- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- e2-367-823/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00887-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė – Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-910-459/2017, kuria atsisakyta patenkinti trečiojo asmens prašymą panaikinti ar sumažinti jam paskirtą baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl teismo nuobaudos (baudos), taikytos trečiajam asmeniui V. J. už Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartyje nustatytų reikalavimų nevykdymą. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi IĮ V. J. komercinei firmai iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Reniva“. Taip pat šia nutartimi IĮ V. J. komercinės firmos savininkas (vadovas) įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus, antspaudą bei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas IĮ V. J. komercinės firmos bankroto administratorės UAB „Reniva“ prašymas IĮ V. J. komercinės įmonės savininkui V. J. skirti baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2017 sausio 31 d. nutartyje nurodytų reikalavimų nevykdymą. Prašyme bankroto administratorė nurodė, kad 2017 m. vasario 21 d. išsiuntė IĮ V. J. komercinei firmai ir jos savininkui V. J. pranešimą dėl bankroto procedūros ir įsakymą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą, taip pat dienraštyje „Lietuvos rytas“ patalpino skelbimą, kuriame buvo nurodymas įmonės valdymo organams perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą. Iki prašymo dėl baudos skyrimo pateikimo teismui dienos įmonės savininkas su bankroto administratore nesusisiekė, įmonės turto ir dokumentų neperdavė. Toks įmonės savininko neveikimas apsunkina ir vilkina įmonės bankroto procesą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi skyrė IĮ V. J. komercinės firmos vadovui V. J. 1 000 Eur baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartyje nustatytų reikalavimų nevykdymą. Trečiasis asmuo V. J. 2017 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą panaikinti arba sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskirtą baudą. Prašyme teismui trečiasis asmuo nurodė, kad negalėjo įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų, nes šią nutartį gavo tik 2017 m. spalio 20 d. kitos bylos nagrinėjimo metu. Be to, trečiasis asmuo negalės sumokėti teismo paskirtos baudos, kadangi jo pajamos per mėnesį sudaro 50 eurų, savo vardu jis neturi registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi atnaujino trečiajam asmeniui terminą prašymui sumažinti ar panaikinti baudą paduoti; trečiojo asmens V. J. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo atmetė. Teismas pažymėjo kad, nors V. J. neprašo atnaujinti termino prašymui sumažinti ar panaikinti teismo skirtą baudą paduoti, prašyme jis nurodo šio termino praleidimo priežastis – tai, kad apie iškeltą bankroto bylą atsitiktinai sužinojo kitoje nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdamas į tai, teismas terminą prašymui paduoti atnaujino savo iniciatyva. Teismas nurodė, kad, siekiant, jog teismo paskirta bauda būtų panaikinta ar sumažinta, teismui turėtų būti pateikiami nauji duomenys ar aplinkybės, kurios anksčiau teismui nebuvo žinomos ir neįvertintos priimant sprendimą skirti baudą. Realiai neįvykdžius pareigos perduoti turtą bankroto administratoriui, savo teiginius, kad kaltės dėl turto neperdavimo administratoriui nėra, turi įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).Teismas pažymėjo, kad trečiajam asmeniui, kaip įmonės vadovui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis privalo domėtis bankroto bylos eiga, bendradarbiauti su teismu, bankroto administratore, bei vengti bankroto procedūros nepagrįsto vilkinimo. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad nuo 1991 m. birželio 5 d. iki bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo trečiasis asmuo buvo V. J. komercinės firmos savininku ir vadovu, todėl būtent trečiajam asmeniui atsirado Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatyta pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Nors suinteresuotas asmuo teigia, kad nežinojo apie Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį iškelti V. J. komercinei firmai bankroto bylą, todėl negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimo, byloje yra duomenys, kad teismo dokumentai, tame tarpe ir minėta teismo nutartis, buvo siunčiami tiek įmonės buveinės registracijos adresu, tiek savininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat ir V. J. pateiktame prašyme dėl baudos sumažinimo nurodytu gyvenamosios vietos adresu – Debreceno g. 84-11, Klaipėda, tačiau į kurjerių paliekamus pranešimus jis nereagavo, siuntų pasiimti nei karto nenuvyko. Be to, apie priimtą pareiškimą ir bankroto bylos iškėlimą buvo paskelbta viešai.Teismas vertino, kad trečiojo asmens kartu su prašymu pateikti dokumentai (VĮ Registrų centro raštas bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma) neįrodo, kad