją (fizinį asmenį), kuris atliks ekspertizę.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad antstolė, prieš skirdama pareiškėjo turto vertinimą atliksiantį ekspertą, turėjo suderinti eksperto kandidatūrą su vykdymo proceso dalyviais. CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, nustatanti, kad antstolis ekspertą, atliksiantį turto rinkos vertės nustatymą parenka savo nuožiūra, o vykdymo proceso dalyviams suteikiama teisė nesutinkant su eksperto kandidatūra pareikšti ekspertui nušalinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėjas IDS Borjomi Beverages Co. N.V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

Nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad CPK 682 straipsnio 1 dalis yra lex specialis CPK 212 straipsnio kaip lex generalis atžvilgiu, todėl ginčo santykiams taikytina tik CPK 682 straipsnio 1 dalies norma.Nesutiko su ginčijamos nutarties motyvais, kad turto vertei nustatyti antstolė neprivalėjo skirti eksperto. Pareiškėjo tvirtinimu, ne tik CPK 212 straipsnio 2 dalyje, bet ir Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1,3 dalyse yra įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į LR teismo ekspertų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procesas yra sudėtinė teisminio proceso dalis, todėl vykdymo procese akcijų vertei nustatyti antstolis privalėjo skirti ekspertą, įrašytą į LR teismo ekspertų sąrašą.Remiantis CPK 212 straipsnio 1 dalies norma, antstolis privalo pasiteirauti dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės dėl eksperto kandidatūros, tačiau šiuo atveju antstolė šios pareigos neatliko.Teismas nepagrįstai rėmėsi kitų teismų procesiniais sprendimais, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

Atsiliepimas

Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimo argumentai:

Sutiko su teismo išdėstytais argumentais. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina teisėjo ir antstolio funkcijas ir nepagrįstai remiasi Teismo ekspertizės įstatymu.Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, vykdymo procese bendrosios CPK normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, yra taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai, o nustatant turto rinkos vertę, kaip teisės šaltinis gali būti taikomas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.Areštuoto turto rinkos vertei nustatyti antstolis gali skirti teismo ekspertą, tačiau joks teisės aktas imperatyviai antstolio neįpareigoja vertintoju skirti tik teismo ekspertą, o ne kitą kompetentingą turto vertintoją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė B. P. vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/01053 vykdo Vilniaus apygardos teismo 2015-03-05 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-112-640/2014 dėl 296 622,74 EUR negautų pajamų už 2008 metus, 434 052,94 EUR negautų pajamų už 2009 metus, 21 078,59 EUR brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidų, 236 574,33 EUR reklamos (rinkodaros) išlaidų už 2007 metus, 181 352,62 EUR reklamos (rinkodaros) išlaidų už 2008 metus, 12,70 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 169 681,22 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki 2009-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 677,69 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo IDS Borjomi Beverages Co. N.V. išieškotojo BUAB „Accuratus“ naudai. 2015-12-10 antstolė priėmė Patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, kuriuo, be kita ko, nusprendė paskirti 500 vnt. vardinių paprastųjų UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijų, kurios nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, turto rinkos vertės ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertui/turto vertintojui UAB „Marleksa“.

Byloje keliamas klausimas dėl antstolės paskirtos turto vertintojo kandidatūros.

Apelianto tvirtinimu, UAB „Marleksa“ negalėjo būti pavesta atlikti pareiškėjui priklausančio turto (akcijų) rinkos vertės vertinimą, nes: UAB „Marleksa“ nėra teismo ekspertas pagal CPK 212 straipsnio ir Teismo ekspertizės įstatymo nuostatas; UAB „Marleksa“ yra juridinis asmuo, nors pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ekspertu areštuoto turto rinkos vertei nustatyti galėjo būti parenkamas tik fizinis asmuo, turintis atitinkamą išorės turto arba verslo vertintojo kvalifikacinį pažymėjimą; UAB „Marleksa“ pareiškėjo turto vertintoju buvo paskirtas antstolės, nesužinojus kitų vykdymo proceso dalyvių nuomonės apie skirtiną turto vertintoją.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skiriant ekspertizę vykdymo procese vadovaujamasi CPK 682 straipsniu kaip specialiąja norma CPK 212 straipsnio atžvilgiu, nes vykdymo procesas reglamentuotas CPK VI dalies normų. CPK 682 straipsnis nustato, kad antstolis patvarkymu ekspertizę atlikti paveda ekspertui ar ekspertizės įstaigai. Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas nustato, jog turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnyje bei 12 straipsnyje įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo veikla gali užsiimti tiek fiziniai asmenys (turto arba verslo vertintojai), tiek juridiniai asmenys (turto arba verslo vertinimo įmonės), atitinkantys šiame įstatyme nurodytus reikalavimus. Įvertinus aptartas normas darytina išvada, kad antstolis ekspertizę vykdymo procese vykdyti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, turintiems atitinkamas licenzijas, be to, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Pažymėtina ir tai, kad CPK 682 straipsnis, reglamentuojantis ekspertizės skyrimą, nenumato, kad pasirenkant ekspertą turėtų būti išklausoma šalių nuomonės. Tačiau dėl to vykdymo proceso šalių teisės nėra pažeidžiamos, nes CPK 682 straipsnio 1 dalyje šalims yra numatyta galimybė pareikšti ekspertui nušalinimą. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų abejoti antstolės parinkto turto vertintojo kvalifikacija, be to, nepasinaudojo teise pareikšti ekspertui nušalinimą. Įvertinus aptartą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės veiksmus pripažino teisėtais ir atsisakė panaikinti ginčijamą patvarkymo dalį (CPK 176 str. 178 str. 185 str.).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andrius Ignotas