Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios V. J. komercinės firmos, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl to, ar V. J. komercinės firmos savininkas ir vadovas savo veiksmais padarė 23550,00 Eur žalą dėl neperduoto turto – transporto priemonių bankroto administratoriui ir turi ją atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau - ĮBĮ) kai įmonė tampa nemoki ir jai iškeliama bankroto byla, bendrovės vadovams gali būti reiškiami reikalavimai ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio pagrindu, bet ir savarankiškais pagrindais, įtvirtintais ĮBĮ. Pagrindinis subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį nemokios įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo šiais abiem pagrindais (CK ir ĮBĮ) yra įmonės bankroto administratorius. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Bankroto administratorius gindamas kreditorių interesus bei negaudamas jokių duomenų iš atsakovo apie įmonės turtą kreipėsi į valstybinius registrus. Iš 2017-05-15 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo išrašo (el. b. 20-23 psl.) nustatyta, kad įmonės vardu yra įregistruota transporto priemonė AUDI 100, 1994 m., kuri nėra išregistruota, o taip pat V. J. komercijos firmai priklauso:

Priekaba arba puspriekabė virš 10 t. PACTON, 3139, 1988 m.;

Priekaba arba puspriekabė virš 10 t. YORK, YTV 92/R, 1988 m.;

Priekaba arba puspriekabė virš 10 t. PNO, 1989 m.;

Krovinis automobilis virš 12 t. VOLVO, F10, 1979 m.;

Krovinis automobilis virš 12 t. DAF, NW20-32, 1989 m.;

Krovinis automobilis virš 12 t. MAN, 22.372, 1989 m.;

Priekaba arba puspriekabė virš 10 t. FRUEHAUF, T34C, 1985 m.;

Krovinis automobilis iki 3,5 t. VW-MAN, 1984 m.;

Priekaba arba puspriekabė virš 10 t. KOSALA 30, 1985 m.;

Priekaba arba puspriekabė virš 10 t. MOL, MOLGJER, 1988 m.;

Priekaba arba puspriekabė virš 10 t. SAWO, SL240, 1991 m.;

Priekaba arba puspriekabė virš 10 t. FRUEHAUF, 1987 m..

Bankroto administratorius negaudamas informacijos iš atsakovo apie įmonės vardu turimas transporto priemones ėmėsi pastangų surasti įmonės turtą - kreipėsi į Klaipėdos miesto policijos komisariatą dėl įregistruotų transporto priemonių paieškos. 2017-06-12 raštu ieškovas buvo informuotas, jog nėra teisinio pagrindo nurodytoms transporto priemonėms skelbti paiešką Ieškomų transporto priemonių registre (el. b. 24 psl.). Siekdamas nustatyti įmonei priklausančių transporto priemonių vertę ieškovas naudojosi viešu internetiniu portalu VšĮ „Emprekis“ Autotransporto kainos Lietuvoje, kuriame įvedus 2017-05-15 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymos apie transporto priemones duomenis, nustatyta kiekvienos transporto priemonės vidutinė kaina (el. b. 27-38 psl.). Transporto priemonės AUDI 100 vidutinė vertė paskaičiuota remiantis viešu internetiniu portalu autoplius.lt (el. b. 39 psl). Bendra paskaičiuota neperduotų transporto priemonių vertė sudaro 23550,00 Eur.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas nuo 1991-06-05 buvo V. J. komercinės firmos savininkas ir vadovas. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą). Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Dėl neteisėtų veiksmų nustatymo.

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Bylos duomenimis ir atsakovo teiktais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas kaip įmonės vadovas nesilaikė CK 2.87 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtintų principų: atsakovas šalinosi imperatyvių pareigų vykdymo, tokių kaip tinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, finansinių ataskaitų pateikimas, pareiga inicijuoti bankroto bylą kai įmonė tampa nemoki, bankrutuojančios bendrovės turto perdavimas bankroto administratoriui. Ieškovas ieškinį grindžia ieškovo nesąžiningumu neperduodant bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Byloje patekti įrodymai, kad atsakovas vengė priimti bankroto administratoriaus (taip pat Valstybinio socialinio fondo valdybos Klaipėdos skyriaus) siųstus pranešimus įmonės buveinės adresu, kuris sutampa su atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (el. b. 61, 65, 66 psl.). Atsakovas teikdamas paaiškinimus nurodo, kad jokių pranešimų negaudavo, apie įmonei iškeltą bankroto bylą sužinojo tik iš šios bylos, įmonė senai neveikia, atsakovas neturi jokių įmonės dokumentų, tačiau nepateikė jokių teiginius patvirtinančių įrodymų. LITEKO sistemos duomenys patvirtina, kad atsakovui 2017-08-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-449-459/2018 skirta 1000,00 Eur bauda už teismo įpareigojimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui nevykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-367-823/2018 Klaipėdos apygardos teismo paskirta 1000,00 Eur bauda nesumažinta, V. J. atskirasis skundas netenkintas. Pažymėtina, kad atsakovas iki pat dabar vengia bendrauti su bankroto administratoriumi, nesikreipia nurodytais bankroto administratoriaus kontaktiniais duomenimis, neteikia paaiškinimų, iki šios dienos nėra perdavęs įmonės turto ir kitų dokumentų. Visi šie atsakovo veiksmai pagrindžia atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246)

Dėl žalos nustatymo.

