Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-609-210/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-07-04
Bylos Nr.: 2A-609-210/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Kursevičius, Vilija Valantienė
Atsakovas: UAB „Šiaulių melioracija“
Ieškovas: V. R.
Trečiasis asmuo: G. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, B. J., J. S., K. A., UAB „Apsaga“, notarė G

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-609-210/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03206-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.3;3.3.1.20.; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų J. Kramanauskaitės-Butkuvienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-41-776/2017 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių melioracija“, tretieji asmenys G. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, B. J., J. S., K. A., UAB „Apsaga“ ir notarė G. Š., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, sandorio pripažinimo galiojančiu bei daikto pripažinimo priklausiniu ir pagal atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ priešieškinį ieškovui V. R. ir tretiesiems asmenims G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys B. J., J. S., K. A., UAB „Apsaga“ ir notarė G. Š., dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. R. patikslinęs ieškinio dalyką teismo prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 2011 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ už bendrą 17 377,20 Eur kainą pardavė, o ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis nupirko 50/100 dalį pastato-gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę b4 (plotas 795 kv. m) ir 361/2009 dalį kiemo aikštelės b7 (plotas 361 kv. m), tai sudaro 1156/10670,84 dalių kiemo aikštelių b3, b4, b5, b6, b7, b8, b9, b10, b11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), patvirtinti 2011 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovės sudarymą, pagal kurią ieškovas nupirko ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priėmė kiemo aikštelę b4 ir 361/2009 dalį kiemo aikštelės b7, o atsakovė šį nekilnojamąjį turtą pardavė ir perdavė ieškovui, pripažįstant, kad ieškovas šią pirkimo-pardavimo sutartį visiškai įvykdė, bei taikyti alternatyvų teisių gynybos būdą – pripažinti kiemo aikštelę b4 ir 361/2009 dalį kiemo aikštelės b7, 50/100 dalies pastato-gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis priklausiniais, ir nustatyti, kad pagal 2011 m. vasario 1 d. ieškovo ir atsakovės pasirašytą 2011 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgijo aikštelę b4 ir 361/2009 dalį kiemo aiktelės b7, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą nurodė jo esminį suklydimą pasirašant 2011 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kai jis klaidingai manė, kad kiemo aikštelių nėra atsakovės balanse, todėl jos neįrašomos į 2011 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o kiemo aikšteles laikė perkamos daikto (pastato) dalies priklausiniais, be to, nežinojo, kad kiemo aikštelės b4 ir b7 yra įregistruotos kaip nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre, o sudarant sandorį jį tvirtinusi notarė šių aplinkybių nenurodė ir nepaaiškino. Nurodė, kad prieš sudarant 2011 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį buvo susitarta, kad kartu su dalimi pastato-gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis bus parduodamos ir kiemo aikštelė b4 ir dalis kiemo aikštelės b7, o ieškovas sumokėjo visą kainą už perkamą turtą, sudarius sutartį visas šis turtas buvo perduotas ieškovui. Ieškovo teigimu, kiemo aikštelės nuolat tarnauja 2011 m. vasario 1 d. pasirašytoje pirkimo-pardavimo sutartyje įvardytai pastato daliai ir jos bendra ūkine paskirtimi susijusios su šio pastato dalimi, todėl yra pastato dalies priklausiniai.