Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios V. J. komercinės firmos, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas V. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-896-1067/2018.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovui nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.Teismas nurodė, jog apeliacinį skundą pasirašė atsakovas, tačiau nei byloje, nei prie apeliacinio skundo nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismas konstatavo, jog apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, todėl atsakovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti duomenis, jog atsakovas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba pateikti apeliacinį skundą, surašytą bei pasirašytą advokato, ir apeliacinį skundą paduodančio asmens (CPK 306 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo išspręsti iš esmės. Taip pat prašo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-896-1067/2018 nagrinėjimą, iki bus priimtas sprendimas (nutarimas) Lietuvos Konstituciniame Teisme byloje Nr. 1/2018. Atsakovas argumentuoja, jog nors CPK 306 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliacinį skundą turi surašyti ir pasirašyti advokatas arba aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, tačiau CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenys gali bylą vesti patys arba per savo atstovus. Atsakovo teigimu, CPK yra numatytos dvi konkuruojančios teisės normos, tarp jų yra teisinė kolizija, o Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra priimtas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja CPK 306 straipsnio 3 dalis (bylos Nr. 1/2018).Atsakovas argumentuoja, jog vadovaujantis CPK 163 straipsnio 7 punktu byla turėtų būti stabdoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui ištaisyti – pateikti įrodymus, kad apeliacinį skundą surašė ir pasirašė advokatas ir apeliacinį skundą paduodantis asmuo arba kad atsakovas, pasirašęs apeliacinį skundą, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo apeliacinio skundo trūkumus.Teismui teikiamas procesinis dokumentas turi atitikti įstatyme numatytus bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir reikalavimus, keliamus konkretaus pobūdžio dokumentui. Apeliaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 306 straipsnyje. CPK 316 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu paduotas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti.Apelianto nuomone, jo apeliacinio skundo trūkumai nustatyti nepagrįstai. Apeliantas laikosi pozicijos, kad jis pats atstovauja sau byloje ir advokato teisinė pagalba paduodant apeliacinį skundą nebūtina, nes tai riboja jo teises ir Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra priimtas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja CPK 306 straipsnio 3 dalis (bylos Nr. 1/2018). Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 306 straipsnio 3 dalis (nuo 2017-07-01 galiojanti redakcija) numato, kad apeliacinį skundą surašo advokatas; juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats; be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys; apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Taigi fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, turi teisę pats surašyti paduodamą apeliacinį skundą. Šiuo atveju atsakovas tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nenurodė ir nepateikė. Tokiu atveju taikytinas įstatyme nustatytas reikalavimas, kad apeliacinis skundas turi būti surašytas advokato (ar atitinkamais atvejais CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytų asmenų) ir pasirašytas jį surašiusio asmens ir jį paduodančio asmens. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad apeliacinį skundą pasirašė pats atsakovas ir nepateikė duomenų, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat nepateikė duomenų, kad apeliacinį skundą surašė advokatas, pagrįstai nustatytas apeliacinio skundo trūkumas. Teisės norma, kurios neatitinka apeliacinis skundas (CPK 306 straipsnio 3 dalis), kaip minėta, yra galiojanti, aplinkybė, kad kitas teismas kreipėsi Į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl jos konstitucingumo, savaime nereiškia, jog teisės norma nustojo galioti. Pažymėtina, jog nuo pat CPK įsigaliojimo 2003-01-01 galioja iš esmės analogiška teisės norma ir ja nustatytas reikalavimas, jog kasacinis skundas turi būti surašytas advokato ir tai nekliudo proceso dalyviams paruošti ir pateikti kasacinius skundus (CPK 347 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galiojančios normos taikymas apeliantui neužkerta kelio į teisminę gynybą, jis turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir ši teisė nėra ribojama, tačiau siekdamas šia teise pasinaudoti privaloma laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų. Be to, iš siekiamo apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teisme atsakovui atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas, taigi teisės pagalbos teikimas apeliantui yra užtikrintas.Pažymėtina ir aplinkybė, jog byloje, kurioje apeliantas siekia paduoti apeliacinį skundą, dominuoja viešasis interesas. Apeliantas siekia apskųsti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-896-1067/2018, kuriuo, be kitų klausimų, iš atsakovo V. J. priteista 23 550 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai V. J. komercinei firmai, kurios savininkas ir vadovas buvo atsakovas. Nagrinėjamu atveju svarbus interesų balansas, t. y. bankroto procedūros užbaigimas ir atsakovo siekis ginčyti procesą ir civilinę bylą, nagrinėjamą apeliacine tvarka, vesti savarankiškai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bankroto procedūros tikslus ir paskirtį, trumpus bankroto proceso terminus ir kreditorių interesų apsaugą, aplinkybę, jog Konstituciniame Teisme bylos nagrinėjimas paprastai užtrunka apie trejus metus ir ilgiau, taip pat vertinant atsakovo, iš kurio priteistas žalos atlyginimas, interesą galbūt uždelsti jam nepalankaus teismo sprendimo priverstinį vykdymą, taip pat aplinkybę, jog atsakovo nurodytoje Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje, kurioje teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, dominuoja išimtinai privatus fizinio asmens interesas, kurio laisvė buvo apribota, konstatuotina, jog viešasis interesas bus mažiau pažeistas nesustabdžius apeliacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrįstai nustatytas atsakovo apeliacinio skundo trūkumas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamos pirmosios instancijos teismo motyvais, o kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.