Nustačius, jog atsakovas pažeidė fiduciarines ir įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas nurodo, kad atsakovo dėl neteisėtų veiksmų padaryta žala pasireiškia turto ekonominės vertės praradimu ir kreditorių teisės atgauti bent reikšmingesnę dalį skolos pažeidimu. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-449-459/2018 patvirtino bankrutuojančios V. J. komercinės firmos kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus nustatant, kad bendra kreditinių reikalavimų suma yra 63404,89 Eur (el. b. 18-19 psl.) Bankroto administratorius siekdamas didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus ir neturėdamas jokių įmonės finansinių dokumentų bei paties atsakovo paaiškinimų ar perduoto turto, naudojosi visomis teisėtomis priemonėmis apskaityti ir įvertinti bankrutuojančios įmonės turtą. Žala įmonei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo atsakovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), o šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas. Bankroto administratorius pateikia neginčijamą įrodymą, kad V. J. komercinei firmai priklauso VĮ „Regitra“ pažymoje nurodytos transporto priemonės, iš kurių įregistruota tik viena (AUDI100), o visos kitos transporto priemonės VĮ „Regitros“ veiksmais buvo išregistruotos po 90 dienų negavus duomenų apie atliktą privalomąją techninę apžiūrą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį sveikatos draudimą. Pateikti duomenys patvirtina įmonės nuosavybės teisę į transporto priemones, tačiau atsakovui nepateikus duomenų apie įmonės turtą, neperdavus turimo įmonės turto, nėra aiški transporto priemonių buvimo vieta ir būklė. Žalos dydis grindžiamas vidutine transporto priemonės rinkos kaina vertinant transporto priemonės modelį, markę ir pagaminimo metus. Ieškinio pateikimo metu ieškovas pateikė realų ir pagrįstą įmonei priklausančio turto paskaičiavimą. Atsakovas nesutikdamas su pateiktu transporto priemonių vertės paskaičiavimu teikdamas atsikirtimus į ieškinį bei teismo posėdžių metu duodamas paaiškinimus turėjo teisę žalos dydį ir pagrįstumą nuginčyti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas nepateikė duomenų apie turto buvimo vietą, turto vertę, o teismo posėdžio metu nurodė, kad transporto priemonių senai nėra, jos nurašytos, todėl iš esmės nesutinka su paskaičiuota žala, tačiau nepateikė finansinių dokumentų apie turto realizavimą, realizavimo veiksmų laiką, turto netekimą, negrindė paaiškinimų įrodymais. Vieninteliai atsakovo į bylą pateikti procesiniai dokumentai – atsakovo paruoštas 2009-01-08 raginimas perduoti įmonės dokumentus, adresuotas buhalterei D. J. ir grąžintas kaip neįteiktas registruotu laišku (el. b. 77-78 psl.) bei Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato viešojo policijos skyriaus 2009-12-29 raštas apie tai, kad buhalterės D. J. veiksmuose dėl negrąžinamų įmonės dokumentų nėra nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo bei administracinio teisės pažeidimo požymių (el. b. 76 psl.) – nepagrindžia atsakovo teiginių, kad šiuo metu atsakovas neturi jokio įmonės turto, dokumentų ir prašomų perduoti transporto priemonių. Teismas vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad atsakovas nedėjo pastangų nuginčyti ieškovo pateiktą žalos dydžio paskaičiavimą, neteikė į bylą atsakovo paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų, nesikreipė į bankroto administratorių su informacija apie turto buvimo vietą, todėl laikytina, kad bankroto administratorius remdamasis vieninteliais jam galimais gauti įrodymais tinkamai įvertino įmonės nuosavybės teise valdomų transporto priemonių vertę, kuri iš atsakovo reikalaujama kaip žalos atlyginimas.

Dėl priežastinio ryšio nustatymo.

Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas turėjo teisinę pareigą, numatytą CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Nesilaikydamas įstatymų reikalavimų atsakovas teisinę pareigą pažeidė, dėl ko įmonė patyrė 23550,00 Eur žalą. Dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) žala atsirado tiesiogiai. Tarp atsakovo veikų (turto neperdavimo ir neišsaugojimo) ir padarytos žalos nėra kitų pašalinių įvykių kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę. Pažymėtina, kad atsakovui protingai, sąžiningai ir atsakingai vykdant įmonės vadovo pareigas, laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos ir bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi, vykdant tiek teismo, tiek įstatymo numatytą įpareigojimą perduoti įmonės turtą ir dokumentus, žala nebūtų kilusi.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas atstovaujamas advokato nepateikė į bylą ieškovo nurodytas aplinkybes ir duomenis nuginčijančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, tai yra vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, tai yra turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 4231 straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad teismas viso bylos nagrinėjimo metu aktyviai siūlė atsakovui teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius atsiliepimo atsikirtimus, savo iniciatyva atnaujino praleistą atsakovo terminą atsiliepimui paduoti ir gautus atsakovo rašytinius paaiškinimus laikė atsakovo atsiliepimu į ieškinį, priėmė visus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalių pateiktus įrodymus ir leido šalims neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes. Be to, teismas 2018-01-16 nutartimi tenkino atsakovo prašymą paskirti kitą teismo posėdžio datą, kad atsakovas galėtų tinkamai naudotis teise turėti byloje atstovą ir įgyvendinti kitas procesines teises atstovaujant advokatui.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 23550,00 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir kitų procesinių klausimų.

2017-10-05 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovo prašymu taikė atsakovui V. J. laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovui priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 23550,00 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove.

Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, 2017-10-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2017-12-08 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-2529-23354 atsakovui byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atsakovas taip pat 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas nagrinėjamoje byloje sudaro 110,50 Eur advokato užmokestis. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti V. J. komercinė firma, valstybės garantuojama teisinė pagalba taip pat yra teikiama iš valstybės biudžeto lėšų, žyminis mokestis ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nagrinėjamoje byloje apmokamos iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės bankrutuojančios V. J. komercinės firmos, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. J. 23550,00 Eur (dvidešimt tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 23550,00 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties Eur 00 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai V. J. komercinei firmai.

2017-10-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.