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad su ieškovu nebuvo tartasi dėl aikštelių pardavimo, šalys aiškiai suprato, kas yra aikštelių savininkas, o ieškovas, būdamas brandaus amžiaus, sveikos nuovokos bei gana sėkmingu verslininku, turėjo suprasti, kad už bendrą 17 377,20 Eur kainą perka tik 50/100 dalis pastato-gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis, ir negalėjo dėl šių aplinkybių suklysti, o jei suklydo, tai tik dėl savo didelio neatsargumo. Ieškovo reikalavimas pripažinti sandorio dalį dėl jo dalyko ir kainos yra nepagrįstas, nes pripažinti negaliojančiu galima tik visą sandorį, o pripažįstant sandorį negaliojančiu negalima modifikuoti sandorio turinio. Nurodė, kad atmestinas ieškovo reikalavimas patvirtinti sutartį, nes ieškovas reikalaudamas pripažinti sandorį iš dalies negaliojančiu pats pripažįsta, kad sandoris neatitiko abipusės šalių valios, o sandoriui patvirtinti būtina, kad sandorio šalių valia būtų suderinta. Atsakovė nurodė, kad aikštelės yra savarankiški statiniai tiek pagal oficialius registro duomenis, tiek ir faktiškai, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015 aikštelė b7 pripažinta savarankiškai funkcionuojančiu statiniu. Atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ pateiktu priešieškiniu teismo prašo pripažinti neteisėta ir panaikinti 2011 m. liepos 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-594 ir priteisti iš atsakovų pagal priešieškinį bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad valstybinės žemės nuomotojas pažeidė Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.4, 7, 8, 28, 34, 34.3 ir 35 punktus, nes ieškovui ir G. R. išnuomojo valstybinės žemės sklypo dalį, kuri nėra reikalinga jiems priklausančio nekilnojamojo daikto daliai eksploatuoti, bei išnuomojo atsakovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinio žemės sklypo dalis. Atsakovės nuomone, ginčijamas sandoris ne tik pažeidžia jos teises, bet ir prieštarauja viešajai tvarkai.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinį prašė atmesti. Ieškovas V. R. ir trečiasis asmuo pagal ieškinį ir atsakovė pagal priešieškinį G. R. pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir prašė jį atmesti. Tretieji asmenys B. J. ir K. A., J. S. su ieškiniu sutiko, priešieškinį prašė atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Pripažino notariškai nepatvirtintą 2011 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Šiaulių melioracija“, kodas 175788722, dalį, pagal kurią ieškovas V. R. nupirko ir bendrosios jungtinės nuosavybės su sutuoktine G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) teisėmis priėmė 795/5859,08 dalį kiemo aikštelės b4 (plotas 795 kv. m) ir 361/2009 dalį kiemo aikštelės b7 (plotas 361 kv. m), tai sudaro 1156/10670,84 dalių kiemo aikštelių b3, b4, b5, b6, b7, b8, b9, b10, b11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ pardavė ir perdavė ieškovui V. R. bendrosios jungtinės nuosavybės su sutuoktine G. R. teisėmis 795/5859,08 dalį kiemo aikštelės b4 (plotas 795 kv. m) ir 361/2009 dalį kiemo aikštelės b7 (plotas 361 kv. m), tai sudaro 1156/10670,84 dalių kiemo aikštelių b3, b4, b5, b6, b7, b8, b9, b10, b11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ieškovas V. R. šią pirkimo-pardavimo sutartį visiškai įvykdė sumokėdamas atsakovui UAB „Šiaulių melioracija“ už minėtas dalis aikštelių b4, b7 ir 50/100 dalį pastato-gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš viso 17 377,20 Eur, galiojančia. Priteisė ieškovui V. R. iš atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ 217,00 Eur žyminį mokestį ir 726,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo UAB „Šiaulių melioracija“ valstybei 30,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.