trečiojo asmens finansinė padėtis yra labai sunki ir paskirta bauda jam taps didele finansine našta. Trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia yra jo šeimos sudėtis, nenurodė, ar gyvena santuokoje, ir jeigu taip, tai kokios yra jo sutuoktinės pajamos. Taip pat nepateikė duomenų, kad neturi jokių piniginių lėšų banko sąskaitose, privalomai registruotino turto, kad turi išlaikytinių ir panašiai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog net ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi IĮ V. J. firmos buvusiam vadovui paskyrus baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą, trečiasis asmuo būtų perdavęs bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą. Teismas pažymėjo, kad toks pažeidimas gali būti laikomas tęstiniu, o atsakingo asmens elgesys – piktybišku.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Trečiasis asmuo IĮ V. J. komercinės firmos vadovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atnaujina terminą prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti savo iniciatyva, pripažindamas, kad apie bylos iškėlimą trečiasis asmuo nežinojo, tačiau kitoje skundžiamos nutarties vietoje, spręsdamas baudos panaikinimo ar sumažinimo klausimą, teismas anksčiau pripažintą aplinkybę įvertino kaip deklaratyvią, t. y. teismas toje pačioje nutartyje tas pačias aplinkybes vertino skirtingai. Toks nenuoseklumas bei motyvų nelogiškumas sudaro pagrindą abejoti teismo motyvų pagrįstumu bei aplinkybių vertinimo kriterijų taikymu. Teismui pripažinus svarbia priežastimi tai, kad apie procesą trečiasis asmuo sužinojo tik proceso kitoje byloje metu, laikytina, jog tik tuomet apeliantas galėjo pradėti įgyvendinti savo procesines teises ir pareigas, t. y. teikti prieštaravimus dėl prašomų pateikti dokumentų, teikti atsikirtimus bei paaiškinimus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovės atstovė būtų dėjusios pastangas informuoti trečiąjį asmenį apie procesą bei teismo įpareigojimą pateikti dokumentus.Spręsdamas apie trečiojo asmens galimybes sumokėti paskirtą baudą, teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie šeimos, sutuoktinės pajamas bei duomenų apie pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Tokie teismo argumentai laikytini nepagrįstais vien todėl, kad bauda yra asmeninio pobūdžio prievolė, kuri nesaisto sutuoktinio ir kitų šeimos narių. Teismui buvo pateikta visa informacija, kuri teikiama panašiose situacijose, įrodinėjant asmens turtinę padėtį. Atsakovė IĮ V. J. komercinė firma, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Reniva“, atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Bankroto administratorė, pradėjusi vykdyti bankroto procedūras, 2017 m. vasario 21 d. išsiuntė IĮ V. J. komercinei firmai ir jos savininkui V. J. pranešimą dėl bankroto procedūros ir įsakymą perduoti įmonės dokumentus bei turtą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu pat adresu, kuris nurodytas VĮ Registrų centro išraše bei paties trečiojo asmens skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties. Siųstas laiškas bankroto administratorei grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte“. Taip pat apie IĮ V. J. komercinės firmos bankroto bylos iškėlimą buvo paskelbta dienraštyje „Lietuvos rytas“.Trečiasis asmuo, prieš kreipdamasis į teismą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, nesusisiekė su IĮ V. J. komercinės firmos bankroto administratore, dokumentų ir turto neperdavė, jokių paaiškinimų nepateikė, t. y. nerodė jokios iniciatyvos ir nedėjo jokių pastangų, kad teismo paskirta bauda būtų sumažinta ar panaikinta. Trečiasis asmuo ir toliau vengia susisiekti su bankroto administratore, nerodo jokių pastangų, todėl pagrindo paskirtą baudą panaikinti ar sumažinti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti teismo paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu, vykdant įmonės bankroto procedūras. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Teismų praktikoje pažymėta, kad aptartos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015).Apeliantas, įrodinėdamas, kad jo kaltės dėl įmonės dokumentų neperdavimo bankroto administratorei teismo nustatytu terminu nėra, teigia, jog apie Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį dėl bankroto bylos IĮ V. J. komercinei firmai iškėlimo ir joje nurodytus įpareigojimus sužinojo tik 2017 m. spalio 20 d. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo argumentų šiuo klausimu nenuoseklumą, viena vertus, pripažįstant, kad terminas prašymui dėl baudos panaikinimo paduotas praleidus terminą tokiam prašymui paduoti dėl svarbių priežasčių, t. y. to, kad apeliantas tik 2017 m. spalio 20 d. sužinojo apie IĮ V. J. komercinės firmos bankroto procesą, kita vertus, šiuos argumentus laikant nepakankamais paskirtos baudos panaikinimui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto teiginiais dėl tam tikro pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų nenuoseklumo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas gali būti pagrindu pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui panaikinti tik tuo atveju, jei dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas teismo nagrinėtas klausimas. