- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-2117-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14187-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-22878-1088/2019 pagal pareiškėjo D. P. skundą dėl 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo Nr. 13.12–47 palikti galioti 2019 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą Nr. (AP–5193) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą Nr. 13.12–47 palikti galioti 2019 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą Nr. (AP–5193) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą inicijuoti procedūras viešajam interesui ginti ir nustatyti, ar namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos vykdomos teisėtai bei nustatyti kaltus asmenis ir valstybės institucijas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2019 m. vasario 8 d. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriui pateikė pareiškimą dėl procedūrų viešajam interesui ginti inicijavimo, kuriuo prašė: ginti ir nustatyti, ar namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos vykdomos teisėtai bei nustatyti kaltus asmenis ir valstybės institucijas; teisinėmis priemonėmis užtikrinti, kad tolimesnė statybų eiga (duomenys neskelbtini), būtų grąžinta į tą padėtį, nuo kurios toliau statybų darbai būtų vykdomi griežtai laikantis Statybos įstatymo reikalavimų. Kauno apygardos prokuratūra nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kurį pareiškėjas D. P. apskundė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nutarimu paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nepagrįstai vertino, jog nagrinėjama situacija neapima viešojo intereso ribų ir yra tik asmeninis pareiškėjo interesas, kadangi namo, esančio (duomenys neskelbtini), galimai neteisėtos statybos sukelia konkrečias pasekmes ne tik pareiškėjui bet ir kaimyninių sklypų savininkams, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams bei miesto lankytojams. Pareiškėjo teigimu, 2017 m. gegužės 17 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-21-170517-00520 statyti gyvenamąjį namą pagal statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimas ir dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybos projektas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sutikimas dėl 3 metrų atstumo neišlaikymo galimai yra išduoti neteisėtai ir pažeidžiant minėtus teisės aktus, A. M. K. ir V. D. sutikimai galimai gauti neteisėtu būdu. Nurodyti veiksmai galimai pažeidžia viešąjį interesą, dėl to privalu inicijuoti procedūras viešajam interesui ginti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad faktinių aplinkybių vertinimas, pagal susiformavusią teismų praktiką, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindas naikinti skundžiamus nutarimus.
4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su prokurorų atlikto tyrimo argumentais ir rezultatais, nesuponuoja pakartotinio pareiškėjo skundo nagrinėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas, patikrinęs prokurorų veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, konstatavo, kad prokuratūra, tirdama pareiškėjo pareiškimą, procesinių pažeidimų nepadarė, rinko faktinius duomenis dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei atsižvelgiant į teismų bylose suformuotą praktiką dėl viešojo intereso gynimo vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėjas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimą Nr. 13.12. (47 palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2019-05-20 nutarimą Nr. (AP - 5193) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą inicijuoti procedūras viešajam interesui ginti ir nustatyti, ar namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos vykdomos teisėtai bei nustatyti kaltus asmenis ir valstybės institucijas; arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismo nutartis naikintina, nes padaryti procesinių teisės normų pažeidimai bei netinkamai vertinti byloje surinkti duomenys;
1.2. Teismo nutartis yra nemotyvuota;
1.3. Teismas netinkamai vertino priimto nutarimo (atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones) priešgaisrinių saugos reikalavimų kontekste;
1.4. Teismas galimai nevertino priimto nutarimo teisėtumo STR 1.01.08:2002, STR 2.02.01:2004 taikymo aspektu;
1.5. Teismas netinkamai vertino statybą leidžiančio dokumento turinį ir jo išdavimo aplinkybes;
1.6. Teismas galimai nevertino priimto nutarimo (atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones) projekto viešinimo procedūrų kontekste;
1.7. Teismas nevertino, kad faktinė situacija sąlygoja viešojo (o ne privataus) intereso gynimo;
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Visi pareiškėjo argumentai yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu ir motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose bei ginčijamoje teismo nutartyje;
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjo teiginys, kad ginčijama teismo nutartis yra nemotyvuota, yra visiškai nepagrįstas;
2.3. Prokuroro pagal pareiškėjo skundus atlikto tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
3.1. Pareiškėjas nekvestionuoja skundžiamos nutarties išvadų;
3.2. Atskirasis skundas atmestinas vien tuo pagrindu, kad, pagal susiformavusią teismų praktiką, faktinių aplinkybių vertinimas ir juolab išvadų apie viešojo intereso pažeidimą (pažeidimo nebuvimą) darymas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindas naikinti skundžiamus nutartį ar prokurorų nutarimus;
3.3. Pareiškėjas nenurodė kokius procesinius pažeidimus padarė prokuratūra, priimdama skundžiamus nutarimus;
3.4. Atskirasis skundas grindžiamas tik subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu, o ne prokuratūros padarytais procesiniais pažeidimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas panaikinti prokuroro nutarimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei įpareigoti prokurorą inicijuoti procedūras viešajam interesui ginti.
12. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą, ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
13. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, o tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, neteisėti sprendimai yra panaikinami (Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d.). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė procesinių pažeidimų.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti kokį sprendimą prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016).
15. Iš nagrinėjamos bylos ir Kauno apygardos prokuratūros bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo pareiškimas prokurorui dėl viešojo intereso gynimo buvo iš esmės grindžiamas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau - ginčo namas) statybos pažeidimų, t. y. , kad ginčo namo statybą leidžiantis dokumentas yra galimai neteisėtas, nėra išlaikytas trijų metrų atstumas nuo statomo namo iki gatvės važiuojamosios dalies, pažeistas statomo namo aukštingumas, kaimyninių sklypų savininkų sutikimai gauti galimai suklastojus jų parašus, nesilaikyta priešgaisrinės saugos reikalavimų, ir tuo padaryta žala ne tik pareiškėjo, bet ir kitų gatvės gyventojų ir lankytojų interesams. 2019 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė L. B. priėmė nutarimą Nr. AP–5193, kuriuo, nenustačius ginčo teisiniame santykyje viešo intereso pažeidimo, atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro V. K. nutarimu Nr. 13.12.-47 Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės 2019 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. AP–5193 buvo paliktas nepakeistas.
16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Iš Kauno apygardos prokuratūros bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros medžiagos matyti, kad pareiškėjo pareiškime ir skunde nurodyti argumentai, dėl, jo manymu, būtinybės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais 2019 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės ir 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro nutarimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti prokurorų nutarimai yra argumentuoti, priimti išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras. Aukštesnysis prokuroras, netenkindamas pareiškėjo skundo, skundžiamame nutarime pritarė prokurorės argumentams ir motyvams, kuriais remiantis prokurorė grindė savo išvadą dėl keliamo klausimo nepriskirtinumo viešajam interesui. Pažymėtina, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, o prokuroro teisė, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
17. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais argumentais, pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti nutartį yra nustatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, tinkamai aiškino, ištyrė bei įvertino byloje reikšmingas nagrinėjam klausimui aplinkybes, nutartyje nurodė esminius motyvus, todėl vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo procesiniu sprendimu (nutartimi), nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nemotyvuota.
18. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prokurorų veiksmuose tiriant pareiškėjo pareiškimą procesinių pažeidimų nepadaryta, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamų prokuratūros nutarimų bei įpareigoti prokurorą inicijuoti procedūras viešajam interesui ginti. Pareiškėjo argumentai yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu ir motyvuotai įvertinti prokurorų nutarimuose bei ginčijamoje teismo nutartyje. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą nutartį.
19. Remiantis išdėstytu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.