5. Teismas akcentavo, kad ieškiniu keliami reikalavimai pripažinti sandorio dalį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu ir pripažinti sandorį galiojantį CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu kartu negali būti tenkinami. Teismas vertino, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes yra kilęs ginčas dėl vengimo įforminti susitarimą dėl ginčo kiemo aikštelių b4, b7 dalių pirkimo-pardavimo notarine forma.

6. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje yra susidariusi situacija, jog neleidus ieškovui remtis liudytojų parodymais būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Paties ieškovo, trečiųjų asmenų B. J., K. A., J. S. paaiškinimai teismui patvirtino, kad minėtų aikštelių dalys ieškovui jau buvo perduotos iki ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ir jis jomis naudojosi, jas remontavo. Liudytojų Č. M. ir S. G. M. teismui duoti parodymai patvirtino, kad buvo susitarta pardavinėti atsakovės pastatų dalis su suformuotomis aikštelėmis, todėl teismas pripažino, kad neįrašymas apie aikštelių pardavimą atsakovės 2010 m. gruodžio 1 d. valdybos posėdžio protokole Nr. 4 ir ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje buvo techninė klaida.

7. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad kilus ginčui dėl to, kad yra vengiama patvirtinti notariškai ginčo aikštelių dalių pirkimą ir pardavimą, ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje neįrašyta sąlyga dėl jų perleidimo nuosavybės teise ieškovui negali patvirtinti, kad dėl jų pirkimo-pardavimo nebuvo tartasi. Vien tai, kad kvituose atsakovo finansininkė nurodė buhalterinės operacijos turinį pagal savo supratimą, įrašydama, kad mokami pinigai kaip avansas, dalinis apmokėjimas ar galutinis atsiskaitymas už pastatą ar patalpą, teismo vertinimu, nepaneigia aplinkybės, kad kaina buvo sumokėta ir už ginčo aikštelių dalis. Teismas nesutiko su atsakovu, kad liudytojų Č. M. ir S. G. M. parodymai gali būti nesąžiningi dėl jų eitų pareigų UAB „Šiaulių melioracija“.

8. Atsižvelgdamas į tai, netaikant ieškovo pareikšto alternatyvaus teisių gynimo būdo pripažinti daiktą priklausiniu, teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis iš atsakovo įsigijo ne tik pastato dalį, bet ir atitinkamas kiemo aikštelių b4, b7 dalis, yra įrodytos.

9. Tenkinus ieškinio dalį ir pripažinus galiojančią ginčo pirkimo-pradavimo sutartį dėl ginčo aikštelių dalių pardavimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuosavybės teise ieškovui, teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį. Teismas pripažino, kad valstybinės žemės patikėtinis išnuomojo valstybinės žemės sklypo dalį, kuri yra reikalinga ieškovui priklausančio nekilnojamojo daikto daliai eksploatuoti, bei neišnuomojo atsakovui nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinio žemės sklypo dalies, todėl ginčo valstybinės žemės nuomos sutartį laikė teisėta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir patenkinti atsakovo priešieškinį visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10. 1. Apeliantės teigimu, teismas neatskleidė ginčo esmės, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo ieškovo ieškinyje suformuoto faktinio pagrindo, nevertino, kad ieškovas neįrodė dalies ar visos kainos sumokėjimo, turto (ginčo aikštelių dalių) perdavimo valdyti nuosavybės teise fakto buvimo, teismas nesilaikė CK 1.93 straipsnio 2 ir 6 dalyse įtvirtintų sandorio negaliojimo dėl įstatymo reikalaujamos sandorio formos vertinimo nuostatų. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė ne CK 1.93 str. 4 d. ir (ar) 6.309 str. 3 d. teisines pasekmes, bet modifikavo sutarties turinį.

10. 2. Pažymi, kad apeliantės valdybos sprendime (protokole) užfiksuotas juridinio asmens valdymo organo sprendimas parduoti ieškovui ne aikšteles ir pastatą, bet tik pastatą, todėl nėra pagrindo daryti išvados apie aikštelių kainos sumokėjimą. Apeliantei akivaizdu, kad ieškovas 60 000 Lt yra tik pastato kaina, bet ne dalis ar visa aikštelių kaina. Apeliantės tvirtinimu, kasos pajamų orderių turinys paneigia susitarimo dėl aikštelių pardavimo sudarymą. Todėl apeliantė laikosi principinės pozicijos, jog spręsdamas apie susitarimo sudarymą teismas buvo neobjektyvus, kadangi savo išvadas grindė vien prielaidomis bei ignoravo nenuginčytų dokumentų turinį. Mokėdamas valstybinės žemės nuomos mokestį ieškovas netampa aikšteles savininku, bet kompensuoja dalį jų laikymo kaštų, nes jomis faktiškai naudojasi.