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė panaikinti apeliantui paskirtą baudą (šią išvadą pagrindžiantys motyvai apeliacinės instancijos teismo bus išdėstyti toliau), todėl nevisiškai tinkama ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvacija nėra pakankamas pagrindas šiam procesiniam sprendimui panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors jis nėra įgaliotas apeliacine tvarka vertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo atnaujinti apeliantui praleistą terminą prašymui paduoti teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi atitinkamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nėra apeliacijos šioje byloje objektas, spręsdamas dėl procesinio sprendimo atsisakyti panaikinti paskirtą baudą teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas taip pat nėra saistomas pirmosios instancijos teismo argumentacijos, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Taigi, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas laikė svarbia termino praleidimo priežastimi tai, jog apeliantas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį gavo pavėluotai, nesaisto apeliacinės instancijos teismo sprendžiant dėl pagrindų panaikinti apeliantui paskirtą baudą buvimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bankroto administratorė, vykdydama IĮ V. J. komercinės firmos bankroto procedūras, 2017 m. vasario 21 d. išsiuntė atsakovei IĮ V. J. komercinei firmai ir trečiajam asmeniui V. J. pranešimą dėl bankroto procedūros ir įsakymą perduoti įmonės turtą ir dokumentus, adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovės adresu, įregistruotu Juridinių asmenų registre, ir trečiojo asmens prašyme dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo nurodytu adresu), kuris grįžo neįteiktas su atžyma „neatsiėmė“. Apie IĮ V. J. komercinės firmos bankroto bylos iškėlimą taip pat buvo paskelbta dienraštyje „Lietuvos rytas“. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad bankroto administratorė dėjo visas pastangas informuoti trečiąjį asmenį apie jam pirmosios instancijos teismo nustatytus įsipareigojimus, nustatytus ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Kita vertus, pats apeliantas, būdamas individualios įmonės savininku ir vadovu, privalėjo užtikrinti, kad registruotu įmonės buveinės adresu siunčiami dokumentai būtų priimti, o to nepadarydamas prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas procesinių dokumentų įteikimas juridiniam asmeniui laikomas tinkamu išsiuntus šiuos dokumentus registruotu įmonės buveinės adresu, nereikalaujant jokio patvirtinimo apie šių dokumentų įteikimą (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo IĮ V. J. komercinės firmos bankroto administratorė, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas šiuo metu būtų perdavęs IĮ V. J. komercinės firmos dokumentus bankroto administratorei. Pažymėtina, kad termino, nustatyto tam tikrai procesinei pareigai atlikti, praleidimas neatleidžia nuo pareigos atlikimo (CPK 75 straipsnio 2 dalis). Apelianto nurodoma teismo nutarties neįvykdymo priežastis (pavėluotas sužinojimas apie šioje nutartyje nustatytus įpareigojimus) negali pateisinti vėlesnio teismo įpareigojimų nevykdymo. Taigi, net ir sutikus su apelianto teiginiais, kad 2017 m. sausio 31 d. nutarties įpareigojimų šioje nutartyje nustatytu terminu jis neįvykdė dėl objektyvių priežasčių (nors, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos priežastys yra susijusios su jo paties prisiimta rizika ir dėl to negali būti pripažintos pateisinamomis), nėra pagrindo spręsti dėl apeliantui paskirtos baudos panaikinimo, kadangi, išnykus apelianto nurodomoms aplinkybėms, teismo įpareigojimai vis tiek nebuvo vykdomi. Pasisakant dėl apelianto argumentų, susijusių su netinkamu jo turtinės padėties vertinimu, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad sunki prašymą dėl baudos panaikinimo pateikusio asmens turtinė padėtis pati savaime nėra besąlyginis pagrindas panaikinti teismo paskirtą baudą, ypač tais atvejais, kai teismo įpareigojimai nevykdomi be pateisinamų priežasčių ilgą laikotarpį. Kita vertus, neginčijant apelianto argumento, kad baudos sumokėjimas yra asmeninė apelianto prievolė, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad duomenys apie apelianto sutuoktinės (jei tokia yra) turtinę padėtį yra reikšmingi ir paties apelianto turtinės padėties vertinimui. Be to, apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie tai, kad neturi jokių piniginių lėšų banko sąskaitose ir privalomai registruotino turto. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas sunkios savo turtinės padėties neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.