10.3. Priimdamas sprendimą ir remdamasis liudytojų parodymais teismas turėjo labai aiškiai argumentuoti, dėl kokių teisinių pagrindų mato galimybę nepaisyti CK 1.93 str. 2 d. nustatyto apribojimo. Apeliantės teigimu, šiuo atveju būtina remtis buvusių atsakovės atstovų B. J. ir K. A. aiškinimais, kad aikštelės buvo nurašytos ir bendrovė jų nei pardavinėjo, nei pardavė, o faktiškai buvo pardavinėjamas pastatas su galimybe išsinuomoti valstybinę žemę.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti išlaidas už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Apeliantė nevertina apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių visumos, ir vertindama jas atskirai, nepaneigia ieškovo nuoseklios pozicijos, kad jis bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su sutuoktine iš atsakovės už 60 000 Lt (17 377,20 Eur) pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo ne tik 50/100 dalį pastato-gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir 795/5859,08 dalis kiemo aikštelės b4 (plotas 795 kv. m.), 361/2009 dalis kiemo aikštelės b7 (plotas 361 kv. m.), pagrįstai bei teisėtai teismas patvirtino ginčijamame sprendime. Neteisi apeliantė tvirtindama, kad teismas nukrypo nuo ieškovo suformuluoto ieškinio pagrindo ir (ar) neatskleidė bylos esmės. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė pardavė ir perdavė ieškovui nuosavybėn ne tik pastato dalį, bet ir minėtas kiemo aikštelių dalis. Ieškovas pastebi, kad tik pasikeitus atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ valdymo organų nariams ir dalyviams atsakovė pradėjo neigti, kad kartu su pastato dalimi ieškovui pardavė ir minėtas aikštelių b4, b7 dalis, nors derybų metu bei sandorio sudarymo metu buvę atsakovės valdymo organų nariai patvirtino, kad atsakovė pardavė tiek pastato dalį, tiek kiemo aikštelių dalis už 60 000 Lt.

11.2. Iš žemės sklypo paskirstymo plano, sklypo plotas 32 944 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini), kuris sudarytas 2011-03-15 A. S. IĮ bei patvirtintas atsakovės, matyti, jog ieškovui individualiai skiriama naudotis šio žemės sklypo dalis, tai yra ieškovui valdyti pereina ir ant tos žemės sklypo dalies esančios kiemo aikštelių b4, b7 dalys. Šiame žemės sklypo paskirstymo plane nėra nurodyta, kad ieškovui individualiai naudotis priskirto žemės sklypo dalyje būtų likę kokių nors atsakovei priklausančių daiktų. Atsakovė 2011-06-06 pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai Šiaulių žemėtvarkos skyriui, kuriame nurodė, kad pardavė pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, bei prašė patikslinti 2003-09-15 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/03-0210 sumažinant nuomojamą Žemės sklypo plotą iki 1,4905 ha pagal žemės sklypo paskirstymo planą, parengtą A. S. individualios įmonės. Taigi atsakovė pripažino, jog tose sklypo dalyse, kuriose yra aikštelių b4, b7 dalys, jai priklausančių daiktų nebeliko, tai patvirtina tiek trečiųjų asmenų paaiškinimus, tiek liudytojų S. G. M. ir Č. M. parodymus, jog pastatai (jų dalys) buvo parduodami kartu su kiemo aikštelėmis ir kad ieškovui buvo parduota ir perduota nuosavybės teise pastato dalis bei minėtos kiemo aikštelių dalys. Pagal valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuomotojas Lietuvos valstybė ieškovui išnuomojo 0,1767 ha ploto žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 3,2944 ha valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė minėtomis kiemo aikštelių dalimis nebesinaudojo, tai patvirtino tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys, tiek liudytojai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje pateikti įrodymai, kad išsinuomojęs minėtą žemės sklypo dalį ieškovas už jį mokėjo žemės nuomos mokestį.

11.3. B. J. ir K. A. paaiškinimai, priešingai nei teigia apeliantė, patvirtina, kad ieškovas atsakovei grynais už perkamą turtą – 50/100 dalis gamybinio pastato bei atitinkamas dalis kiemų aikštelių b4, b7 sumokėjo visus 17 377,20 Eur (60 000 Lt). Tai patvirtina, kad derybos dėl pastato dalies ir aikštelių įsigijimo vyko atitinkamą laiką, buvo ruošiamas žemės sklypo paskirstymo planas, kuris buvo susijęs su kiemo aikštelių dalių pardavimu. Todėl atmeta atsakovės abejones, jog atsakovo valdybos pirmininkas B. J. bei atsakovo valdyba nebuvo priėmę sprendimo su pastato dalimi parduoti ir minėtų kiemo aikštelių už 60 000 Lt bei tokio sprendimo nerealizavo.

11.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad neleidus ieškovui remtis liudytojų parodymais būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bei savo išvadas darė vertindamas įrodymų visumą.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas ginčo santykiui įvertinti tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vertindamas šalių elgesį sudarant sandorį ir po jo, vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje.

12.2. Pati apeliantė pripažįsta, jog Nacionalinė žemes tarnyba turėjo pagrindą išnuomoti ieškovui V. R. ir jo sutuoktinei G. R. 0,1767 ha ploto žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 3,2944 ha ploto valstybines žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), ši žemės sklypo dalis pažymėta apelianto užsakymu ir lėšomis A. S. įmonės 2011-03-15 parengtame paskirstymo plane indeksu Nr. 4, nes kitaip nebūtų įmanoma V. R. pasinaudoti iš apelianto įsigyto 50/100 dalimis pastato-gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. nebūtų galima ieškovui patekti nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki pastato. Po sandorio su ieškovu apeliantė žemės nuomos teisės į 0,1767 ha žemės sklypo dalį raštu atsisakė.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. S. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Trečiasis asmuo patvirtina, kad tikroji sandorio šalių valia buvo parduoti pastatą ir aikštelių b4 ir b7 dalis, pinigai UAB „Šiaulių melioracija“ įmonei buvo sumokėti už pastatą ir aikštelių dalis, aikštelių b4 ir b7 dalys ieškovui V. R. buvo perduotos po susitarimo, dar prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir jis jomis naudojosi, UAB „Šiaulių melioracija“ ir V. R. susitarė dėl pastato ir aikštelių b4 ir b7 dalių pardavimo ir pirkimo, neįrašymas apie aikštelių pardavimą UAB „Šiaulių melioracija“ 2010-12-01 valdybos posėdžio protokole ir pirkimo-pardavimo sutartyje buvo techninė klaida. Melagingai nurodoma, kad aikštelėmis taip pat naudojasi ir pati apeliantė. Valstybinės žemės nuoma po aikštelių b4 ir b7 dalimis V. R. perleista nei pagal panaudą, nei pagal subnuomą, bet dėl to, jog jam buvo parduotos aikštelių b4 ir b7 dalys. Pastebi, kad analogiškomis aplinkybėmis buvo sudaromos sutartys su J. S., UAB „Garida“, UAB „Apsaga“. Teismas objektyviai ir neginčytinai nustatė sandorio šalių susitarimo parduoti pastatą ir aikštelių b4 ir b7 dalis faktą, nustatė sandorio dalyką, t. y. pastato ir aikštelių b4 bei b7 dalių perdavimą nuosavybės teise po sandorio sudarymo, nustatė visą sandorio dalyko kainą ir visos kainos sumokėjimą už pastatą ir aikštelių b4 ir b7 dalis.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys K. A. ir B. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Ieškovas ginčo pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove UAB „Šiaulių melioracija“ visiškai įvykdė sumokėdamas 60 000 Lt atsakovei UAB „Šiaulių melioracija“ už minėtas dalis aikštelių b4, b7 ir 50/100 dalį gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teismas teisingai nustatė, jog buvo sutarta pardavinėti atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ pastatų dalis su suformuotomis aikštelėmis. Apeliantė pardavė turtą ir prašė patikslinti valstybinės žemės nuomos 2003-09-15 sutartį Nr. N29/03-0210 sumažinant plotą pagal pateiktą žemės sklypo pasiskirstymo planą 1,4905 ha (duomenys neskelbtini), parengtą A. S. įmonės. Atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“, perdavusi nuosavybės teisėmis minėtas aikštelių dalis ieškovui V. R., jomis nebesinaudojo. Derybos dėl pastato dalies ir aikštelių b4, b7 dalių įsigijimo su ieškovu V. R. vyko atitinkamą laiką, buvo ruošiamas valstybinės žemės sklypo paskirstymo planas, kuriuo šalys sprendė, kokia valstybinės žemės sklypo dalimi naudosis nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo daikto – kiemo aikštelių b4, b7 dalių – pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nukrypo nuo ieškovo suformuluoto ieškinio faktinio pagrindo, taip neatskleisdamas ginčo esmės, dėl to netinkamai taikė materialines teisės normas. Teisėjų kolegija šiems argumentams nepritaria.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, bet to, apeliaciniame skunde paties apelianto pripažinta, kad teismas teisingai identifikavo ieškovo ieškinio faktinį pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), todėl nepagrįstas apelianto įsitikinimas, kad teismas spręsdamas ginčą vadovavosi ieškovo nenurodytu ir iš esmės ieškovo pozicijai prieštaraujančiu faktiniu pagrindu. Skundžiamo sprendimo 17–19 punktuose teismas aiškiai nustatė teisinę ginčo santykio kvalifikaciją nurodydamas, kokie ieškinio reikalavimai negali būti nagrinėjami vienu metu. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).Tai, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl jų turinio, nereiškia, kad bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo ieškovo suformuluoto ieškinio pagrindo, neatskleidė bylos esmės ar neteisingai išsprendė kilusį ginčą.

18. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo-pardavimo sutarties sampratą, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui-pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo-pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo-pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo-pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012).

19. Apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju ieškovas neįrodė „susitarimo“, „dalies ar visos kainos sumokėjimo“ ir „turto perdavimo valdyti nuosavybės teise“ požymių buvimo. Be to, teismas neobjektyviai vertino rašytinius ir apklaustų liudytojų parodymus, o vertindamas įrodymų įrodomąją galią nesilaikė CK 1.93 str. 2 bei 6 dalių nuostatų. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija kategoriškai nesutinka.

20. Šioje byloje nuosekli ieškovo pozicija teismui leidžia pripažinti, kad 2011 m. vasario 1 d. pirkimo-pradavimo sutarties šalys su atsakovu susitarė, kad už 60 000 Lt (17 377,20 Eur) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su sutuoktine perka iš atsakovo 50/100 dalį pastato-gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 795/5859,08 dalis kiemo aikštelės b4 (plotas 795 kv. m.), 361/2009 dalis kiemo aikštelės b7 (plotas 361 kv. m.), kas sudaro 1156/10670,84 dalių kiemo aikštelių b3, b4, b5, b6, b7, b8, b9, blO, bll, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir kad ieškovui šis turtas buvo perduotas nuosavybės teisėmis. 2011 m vasario 1 d. ieškovas su atsakove pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, ją patvirtino Šiaulių m. 4-ojo notaro biuro notarė G. Š.. Sutarties 3.1. punkte nurodyta sutarties dalyko kaina – 60 000 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjai prieš sudarant ir pasirašant sutartį, ir šalys patvirtino, kad pasirašydamos sutartį yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta (1 t., 11–15 b. l.). Ieškovas paaiškino, jog jam bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis buvo perduoti tiek minėta pastato dalis, tiek nuosavybėn buvo perduotos ir pirmiau minėtos kiemo aikštelių b4, b7 dalys, jis jomis naudojosi kaip savomis, remontavo ir kt. Pati apeliantė apeliaciniame skunde sutinka su aplinkybe, kad ginčo aikštelės (kiemo aikštelių b4 ir b7 dalys) tam tikra prasme buvo perduotos ieškovui, nes kitaip V. R. negalėtų naudotis pastatu, ir tai būtų neprotinga.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas išsamiai aiškinosi sutarties šalių tikrąją valią, tai parodo tiek šalių elgesys prieš pasirašant 2011-02-01 pirkimo-pardavimo sutartį, tiek po šios sutarties pasirašymo. Visų pirma, derybų metu bei sandorio sudarymo metu buvę atsakovo valdymo organų nariai patvirtino, kad atsakovė pardavė tiek pastato dalį, tiek kiemo aikštelių dalis už 60 000 Lt. Antra, 2011-02-01 pirkimo-pardavimo sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad parduodama dalis daikto yra 3,2944 ha (trijų hektarų dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt keturių kv. m.) bendro ploto valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal 2003 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/03-0210 pardavėjas (t.y. UAB „Šiaulių melioracija“) yra išsinuomojęs 1,7057 ha žemės sklypą. Remiantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip daikto pardavėjas (1 t., 11–15 b. l.). Trečia, Žemės sklypo paskirstymo planas, sklypo plotas 32 944 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini), kuris sudarytas 2011-03-15 A. S. IĮ bei patvirtintas atsakovės, patvirtina, kad ieškovui individualiai skiriama naudotis šio žemės sklypo dalimi, tai yra ieškovui valdyti pereina ir ant tos žemės sklypo dalies esančios kiemo aikštelių b4, b7 dalys (1 t., 62 b. l.). Ketvirta, CK 6.394 straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai reikalauja, kad pagal pastato, įrenginio ar kito nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į daiktą būtų perduodamos teisės į tą žemes sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtinajam naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju nuomos teisė turėjo būti perleista į tą žemės sklypo dalį, kuri reikalinga perleidžiamam statiniui eksploatuoti pagal paskirtį. Atsakovė 2011-06-06 pateikdama prašymą Nacionalinei žemės tarnybai Šiaulių žemėtvarkos skyriui nurodė, kad pardavė pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, bei prašė patikslinti 2003-09-15 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/03-0210 sumažinant nuomojamą žemės sklypo plotą iki 1,4905 ha pagal žemės sklypo paskirstymo planą (1 t., 95–97 b. l.). Teismui akivaizdu, kad atsakovė pripažino jog tose sklypo dalyse, kuriose yra aikštelių b4, b7 dalys, jai priklausančių daiktų nebeliko, tai patvirtina tiek trečiųjų asmenų paaiškinimus, tiek liudytojų S.G. M. ir Č. M. parodymus, jog pastatai (jų dalys) buvo parduodamos kartu su kiemo aikštelėmis ir, kad ieškovui buvo parduota ir perduota nuosavybės teise pastato dalis bei minėtos kiemo aikštelių dalys. Taigi, po sandorio su ieškovu apeliantė žemės nuomos teisės į 0,1767 ha Žemės sklypo dalį raštu atsisakė. Penkta, 2011-07-21 ieškovas sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), išsinuomojant 0,1767 ha ploto žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 3,2944 ha valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (1 t., 17 b. l.) ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pripažinti, kad nuomos sutarties sudarymas patvirtina ieškovo bei atsakovės susitarimą bei jų tikrąją valią dėl turto – pastato dalies bei kiemo aikštelių b4, b7 dalių pardavimo už 60 000 Lt bei perdavimo nuosavybės teisėmis ieškovui. Šešta, trečiųjų asmenų B. J., K. A., J. S. paaiškinimai patvirtina, kad ginčo aikštelių b4, b7 dalys ieškovui nuosavybėn buvo perduotos, planas ruošiamas bei suderintas anksčiau, dar iki jo patvirtinimo. Todėl daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie jau yra pirkimo-pardavimo sutarties elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Septinta, teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad analogiškomis aplinkybėmis atsakovė sudarinėjo sutartis su J. S., UAB „Garida“, UAB „Apsaga“.

22. Atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad aikštelių naudojimosi santykiai panašūs į panaudos santykius, nes aikštelėmis ieškovui buvo leista naudotis jam sumokant valstybei žemės nuomos mokestį. Pažymėtina tai, kad ieškovui su sutuoktine, kaip kiemo aikštelių dalių savininkams, valstybė išnuomojo atitinkamą žemės sklypo dalį, todėl ieškovas mokėjo valstybei žemės nuomos mokestį (1 t., 18–24 b. l.). Aplinkybę, kad atsakovė minėtomis kiemo aikštelių dalimis nebesinaudojo, patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, nurodyti nutarties 21 punkte, tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys, tiek byloje apklausti liudytojai. Byloje apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp šalių egzistavo panaudos santykiai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad kiemo aikštelių b4, b7 dalimis po jų įsigijimo išimtinai naudojosi tik ieškovas.

23. Teisingai konstatavo bylą nagrinėjęs teismas, kad liudytojų Č. M. ir S. G. M. teismui duoti parodymai patvirtina, kad buvo susitarta pardavinėti atsakovės pastatų dalis su suformuotomis aikštelėmis, tai pagrįstai leido teismui vertinti, kad neįrašymas apie aikštelių pardavimą atsakovės 2010-12-01 valdybos posėdžio protokole Nr. 4 buvo techninė klaida. Vien tai, jog kasos pajamų orderiuose atsakovo finansininkė nurodė buhalterinės operacijos turinį, nepaneigia aplinkybės, kad kaina buvo sumokėta ir už ginčo kiemo aikštelių dalis, todėl apeliantė nepagrįstai suabsoliutino kasos pajamų orderių įrašus.

24. Apeliantės nuomone, teismas privalėjo aiškiai argumentuoti, dėl kokių teisinių pagrindų nepaisė CK 1.93 str. 2 d. nustatyto apribojimo. Įrodymų leistinumo apribojimas, remiantis CK 1.93 straipsnio 6 dalimi, nėra absoliutus, CK 1.93 straipsnio 6 dalyje išvadinti atvejai kada teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais. Tais atvejais, kai leistinuose įrodymuose yra patikimų duomenų, patvirtinančių vienos šalies įrodinėjamas, o kitos – ginčijamas aplinkybes, tačiau šie duomenys nepakankamai išsamūs, kad būtų galima daryti išvadas apie ginčo aplinkybes, tokiu atveju nesuteikus galimybės šalims liudytojų parodymais užpildyti leistinų įrodymų spragas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sodo gidas" v. L. S, bylos Nr. 3K-3-288-469/2015). Nagrinėjamu atveju kolegija atsižvelgia į tai, kad kiemo aikštelių b4, b7 įsigijimą notarės patvirtinto sandorio metu patvirtina byloje esantys ir kiti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje pateiktame Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-18 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-51-291/2016 nustatytos aplinkybės, kad atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ kartu su statiniais pardavinėjo ir aikšteles, kaip buvo sprendžiami žemės sklypo, ant kurio yra atitinkama perleidžiamos aikštelės dalis, nuomos klausimai. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad įstatyme numatytas draudimas remtis liudytojų parodymais nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas turėjo teisę remtis liudytojų parodymais.

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

26. Iš apeliantės ieškovas V. R. prašo priteisti 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (3 t., 71–72 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 726 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės ieškovo naudai (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“, kodas 175788722, 726,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.

Teisėjai J. Kramanauskaitė-ButkuvienėVytautas KursevičiusVilija Valantienė